Maskva

Rusų patarimas: daryti, kad Lietuva išliktų

207
(atnaujinta 12:27 2018.09.24)
Propagandą ir informacinius karus nagrinėjantys specialistai kartais taip įsigilina į savo tyrimus, kad nejučia patys persisemia propagandos dvasia, užuot skelbę mums objektyvią informaciją

Taip atsitiko minėtos srities ekspertui Nerijui Maliukevičiui prakalbus apie Rusijoje parengtą gana originalią politologinę studiją apie Baltijos šalių galimus ateities raidos scenarijus iki 2050 metų.

Studiją paruošė Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto (plačiau žinomo kaip MGIMO) bei Rusijos gynybos pramonės koncerno "Almaz-Antėj" įkurtas Karinių bei politinių tyrimų centras. Su kariškiams būdingu atvirumu ir nevyniojimu į vatą, studijoje rašoma apie vykstantį laipsnišką Baltijos šalių regiono nuosmukį, tiek ekonominį, tiek demografinį. Baltijos regionas studijoje vadinamas senoviškai, "Pabaltiju", o studijos tekstas "pasūdytas" prognozėmis apie didesnių valstybių (Vokietijos, Rusijos bei Lenkijos) varžybas dėl įtakos šiame regione bei siekio dominuoti jame.

Bene niūriausia studijos autorių prognozė skamba taip: jei įtampa Pabaltijo regione didės, tai dalis regiono teritorijų bus pasidalinta tarp Rusijos ir Lenkijos, o dalis ir toliau liks "titulinėms tautoms", tai yra lietuviams, latviams, estams, latgaliams. Matyt, ši studijos vieta labiausiai ir papiktino mūsų ekspertus, nagrinėjančius propagandinius karus. "Tai yra žongliravimas štampais, o duomenų ar statistikos, kuri pagrįstų vaizdą, nėra", — apibendrino Maliukevičius.

Jei kalbėtume apie ekonominį sunkmetį ar masinę emigraciją, visa statistika yra atvira, ir net patys mūsų ekspertai muša varpais, perspėja apie tautos nykimo mastus. Paliesdami tokią išties nemalonią temą, kaip galimą sienų Europoje perbraižymą, studijos autoriai neteigia, kad jie matematiškai išskaičiavo tokią neišvengiamybę.

Anaiptol. Jie, kaip mokslininkai, kaip tik pabrėžia, kad tai esąs tik vienas iš galimų kelių ateities scenarijų. Išlikdami objektyvūs, mes negalime neigti tokių praeities faktų, kaip, tarkime, Jugoslavijos bombardavimo JAV bombomis ir šios šalies išformavimo į keletą naujų valstybinių darinių.

Kas buvo, tas, deja, gali pasikartoti. Vadinti tai "žongliravinu štampais" kaip tik ir yra propaganda. Negana to, studija, tarsi įspėdama vietos politikus, prevenciškai įvardija faktorius, kurie gali nulemti padėties Baltijos regione paaštrėjimą.

Tai — tolesnė rusų tautinės mažumos diskriminacija Latvijoje ir Estijoje (pavyzdžiui, Latvijoje užsimota išstumti rusų kalbą iš rusų mokyklų), neišmintinga sankcijų Rusijai politika, dėl kurios kenčia pirmiausia Baltijos šalių ekonomika, nereikalingas NATO pajėgumų regione didinimas.

Būtent jau esančia socialine bei ekonomine įtampa ir gali pasinaudoti, anot studijos autorių, destruktyvios jėgos, įtraukdamos į konfliktą vis gausėjančias NATO kariškių gretas ar išprovokuodamos, tarkime, Lenkiją atsiųsti savo karius į Vilnijos kraštą, jeigu kas nors čia imtųsi spausti vietos lenkus.

