Seimo narė Rasa Juknevičienė, archyvinė nuotrauka.

Tik laikinai: lietuvė tapo vienos NATO struktūrų vadove

83
(atnaujinta 14:55 2018.09.25)
Lietuvos Seimo narė, buvusi gynybos ministrė ir aistringa rusofobė Rasa Juknevičienė mažiau nei dviems mėnesiams tapo lygiateise NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) prezidente. Oficialūs naujosios Šiaurės Atlanto aljanso struktūros vadovo rinkimai vyks 2018 metų lapkričio mėnesį. Kokios yra lietuvės galimybės dvejus metus likti NATO PA prezidento kėdėje?

Neteisingi teiginiai dažnai klaidina skaitytojus. Prieš šešis mėnesius Lietuvos žiniasklaida išdidžiai pareiškė, kad buvusi gynybos ministrė Rasa Juknevičienė tapo NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente.

Tada jie neskubėjo akcentuoti to, kad Juknevičienė užims tokį aukštą postą... laikinai. Tai yra, kovo mėnesį "plieninė Rasa" tapo tik laikinai einančia  NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės pareigas po to, kai buvęs prezidentas — italas Paolo Alli — neteko parlamento nario mandato Italijoje.

Įvyko netikėtumas. 2016 metais, kai vyko rinkimai, niekas nepagalvojo, kad Italijos atstovas gali neišbūti NATO PA prezidento pareigose iki naujų rinkimų. 2018 metų pavasarį Italijos žmonės išreiškė jam nepasitikėjimą išankstinių Italijos parlamento rinkimų metu. O asmuo, kurio negalima pasitikėti netgi savo šalyje, negali eiti tokių atsakingų pareigų NATO.

Išmušė Juknevičienės, kuri 2016 metais buvo išrinkta į NATO PA viceprezidento postą, "žvaigždžių valanda". Tiek Paolo Alli, tiek Rasa Juknevičienė yra aršūs rusofobai ir  Ukrainos bei Gruzijos kuo greitesnio  įtraukimo į Šiaurės Atlanto aljansą rėmėjai. Taigi, Parlamentinės Asamblėjos vadovo kaita vyko sklandžiai. Tuo pačiu metu "Sputnik" pasveikino Juknevičienę su tokiu aukštu jos antirusiškos veiklos įvertinimu.

Ir štai dar vienas  bekompromisės kovotojos su Kremliumi karjeros laiptelis: pirmadienį prefiksas "laikinai einanti" dingo ir Rasa Juknevičienė tapo oficialia NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente. Tiesa, kol kas tik iki lapkričio mėnesio, kol bus oficialiai surengti nauji rinkimai.

Ar į kandidatų sąrašą pateks Lietuvos Seimo narė Rasa Juknevičienė? Tai tikrai įmanoma. Nors pagal rotacijos principą lietuvė ir taip jau gavo aukštą viceprezidento postą 2016 metais aršios kovos su Rusija tarptautinėje arenoje dėka.

Šiandien, kai pasaulis stovi ties atviro NATO ir Rusijos konflikto riba, pasaulio politinių lyderių protuose pradėjo kilti blaivių minčių. Kas gi nori "pasaulio pabaigos"? Taigi, atėjo laikas sulėtinti antirusiškos isterijos tempus, o dar geriau — apsukti nešantį į bedugnę "karo lokomotyvą" atgal.

Štai čia ir turi atlikti svarbų vaidmenį blaiviai mastantys Vakarų politikai, o ne "vanagai", panašūs į velionį senatorių Džoną Makeiną, kurio giminaičiams Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su užuojauta įteikė Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didijį kryžių.

Net Rasa Juknevičienė tai supranta. Pirmadienį, rugsėjo 24 dieną, sėsdama į NATO PA prezidento kėdę, ji sakė: "Vienas iš mano prioritetų — užtikrinti, kad Asamblėja turėtų išlaikyti ir stiprinti aljanso narių ryšius parlamentinio dialogo ir diplomatijos keliu".

