Numanomas CŽV kalėjimas, archyvinė nuotrauka.

CŽV nuodėmes atsakys Lietuva

78
(atnaujinta 16:46 2018.10.10)
Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašiusios peržiūrėti EŽTK inicijuotą bylą dėl CŽV kalėjimo, skundą. Anksčiau Amerikos valdžios institucijos atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl slaptųjų CŽV kankinimo kamerų šalia Vilniaus. Todėl Lietuva viena turės atsakyti prieš Hagos tribunolą už tai, kad jos teritorijoje amerikiečiai pažeidė žmogaus teises

Baigėsi pirmoji detektyvo apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoje dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre atmetė Lietuvos Vyriausybės prašymą persvarstyti bylą EŽTK Didžiojoje kolegijoje ir paliko galioti 2018 gegužės 31 dieną paskelbtą nuosprendį. Tuomet Teismas nusprendė, kad Lietuva yra kalta dėl Palestinos piliečio Abu Zubaidos priverstinio laikymo jos teritorijoje.

Предполагаемая тюрьма ЦРУ в Антавиляй, ноябрь 2009 года
© AP Photo / Mindaugas Kulbis
Numanomas CŽV kalėjimas.

Jis yra įtariamas dalyvavimu 2001 metų rugsėjo 11 dieną Niujorke vykusioje bokštų-dvynių atakoje. Buvo įrodyta, kad 47 metų amžiaus palestinietis, gimęs Saudo Arabijoje, Abu Zubaidas buvo kankinamas CŽV darbuotojų. Bet ne Amerikos teritorijoje — skandalingame Gvantanamo kalėjime, o demokratinėje Lietuvoje. Už tai Vilnus turi sumokėti nukentėjusiajam 130 tūkst. eurų. Ne tokia didelė suma Lietuvos biudžetui.

Bet tai tik "gėlytės" ir nedidelės biudžeto išlaidos. "Uogelės" dar priešaky — Hagos tribunole. Būtent šios tarptautinės institucijos teismo salėje prasidės antroji detektyvo dalis, kurioje kaltinamųjų vaidmenį Lietuvos vardu atliks konkretūs asmenys.

Iki šiol pretendentai šiems vaidmenims atlikti yra du — buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Arvydas Pocius. Gali būti, kad šalia jų į teisiamųjų suolą sės ir kiti personažai.

Kitaip nei Generalinės prokuratūros tyrėjai, kurie visus šiuos metus vis tyrė ir nieko neištyrė, Tarptautinio baudžiamojo teismo tyrėjai kruopščiai raus Lietuvos dirvožemį tam, kad išsiaiškintų, kas, kada, kodėl leido laisvai Vilniaus oro uoste nusileisti keistiems lėktuvams be skiriamųjų ženklų. Kas privertė oro uosto darbuotojus užmerkti akis, užsikimšti ausis ir prikąsti liežuvius? Kas naktimis sunkvežimiais vežiojo žemę iš nedidelio sportinio žirgyno į Antavilius sostinės priemiestyje? O ką matė vietiniai gyventojai? Gal ką keisto?

Juk ne Valstybės saugumo departamento vadovas ir ne Lietuvos prezidentas  vairavo sunkvežimius, vežusius teroristus iš oro uosto į slaptuosius požemius miesto pakraštyje. Juk kažkas "nuleisdavo žemyn" pagrindinių organizatorių nurodymus?

Taigi įtariamųjų ir liudytojų ratas šioje byloje gali gerokai išsiplėsti.

O ką per 12 metų nuo pirmojo slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje paminėjimo žiniasklaidoje sugebėjo išsiaiškinti Lietuvos tyrėjai ir du parlamentiniai komitetai? Ko gero, nieko.

Pirmiausia, ir Seimo nariai, ir tyrėjai apskritai neigė, kad Lietuvoje kas nors galėjo būti kankinamas, juolab, kažkokiose slaptose kankinimo kamerose, apie kurias net prezidentas Valdas Adamkus nieko nėra girdėjęs.

Vėliau, kai žmogaus teisių gynėjai pateikė EŽTK nepaneigiamų įrodymų, vietos valdžios institucijos "įjungė atbulinę pavarą" ir ėmė aiškinti, kad sostinės priemiestyje, Antaviliuose, buvo įrengta kukli bazė slaptai žvalgybai. Bet jokiu būdu ne kalėjimas!