Kitaip tariant: studija aiškiai įspėja, kad nemaloniausi scenarijai gali realizuotis tuo atveju, jeigu pats vietos elitas vykdys politiką, skatinančią skurdo ir tautinės įtampos augimą. Tad viskas — pačių Baltijos šalių rankose, na, nebent įvyksta globaliniai įvykiai, kuomet keičiasi visa pasaulio tvarka, bet tai jau daugiau priklausytų "force majeure" kategorijai.

Dėmesio verta studijos vieta susijusi su Vokietijos bei Rusijos varžybomis dėl įtakos Baltijos šalims. Pirmiausia, neverta kelti panikos, kaip daro kai kurie vietos ekspertai, jog tokios varžybos vyksta, kol jos neperžengia civilizuotų ribų. Poveikis kaimynams — sena geopolitikos aksioma, ir pati Lietuvos valdžia nesibodi kviestis čia į pasitarimus Rusijos ar Baltarusijos opozicijos veikėjus bei tartis dėl "liaudies" mobilizavimo prieš "autoritarinį režimą".

Studija aiškia kalba aprašo tai, kas vyko per amžius, ir todėl, labai tikėtina, kad vyks ir ateityje, o tiksliau, aprašo galimas varžybas tarp Berlyno, Maskvos ir Varšuvos dėl įtakos Baltijos regione. Tačiau galima nesutikti su studijos autoriais dėl kelių aspektų. Pirmiausia dėl to, kad Berlynas aktyviai dalyvaus tokiose varžybose.

Kol kas vokiečiai naudoja savo seną pokarinę taktiką, tai yra, vykdo ekonominę ekspansiją. Politinę lyderystę čia jie seniai yra perleidę Vašingtonui, kuris studijoje kažkodėl beveik neminimas. O juk būtent Vašingtono labiausiai ir klauso mūsų politinės klasės viršūnės.

Donaldas Trampas nėra amžinas ir arba po bręstančios apkaltos, arba po vienos ar dviejų kadencijų jis pasitrauks. O amžini JAV interesai dominuoti pasaulyje ir ypač NATO šalių teritorijose išliks. Be to, Vokietija palaipsniui grimzta į vidaus problemas, kurias kelia masinė migracija ir dėl jos staigiai augantis kraštutinių dešiniųjų populiarumas. Pastarieji po kelerių metų gali tapti valdančiaisiais. O tada jau pačioje Vokietijoje prasidėtų pilietiniai konfliktai tarp kairės ir dešinės, ir Berlynui tikrai nepakaktų jėgų plėsti įtaką Baltijos regione.

Bet kuriuo atveju, šios ne propagandinės, o analitinės studijos paviešinimas yra naudingas. Jis skatina mąstyti tokiais laikais, kuomet mūsų politinis elitas jau  aptingo giliau susimąstyti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

207
Tegai:
informacinis karas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Lenkija atėmė iš Lietuvos "mylimiausios Trampo sugulovės" vardą
Europa nori susitaikyti su Rusija — o Lietuva?
Победивший на выборах президент Польши Анджей Дуда

Naujas Lenkijos padalijimas. Šį kartą Rusija jame nedalyvauja

(atnaujinta 15:00 2020.07.14)
Tai buvo ilgiausi, nenuspėjamiausi, keisčiausi, nešvariausi rinkimai. Ir atrodo, kad jie dar nesibaigė.

Kalba eina apie ilgai kenčiančius Lenkijos prezidento rinkimus, kurie turėjo būti surengti dar gegužę. Priminsime, kad jei jie būtų surengti per įstatymų nustatytą terminą, dabartinis prezidentas Andžejus Duda būtų turėjęs visas galimybes laimėti pirmajame ture, nes, remiantis daugybe apklausų, jo reitingas tada viršijo 60 procentų. Štai kodėl liberali opozicija, kurią aktyviai remia Vakarų politikai ir žiniasklaida, padarė viską, kas įmanoma, kad pandemijos pretekstu būtų nutrauktas balsavimas. Ir jiems pavyko.

