Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka.

Grybauskaitės isterija: Lietuvos Prezidentė bijo jos veiklos tyrimo

324
(atnaujinta 14:16 2018.09.13)
Lietuvos Seimas pradėjo rudens sesiją — paskutinę prieš 2019 metų pavasarį vyksiančius rinkimus. Iki to laiko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gali baigti paskutinių dviejų vyriausybių — konservatorių (2008-2012) ir socialdemokratų (2012-2016) — skandalingą veiklos tyrimą

Tyrimas, pradėtas "valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyva, gali atsiliepti ir Daliai Grybauskaitei, kuri, kalbėdama rudens sesijos atidarymo metu, paragino Seimo narius "nesižvalgyti atgal" ir spręsti šios dienos valstybės problemas.

Abiejų kadencijų metu Dalia Grybauskaitė, pažeisdama Konstituciją, įpareigojančią valstybės vadovą  būti nešališku, palaikė vienos politinės jėgos — konservatorių (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų) pusę.

prezidentė Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka
© Photo : Пресс-служба президента Украины

Kartu su jais, konservatorių ir liberalų valdymo metu, ji palaikė Visagino atominės elektrinės projektą, milžiniško SGD "Independence" terminalo, kuris dabar rūdija Klaipėdos uoste, dirbdamas ne daugiau nei trečdaliu savo pajėgumo, statybą.

Visagino AE projekto gyvavimo metu iš Lietuvos biudžeto išplaukė didelės sumos pinigų įvairiems "popieriniams" reikalams, suderinimui su įmone "Hitachi" ir efemeriškos kompanijos darbuotojais. Tačiau blaiviai mąstantys japonai galiausiai atsisakė finansuoti projektą ir reaktoriaus statybą.

O štai norvegai ir Pietų Korėjos atstovai tiksliai apskaičiavo naudą iš suskystintų gamtinių dujų terminalo, kurį jie pastatė, ir šį jungą pakabino ant Lietuvos kaklo. Ir net kas savaitę skelbiamos ataskaitos apie naują dujų partiją, atvykusią į SGD terminalą, nesuteikia optimizmo ekonomistams. O visos terminalo išlaikymo finansinės ataskaitos įslaptintos ir, matyt, yra valstybės paslaptis.

Dar vienas Grybauskaitės valdymo pasiekimas — tai beprecedentis gynybos ir ginklavimosi išlaidų didinimas. Užuot kėlusi šalies piliečių gyvenimo lygį ir didinusi socialines išmokas vargšams, Lietuva didžiuojasi, kad rodo didžiausią tarp NATO šalių karinių išlaidų augimo dinamiką. Prieš kelias dienas, spaudžiamos antirusiškos isterijos, skleidžiamos prezidentės ir užsienio reikalų ministro, politinės partijos buvo priverstos pasirašyti memorandumą, kuris garantuoja 2030 metais pasiekti 2,5% BVP gynybos išlaidoms. Mes įvykdysime ir viršysime Šiaurės Atlanto aljanso planus ir reikalavimus!

Be to, valdančiųjų partijos vadovas Ramūnas Karbauskis nori paklausti, kokiomis sąlygomis bankrutavo  "Snoro" ir "Ūkio" bankai? Prisimenate skandalą su konservatorės Irenos Degutienės, kuri tuo metu buvo Seimo narė, šeimos pinigais?

Ne nuodėmė paklausti, kas ir kaip paveikė politinius procesus 2008-2016 metais, kai Andriaus Kubiliaus valdoma konservatorių vyriausybė apiplėšė pensininkus, o Algirdo Butkevičiaus vyriausybei teko ieškoti lėšų pavogtiems iš Lietuvos pensininkų pinigams kompensuoti.

Suvesti visų šių konservatorių ir Dalios Grybauskaitės sandorių debetą su kreditu gali speciali komisija, kurią inicijavo Ramūnas Karbauskis. Savaime suprantama, kad tai nepatinka nei TS-LKD bei karūnuoto Vytauto Landsbergio anūkui, nei pačiai Daliai Polikarpovnai.