Taip, ši bazė buvo įrengta JAV partnerių NATO prašymu. O kas čia blogo? Bet ką ten veikė amerikiečiai, niekas nežino. Galų gale, kur tai matyta, kad pavaldiniai domėtųsi savo viršininkų reikalais.

O oficialų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kuri vis dar tiria šią bylą, prašymą JAV pareigūnai ignoravo kaip įkyrią musę.

"Atsakyme nurodyta, kad Jungtinės Valstijos negali pateikti prašomų duomenų ir atsakyti į Lietuvos prokurorų klausimus", — sakė Generalinės prokuratūros atstovas.

Atseit, jūs ten patys aiškinkitės Hagoje, o mes turime svarbesnių reikalų, nei ginti savo nusikaltusius jaunesniuosius brolius-palydovus.

Kitaip nei pragmatiški amerikiečiai, kurie 2002 metais panaikino savo parašą po Romos statutu Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT), Lietuvos valdžios institucijos tuo metu dokumentą pasirašė. Todėl dabar privalo atsakyti pagal visus tarptautinius įstatymus.

Ir mažai tikėtina, kad Lietuva šįkart galės išsisukti arba bent jau atidėti tyrimą ir teismo procesą. Be to, 2018 metų liepos mėnesį JT Žmogaus teisių komitetas pradėjo kontroliuoti bylos eigą ir nurodė, kad Lietuva iki 2018 rugsėjo 15 dienos surastų, kas atsakingas už slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje įsteigimą.

"Valstybė-dalyvė turėtų imtis reikiamų priemonių, kad būtų ištirtas šalies ir vyriausybės pareigūnų dalyvavimas, pažeidžiant žmogaus teises per kovos su terorizmu operacijas ... ir bet kokių kitų slaptų operacijų eiga, be to, užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn ir jiems būtų paskirta tinkama bausmė; aukoms turi būti garantuota efektyvi teisinė pagalba", — sakoma JT pranešime.

Rugsėjo 15-oji seniai praėjo, o pranešimų apie surastus kaltuosius Lietuvos valdžia taip ir nepateikė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

78
Tegai:
Hagos tribunolas, Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), CŽV kalėjimas
Dar šia tema
CŽV kalėjimas Lietuvoje: paslaptis tapo realybe
Advokatas: man grasina dėl slapto CŽV kalėjimo tyrimo
Politologas: Lietuva bijo JAV bausmės už duomenų apie CŽV kalėjimą atskleidimą
SGD tanklaivis, archyvinė nuotrauka

Šiaurės jūros kelio prijaukinimas: daro Rusija, kad patektų į SGD rinką

(atnaujinta 14:24 2020.07.15)
Pirmasis SGD projektas Rusijos Federacijoje buvo įgyvendintas tik 2009 metais — juo tapo "Sachalin-2, tačiau netrukus sekė antrasis — pats šiauriausias planetoje — "Jamal SGD"

Nuo naftos krizės pradžios 2020 metų balandžio mėnesį beveik 90 procentų su energija susijusių naujienų buvo skirta tam, kas vyksta pasaulio prekių rinkose.

Iš tiesų yra labai daug įvykių: staigios neigiamos naftos ateities sandorių kainos, OPEC+ susitarime dalyvaujančių šalių susitikimai ir spartus gamtinių dujų bei anglių kainų kritimas, gamybos apimčių mažėjimas, staigus investicijų į angliavandenilių sektorių mažėjimas, didėjantys šimtų viso pasaulio bendrovių nuostoliai. Visa tai, kas vyksta kituose energetikos ir susijusiuose ekonomikos sektoriuose, po truputį nuslinko į šešėlį. Tačiau gyvenimas juose nė kiek nesustojo, tiesiog žinios apie juos, kaip sakoma, antraeilės.

SGD pramonė Rusijoje — pirmieji žingsniai

Rusija su savo atsargomis ir energijos ištekliais ilgą laiką buvo pasaulio energetikos rinkoje: Rusijos imperija tiekė naftą užsienio rinkoms, nuo 1960-ųjų Tarybų Sąjunga aktyviai įsitraukė į šią pramonę, šiuolaikinė Rusija atliko svarbų vaidmenį pasaulio naftos rinkoje. Tą patį galima pasakyti ir apie anglį, o su gamtinėmis dujomis pagal istorinius standartus tai pasireiškė visai neseniai.