Dialogas ir diplomatija? Bravo, Rasa! Tai jau žodžiai ne kovotojos, pasirengusios paspausti mygtuką "paleisti" NATO strategines raketas, bet aukšto tarptautinio lygio politikės. Ir jei per du mėnesius iki naujų rinkimų į NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidento postą pasaulis išgirs keletą taikių frazių iš jos burnos, gali būti, kad kandidatų į NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentus sąraše vėl atsiras Juknevičienės pavardė. O agentūra "Sputnik" pirmoji ją pasveikins, jei sėkmė bus poniai Juknevičienei palanki.

"Norėdami įsiteikti" primename, kad "Sputnik" jau seniai siūlė Rasai Juknevičienei kandidatuoti į Lietuvos prezidento postą. Tačiau "plieninės ledi" bendražygiai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos neklausė mūsų patarimų ir suteikė pirmenybę ramesnei ir mažiau charizmatiškai Ingridai Šimonytei.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

83
Dar šia tema
Seimo narė: Už politikų ambicijas ir vėl mokės žmonės
Lenkija atėmė iš Lietuvos "mylimiausios Trampo sugulovės" vardą
Ekspertas: anksčiau ar vėliau Baltijos šalys padarys išvadą, kad be NATO geriau
Rikša su kauke, archyvinė nuotrauka

Nuspręsta: Kiniją "smaugs" dešimt susirinkusių. Ar bus pakviesta Rusija?

(atnaujinta 14:54 2020.08.05)
Šaltojo karo su Kinija neišvengiamumo suvokimo, kuris greičiausiai apims sankcijas, ekonominių ryšių ribojimą, abipusį šnipinėjimą ir kitas konfrontacijos formas, fone, Vakarų ekspertai pradeda ieškoti kažkokio stebuklingo būdo nugalėti Pekiną

 Vienokiu ar kitokiu pavidalu, beveik visos Vašingtone, Londone ar Briuselyje aptariamos Kinijos drakono "nugalabijimo" galimybės reiškia tam tikros plačios antikinietiškos koalicijos sukūrimą, siekiant kolektyviai izoliuoti, neutralizuoti ir sugriauti Kiniją pagal maždaug tą patį modelį, kuris buvo sėkmingai naudojamas kovoje prieš TSRS.

Tačiau, jei kai kurių pagrindinių principų lygmeniu nėra įvairovės, tai konkrečių šių principų įgyvendinimo lygmenyje iškyla rimta problema, kurią bandant išsispręsti lūžta prezidentų, ministrų pirmininkų, diplomatų ir analitikų ietys.

Faktas yra tas, kad tiek kai kuriose Europos sostinėse, tiek JAV "minčių rinkiniuose" jau susidaro pagrįstas įspūdis, kad dėl tam tikrų priežasčių išsiskiria daugelis ES šalių (ypač šiuo klausimu išsiskiria Vokietija, Prancūzija ir Italija), taip pat kai kurios Azijos šalys, kurios nenori dalyvauti kaip JAV pėstininkai naujame Šaltajame kare prieš Kiniją.

Be to, jos nenori mokėti pinigų už JAV pergalę šiame kare (tai išreiškiama amžinuose skandaluose dėl Vokietijos ir Prancūzijos nenoro mokėti du procentus BVP už Amerikos teikiamą "karinę priedangą") ir jie net nėra pasirengę tuoj pat taikytis su visiškais apribojimais, pvz., tiekia Kinijos bendrovės "Huawei" 5G tinklams įrangą į Europos Sąjungą, kas neįtikėtinai pykdo "antikiniškus vanagus" Vašingtone ir Londone. Atsižvelgiant į europiečių pareiškimus apie realų savo armijos sukūrimą ir Makrono pareiškimus apie norą vykdyti nepriklausomą (tai yra ne "prorusišką", bet ne "proamerikietišką") užsienio politiką, kyla įtarimų, kad bus labai sunku ir brangu išplėsti aljansą prieš Kiniją. Šiuo metu tik suintensyvėjo šios problemos sprendimų paieška.