Kaip kitaip galėtume paaiškinti prezidentės kalbą rudens sesijos atidarymo proga?

"Užsitęsęs žvalgymasis į vakarykštę dieną nesukuria ateities, tik padidina painiavą ir sukuria politinę įtampą. Destruktyvus santykių aiškinimasis ir nesutarimai stabdo šalies plėtrą ir nukreipia dėmesį nuo konkrečių problemų", — kreipėsi į Seimo narių sąžinę Dalia Grybauskaitė.

Jai antrino ir didžiosios Landsbergių šeimos atžala Gabrielius Landsbergis, kuris "išreiškė susirūpinimą dėl to, kad rudens sesijos metu Seimas nuskęs tyrimo komisijų veikloje".

Tačiau deputatų dauguma neklausė prezidentės ir opozicionierių konservatorių lyderio raginimų. Pirmosios rudens sesijos dienos pabaigoje 63 balsais "už" ir 25 "prieš" buvo suteikta žalia šviesa sudaryti laikinąją parlamentinę komisiją ištirti galimą verslo įtaką, priimant politinius sprendimus 2008-2016 metų laikotarpiu.

Artimiausiais mėnesiais Lietuvos laukia daug įdomybių iš aukščiausios valdžios užkulisių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

324
Tegai:
tyrimas, konservatoriai, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Kaip įsijautę militaristai Lietuvos gynybą silpnina
Audrius Butkevičius: jei būčiau prezidentas, nekalbėčiau kaip Grybauskaitė
Grybauskaitė iš Seimo laukia tik atsakingų sprendimų
Baltijos šalių URM vadovai Edgaras Rinkevičius (kairėje), Eva-Marija Liimets, Gabrielius Landsbergis (dešinėje)

Šiomis dienomis ar net anksčiau. Lietuva padės Ukrainai, tačiau kada neaišku

(atnaujinta 12:52 2021.04.16)
Po pranešimų apie planuojamą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai nuvyko į Kijevą, kad suteiktų moralinę paramą prezidentui Zelenskiui. Bet su išlygomis

Iš karto trijų užsienio reikalų ministrų kelionė į Ukrainą — tai garsus perspėjimas Rusijai, neva, nežaiskite su ugnimi! Lietuva, Latvija ir Estija atsakys simetriškai, jei Kremlius užpuls Ukrainą.

"Labai įdėmiai žiūrime į situaciją ir, neslėpsiu, su nerimu. Nes stebime kažką panašaus į tai, kaip buvo 2014 metais, prieš Rusijai užgrobiant Krymą ir pradedant karinius veiksmus Donbase", pareiškė Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

O Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Baltijos šalys nepaliks Kijevo vienu su pavojingu agresoriumi, kuris jau septynerius metus ketina pulti Ukrainą ir vykdo pratybas gretimose teritorijose.

"Tiek aš, tiek mano kolegos norime patvirtinti — Ukraina tokiu sunkiu metu nelieka viena. Jos draugai yra kartu", — prieš vizitą į Kijevą pasakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Savo kolegą iš Lietuvos palaikė Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Edgaras Rinkevičius ir Eva-Marija Liimets. Jie patvirtino, kad Ryga ir Talinas aktyviai palaiko Kijevo reformas euroatlantinės integracijos kelyje, o Rusija šiems planams grasina didelių karinių darinių koncentracija pasienyje su Ukraina.

Tiesa, likus kelioms minutėms iki lipimo į lėktuvą Gabrielus Landsbergis padarė išlygą, kad "dabar jis nesikreips dėl Ukrainos narystės NATO veiksmų plano". Kaip tai? Juk tai yra sena Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio svajonė. Būtent to ašarodamas maldavo iš NATO visuomenės iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apkasų, esančių kontaktų su nepripažintomis Donecko ir Luhansko Liaudies respublikomis linijoje.