Rinkimų atidėjimas vasaros viduriui iš tikrųjų tapo savotišku "trečiuoju turu" (jei pateiksime analogiją su 2004 metų Ukrainos "oranžine revoliucija"), nenumatytu šalies Konstitucijoje. Kai kurių savo šalininkų akivaizdoje Duda išseko, parodė silpnybę, todėl jo reitingas po gegužės mėnesio balsavimo atšaukimo iš pradžių nukrito beveik perpus. Opozicija pasinaudojo momentu ir iš rinkimų atsiėmė atvirai pražūtingą statytinę, kurią bandė priešpriešinti Dudai pavasarį, — buvusią Seimo pirmininkę Malgožatą Kidavą-Blonską.

Remiantis pirmojo turo rezultatais, atrodė, kad Duda užsitikrina gana patogų 13 % atotrūkį, tačiau iki balsavimo dienos apklausos parodė, kad oponentai žengia koja kojon, su beveik vienodais rodikliais. Tiesą sakant, būtent taip ir baigėsi rinkimai. Iškart po apygardų uždarymo buvo paskelbti pirminių apklausų rezultatai: dabartinis prezidentas laimi tik su 0,8 % persvara. Galutinis rezultatas buvo šiek tiek didesnis Dudos naudai: 51,2 %, tuo tarpu Tšakovskis gavo 48,8 %.

Ko gero, Lenkijos vienybei toks rezultatas yra pats rizikingiausias. Labai emocingos kampanijos metu abi stovyklos viena kitai išsakė daug įžeidimų, įtarimų ir kaltinimų. Esant tokiam minimaliam dabartinio prezidento atotrūkiui nuo konkurento, labai lengva suabejoti jo pergalės teisėtumu, atsižvelgiant į nešvarius metodus, kurie buvo naudojami kampanijos metu. Tiesą sakant, Tšaskovskio šalininkai iškart pradėjo tai daryti.

Lenkijos visuomenė yra susiskaldžiusi geografiškai: septynios rytų vaivadijos balsavo už dabartinį prezidentą, devynios vakarų balsavo už jo konkurentą. Vyksta aštri kartų stratifikacija. Taigi, už Dudą savo balsus atidavė 62 % vyresnių nei 60 metų rinkėjų, o už Tšaskovskį — 64 % jaunų žmonių iki 29 metų. Dabartinį valstybės vadovą palaikė didžioji dauguma patriarchalinio Lenkijos kaimo, jo oponentą — dideli miestai, žvelgiantys į Vakarų Europą.

Jei anksčiau Lenkijos elitas susivienydavo bent jau aplink išgalvotą "Rusijos grėsmės" idėją, dabar šios temos lyg ir nebuvo. Ne, žinoma, be jos neapsieita. Ir šia prasme neįvyko jokių esminių pokyčių: ir Duda, ir Tšaskovskis nesiskiria vienas nuo kito, kai aptaria užsienio politikos darbotvarkę, išreikšdami antirusiškas, proamerikietiškas ir pro-NATO idėjas.

Įdomus momentas: pagrindinė "pop" tema, kad ir kaip paradoksalu gali atrodyti tiems, kurie laikė Lenkiją katalikiška tradicijas palaikančia valstybe, buvo LGBT bendruomenės ir tos pačios lyties asmenų santuokų aptarimas. Artėjant rinkimams Duda suintensyvino savo antigėjišką retoriką ir netgi prisikalbėjo, kad "LGBT ideologija yra labiau griaunanti nei komunizmas", o tai Vakaruose sukėlė nepaprastai piktą reakciją.