Pradėję nuo nedidelių dujų tiekimų Italijai, TSRS, o vėliau Rusija užmezgė abipusiškai naudingą bendradarbiavimą su visų naujų Europos šalių įmonėmis, nutiesdami vis daugiau tūkstančių kilometrų magistralinių dujotiekių. Tačiau ne visos šalys, kuriose yra gamtinių dujų, kaip energijos išteklių ir cheminių produktų žaliavos, paklausa, gali sau leisti nutiesti vamzdynus iš savo telkinių į saugyklas.

Nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios pradėjo augti ir stiprėti nauja dujų verslo kryptis — suskystintų gamtinių dujų gamyba ir gabenimas jūra. Sovietmečiu šios plėtros krypties Rusijoje nebuvo dėl labai paprastos priežasties — to nereikėjo. Metai iš metų plėtėsi bendra dujų tiekimo sistema — nuo vis naujų telkinių iki vartotojų visose Sąjungos respublikose, tačiau tanklaiviams tiesiog nebuvo kur tiekti dujų. Dujų eksporto į Europą apimtys buvo pakankamos, kad būtų patenkinti valstybės laisvai konvertuojamos valiutos poreikiai.

Taip pat nereikėjo kurti naujų technologijų ir naujų regioninių dujų rinkų, nes Vakarų Europa ekonominiu požiūriu buvo greičiausiai augantis regionas, o visos tiekimo problemos buvo patikimai išspręstos dujotiekiais. Taigi, nieko nestebina faktas, kad pirmasis SGD projektas Rusijoje buvo įgyvendintas tik 2009 metais — tai buvo "Sachalin-2". Tai įvyko su rimtu finansiniu ir technologiniu užsienio akcininkų, britų ir olandų bendrovės "Royal Dutch Shell" bei Japonijos bendrovių "Mitsubishi" ir "Mitsui" indėliu.

Licencijuotos gamybos linijos iš "Shell", patyrusių Japonijos verslininkų dalyvavimas visose srityse, susijusiose su dujų tanklaivių gabenimu, Pietryčių Azijos — regiono, kuris pagal ekonominę plėtrą yra sparčiausiai augantis — artumas, užtikrintai aplenkiant Europą pagal šį rodiklį.

"Jamal SGD" ir kriogeninės įrangos gamybos lokalizavimas

Įgyvendinus "Sachalin-2", ne tik Rusijos dujų kompanijos, bet ir energetikos sektoriaus pramonininkai atidžiai stebėjo naują Rusijos ekonomikos sektorių. Šis procesas nebuvo reklamuojamas, darbas vyko ramiai, tačiau rezultatą pamatėme po to, kai buvo priimtas galutinis sprendimas investuoti į šiauriausią planetos projektą — "Jamal SGD". Organizaciniu požiūriu jis nedaug skiriasi nuo "Sachalin-2": kontrolinis Rusijos bendrovės akcijų paketas (tik šiuo atveju tai nėra valstybės kontroliuojamas "Gazprom", o privatus "Novatek"), "finansinis petys" — iš Kinijos CNPC (Kinijos nacionalinė naftos korporacija), technologinė parama — iš prancūzų "Total".

2018 metais "Jamal SGD" pasiekė visą projektinį pajėgumą — 16,5 milijono tonų gatavos produkcijos per metus, o "Novatek" apibendrino rezultatus — įrangos gamybos lokalizavimas naujam naujos pramonės milžinui staiga sudarė daugiau nei 50 procentų. Artimiausiu metu "Novatek" ketina pradėti įgyvendinti savo antrąją didelės galios SGD produktą — projektą "Arctic SPG-2", o konkursų specialistai tikisi, kad šį kartą lokalizacijos lygis padidės iki 70 procentų.

Šie skaičiai gana įtikinamai įrodo, kad visi gandai ir paskalos apie "mechaninės inžinerijos mirtį Rusijoje" yra labai perdėti — energetikos inžinerija užtikrintai vystosi, įsisavindama visiškai naujas kryptis. Pakanka paminėti, kad "Atomenergomash", priklausanti "Rosatom", tapo trečiąja įmone pasaulyje, išmokusia susukti šilumokaičius didelio tūrio gamtinėms dujoms suskystinti, ir 2020 metų birželio pradžioje Afrikantovo OKBM (Eksperimentinio projektavimo biuras) išsiuntė į "Novatek" pirmąjį buitinį kriogeninį siurblį.