"Viena iš NATO stiprybių yra vienybė. Turime siųsti signalą ne tik iš šalių, kurios jaučiasi arčiau Ukrainos, bet ir iš paties Aljanso. Aljansas tvirtai remia Ukrainos siekius (į NATO — Sputnik) <...>, tačiau buvo nuspręsta, kad geriau turėti tą bendrą žinią iš viso Aljanso, ne tik iš kelių šalių", — pasakė  Landsbergis ir padarė išlygą, kad "šiuo metu toks kreipimasis (palaikyti Ukrainos narystę NATO — Sputnik) nėra numatytas".

Matyt, prieš pat lipant į lėktuvą Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovui padėjėjai parodė JAV valstybės departamento vadovo Entonio Blinkeno pareiškimą.

Rusijos vėliava
© Sputnik / Виталий Тимкив

"Mes norėtume turėti nuspėjamus ir stabilius santykius su Rusija. O tam mums reikia veikiančių komunikacijos kanalų. Tai leis mums aiškiai išreikšti savo nuomonę, patikslinti savo poziciją, išreikšti nesutikimą su Rusijos veiksmais. Tai padės išvengti neteisingo situacijos vertinimo", — spaudos konferencijoje Briuselyje pasakė Blinkenas.

O Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Europos reikalams Klemanas Bonas ketvirtadienį pareiškė, kad penktadienį numatytą Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio vizitą į Paryžių nereikia vertinti kaip signalą apie Ukrainos įstojimo į ES perspektyvą.

Taigi trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų vizitas Kijeve bus tik "simbolinis gestas" — savotiškas papliaukšėjimas prezidentui Zelenskiui ir užsienio reikalų ministrui Kulebai per petį. Neva, jūs laikykitės. Vakarai jums padės! Kada nors ir kažkaip. Svarbiausia, tikėkite tuo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ukraina, Lietuva, Baltijos šalys
Degalinė Vokietijoje

Nuostabus rytojus. Kas yra ne taip ES vandenilio strategijoje ir bendro su tuo turi RF

(atnaujinta 19:50 2021.04.15)
Per dešimt metų, praėjusių nuo energetikos strategijos patvirtinimo, Europos Komisija nesugebėjo paaiškinti būsimo darbo su elektros tinklais apimties ir kiek užtruks parengti "kelių žemėlapį". Vandenilio strategiją galima tik spėti

Nuo 2020 metų vasaros vandenilio energijos tema tapo viena populiariausių žiniasklaidoje, nes liepos 8 dieną Europos Komisija oficialiai paskelbė galutinę ES vandenilio strategijos versiją. Pagrindinė tema: ES turi sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir iki 2050 metų pasiekti neutralų anglies dioksido lygį.

Europos energetikos komisarė Kadri Simson, komentuodama leidinį, teigė: "Klimato neutralumą iki 2050 metų galima pasiekti tik visiškai atsisakius iškastinių energijos išteklių. Visi partneriai, tiekiantys mums šį kurą, turi į tai atsižvelgti".

Tai skamba, žinoma, įspūdingai, bet pabandykime išanalizuoti, ką tai reiškia. Per ateinančius 30 metų ES ketina visiškai panaikinti savo teritorijoje visas transporto priemones, kurios naftos produktus ar gamtines dujas naudoja kaip variklių kurą — suspaustą metaną, propano-butano mišinį ir SGD.

Tas pats pasakytina apie geležinkelių ir oro transportą, jūrų ir upių laivus, visą šilumos ir elektros energijos gamybos sistemą, skirtą pramonės ir žemės ūkio sektoriams, visam viešajam ir komerciniam nekilnojamam turtui bei gyvenamajam sektoriui. Visos minėtos sritys iki 2050 metų turėtų pereiti tik prie kuro vandenilio pagrindu ir elektros naudojimą, kuriuos gaminti turėtų tik atsinaujinantys energijos šaltiniai — įvairių rūšių biokuras, rūšiuotų komunalinių atliekų deginimas ir, galbūt, branduolinė energija (apie pastarąją vis dar diskutuojama).