Reikėtų pažymėti, kad į kampaniją ne kartą įsikišdavo Europos struktūros, kurios, sustiprėjus konservatyviai Duda retorikai, padidino savo pareiškimų, aiškiai buvo palankūs prezidento oponentui, aštrumą. Pavyzdžiui, valdančiosios partijos kontroliuojamų regionų valdžios institucijoms bandžius pasiskelbti, "nuo LGBT laisvosiomis" zonomis, Europos Komisija akimirksniu smogė į skurdžiausią lenkų vietą: pagrasino, kad už tai atims iš vietos valdžios institucijų finansavimą. Taigi, jei kas nors bus apkaltintas kišimusi į Lenkijos rinkimus, tai šį kartą vargu, kad Rusija.

Tiesą sakant, antrojo turo išvakarėse Vokietija už tai jau gavo. Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vokietijos įgaliuotinį po "Die Welt" straipsnio, kuriame atvirai buvo raginama balsuoti už Tšaskovskį. Aliejaus į ugnį pripylė ir lenkų bulvarinis leidinys "Fakt", kuris apkaltino Dudu dangstant pedofilą. Tai taip pat papildė valstybės vadovo kampaniją antigenerietiška retorika, Duda iškart atkreipė dėmesį į vokiečių laikraščio savininkus ir apkaltino Vokietiją norinti išrinkti Lenkijos prezidentą.

Dudos komanda, kurią iš visų pusių apsupo Briuselis ir liberali Europos žiniasklaida, galiausiai ėmėsi kurso, kuris XXI amžiui atrodė visiškai laukinis. Nuspręsta sulošti antisemitizmo kortą. Tai buvo padaryta valstybinio Lenkijos televizijos kanalo TVP, kuris iš esmės buvo prezidento žiniasklaidos būstinė (97% naujienų apie Dudą buvo teigiamos, trys procentai — neutralių istorijų, o 87% pranešimų apie Tšaskovskį buvo neigiami, 13% — neutralūs), rankomis.

Šis kanalas pastatyti Tšaskovskį į keblią padėtį klausimu, ar jis ketina mokėti žydams kompensaciją už Holokaustą Lenkijoje. Tada jis reguliariai skleidė tezę, kad opozicijos kandidato atsisakymas diskutuoti šiuo klausimu yra jo sąmokslo su kažkokiomis "žydų organizacijomis" užkulisiuose, kartais tiesiogiai nurodant Džordžą Sorosą, apraiška. Šis žingsnis taip sukrėtė Vakarų ir Izraelio žiniasklaidą, kad, matyt, Varšuvai teks dar ilgai aiškinti dėl tokių originalių šiuolaikinei Europos valstybei rinkimų technologijų.

Apskritai Briuselio ir Dudos tarpusavio pretenzijų kampanija šioje įnirtingoje kovoje sukaupė labai daug. Sudėtingi pastarųjų metų santykiai tikrai nepagerės po tokio audringo apsikeitimo nuomonėmis. Taigi pagrindinis tokių nešvarių rinkimų-2020 rezultatas buvo politinio susiskaldymo Lenkijoje paaštrėjimas ir ryškus pablogėjimas jos santykiuose su Europos sąjungininkais.

Varšuva turėtų užfiksuoti, kad Rusija su tuo neturėjo nieko bendro.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Andrzejus Duda, rinkimai, Lenkija
Dar šia tema
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą
Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?

(atnaujinta 06:48 2020.07.14)
Lietuvos prezidentas surengė spaudos konferenciją savo prezidentavimo metų proga. Buvo keli svarbūs momentai

Vienas dalykas, kai Lietuvos prezidento valdymo metus vertina ekspertai savo nuožiūra, kitas — kai jis pats juos komentuoja. Nausėda šiuo atveju surengė specialią spaudos konferenciją ir davė interviu valstybinei televizijai. Pasakė keletą svarbių dalykų.

Kokia ji  — "gerovės valstybė"?

Pirmiausia, valstybės vadovas dar kartą akcentavo savo siekį realizuoti "gerovės valstybės" koncepciją. Tiesa, susidaro įspūdis, kad šitie žodžiai skambės iki Nausėdos kadencijos pabaigos, bet galiausiai niekas (išskyrus, galbūt, jį patį) nesupras, buvo šioje srityje padaryta kas nors konkretaus ar ne.