Autoritetingame žurnale "Foreign Affairs", kuris leidžiamas globojant įtakingos užsienio reikalų ministro tarybos, analizuojami du požiūriai į šią problemą, iš kurių vieną galima pavadinti "Donaldo Trampo požiūriu", o kitą — "Boriso Džonsono". Atsižvelgiant į didžiulę įtaką, kurią "Council on Foreign Relationsine" daro Amerikos elitui ir proamerikietiškam elitui Europoje, ("smegenų centras" yra kelių populiarių sąmokslo teorijų herojus, kuriuose jis laikomas vos ne "šešėline JAV vyriausybe), verta pasidomėti metodais, kurie siūlomi išspręsti į amerikiečius orientuotos pasaulio tvarkos krizę ir sėkmingai kovoti su "Kinijos problema", juo labiau kad jie yra tiesiogiai susiję su Rusija.

Nepaisant to, kad paskutinis straipsnis užsienio reikalų tema buvo paskelbtas antrašte "Demokratijų taryba gali išgelbėti daugiašališkumą (tarptautiniuose santykiuose. - Sputnik)", Siūlomi metodai vis dar yra sutelkti į faktinį Vašingtono dominavimo (bent Vakarų) pasaulyje išsaugojimą ir skirtumas slypi konkrečiuose Amerikos hegemonijos palaikymo būduose.

Kaip atspirties tašką argumentavimui, autoritetingo amerikiečių leidinio autoriai pradeda nuo teiginio, kad egzistuojanti pasaulio tvarka vos kvėpuoja, o pagrindinė grėsmė dabar yra ne koronavirusas, o Kinija ir Rusija.

"Bet dar prieš koronaviruso pandemiją daugiašalė sistema, kurią JAV padėjo sukurti po Antrojo pasaulinio karo, buvo vos pajėgi išspręsti aktualiausias pasaulio problemas. COVID-19 parodė, kad karalius — nuogas, tačiau iš tikrųjų karalius kurį laiką buvo netinkamai apsirengęs. 

Visuotiniam ekonominio svorio centrui persikėlus į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, struktūroms, turinčioms pasaulinių ambicijų, tapo neįmanoma reikalauti patikimos lyderystės be reikšmingo atstovavimo šiame regione.

Tačiau G7, atsiradęs po 1973 metų naftos šoko, vis dar turi tik vieną narė —Japoniją — už euroatlantinio regiono ribų. G20, kuris buvo suformuotas po 1997 metų Azijos finansų krizės ir parodė savo vertę per 2008 metų pasaulinę finansų krizę, pasirodė esąs per daug nesuderinamas politiniu požiūriu ir pagal savo galimybes patikimai išspręsti tarptautines problemas. Tuo tarpu JT saugumo taryba buvo pažeista "agresyvaus autoritarizmo atgimimo Kinijoje ir Rusijoje".

Tai labai drąsi diagnozė, kurią galima sumažinti iki šios tezės: "Viskas pražuvo ir niekas neveikia!"

Atitinkamai, siūlomi du sprendimai: vienas — Trampo, kitas — Džonsono. Džonsonas pirmasis sugalvojo naujos struktūros idėją. Gegužės mėnesį jis pasiūlė sukurti dešimties didžiausių demokratijų aljansą, sudarytą iš G7 šalių bei Australijos, Indijos ir Pietų Korėjos, pavadintą D10, kad būtų galima koordinuoti telekomunikacijų politiką ir plėtrą.

Alternatyva Kinijos rinkos lyderei "Huawei", kurios dominavimas 5G technologijoje sukėlė plataus masto susirūpinimą dėl saugumo. Netrukus po to, kai Trampas atšaukė G7 susitikimą birželio mėnesį ir pasiūlė G11 formatą rudenį vyksiančiame viršūnių susitikime. Įveikusi Džonsono pasiūlymą, naujoji Trampo grupė apims tas pačias šalis kaip D10, bet čia taip pat numatoma įtraukti ir Rusiją.

Rusijos ir Kinijos vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

Užsienio reikalų ekspertai nerekomenduoja kviesti Rusijos į šį klubą ir jie renkasi "D10 variantą", tai yra, Džonsono schemą, tačiau tai nėra svarbiausias dalykas. Šios rekomendacijos motyvacija kelia didelį susidomėjimą, ir ji slypi tame, kad net jei Rusiją bus galima kažkaip įtikinti dalyvauti kovoje prieš Kiniją, Trampo schema vis tiek atrodys labai prastai ir ilgainiui taps beviltiška dėl to, kad pirmiausia turi būti pastatyta antikiniška darbotvarkė, tačiau iš Džonsono schemos tariamai galima išgauti tam tikrą pozityvią kryptį, tai yra, tam tikrą vienijančią idėją, kuri leis sukurti ne "sąjungą prieš Kiniją", bet tam tikrą "aljansą visų labui".