Tai skamba įprastai, tačiau pabandykite įsivaizduoti, kokie yra reikalavimai siurbliui, kuris skirtas SGD siurbti iš antžeminių talpyklų į dujų tanklaivius: jis veiks, kai bus visiškai panardintas į suskystintas dujas, esant minus 162 laipsnių temperatūrai, per valandą išsiurbs 1750 kubinių metrų SGD. Nėra abejonės, kad OKBM produktai susidoros su tokiu režimu, nes visi būtini testai buvo atlikti Rusijos kriogeniniame bandymų stende, kuris buvo įkurtas Sankt Peterburge kitoje "Rosatom" įmonėje — NIIEFA (Elektrofizinės įrangos mokslinis tyrimų institutas) būtent visą buitinę SGD įrenginių įrangą būtų galima patikrinti esant būtinoms sąlygoms skysto azoto aplinkoje, kur temperatūra yra minus 196 laipsniai.

Tolimųjų Rytų "žvaigždė"

Tačiau pati gamykla, kurioje suskystintos gamtinės dujos, nors ir pagrindinis SGD projekto komponentas, bet ne vienintelis, ne mažiau svarbu mokėti išspręsti SGD transportavimo iš gamyklos vartotojams problemas. Skamba kiek netikėtai, tačiau laivų statyba yra SGD gamybos pramonės dalis. Tarybiniais laikais šios pramonės taip pat nebuvo, ji taip pat kuriama tiesiog mūsų akyse.

Jamal SGD gamykla Rusijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кондратюк

SGD pramonės "arkliukas" yra tanklaiviai, kurių tūris yra 170–175 tūkstančiai kubinių metrų, pagal jų pervežamų SGD kiekį tai sudaro apie 100 tūkstančių tonų. Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris paskelbė, kad Tolimųjų Rytų plėtra yra nacionalinis XXI amžiaus projektas, iniciatyva, naujo laivų statybos komplekso statybų vieta buvo pasirinktas miestas Bolšoj Kamenis, esantis 30 kilometrų nuo Vladivostoko, priešingame Japonijos jūros Usūrio įlankos krante. To paties pavadinimo karinė gamykla, remontuojanti dyzelinius ir branduolinius povandeninius laivus, kaip ir pats Bolšoj Kamenio miestas, sulaukia savo antrojo gimimo: statomi nauji gamybiniai pastatai, šiemet prasidės didžiausio Rusijos sausojo doko statyba — 485 x 114 metrų, o gylis — 14 metrų, tuo pačiu metu statomi nauji gyvenamieji pastatai ir kvartalai darbuotojams, iš viso jų bus 5789, Bolšoj Kamenio miesto gyventojų skaičius padidės trečdaliu.

Naujų gamybinių pastatų statyba vyksta pagal planą, tad kompleksas "Zvezda" pilnais gamybos pajėgumais pradės veikti 2024 metais, tačiau laivų statytojai nestovi vietoje.

Vyksta laivų statyba pagal pirmąsias sutartis — pagrindinis užsakovas yra "Rosneft", pasirašęs su laivų statykla sutartis 28 laivams, įskaitant "Aframax" tipo laivus, kurie taip pat bus gaminami pirmą kartą Rusijos laivų statybos istorijoje. Pirmasis "Aframax" klasės laivas, pavadintas "Vladimir Monomach", buvo paleistas šių metų gegužę, netrukus bus pradėti jo bandymai jūroje. Laivo ilgis yra 250 metrų, plotis — 44 metrai, dedveitas — 114 tūkstančių tonų, greitis švariame vandenyje — 14,6 mazgo, ledo klasė — ICE-1A. "Vladimir Monomach", be visų kitų savo pranašumų, priklauso "žaliajai klasei", nes jis kaip kurą gali naudoti ne tik dyzeliną, bet ir suskystintas dujas. Siūlau apie tai pakalbėti išsamiau.