Pažymėtina, kad ir pats prezidentas pareiškė: "Žinoma, kol kas reikia gerokai užpildyti turiniu tą pačią sąvoką, ir mes stengiamės tą daryti". Bet kartu jis apibrėžė ją labai plačiai.

"Mūsų naujausi sprendimai dėl vienkartinių išmokų, dėl NPD, dėl gyventojų pajamų mokesčio, dėl pensijų didinimo iš tikrųjų yra nukreipti gerovės valstybės link. Tačiau būtų didelė klaida manyti, kad gerovės valstybės principas yra vien tiktai socialinės atskirties sprendimas arba turtingųjų ir nepasiturinčiųjų skirtumų sumažinimas. Tai ir regionų atskirties klausimas, ir mūsų švietimo pažangumas, kuriuo, deja, kol kas nelabai galime pasigirti. Tai ir funkcionuojanti sveikatos apsauga, gyventojų įtrauktis į savo šalies valdymą", — pabrėžė Nausėda.

Tai apie viską ir apie nieką, už viską, kas gerai. O norėtųsi konkretesnių formuluočių ir veiksmų. Tam tikri yra, bet norisi, kad jų būtų dar daugiau, kitaip bet ką galima įvertinti kaip žingsnį "gerovės valstybės" link.

Pavyzdžiui, jeigu pavyktų pasiekti, kad pensijos būtų ne mažesnės nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (dabar apie 900 eurų "į rankas"), apie ką kalbėjo prezidentas, galima būtų pasakyti, kad kažkas svarbaus tikrai padaryta (šiandien pensijos Lietuvoje sudaro apie 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tuo tarpu ES vidurkis — 61 proc.).

Apskritai, pažymėtina, kad Nausėda tvirtai "įsikabino" į "gerovės valstybės" tikslą ir stengiasi jį realizuoti. Ne viskas pavyksta, bet ir prezidentas tik kelio pradžioje. Tad duokime jam laiko. Ypač norisi, kad būtų daugiau pasiekta korupcijos užkardymo srityje, kas, anot, prezidento, yra jo prioritetas.

Kartu reikia pripažinti, kad daug kas priklauso nuo Seimo ir Vyriausybės, su kuriais Nausėdos santykiai buvo permainingi. Kaip bus toliau?

Principingas konstruktyvumas?

Prezidento teigimu, per metus jam daug kas atsiskleidė ir jis padarė daug išvadų apie Lietuvos vidaus politiką, geriau išmoko skirti deklaracijas ir pažadus nuo darbų. "Oda pastorėjo", — prasmingai pajuokavo valstybės vadovas.

Ryškiausiu jo konfliktu su Seimu ir Vyriausybės vadovu tapo situacija su susisiekimo ministru. Nausėdos teigimu, politinė moralė negali būti aukojama koalicijos tvirtumo vardan, ką, pasak jo, padarė premjeras. Tačiau jis tikisi, kad ateityje ministras pirmininkas (dabartinis ar naujas) taps jam labiau parama nei atsvara.

Kaip tai pasiekti? Nausėda pabrėžė, kad jis yra konstruktyvus, dialogo ir kompromiso siekiantis politikas. Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie savo veiksmus po Seimo rinkimų, formuojant Vyriausybę, pažymėjo: "Būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje".

Viena vertus, prezidentą galima suprasti — jis nenori, kad dar kartą atsitiktų kažkas panašaus į tai, kas įvyko susisiekimo ministro atveju. Kartu jis jau parodė, kad gali surasti bendrą kalbą su Seimo dauguma bei Vyriausybe. Bet kaip jis ketina derinti konstruktyvumą su didesniu principingumu, neaišku, tuo labiau, kad gali tekti vėl turėti reikalų su Ramūnu Karbauskiu, kuriam dažnai tik jo nuomonė ir yra teisinga.