Teigiama darbotvarkė, be abejo, apima tuščių šūkių rinkinį — "Demokratija", "Laisvė" ir "Žmogaus teisės".

Ypač smagu, kad tokios pozityvios darbotvarkės atsiradimas yra priešpastatomas dabartinei užsienio politikai Vašingtone: "JAV gali priešintis Kinijos vadovaujamam Azijos infrastruktūros investicijų bankui, "Belt and Road" iniciatyvai ir Rusijos tiesiamam dujotiekiui "Nord Stream-2"i, tačiau bus sunku įtikinti kitas šalis padaryti tą patį, nebent jos sugalvos įtikinamų alternatyvų. Vašingtonas negali ką nors įveikti niekuo nepasinaudodamas."

Šio požiūrio problema yra ta, kad mažai tikėtina, kad "Demokratija" ir "Laisvė" su užrašu "Pagaminta JAV" pakeis Rusijos dujas Vokietijai arba Kinijos investicijas Italijai. Čia galėtų dirbti amerikiečių pinigai, tačiau Vašingtonui tokių santykių nereikia nepriklausomai nuo konkretaus būsimojo prezidento vardo: tiek Baidenui, tiek Trampui reikia kolonijų, tačiau mažai tikėtina, kad pavyks grąžinti Europos Sąjungą į šią poziciją, ir nesvarbu, D10 ar G11 formatu, o apie Rusiją neverta net kalbėti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
šaltasis karas, Kinija
Dar šia tema
Supainiojo NATO su prekyba. Kodėl Rusija nenori grįžti į G7
Politologas: G7 negali išspręsti problemų su kitomis šalimis be Rusijos
JAV įvedė sankcijas Kinijai
Šiaulių aviacijos bazė, archyvinė nuotrauka

Trampo rokiruotė: Pentagono įsitvirtinimas Lietuvoje gresia lietuvių gyvybėms

(atnaujinta 12:23 2020.08.05)
Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė apie 24 milijonų eurų, kuriuos JAV skyrė buvusios sovietinės oro bazės Šiauliuose modernizavimui, panaudojimą. Tokiu būdu Pentagonas tapo savotišku didžiausio karinio objekto Baltijos šalių teritorijoje akcininku

24 milijonai eurų yra nemaža suma vienam NATO karinės infrastruktūros objektui. Kaip praneša vietinė žiniasklaida su nuoroda į Lietuvos gynybos ministeriją, už šiuos pinigus Šiaulių priemiestyje esančioje Zoknių oro bazėje buvo pastatyti "įrengti transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai".

"Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016 – 2020 metais iš JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Pilnai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais", — skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Taigi aerodromas, kuriame yra NATO naikintuvai, vykdantis oro policijos misiją Baltijos šalių oro erdvėje, virsta strateginiu Šiaurės Atlanto aljanso objektu. Matyt, aerodromas netrukus galės nuolat priiminėti sunkius JAV oro pajėgų bombonešius, gebančius nešti branduolinius ginklus. Ir tai yra Kaliningrado srities ir Baltarusijos pasienyje.

Nesunku padaryti prielaidą, kad Lietuvos oro bazė jau buvo įtraukta į Rusijos strateginių ir operacinių-taktinių raketų kompiuterius kaip "pirmojo sunaikinimo" taikinį. Taigi hipotetinio Vakarų ir Rytų susidūrimo atveju pirmosios raketos kris į Lietuvos, o ne į Amerikos žemę. Viskas pagal Pentagono strategiją — galimą trečiojo pasaulinio karo teatrą perkelti toliau nuo savo sienų. O geriausia — į Europos teritoriją, kur vyko pirmieji du pasauliniai karai.

Tačiau Lietuvos politinis elitas kažkodėl kelia isteriją dėl galimos avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje, o ne dėl rusų raketų sprogimų Šiaulių pakraštyje. Tokiu būdu Lietuvos valdžia atitraukia gyventojų dėmesį nuo didesnio pavojaus, kurį kelia Zoknių oro bazė.

