Žygimantas Pavilionis

Konservatorių "talibai" spaudžia Ušacką į kampą

186
(atnaujinta 22:43 2018.09.28)
Konfliktas konservatorių gretose įsiplieskia rimtas. Galintis suskaldyti šią iš pažiūros monolitinę politinę jėgą. Kalta dėl to, žinoma, Rusija. Kaip visada. Būtent diametraliai priešingi požiūriai į Rusiją kaitina aistras konservatorių stovykloje. Jau pakvipo pirmuoju krauju

Iš Žygimanto Pavilionio, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Vašingtone, naujausių pasisakymų žiniasklaidoje ima aiškėti, kad už blizgančių diplomatinių, protokolinių kulisų jis nuo 2009 metų kariavo nematomą  partizaninį karą prieš savo kolegą, irgi diplomatą ir irgi konservatorių Vygaudą Ušacką.

Kodėl? Kadangi Ušackas atstovavo (ir vis dar atstovauja, nors jau ne taip aktyviai) pragmatiniam požiūriui į Rusiją. Tuo tarpu Pavilionis — patriotiniam fundamentalizmui. Ušackas kvietė dialogui su Rusija, o Pavilionis jau iškasė visus įmanomus karo kirvius. (Tai jis prieš kelerius metus be jokių įrodymų ėmė šaukti, kad jau tuoj, ryt-poryt rusų kariai, iššokę iš baltarusiškų girių, okupuos mūsų sostinę…)

Šių ponų karas vyko pogrindyje iki tol, kol abu jie pareiškė apie siekį pelnyti konservatorių partijos paramą artėjančiuose prezidento rinkimuose. Nuo tada Pavilionis jau viešai suleido savo aštrias kritikos iltis į Ušacko reputaciją. Jis ėmė atviru tekstu skelbti, kad Ušackas yra Kremliui labai naudingas, prorusiškas kandidatas, suprask, kone agentas.

Kai Ušacko reputacija, ypač dešiniųjų akyse, dėl to ėmė bliūkšti, neapsikentęs jis aną savaitę pagaliau apskundė buvusį kolegą konservatorių etikos sargams. Tada  Pavilionis iš po skverno ėmė traukti ištisą "Ušacko dosjė". Pasirodo, anot Pavilionio, "klastingasis" Ušackas jau dešimt metų rezga suartėjimo su Rusija planą.

LR Seimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Kokios tad, pasak Pavilionio, yra konkrečios Ušacko nuodėmės, nukrypstant nuo patriotinių dogmų? Esą dar 2009 metais Ušackas paruošė rašytinius  pasiūlymus, kaip nuo "landsbergizmo" pereiti prie modernios, pragmatinės politikos Rusijos bei Baltarusijos atžvilgiu ir baigti flirtą su opozicionieriais šiose šalyse, o taip pat su opozicija Gruzijoje, Ukrainoje ir Moldovoje. Pavilionis archyvuose atkapstė ir šią iškalbingą Ušacko citatą iš jo interviu portalui lrytas.lt: "Demokratiją galima eksportuoti tik į tas rinkas, kurios tam pribrendusios. Nei Ukraina, nei Baltarusija tam nėra pribrendusios".

Pavilionis kaltina Ušacką dar dviem "nusikaltimais". Esą pastarasis apsuko galvą tada ką tik išrinktai prezidentei Daliai Grybauskaitei ir įtikino ją pasikviesti į Vilnių "diktatorių" Aleksandrą Lukašenko, kuris susitikimo metu stačiai iš jos išsityčiojo. (Pavilionis nepaaiškino, kaip).

Susitikimą su tuometiniu Rusijos premjeru Vladimiru Putinu irgi surežisavęs Ušackas, ir tas susitikimas taipogi nepavyko, nes Putinas neva spaudęs Grybauskaitę daryti stambias nuolaidas energetikos srityje. Negano to, Pavilionis ilgai stebėjo, kokius artimus ryšius mezga Ušackas su Lietuvos verslo magnatais, kurie suinteresuoti gerais santykiais su Rytais.