Lietuvos, atrodo, laukia sudėtingas ministrų kabineto formavimo procesas, kuriame niekas nenorės nusileisti.

Kam sudėtingai, jeigu galima paprastai?

Užsienio politika yra pagrindinė Lietuvos prezidento atsakomybės sritis, bet akivaizdu, kad vidaus politika jam yra svarbesnė.

Tarptautinėje arenoje jis jau sudėliojo prioritetus — JAV, NATO (įskaitant 2,5 proc. BVP skyrimą gynybos reikmėms), Lenkija. O iš Briuselio Nausėda nori gauti kiek įmanoma daugiau pinigų, formuojant naują ilgalaikį Europos Sąjungos biudžetą ir skirstant jos paramą kovai su koronaviruso pasekmėmis.

Tai taps svarbiu jo veiklos įvertinimo kriterijumi, ir jeigu daug gauti nepavyks, Lietuva galės kaltinti tik save, nes "mylėti" JAV ir Lenkiją, bet reikalauti pinigų iš Vokietijos ir Prancūzijos yra sudėtinga.

Kartu Nausėda tikisi Europos Komisijos pagalbos, bandant susitarti su Latvija ir Estija dėl Astravo atominės elektrinės produkcijos įsigijimo. Faktas tas, kad Lietuva šiuo atveju pati įstūmė save į kvailą padėtį ir dar sugebėjo sugadinti santykius su Ryga ir Talinu. Dabar bando įpainioti į tai Briuselį, kad po to būtų lengviau pasiteisinti.

Taip pat greitai gali baigtis atnaujintas Vilniaus dialogas su Minsku. Kaip pareiškė Nausėda: "Jeigu išaiškės, kad Baltarusijos valdžia mėgina išsaugoti savo mandatą bet kokiomis priemonėmis, tarp jų ir pamindama žmogaus teises, atvirai persekiodama politinius oponentus įvairiausiais pretekstais, tuomet turėsime konstatuoti padėtį tokią, kokioje ji yra, ir pasakyti, kad mums tai yra nepriimtina ir gilinti bendradarbiavimą su tokia valstybe mes neturime nei moralės, nei kitokios teisės". Neilgai muzika grojo.

Apskritai, susidaro įspūdis, kad užsienio politika nėra Nausėdos stiprioji pusė ir labai įdomus jam dalykas. Todėl šioje srityje prezidentas bando eiti paprasčiausiu keliu, kuris dažnai nėra efektyvus, ir aktyviau elgiasi tik ten, kur jaučia galimybę ką nors padaryti. Todėl jis, pavyzdžiui, nevargina savęs klausimu dėl blogų transatlantinių santykių perspektyvų ir kaip ekonomistas skiria didesnį dėmesį ES biudžeto formavimui. Bet problema ta, kad tie dalykai yra susiję, ir ekonomika Briuselyje neatskiriama nuo politikos.

Belieka tikėtis, kad gyvenimas privers Lietuvos prezidentą tapti įvairiapusiškesniu ir lankstesniu tarptautinėje arenoje.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad per pirmuosius metus Nausėda kaip politinis naujokas nežlugo. Buvo nesėkmių ir klaidų, bet jis stengiasi mokytis. Bus įdomu stebėti, ką jis darys toliau (ypač šalies viduje) ir kaip susigyvens su "švytuoklės principu". 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kadencija, prezidentas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje
Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis iš Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu
JAV sparnuotoji raketa, archyvinė nuotrauka

"Tai žingsnis link pasaulio pabaigos". Kas bus po to, kai JAV pasitrauks START III

(atnaujinta 13:29 2020.07.14)
Interviu žurnalistams Rusijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad nereikia pulti į paniką dėl START III neatnaujinimo — Rusija sugebės užtikrinti savo saugumą ir be jos

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Baltieji rūmai, matyt, pagaliau nusprendė neatnaujinti strateginės puolamosios ginklų mažinimo sutarties START-3. Tai paskutinis dokumentas, ribojantis dviejų branduolinių valstybių karinę galią. Kas gresia pasauliui žlugus tarptautinei saugumo sistemai — RIA Novosti medžiagoje.