ES politikų iškeltos užduoties apimtys prilygsta, o gal net didesnės nei pirmųjų TSRS penkmečių planai, ypač atsižvelgiant į tai, kad, šių ponų ir ponių nuomone, saulės ir vėjo jėgainės turėtų tapti naujos ES energetikos sistemos "šerdimi", o visas nutrūkstančios, netolygiai gaminamos elektros energijos problemas teks spręsti vadinamosios žaliosios vandenilio energijos sąskaita. Tačiau pačiame strategijos tekste nėra naudojama "žaliojo vandenilio" sąvoka, taip pat nėra jokio kito "spalvoto" vandenilio tipo. Vietoj to naudojami šie terminai:

— "elektrolizinis vandenilis" (angl. electricity-based hydrogen)

— "atsinaujinantis vandenilis" arba "grynas vandenilis" (renewable hydrogen)

— "iškastinis vandenilis" (fosilinis vandenilis, fossil-based hydrogen)

— "iškastinis vandenilis su anglies sąranka". (fossil-based hydrogen with carbon capture).

Tačiau su painiava, kurią sukelia ši terminologija, mes susitvarkysime šiek tiek vėliau, pirmiausia svarbu suprasti, kas tai yra. Būtų keista manyti, kad ES vandenilio strategija yra vienintelis dalykas, kuris dabar lemia šios ekonominės asociacijos energetikos sektoriaus plėtrą. Be strategijos, yra ir 2009 metais priimta direktyva dėl atsinaujinančių išteklių, pakeista ir pataisyta 2018 metais.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, 2030 metais visos ES pagaminamos elektros energijos 32 proc. turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Šios AEI pataisos prieštarauja 2014 metais priimtai ES klimato ir energetikos sistemai iki 2030 metų, pagal kurią atsinaujinanti energija iki 2030 metų turėtų sudaryti 27 proc. visos energijos. Be to, 2011 metais ES priėmė Energetikos strategiją iki 2050 metų (ES 2050 m. energetikos strategija), kurioje buvo nurodytas tikslas — iki 2050 metų atsinaujinančios energijos dalis turėtų siekti 70 proc.

Net šio ES strateginių dokumentų išvardijimo, mūsų nuomone, visiškai pakanka suprasti, kad Europos Sąjungoje dar nėra suformuotas vieningas požiūris į energetikos plėtrą, pagrįstą subalansuota esamos padėties analize. 27 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių iki 2030 metų ar 32 proc.? 70 proc. atsinaujinančios elektros energijos ar visiškai neutralus klimatas iki 2050 metų?

Atsakymų į šiuos klausimus nėra, lygiai taip pat nėra nė vieno iš išvardytų variantų galimybių studijos ženklų. Vienintelis dalykas, kuris yra — prognozuojamos investicijų į naujos ES elektros energijos tinklo infrastruktūros formavimą energetikos strategijos tikslams pasiekti apimtys — nuo 1,5 iki 2,2 trln. eurų. 50 procentų tikslumo įvertinimas yra viskas, ką šiandien sugebėjo Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas.

Jei pati Europos Komisija sąlyginai laikoma "Europos Sąjungos vyriausybe", tai šis direktoratas yra analogiškas Energetikos ministerijai. Kaip įvertinti šios "ministerijos" darbą? Atsižvelgiant į tai, kad vandenilio strategija jau patvirtinta ir tik dabar Europos Sąjungos energetikos įmonės pradėjo tirti vandenilio transportavimo naudojant magistralines ir skirstomąsias dujotiekio sistemas bei technines galimybes, ji neveiks — net dvejetas penkių balų sistemoje neišeis. Jei per dešimt metų, praėjusių nuo oficialaus energetikos strategijos patvirtinimo, Europos Komisija nesugebėjo išaiškinti būsimo darbo su elektros tinklais apimties, tai mes galime tik spėlioti, kiek užtruks vandenilio plėtros strategijos planas.