Konkrečiai — su amžiną atilsį Bronislavu Lubiu, Gediminu Žiemeliu ir Viktoru Uspaskichu, kuris (o siaube!) dar 2004 metais siūlęs Ušacką skirti užsienio reikalų ministru. Tačiau Pavilionis, be abejo, nesnaudė ir budriai saugojo Tėvynę nuo priešo klastos.

Greičiausiai ne be jo paskatinimo ir informacinės pagalbos 2009 metų rugsėjį keli seimūnai konservatoriai (Audronius Ažubalis, Emanuelis Zingeris ir Vilija Aleknaitė-Abramikienė) suraitė skundą dėl "išdavikiško" Ušacko elgesio tuometiniam premjerui ir konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui.

Netrukus po to Ušackui teko palikti ministro postą. Tačiau jis esą nenusiramino ir toliau tik ir temąstė, kaip gi čia pardavus Lietuvą. Įaudrinta "diplomato" Pavilionio fantazija, matyt, braižė jam rafinuotos Ušacko klastos vaizdus. Juk po to pastarasis išvyko dirbti Europos Sąjungos atstovu… Afganistane.

Koks gilus sąmokslas — sėdėti Kabule, o ruošti Lietuvos bei Rusijos santykių revoliuciją! Klasta, verta Levo Trockio intelekto, kuris iš Meksikos dirigavo visam trockistų pogrindžiui TSRS. Ne veltui iš Kabulo Ušackas netrukus persikėlė į ES atstovybę Maskvoje. Laimei, atsirado Pavilionis, lietuviškas prokuroro Vyšinskio atitikmuo, kuris laiku išviešino, pasmerkė ir sudaužė į šipulius liaudies priešų "ušackistų" planus.

Būta linksma, jei nebūtų liūdna. Dabar, po paties Pavilionio viešų pasigyrimų, matome, kokios jėgos stovėjo už Ušacko nušalinimo nuo užsienio reikalų ministro posto. Nušalintas tada buvo racionalus profesionalas, o pakeitė jį iracionalus, prie bet kokios valdžios prisitaikantis Linas Linkevičius.

Konservatorių etikos komisija skyrė Pavilioniui įspėjimą už Ušacko reputacijos žeminimą. Tačiau jis leido suprasti, kad tęs savo kovą, tik ne taip atvirai. Kol kas šią racionalumo ir iracionalumo kovą laimi iracionalumas. Tikėkimės, kad tik laikinai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

186
Tegai:
konservatoriai, Vygaudas Ušackas, Žygimantas Pavilionis, Rusija, Lietuva
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Ušacko šokis su patriotiniais kardais: ką įtikins prasta jo vaidyba?
Pavilionis atsisako dalyvauti prezidento rinkimuose
Kijevas

Brukingso institutas: Ukraina iššvaistė savo potencialą

(atnaujinta 12:28 2020.05.26)
Praėjus daugiau kaip pusei dešimtmečio nuo Vakaruose liaupsinamo Maidano perversmo, netgi ne rusiški informacijos šaltiniai, bet JAV mokslo įstaigos pripažįsta realybė: Ukraina iššvaistė savo 1991 metais turėtąjį vystymosi potencialą

Tai pareiškė Vašingtone įsikūrusęs Brukingso institutas.

Prarastas potencialas

Tokią diagnozę gegužės 20 dieną paskelbė minėtojo instituto atstovas Stivenas Paiferis, besispecializuojantis XXI amžiaus saugumo ir informacijos klausimais: anot jo, žlugus TSRS Ukraina turėjo "išsilavinusią darbo jėgą, vienus geriausių dirbamosios žemės plotų pasaulyje, strategines industrijas bei geografinį artumą reformas išgyvenusiai Vidurio Europai", — bet šių aplinkybių suteikto potencialo, deja, — "nerealizavo".