Įtraukti Kiniją

Interviu žurnalistams Rusijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad nereikia pulti į paniką dėl START-3 neatnaujinimo — Rusija sugebės užtikrinti savo saugumą ir be jos. Nepaisant to, šis susitarimas buvo labai svarbus. "START-3" pasirašė Rusijos ir JAV prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Barakas Obama 2010 metų balandžio 8 dieną. Šis dokumentas įsigaliojo 2011 metų vasario mėnesį, jos galiojimas baigiasi 2021 metais.

Susitarime buvo numatyta sumažinti branduolinių galvučių kiekį Rusijos ir JAV arsenaluose iki 1 550 vienetų, tarpžemyninių balistinių raketų, povandeninių laivų balistinių raketų ir sunkiųjų bombonešių — iki 700 vienetų. "START-3" buvo pasirašytas praėjus lygiai metams po "START-1" pabaigos. Ir jei anksčiau mažai kas abejojo ​​jos pratęsimu, tai Baltuosiuose rūmuose pasirodžius Donaldui Trampui padėtis kardinaliai pasikeitė.

Viena pagrindinių sąlygų, leidžiančių pratęsti "START-3" egzistavimą, Amerikos vadovas įvardijo Kinijos įtraukimą į ją. Kinijos užsienio reikalų ministerijos ginklų kontrolės departamento direktorius Fu Tsong paaiškino, kad tai įmanoma tik dviem atvejais: jei Kinija savo branduolinį arsenalą pakels iki JAV lygio arba jei Vašingtonas sumažins savo pajėgumus. Kiti variantai Pekinui nepriimtini, nes juose neatsižvelgiama į didžiulį strateginių galimybių skirtumą.

Dar viena Vašingtono iškelta sąlyga netinka Maskvai. Liepos pradžioje JAV prezidento specialusis pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais maršalas Bilingslis pavadino raketas "Petrel" ir dronus "Poseidon" "siaubingais" ir paragino nutraukti projektus, nes jiems netaikomi "START-3" apribojimai. Amerikiečiai anksčiau reikalavo apriboti naujausius Rusijos ginklus, įskaitant nebranduolines hipersonines priešlaivines raketas "Zircon".

"Tai tik rodo, kad JAV neturi jokių svertų išlaikyti lyderės pozicijas pasaulyje, išskyrus branduolinį šantažą, — aiškina RIA Novosti karo mokslų daktaras Konstantinas Sivkovas. — Todėl jie stengiasi mus įtikinti, kad privalome atsisakyti pažangių pokyčių. Neturėtume pasiduoti šiai gudrybei".

Bekompromisė pozicija

Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad Rusija neprašys JAV pratęsti susitarimo. Nors Maskva visada buvo pasirengusi daryti tam tikrų nuolaidų. Ministras teigė, kad jie aptarė su amerikiečiais galimybę apriboti dviejų naujausių Rusijos strateginių sistemų skaičių pagal "START-3", kai jos bus visiškai parengtos. Mes kalbame apie hipergarsines planavimo galvutes "Vanguard" ir sunkias tarpžemynines balistines raketas "Sarmat".

JAV Valstybės departamentas, archyvinė nuotrauka
© CC BY-SA 3.0 / Ctac / Harry S. Truman Building, headquarters of the U.S. State Department

"Kalbant apie kitas tris sistemas (kruizinė raketa "Burevestnik", povandeninio laivo dronas "Poseidon" ir viršgarsinė raketa "Zircon". — Sputnik), jos yra naujos, jos nepatenka į kategorijas, kurioms taikoma "START-3", — Lavrovas sakė: "Bet mes esame pasirengę tartis dėl ginklų, kurie nėra klasikiniai dabartinio susitarimo požiūriu, gamybos."

