Prezidentūra, archyvinė nuotrauka

Politinė temperatūra Lietuvoje kyla: šalis žengia į lemtingą pusmetį

31
(atnaujinta 21:43 2018.09.13)
Rimas Naujelis
Karšta. Šį rudenį ir žiemą bus karšta. Politinio klimato prasme. Siaus ir politiniai viesulai, nes šalis įžengia į turbulencinę trijų rinkimų zoną

Kitą pavasarį viena po kitos praūš savivaldybių, Europarlamento ir prezidento rinkimų vėtros. Geopolitinė aplinka irgi žada kaitros periodą, gilėjant susikaldymui Europos Sąjungoje dėl migrantų, "Brexit" ir dėl Donaldo Trampo išsišokimų.

Ramūnas Karbauskis šio sezono metu ketina Seimo tyrimų komisijose pačirškinti savo oponentus, pirmiausia konservatorius ir Dalią Grybauskaitę. Yra už ką. Visi dar gerai prisimena "Snoro" ir "Ūkio" bankų įtartinus, politizuotus likvidavimus,  kaltinant juos neskaidriais ryšiais su Rusijos bankais. (Skandinavų bankai ir vieno iš jų analitikas Gitanas Nausėda tik trynė nuo to rankas.)

Visai neprošal būtų ištirti ir tą didžiulę žalą, kuri padaryta mums visiems, kuomet Grybauskaitės ir tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus tandemas krizės metu valstybės vardu iš privačių užsienio bankų ėmė paskolas, tris kartus brangesnes nei kaimynai latviai, pasiskolinę iš Tarptautinio valiutos fondo.

"Tai kerštas! Susidorojimas su oponentais! Rinkiminiai triukai!"- ima šaukti tokių tyrimų oponentai (dažniausiai, beje, konservatoriai). Ne be viso šito. Tačiau nepaneigsi to visiškai logiško argumento, kad mes, šios šalies piliečiai ir tikrieji jos šeimininkai, turime teisę žinoti, kas gi vyko mūsų valstybėje konservatorių valdymo laikais. Turime pažinti savo "didvyrius" iš arti.

Ramūnas Karbauskis, kuris "Laisvės pikniko" Kaune metu ryžosi sužaisti šaškių simultaną su išsyk 50 oponentų ir laimėjo 44 (!) partijas, ir toliau iš esmės šeimininkauja politinių žaidimų lauke. Būtų keista, jeigu šis kombinacijų meistras nesinaudotų didžiuliu savo poziciniu pranašumu, turėdamas Seime net 54 žmonių frakciją.

Jos traukai galop neatsilaikė net opozicinė "Tvarkos ir teisingumo" frakcija, šią savaitę puolusi į glėbį valdančiosioms "valstiečių" ir "darbiečių" frakcijoms ir pasirašiusi su jomis bendradarbiavimo susitarimą. Šitaip Karbauskis konsoliduoja savo gretas, ruošdamasis rudens bei žiemos mūšiams su susilpnėjusia opozicija.

Jo atsisakymas priimti Grybauskaitės kvietimą susėsti prie bendro stalo su ja ir kitų partijų vadovybe irgi iškalbingas. Vadinasi, taikos dar nebus. Karbauskį galima suprasti, kadangi "taikdarė" prezidentė iki šiol mojavo kardais į visas puses, ir yra nemažai priežasčių manyti, kad ji dabar, pabrukusi uodegą, gudrauja. Tas jos taikingumas, ko gero, yra priverstinis, nes jos laukia nesmagi akistata su specialiąja Seimo tyrimų komisija, kuri ketina apkramsnoti ir taip jau smunkantį prezidentės autoritetą.

Kitas netikėtas karščio epicentras — konservatorių partijos vidaus situacija. Netikėtas, nes iki šiol buvęs pavyzdinis šios partijos narys Vygaudas Ušackas, ne kartą nuolankiai kalbėjęs, kaip nuoširdžiai jis remiąs jaunojo jos lyderio Gabrieliaus Landsbergio pastangas atnaujinti partiją, pasirodė esąs dar vienas politinis oportunistas, sumanęs "atnaujinti partiją", kurdamas jai alternatyvą.

Kaip žinia, oportunistai (angl. opportunity — galimybė, proga) vis ieško gyvenime  jiems naudingų progų, nepaisydami aplinkinių, kolektyvo interesų. Štai ir Ušackas, pajutęs, kad prezidento rinkimų jis nelaimės, būdamas tik konservatoriumi, ėmė burti savo šalininkus, o iš esmės, tiesiog kurti naują politinį judėjimą.

Kviesdamas į jį ir konservatorius. Tai, žinoma, sukėlė senelio Vytauto Landsbergio pyktį, nes įnešė sumaištį į šios kol kas dar įtakingos politinės jėgos gretas. Kai Ušacko po visą Lietuvą jau kuriamos "Vyčio kuopos" įsibėgės, konservatorių įtaka sumenks, nes jų gretose gali įvykti skilimas. Dviejų vadovų vienoje partijoje negali būti.

Todėl Landsbergis prabilo apie "kruviną sezoną", kuris laukia mūsų, ir eilinį kartą pažėrė įtarimų dėl valstybei esą gresiančių sąmokslų. Esą naujus nepartinius judėjimus ir rinkimų komitetus kuria arba infantilai, arba užsienio valstybių specialiosios tarnybos, kurių tikslas yra destabilizuoti mūsų šalį. Nenuostabu. Landsbergio konservatoriai jau seniai visas demokratines iniciatyvas, kurių jie nepalaimino patys, traktuoja kaip antidemokratines.

socdemai
© Sputnik / Александр Липовец

Dar vienas atsiveriantis kovų frontas yra ekonominis. Prekių ir paslaugų kainos šalyje auga, o valdantieji prieš rinkimus žadėjo jas pažaboti. Pirmąjį Seimo (ir prezidentės) smūgį šį rudenį planuojama nukreipti į antstolių paslaugų kainas. Ir tai logiška, nes, viena vertus, anstoliai nėra įtakinga visuomenės grupė, juos lengviau pažaboti nei kokius nors prekybos centrus, kita vertus, jų įkainiai pasiekė kosmines aukštumas.

Taigi, trijų iš eilės rinkimų perspektyva jau kaitina politikų protus. Faktiškai skyla  monolitiškais atrodę konservatoriai.  Ušackas už nepaklusnumą gali būti išmestas iš partijos jau šį rudenį.

Šalis rinks prezidentą, kuris lems, kur pasuks Lietuva. Pragmatiškas Saulius Skvernelis su R. Karbauskiu nevengtų atkurti normalius ryšius su Rusija. Kiti prezidentiniai favoritai (Gitanas Nausėda, V. Ušackas, Ingrida Šimonytė) stengtųsi išlaikyti Lietuvą JAV vasalo vaidmenyje. Yra dėl ko pakovoti…

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

31
Tegai:
Lietuvos prezidento rinkimai
Dar šia tema
URM: Lietuva turi užkirsti kelią Rusijos įsikišimui į rinkimus
Don Kichoto Puteikio prezidentinės ambicijos pasmerktos
Sinkevičius įvardijo galimą "valstiečių" kandidatą į prezidentus