Dar daugiau: Paiferis pripažino, kad tiek 1994 m. Leonido Kučmos reformos, tiek Viktoro Juščenkos išrinkimas į prezidentus 2000 m., tiek puokštė XXI amžiuje Ukrainoje įvykusių "spalvotųjų revoliucijų" šiuo požiūriu tebuvo naujų pradžių imitacijos, kurios realiai nieko gero šalies vystymuisi neatnešė.

Dabartiniam Ukrainos prezidentui Vladimirui Zelenskiui amerikiečių analitikas taip pat nepagailėjo kritikos: nors laimėjęs 2019 metų rinkimus su pažadais "pažaboti korupciją", Zelenskis šia linkme jokios iniciatyvos nerodo — nei Petro Porošenkos, nei kitų jau nebe tik Ukrainoje, bet visame pasaulyje kaip didžiausiems korupcionieriams žinomų veikėjų, patraukti baudžiamojon atsakomybėn Zelenskis net neketina.

Kaip ir kitos buvusios Tarybų Sąjungos respublikos, 1991 metais Ukraina turėjo didžiulę pramoninę ir žemės ūkio bazę, puikiai išvystytas švietimo, sveikatos apsaugos sistemas; be to, Ukrainoje buvo per 50 milijonų gyventojų. O šiai dienai, ekonominiai krašto pagrindai yra pakirsti, infrastruktūra nualinta, tuo tarpu gyventojų sumažėję 10 milijonų.

Vakarams Ukrainos nereikia

Taigi, Brukingso institutas konstatavo realią situaciją: Ukraina tikrai iššvaistė savo turėtąjį potencialą. Tai nereiškia, kad jo visai neliko. Bet prarasta labai daug. Kita vertus — kuo ypatinga Ukraina? Regresas gi juntamas visose buvusiose tarybinėse šalyse. Tiesiog tiek Rusijoje, tiek kitose, prasidėjus XXI amžiui jis buvo vienaip ar kitaip sulėtintas, žodžiu — stabilizuotas. Tuo tarpu Ukrainoje nuosmukis pagreičio nepraranda. Tačiau reikia paklausti: kodėl?

TVF
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Kaip ir Ukraina, Lietuva prarado kadaise galinga buvusią pramonę ir žemės ūkį. Regreso procesai taipogi panašūs. Bet Lietuva pragyvenimo lygio prasme Ukrainą lenkia ir šiaip yra stabilesnė. Šiuo požiūriu, lemiamas momentas — integracija į ES. Tiesa — ir didele kaina (t. y. gyventojų atidavimu Vakarų Europos šalims pigios, bet kvalifikuotos darbo jėgos pavidalu), ir periferijos, žodžiu — paribio statusu. Tačiau "auksinis milijardas" yra auksinis milijardas — ir prie jo prisiplakti bent kuriam laikui (kol eina ES pinigai — tai tikrai) iš tiesų pavyko.

Vis dėlto, Ukrainai toksai kelias uždaras dėl elementarios priežasties, kad šiame "Vakarų klube", netgi periferinių zonų požiūriu — vietų skaičius yra ribotas. Lietuva gi nedidelė, faktiškai jau mažiau kaip 3 mln. gyventojų valstybė. O Ukraina, kad ir kaip nukraujavusi, dar turi 40 milijonų gyventojų. Dalį jų ES neabejotinai įsisavins kaip tokią pat pigią darbo jėgą (pastaruosius keletą metų būtent tai ir vyksta). Bet kitų niekas neims — jie tiesiog nebus reikalingi, tuo tarpu Ukraina, arba kas iš jos liks — per didelė, kad būtų priimta į šį vakarietiškąjį "išrinktųjų klubą".

Beje, per didelė šiuo požiūriu yra ir Rusija, bet, atstumta Vakarų, su Vladimiru Putinu priešakyje ji renkasi vienaip ar kitaip, bet visgi savarankišką vystymosi vektorių. Tuo tarpu Ukraina ir apskritai, ir ypač dėl rusofobinės savo valdančiųjų sluoksnių politikos, tiesiog pastatė save į nepavydėtiną padėtį: norėdama, bet negalėdama įslysti į Vakarų pasaulį (nors ir jo periferiją), bet priešiškai žvelgdama į Rusiją, Ukraina tiesiog degraduoja ant akių.