Skiriant pinigus Lietuvos karinės bazės modernizavimui, JAV siekia grynai merkantilinių tikslų. Išprovokavęs politinį skandalą su Vokietija dėl dujotiekio "Nord Stream-2", Donaldas Trampas davė sau valią ir žengė dar vieną žingsnį link NATO rytinių sienų. Lenkija jau išdidžiai paskelbė, kad yra pasirengusi priimti iki tūkstančio amerikiečių kareivių iš 12 tūkstančių, kuriuos Trampas pažadėjo išvesti iš Vokietijos. Artėjantį rudenį Lietuva ruošiasi organizuoti šiltą eilinio amerikiečių reindžerių bataliono priėmimą.

O Pentagonas trina rankas ir ruošiasi įsitvirtinti Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Ir tai nepaisant to, kad amerikiečiai oficialiai neturės savo bazių Baltijos regione. JAV karių išlaikymo išlaidos kris ant Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurios jau entuziastingai skiria gynybos reikmėms du ar daugiau procentų BVP, mokesčių mokėtojų pečių.

Tai tokią rokiruotę atliko Donaldas Trampas. Užsispyrusiems vokiečiams, jis jau parodė, kad amerikiečių karių apsaugos nuo išorinių grėsmių paslaugas gaus tik tie, kurie pasirengę už tai mokėti. O jei ne tiesiogiai — pinigais, tada galima atsiskaityti savo suverenitetu arba savo infrastruktūros objektų "akcijomis".

Pažymėtina, kad JAV vyriausybė realias lėšas Europoje investuoja tik į karinius objektus, o ne į taikią ES valstybių ekonomiką. Be to dar ir įžūliai reikalauja iš NATO narių pirkti tik amerikietiškus, o ne europietiškus ginklus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
aviacijos bazė, Lietuva, JAV, NATO
Dar šia tema
Pinigai ir ginklai Maidanui — Lietuvos užsienio politikos kvintesencija
Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

Kultūra, literatūra ir šokiai: "Ispaniškas savaitgalis" Vilniuje

(atnaujinta 14:28 2020.08.05)
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
Renginio svečiai mokėsi šokti pasadoblį, salsą ir bačatą bei ragavo aštrias ispaniškas sriubas. Išsamesnė informacija — Sputnik Lietuva nuotraukose

Liepos 31 - rugpjūčio 2 dienomis sostinėje vyko ispaniškas savaitgalis. Sostinės gyventojai ir svečiai galėjo artimiau susipažinti su Ispanijos kultūra, papročiais ir virtuve.

Vilniuje jau vyko Prancūzijos, Indijos, Italijos ir JAV dienos.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Liepos 31– rugpjūčio 2 dienomis Vilniuje vyko ispaniškas savaitgalis. Nuotraukoje: žmonės renkasi Sirvydo parke.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Organizatoriai tikrą Ispaniją nusprendė parodyti šokių, muzikos ir nacionalinių patiekalų pagalba.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Taip pat buvo galima daugiau sužinoti apie šalies istoriją.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Vedėjas susirinkusiai auditorijai pasakoja apie Ispanijos kultūrą ir literatūrą.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Šiek tiek daugiau dėmesio sulaukė ispaniškų šokių pamokos: pasadoblis, flamenko, salsa, bačata, o fitneso mėgėjams - zumba.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Šokių programa prasidėjo penktadienį Sirvydo aikštėje su flamenko šokių grupės "Tienta" pasirodymu.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Šeštadienį pasirodymus pratęsė flamenko šokių grupė "Duo Flame".

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Sekmadienį vyko šokių vakaras po atviru dangumi. Susidomėję turėjo galimybę išmokti salsos ir bačtos žingsnelius.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Norintys galėjo paragauti ispaniškų patiekalų ir aštrių ispaniškų sriubų.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Renginio svečiams labai patiko neįprastas sriubos su česnakais ir dešrelėmis skonis.

Tegai:
nuotraukos, Ispanija, Vilnius
Dar šia tema
"Ispaniškos atostogos" Vilniuje: pačių įdomiausių renginių gidas
Nuo flamenko iki pasadoblio: kaip praėjo "ispaniškasis savaitgalis" Vilniuje