ES vandenilio strategija tarptautinių santykių fone

Akivaizdu, kad tam prireiks daug laiko. Štai citata iš vandenilio strategijos: "Tik vandenilis, kuris buvo pagamintas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra ilgalaikis ir tvarus. Mūsų tikslas yra naudoti atsinaujinantį vandenilį, palaikyti greitą jo rinkos augimą ir sukurti tinkamas vertės grandines." Verta paminėti, kas šioje citatoje "paslėpta tarp eilučių" — šio dokumento autoriai pasirodė labai drovūs.

Nuo pat to momento, kai buvo priimta 2009 metų atsinaujinančių išteklių energijos direktyva, daugelis pramonės ekspertų ne kartą įspėjo, kad "vežimas pastatytas prieš arklį": žmonija neturi technologijos, leidžiančios reguliuoti debesuotumą ir vėją, masinis įvedimas iš esmės pertraukiamo generavimo SPP ir WPP neišvengiamai destabilizuos sujungtas energijos sistemas, vienintelis būdas to išvengti yra ne mažiau masinis pramoninių energijos kaupimo technologijų vystymas.

Būtent saugojimo įrenginių technologijas — pigiausias, saugiausias ir tuo pačiu talpiausias — pirmiausia reikėjo sukurti ir įsisavinti, o tik po to imtis pertraukiamos alternatyvios kartos. Europos politikai nieko nenorėjo girdėti, Europos Komisija ir ES valstybių narių vyriausybės masiškai rėmė saulės elektrinių ir vėjo jėgainių statybas, tuo pačiu demonstruodamos neįtikėtiną pasitikėjimą, kad kaupimo problemos bus sprendžiamos be didelių pastangų. Taip, daugelio šalių laboratorijos bandė išrasti naujus cheminius ir mechaninius energijos kaupimo įtaisus, tačiau iki šiol nebuvo pasiekta jokių pastebimų ir ekonomiškai pagrįstų rezultatų.

"Vandenilis, gaminamas remiantis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kaip vienintelė tvari perspektyva", ES strategijoje yra tam tikras "pasidavimo aktas", pripažįstant, kad energijos kaupimo technologijos liko nepasiekiamos. Tačiau Europos politikai ketina kapituliuoti savo pačių sąlygomis — ne plėtodami branduolinę energiją, tobulindami nuolatinės srovės elektros perdavimo technologijas, sinchronizuodami Europoje veikiančias skirtingas sujungtas energetikos sistemas (priminkime, kad šiandien yra šešios tokios IES), integracijos projektai tarp Europos BES ir buvusių TSRS šalių BES ir aptartos Vandenilio strategijos sąskaita.

Priežastys, kodėl ES pasirinko būtent tokį pasirinkimą, yra skaidrios, ir jas nurodė Europos energetikos komisaras: "Visi partneriai, tiekiantys mums tokio tipo kurą, turėtų į tai atsižvelgti". Europos politikai, pasirinkdami konfrontacinį požiūrį į santykius su Rusija, bando atsisakyti iškastinių energijos išteklių importo iš mūsų šalies derindami "atsinaujinančius energijos šaltinius ir atsinaujinantį vandenilį".

Akylai stebima JAV Europos Sąjunga pradeda vis labiau nutraukti santykius su Kinija —šalimi, kurios branduolinės korporacijos pastaraisiais metais padidino savo kompetenciją statant 3+ kartos atomines elektrines, kurios atitinka Fukušimos saugos reikalavimus ir tapo tikrais "Rosatom" konkurentais, jie ir toliau aktyviai bendradarbiauja siekdami bendrai kurti naujausias technologijas.