Geopolitinis kontekstas

Kitas momentas — Maidanas. Apie jį, ryšium su Ukrainos išeikvotu potencialu, čia per daug nešnekama. Bet ir Porošenkos, ir Jaceniuko vykdyta tolimesnė privatizacijų politika, ir ES sienų atvėrimas problemas tik pagilino. O ir šį, ir kitus "spalvotų revoliucijų" atvejus reikia matyti realiame geopolitiniame kontekste, būtent: kaip Vakarų, ypač Jungtinių Valstijų, manipuliavimą Ukrainos vidaus politikos procesais, siekiant išplėsti bei įtvirtinti Rytų Europoje formuojamą antirusišką placdarmą.

Tebūnie prakeiktas tas nelemtas koronavirusas
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Nė nekalbant apie šiame, paskutiniajame perversme panaudotus neonacius, kaip ir fašizmo atgimimą Ukrainoje apskritai, įsidėmėtina, kad visos "spalvotosios revoliucijos" nuo pirmos iki paskutinės buvo tiesiogiai arba netiesiogiai JAV specialiųjų tarnybų kontroliuojami procesai, kurių pasėkoje tik viena oligarchų grupuotė keisdavo kitą, pagal seną gerą posakį: "Drakonas mirė — tegyvuoja Drakonas"...

Kaip beatrodytų keistą zoologiniams Ukrainos, kaip ir kitų Rytų Europos kraštų, nacionalistams, vienintelis realus kelias, kuriuo būtų įmanoma jei ir ne pilnai realizuoti buvusį krašto potencialą, tai bent išsaugoti, kas iš jo likę — tai santykių su Rusija normalizavimas ir savarankiškos, į nacionalinių interesų gynimą orientuotos politikos kryptis. Tačiau Ukrainoje nieko panašaus kol kas nematyti.

Ką tai sako Lietuvai?

Bet ką gi tai turi bendro su Lietuva? Gi, kaip minėta, pas mus padėtis žymiai geresnė, tad kam čia dar jaudintis? Reikia suprasti, kad pasaulis yra labai permainingas. Ir ES, ir NATO, kaip apskritai dabarties geopolitinė konfigūracija — ne amžini dalykai. Šiam momentui, Lietuva yra "prisiplakusi" prie Vakarų ir, šiuo požiūriu, palaiko savo valstybinį egzistavimą. Tačiau pasikeitus aplinkybėms, pilnai gali patekti į panašią situaciją, žinoma, dėl savo dydžio — gerokai mažesniu masteliu.

Ukrainos atvejis ir mums, ir kitiems Rytų Europos kraštams rodo, kad Vakarams šios šalys įdomios tik kaip įrankiai saviems ekonominiams ar geopolitiniams interesams įgyvendinti, t. y. pasisemti pigios darbo jėgos arba formuoti minėtąjį  antirusiškąjį bloką, kurio epicentru tegali būti Lenkija.

Tokia realybė tegali paskatinti blaiviau mąstančius darytis išvadas apie tai, kas yra ir kur link šalį gali nuvesti JAV kuruojamų bei vietinių fašistėlių ir visokio plauko "demokratų" vykdomų "spalvotųjų revoliucijų" politika. Kažkam, be abejo, tai yra biznis, bet kas iš to paprastai liaudžiai? Į šį klausimą ir atsako už save kalbantis Ukrainos atvejis: nieko gero.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
ekonomika, Ukraina
Dar šia tema
Estijos ūkininkai paprašė valdžios įleisti į šalį ukrainiečius
Politologas prognozuoja Zelenskio pabėgimą, jei sužlugs sandoris su TVF
Ukrainoje sukurtas žaidimas su Hitlerio paradu Raudonojoje aikštėje
Sarmat paleidimas, archyvinė nuotrauka

Šėtoniškas ginklas: Rusija turi kai sukaupusi "orbitiniam bombardavimui"