Tačiau mažai tikėtina, kad valstybės taikys abipuses nuolaidas. Vašingtonas ne kartą pasisakė be jokių kompromisų: "Arba jūs besąlygiškai sutinkate su mūsų sąlygomis, arba mes pasitraukiame iš sutarties". Akivaizdu, kad nei Rusija, nei Kinija neketina sutikti su amerikiečių teiginiais, neatsižvelgdamos į savo pačių nacionalinius interesus. Pasak ekspertų, mažai tikėtina, kad "START-3" sutartis bus pratęsta. O tai reiškia, kad visa tarptautinė saugumo sistema labai pasikeis.

Kokybė, o ne kiekybė

"Kalbėdami konkrečiai apie tarptautinę saugumo sistemą karinėje srityje, turime pripažinti, kad jos iš tikrųjų nebėra", — sako Viktoras Murachovskis, žurnalo "Arsenal otečestva" vyriausiasis redaktorius. — Ši sistema rėmėsi TSRS ir JAV, vėliau Rusijos ir JAV susitarimais. Tai yra susitarimai dėl priešraketinės gynybos, INF, bendrasis branduolinių bandymų draudimas, kurio amerikiečiai neratifikavo. Europos saugumo ir bendradarbiavimo susitarimas, taip pat jo dalis — Europos konvencinių ginkluotųjų pajėgų sutartis,  taip pat žlugo JAV dėka. Vašingtono iniciatyva buvo sunaikinta visa sistema, kuri buvo kruopščiai kuriama esant šaltojo karo aštrioms konfliktinėms situacijoms".

Rusijos ir JAV vėliavos
© Sputnik / Максим Блинов

Ekspertas pabrėžė, kad be vis dar galiojančio "START-3" liko tik Sutartis dėl raketų technologijų kontrolės režimo. Tačiau ir šį dokumentą amerikiečiai bando palenkti į savo pusę. Birželį "Reuters", cituodamas šaltinius kariniame-pramoniniame komplekse ir šalies vadovybę, pranešė, kad Baltieji rūmai ketina peržiūrėti susitarimo nuostatas, kad galėtų parduoti daugiau kovos dronų skirtingoms šalims. Vargu ar tai tiks kitoms susitarimo šalims.

"Mes galime apgailestaudami pasakyti, kad dabar viskas turės būti pertvarkyta, — pažymi Murachovskis. — Mūsų prezidentas jau ėmėsi iniciatyvos susitikti su penkiais nuolatiniais JT Saugumo tarybos nariais, kad aptartų šį klausimą. Galbūt, pereiti prie tarptautinės sutarties, jei ne taikant apribojimus, tada bent jau vykdant branduolinių ginklų kontrolę. Tačiau, remiantis Vašingtono ir Londono politika ir pozicijomis, šios iniciatyvos perspektyvos yra minimalios".

Ekspertas pabrėžė, kad nemano, jog naujos "kiekybinės" ginklavimosi varžybos gali kilti tada, kai Rusija ir JAV vėl pradės didinti branduolinių galvučių ir jų pristatymo transporto priemonių skaičių. Tačiau kova dėl technologinio pranašumo strateginių ginklų srityje žada būti karšta.

Tegai:
Rusija, JAV, START-3
Dar šia tema
Ekspertas iš Rusijos įvardijo JAV pasitraukimo iš START-3 pasekmes
Ekspertė: Trampo planai įtraukti Kiniją į START-III gali "palaidoti" sutartį
Kremlius įvertino galimybę pratęsti START-III sutartį
Rusijos ir JAV diplomatai perspėjo apie START atsisakymo pavojų
Rusijos URM: JAV vis dar nenusprendė dėl pozicijos START-III