Tuo tarpu Europos valstybės ir įmonės dėl savo neteisingų skaičiavimų prarado kompetenciją statant reaktorius, o proatlantinių Europolitikų antirusiški ir antikiniški siekiai atima iš ES galimybę siekti anglies neutralumo pasitelkiant atominių elektrinių naudojimą. Tos pačios aplinkybės taikomos ir bet kokiems bandymams sukurti cheminio elektros energijos kaupimo technologijas — bet kuriam iš jų reikia naudoti retųjų žemių metalus, kurių gamyboje Kinija yra beveik 100 % monopolija.

Jei trumpai: dėl Europos politikų veiksmų po pagarsėjusio Atlanto solidarumo kurso, Europos energetikos pramonė pateko į situaciją, kai galimų jos plėtros būdų pasirinkimas buvo dirbtinai susiaurintas iki ribos — tai neišvengiama atsisakant lygiateisiško bendradarbiavimo, kuris visada buvo ir tebėra naudingas abiem pusėms. Politikai pasisako ne už technologijų plėtrą, o už negailestingą išnaudojimą ir bandymus išlaikyti esamą status quo — Europos rinka išlieka likvidžiausia, mokiausia.

Bet ar tokia padėtis išliks ilgą laiką, priklauso ne tik nuo Europos Sąjungos ir jos užjūrio siužeto, bet ir nuo to, kaip reaguos visų kitų pasaulio regionų šalys. Per daug žmonių netenkina Žemės rutulys, kuriame egzistuoja tik Europa ir Šiaurės Amerika.

Žinoma, Europos Sąjungos vandenilio strategijos analizė čia negali pasibaigti, jos tęsimo pagrindas bus paprastas faktas: 2020 metais tarp viso vandenilio gamybos ES kiekio atsinaujinantis vandenilis sudarė 0,1 proc.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, Rusija
Cigarečių kontrabanda iš Baltarusijos, archyvinė nuotrauka

Baltarusis bandė į Lietuvą įvežti milijono eurų vertės kontrabandą

(atnaujinta 11:36 2021.04.16)
Apie 300 tūkst. pakelių rūkalų buvo aptikta iš Baltarusijos gabentame kartono krovinyje, kuriame įrengtos slėptuvės

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Šalčininkų kelio poste muitinės pareigūnai sulaikė didelę cigarečių kontrabandos siuntą, praneša muitinės spaudos tarnyba.

Praėjusį sekmadienį, maždaug 5 val. ryto, į Šalčininkų kelio postą vilkiku "Daf" atvažiavęs Baltarusijos pilietis deklaravo tranzitu per Lietuvą į Lenkiją vežantis kartono krovinį.

Medininkai
© Sputnik / Александр Липовец

Mašiną apžiūrėjusiems muitinės pareigūnams kilo įtarimų: kartonas puspriekabėje buvo sukrautas gana netvarkingai. Patikrinus vilkiką detaliau, rentgeno kontrolės sistema, paaiškėjo, kad oficialus krovinys tebuvo imitacija: kartono viduje išpjautos tuščios ertmės, į kurias sukrautos cigaretės.

Preliminariais duomenimis šitokiu būdu mėginta įvežti apie 308 tūkst. pakelių baltarusiškų cigarečių "NZ Gold" ir "Minsk Superslims" kontrabandos. Jų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – daugiau nei 1 mln. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilkiko vairuotojas buvo sulaikytas, vėliau, skyrus kardomąsias priemones – piniginį užstatą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jis buvo paleistas.

Tegai:
Lietuvos muitinė, Muitinė, baltarusiškos cigaretės, baltarusis, Baltarusija
Dar šia tema
Sulaikyta nepertraukiamo maitinimo įtaisų kontrabanda iš Lietuvos — video
Utenoje rasta beveik 16 tūkst. eurų vertės kontrabandinių cigarečių
Neryje pasieniečiai rado kontrabandinių cigarečių krovinį