(atnaujinta 21:10 2020.05.25)
Rusijos strateginės branduolinės pajėgos tampa vis sudėtingesnės ir efektyvesnės. Naujoji "Sarmat" sunkioji tarpžemyninė balistinė raketa pereina paskutinius bandymus iki ją pradės naudoti kariuomenė

Rusijos vyriausybės vicepremjeras Jurijus Borisovas gegužės 21 dieną teigė, kad COVID-19 pandemija neturėjo įtakos pasirengimui kontinentinės balistinės raketos "Sarmat" skrydžio bandymams, jie bus atlikti per generalinio konstruktoriaus ir Rusijos gynybos ministerijos nurodytą laiką.

Vykdant valstybinę ginkluotės programą, baigiamas naujo Rusijos raketų komplekso "RS-28 Sarmat" kūrimas. Naujosios raketos bandymai baigėsi 2018 metais. Komplekse bus gausu įvairiausių kovinių blokų, įskaitant naujos kartos viršgarsinius, ir 2021 metais kompleksą pradės naudoti Strateginės raketų pajėgos. Atkreipiame dėmesį, kad viršgarsinis kompleksas "Avangard", visų pirma skirtas "Sarmat", jau budi Dombarovsko raketų divizijoje.

Naujausia tarpžemyninė balistinė raketa (TBR) pakeičia galingiausią pasaulyje raketą "R-36M2 Voevoda" (pagal NATO klasifikaciją — "SS-18 Satana"). "Sarmat" galimybės leidžia skristi aplenkiant priešraketinės gynybos zonas nenuspėjamomis trajektorijomis, todėl visos esamos ir perspektyvios potencialaus priešo gynybinės sistemos gali užkirsti kelią viršgarsiniams individualių nurodymų blokams.

Esminis skirtumas tarp "Sarmat" ir "Voevoda": naujoji TBR su viršgarsiniais Yu-71 tipo blokais gali būti naudojamas kaip didelio tikslumo ginklas nebranduolinėje įrangoje. Maždaug 15 Macho (septynių kilometrų per sekundę) atmosferos greičiu kinetinė bloko energija garantuoja branduoliniam smūgiui būdingą naikinamąjį pobūdį, tačiau be radioaktyvaus ploto užteršimo. Reikšmingas viršgarsinių manevravimo kovinių galvučių pranašumas yra galimybė labai tiksliai pakoreguoti trajektoriją, patekti į objektą už tūkstančių kilometrų nuo TBR starto taško.

Baigtas pramoninės gamybos modernizavimas, kas leidžia pradėti naujos raketos serijos gamybą, ji bus dislokuota Krasnojarsko krašte ir Orenburgo srityje. Taigi, Rusija kuria savo izoliavimo potencialą.

Per abu polius

Visos technologiškai išsivysčiusios pasaulio šalys bando įveikti konkurentus kurdamos ir gamindamos sunkias tarpžemynines raketas, tačiau Rusija nukeliavo toli į priekį. Antžeminė raketų sistema su "RS-28 Sarmat" sunkiosiomis tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis rodo pranašumą visais atžvilgiais.

Pasaulyje nėra analogų pagal atstumą, greitį ir įspūdingą galią. "Sarmat" pagal skrydžio nuotolį — iki 18 tūkstančių kilometrų — daugiau nei pusantro karto viršijo "Vaevoda", kuri buvo neprieinama užsienio konkurentams. Iki dešimties tonų padidėjo naudingoji apkrova. Priekinė dalis geba išsiskirstyti, sudaryta iš 10 atskirų blokų. Naujosios raketos pradinė masė yra 208 tonos (iš jų 178 tonos yra kuras). Bendras raketos ilgis yra 35,5 metro, skersmuo — trys metrai.

