Popiežius Pranciškus Lietuvoje

Popiežius Vilniuje rėžė "antivalstybinę" kalbą

413
(atnaujinta 14:46 2018.09.25)
Aleksandras Galvanauskas
Vos atvykęs į Vilnių, popiežius Pranciškus ėmė prieštarauti visai Vilniaus vykdomai užsienio ir net vidaus politikai

Kaip žinia, dabar Dalia Grybauskaitė su savo ginklanešiu Linu Linkevičiumi, apsiginklavę nepakantumo ginklu, daro viską, kad atkirstų bet kokius Lietuvos ryšius su Rusija, bei svajoja apie galutinę Maskvos izoliaciją nuo Vakarų bendruomenės.

Vidaus politikoje irgi nuolatos girdime "viršūne" save neseniai įvardinusios prezidentės pamokymus "apačioms" (taip ji neseniai pavadino Ramūno Karbauskio "valstiečius"). Tuo tarpu popiežius tuoj pat po susitikimo su Lietuvos prezidente ėmė iš pagrindų jai prieštarauti bei siūlyti alternatyvų elgesį.

Jis kvietė "dialogui vienybės su visais čia gyvenančiais dvasioje". Dialogui?  Vienybės dvasioje? Niekas turbūt taip nerėžė prezidentei ausies, kaip šie jai tokie svetimi žodžiai. Muistytis po jų turėjo ir Grybauskaitės idėjinis guru Vytautas Landsbergis, inicijavęs nepakantumo ir skaldymo politiką naujojoje Lietuvoje.

Toliau Pranciškus davė valdžiai istorijos pamoką, priminęs, jog seniau, viduramžiais Lietuvoje taikiai gyveno drauge įvairiausių tautybių ir įsitikinimų žmonės, kol totalitarinės ideologijos nepakirto šių tradicijų. Ir paragino mus ne tik "priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų" (tarp žmonių), bet ir praturtinti šiais gebėjimais visą Europos Sąjungą. (Beje, tai ir subtili užuomina Lietuvos visuomenei plačiau atverti duris migrantams iš Pietų.)

Ir nors kai kurie vietos portalai tryško euforinėmis antraštėmis ("Pranciškus žarsto pagyras Lietuvai"), tenka konstatuoti, kad popiežius (matyt, sąmoningai) tik avansu gyrė mus. Nes net ir pirmokas iš Lietuvos, apsilankęs Vakarų Europoje, išskyk pajustų, kokia praraja skiria mūsų, lietuvių ir, tarkime, olandų mentalitetus. Skiria būtent pakantumo, tolerancijos prasme.

Net tokie nuolatiniu pykčiu savo oponentams garsėjantys nuomonės lyderiai kaip apžvalgininkas Rimvydas Valatka labai noriai prarijo šį avansu duotą Pranciškaus komplimentą kaip užtarnautą. Bet staiga… karti realybė į šipulius sudaužė  mūsų įsivaizdavimą apie save pačius.

Garsios dainos "Laisvė" (!) atlikėja Eurika Masytė socialiniame tinkle prisipažino, kad jau geriau ufonautė su lietuvių tautiniais drabužiais būtų pasitikusi popiežių, nei juodaodė… (Kaip žinia, graži mergaitė mulatė pasitiko popiežių oro uoste.)

Šaukštas deguto medaus statinėje. Medaus statinė — tai ta pompastika, su kuria pasitiktas popiežius. O degutas yra pilka kasdienybė, kurioje krikščionišką meilę artimui (o tuo labiau — kitokiam) aptiksi labai retai. Tam ir reikalinga pompastika, kad ji pridengtų karčią realybę. 80 procentų katalikų Lietuvoje tėra graži statistika.  Jeigu tauta du kartus iš eilės balsavo už krikščioniškas meilės ir pakantumo vertybes kasdien bei metodiškai paminančią prezidentę Dalią Grybauskaitę, tai net ir keli popiežiaus vizitai per metus mažai mums tepagelbės.

Smagu stebėti elito reakciją į netikėtą Pranciškaus paraginimą mums išlikti pakantiems ir tuo būdu tapti "tiltu tarp Rytų ir Vakarų". Dvi dienas Lietuvoje po šių žodžių tvyrojo nejauki tyla. Nes juk mūsų elitas pagreitintais tempais visus tiltus jau sugriovė ir pastatė čia, pas mus, NATO forpostą.

Galiausiai, pirmasis neiškentė jau minėtas teisuolis Valatka (tarybiniais laikais, beje, dirbęs "okupantų" spaudoje). Esą čia kalti popiežiaus patarėjai, patingėję pasigilinti į mūsų regiono specifiką. Na taip, pasigilinti į mūsų viduramžių istoriją jie nepatingėjo, o štai pavartyti naujienų portalus jie kartu su visa Vatikano diplomatine atstovybe Vilniuje, girdi, patingėjo. Ar jau pamiršome, kaip prieš kelis metus Pranciškus išdrįso sulaužyti kanonus ir susitikti (socialistinėje Kuboje) su "atskalūnu", Rusijos stačiatikių  patriarchu Kirilu?

Šoką, matyt, patyrė ir Landsbergis, pareiškęs, kad mes dar "nesuvokėme popiežiaus vizito reikšmės". "Pas mus atvyko paties Kristaus vietininkas", — pridūrė senelis, išmanantis Romos terminologiją. Pats laikas tada būtų vykdyti Kristaus vietininko priesakus, pone Landsbergi.

O štai savo tikėjimą gyvenime ne kartą keitusi Grybauskaitė (visi mes kartais klystame) po pokalbio su Pranciškumi tarė: "Susitikimas su Jumis sustiprins mūsų tikėjimą". Patyrusi biurokratė gudriai nepatikslino — kokį tikėjimą? Tikėjimą Kristumi? Ar kuo kitu? Ar sava karjera? Tad prezidentės komentarai Pranciškaus vizito tema tėra manipuliacijos žodžiais, tokios tolimos nuo popiežiaus skleistos meilės žmonėms, nuo pakantumo kitokiems.

Apmaudu tik, kad popiežius Lietuvoje neužsiminė apie katalikų bažnyčios pamatus purtantį pedofilijos skandalą. Pamokslai ir atgaila veiksmingi tada, kai jie pradedami nuo savęs, šiuo atveju, nuo bažnyčios.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

413
Tegai:
Popiežius Pranciškus, Lietuva
Temos:
Popiežiaus Pranciškaus vizitas į Lietuvą 2018 metų rugsėjį (40)
Dar šia tema
Grybauskaitė pasitiko popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste
Į popiežiaus mišias Kaune susirinko daugiau nei 100 tūkst. tikinčiųjų
Discussion