Kovos galios atžvilgiu "Voevoda" ir "Sarmat" yra palyginami, o starto stadija ir naujojo TBR sugebėjimas įveikti "Aegis", THAA ir kitas sistemas kelia didesnį susidomėjimą. Tarpkontinentinė balistinė raketa privalo sėkmingai įveikti oro gynybos priešraketinės gynybos sistemas, laiku ir tiksliai pataikyti į taikinį. Net "Voivoda" kovinės galvutės skriejo link taikinio melagingų elementų debesyje (raketos galvūgalį sudaro dešimt 800 kilotonų kiekvienas sveriančių blokų. Logiška manyti, kad "Sarmat" turi iš esmės naujas apsaugos ir kamufliažo priemones. Skirtingos galios ir paskirties blokų eilėje tikrai yra galingų kovos su priešo radaru priemonių ir kitų novatoriškų komponentų. Kaip tai veikia?

Po atsiskyrimo manevrinis blokas juda maždaug 15 Macho (septynių kilometrų per sekundę) greičiu šimto kilometrų aukštyje ir prieš patekdamas į tankius atmosferos sluoksnius (tiesiai virš taikinio) atlieka sudėtingą manevrą priešo priešraketinei gynybai įveikti. Kaip minėta aukščiau, panašios kovinės galvutės gali būti skirtos nebranduoliniams smūgiams vietinių konfliktų metu bet kurioje pasaulio vietoje.

Dvi pagrindinės gairės, kaip sukurti naują sunkia "Sarmat" — nepažeidžiamumas prieš priešraketinės gynybos sistemas ir minimalus skraidymo laikas — leido pasiekti rekordinį greitį, nuotolį, naudingąją apkrovą ir 60 sekundžių kovinį pasirengimą (žaibiška reakcija priešo branduolinio smūgio atveju). Tikėtino priešo teritorijos "orbitinio bombardavimo" technologija palei suborbitalinę trajektoriją per Pietų ašigalį (apeinant esamas ir perspektyvias priešraketinės gynybos sistemas), integruota į naująją TBR, leidžia paleisti civilinės paskirties erdvėlaivius (savo eksploatacijos pabaigoje kiekvienas "Sarmat" gali grąžinti didelę dalį investicijų).

Pagrindiniai parametrai

Kiek naujų sunkiųjų raketų gaus Rusijos strateginių raketų pajėgos? Anksčiau Amerikos CNBC kanalas su nuoroda į JAV žvalgybos bendruomenę, kalbėjo apie 60 "Sarmat", tai maždaug atitinka "Voevoda" skaičių dviejuose padaliniuose (Krasnojarsko krašte ir Orenburgo srityje). Tačiau RF Gynybos ministerija gali turėti kitų planų. Informacija yra tik apie maksimalų TBR ir kovinių blokų skaičių, nustatytą START-III susitarimu, siekiant grupuoti Rusijos strategines branduolines pajėgas (SBP) ir JAV strategines puolamąsias pajėgas (SPP). Rusijos Federacijai tai yra 700 dislokuotų paleidimo įrenginių ir 1 550 kovinių blokų. Be to, Strateginės raketų pajėgos turi apie 60 procentų bendro strateginių branduolinių pajėgų nešėjų ir kovinių galvučių skaičiaus, ir planuoja, kad iki 2024 metų atsižvelgiant į eksploatuojamus "Topol-M" ir "Jars" kompleksus, atsiranda daugialypė perspektyva.

Nustatant Rusijos strateginių raketų pajėgų plėtros perspektyvas, būtina atsižvelgti į branduolinių raketų potencialo pokyčius ir JAV užsienio politikos ypatybes, Vašingtono pasitraukimą iš INF sutarties ir galimą Amerikos vidutinio nuotolio raketų dislokavimą Europoje — arčiau Rusijos Federacijos. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Rumunijoje įvairaus parengties laipsnio dislokuotos Pentagono priešraketinės gynybos sistemos su universaliaisiais paleidimo įrenginiais Mk-41. Iš čia galima paleisti "Standard-3" raketas ir vidutinio nuotolio "Tomahawk" sparnuotąsias raketas. Be to, Lenkijoje ir Rumunijoje įsikūrę JAV smogiamieji dronai gali būti aprūpinti branduoliniais ginklais. Žinoma, panaudojus vidutinio nuotolio smogiamuosius komponentus prieš Rusijos Federaciją, tiek JAV, tiek šalys, iš kurių buvo paleistos raketos, pateks į atsakomojo smūgio zoną. Tai buvo tiesiogiai pasakyta Rusijos strateginių raketų pajėgų vado Sergejaus Karakajevo interviu leidiniui "Krasnaja zvezda".

Strateginės raketų pajėgos planuoja 2020 metais surengti daugiau kaip 200 įvairių lygių pratybų ir surengti šešis TBR (iš jų penki iš Plesecko kosmodromo) paleidimus. Praėjusiais metais vyko maždaug tiek pat karinių pratybų, buvo paleistos penkios strateginės raketos, kurios patvirtino aukštą raketų sistemų patikimumą ir visos kariuomenės efektyvumą.

Šiuolaikinės strateginės raketų pajėgos — tai trys raketų armijos, 12 raketų formacijų (įskaitant keturias stacionarias divizijas su šachtiniais paleidimo įrenginiais ir aštuonias mobiliąsias divizijas su mobiliosiomis antžeminių raketų sistemomis). Tikiu, kad visiems agresoriams pakaks raketų. Potencialus priešininkas neturėtų tikėtis prevencinio (nuginkluojančio) smūgio.

Strateginių raketų pajėgų objektai yra patikimai apsaugoti nuo oro atakos moderniomis priešlėktuvinėmis sistemomis "S-300PM" ir "S-400", aktyviosios gynybos sistema "Mozyr" ir pažangiomis oro gynybos sistemomis, veikiančiomis įvairiais fiziniais veikimo principais. Diegiamos robotizuotos valdymo sistemos. Strateginės raketų pajėgos atlieka svarbiausią vaidmenį branduolinėje triadoje. Naujoji sunkioji "Sarmat" raketa užims svarbiausias pozicijas strateginėse raketų pajėgose ir branduolinėje atgrasymo sistemoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
branduolinis ginklas, Rusija
Dar šia tema
"Bumerang" eksporto potencialas — 1 milijardas dolerių: kuo išskirtinė Rusijos platforma
Rusijos URM pakomentavo JAV pareiškimus dėl branduolinių ginklų perkėlimo
Atsakomojo smūgio garantija: "Avangard" pradeda kovinį budėjimą Rusijoje
Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

SAM priminė rekomendacijas keliaujantiems žmonėms

Ministerijoje gyventojams parekomendavo atidėti nebūtinas vietines ir tarptautines keliones vėlesniam laikui

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Švelninant karantino sąlygas ir mažėjant apribojimams keliautojams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) keliautojams priminė rekomendacijas.

Ministerijoje lietuviams rekomenduoja visas nebūtinas vietines ir tarptautines keliones atidėti vėlesniam laikui.

Рота почетного караула и флаги стран Балтии и США
© Sputnik / Александр Липовец

Jei nėra galimybės atidėti kelionės, rengiantis jai, būtina įvertinti koronaviruso infekcijos epideminę situaciją konkrečioje šalyje, į kurią planuojama vykti. Taip pat patariama įvertinti kiekvienoje šalyje privalomą izoliacijos trukmę.

SAM priminė, jog kelionės metu reikėtų vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, ypač su tais, kuriems pasireiškė ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Keliaujantys taip pat turėtų laikytis rankų higienos, vartoti saugų maistą bei vandenį.

Tuo tarpu, žmonės, kuriems po kelionės per 14 dienų atsirado ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių, turi likti namuose ir konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai nuotoliniu būdu.

Jei grįžus ar atvykus iš tam tikrų šalių yra būtina 14 dienų saviizoliacija, privalu griežtai laikytis izoliavimosi taisyklių visą izoliavimosi laikotarpį.

Tegai:
kelionės, karantinas, koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dar dviem Santaros klinikų darbuotojams diagnozuotas koronavirusas 
Kasiulevičius papasakojo apie sėkmingus tyrimus dėl vaistų nuo COVID-19
ULAC vadovas pasiūlė įvesti "COVID-19 pasą"