Parvežti SGD į vietą ir neišmėtyti pakeliui

Pagalvokime: kaip užtikrinamas kuro laikymas minus 162 laipsnių temperatūroje tanklaivyje "Aframax"? Kaip užtikrinamos saugos priemonės — SGD neturi išgaruoti kelionės metu kur nors atogrąžų zonoje. Suskystintų gamtinių dujų tanklaivis privalo užtikrintai atlaikyti viską, kas gali nutikti reiso metu: staigų slydimą, greičio pokytį ir bangų smūgius. "Vladimir Monomach" priklauso ledo klasei — tai reiškia, jog negalima atmesti galimybės, kad į bortą gali atsitrenkti ledo lytys. Tą patį klausimų rinkinį teks užduoti ir ledo klasės dujų tanklaiviams — nepaisant to, kad SGD gabenimo rezervuarų tūris yra dešimt kartų didesnis nei SGD sunaudojimas kaip variklių kuro.

2019 metų balandžio mėnesį "Novatek" pateikė "SSK Zvezda" užsakymą statyti "Jamalmax" klasės dujų gabenimo tanklaivius — laivus, kurie gali savarankiškai įveikti iki dviejų metrų storio ledo laukus. 2020 metų pradžioje šalys pasirašė sutartį dėl dar trijų tokių tanklaivių. "Jamalmax" klasė yra visiškai naujo tipo kuro gabenimo įrenginiai; pasaulinėje laivų statyboje iki "Jamal SGD" projekto pradžios nieko panašaus nebuvo. "Jamalmax" iškelti ne tik padidinti reikalavimai laivo korpusui, bet ir talpoms, skirtoms laikyti SGD. Kelionės Šiaurės jūros keliu metu nuo pat pradžių garantuojami susidūrimai su ledo laukais, ir tai yra nauji reikalavimai: palaikyti temperatūrą, neleisti išgaruoti kroviniui, pasirūpinti apsauga nuo ledo poveikio laivo korpusui.

Kitas "pluoštas" klausimų yra apie tai, kur ir kaip SGD bus saugomos bunkeravimui, kaip bus teikiamos bunkeriavimo paslaugos. Degalų, kurių temperatūra yra minus 162 laipsniai, bunkeriavimas iš esmės skiriasi nuo bunkeriavimo su tradiciniais degalais, techninių gedimų ir gaisro pavojai padidėja kelis kartus, todėl būtina spręsti galimo SGD išgaravimo klausimą dėl ekonominių priežasčių.

SGD saugojimo sistemos laivuose, naudojančiuose jį kaip variklių degalus, suskystintų gamtinių dujų saugyklų technologija laivų bunkeravimui, krante, bunkeriavimo technologija — tai taip pat yra kažkas, kas žymiai viršija Rusijos dujų suskystinimo gamyklų ir "Zvezda SSC" projektus. Laivų, kurių varikliai gali dirbti su tokiais ekologiškais degalais kaip SGD, statyba yra nauja, ypač aktyviai besivystanti pasaulio laivų statybos tendencija. Kuo daugiau tokių laivų, tuo didesnė bus tinkamos įrangos jūrų uostams visame pasaulyje paklausa, o pastaruoju metu pradėjo kurtis SGD ir upių laivyno laivų projektai.

Ar Rusija turi šansų atsidurti tinkamoje vietoje tinkamu laiku, tai yra, įsisavinti visas šias naujas technologijas, ir dėl kokių priežasčių Tolimųjų Rytų SSK "Zvezda" pasirodė prašymas darbuotojams, turintiems prancūzų kalbos žinių, — temos tęsinyje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, SGD
Tankai T-80 BVM ir T-14 Armata Pergalės parado metu, archyvinė nuotrauka

"Armata" ruošiasi eksportui: kas pirmasis gaus naujausią Rusijos tanką T-14

(atnaujinta 18:13 2020.07.14)
Rusija ir toliau išstumia konkurentus tarptautinėje ginklų rinkoje ir pristato modelį, neturintį analogų pasaulyje — trečiosios kartos "Armata T-14". Tai rodo sėkmingą Rusijos gynybos pramonės plėtrą ir kovinės mašinos technologinį pranašumą

Rusijos federalinės karinio-techninio bendradarbiavimo tarnybos direktorius Dmitrijus Šugajevas liepos 6 dieną pareiškė, kad Maskva ketina eksportuoti naujausius "Armata T-14" tankus. Rusija parduoda išskirtinai patikimus ir efektyvius ginklų modelius, kurie bus paklausūs ir pakeis konkuruojančius gaminius.

Intriga ta, kad tai yra vienintelis trečiosios pokario kartos tankas pasaulyje. Net Rusijos gynybos ministerijai iki šiol pavyko sudaryti sutartis su 132 unikalių šarvuočių (T-14 tankų ir sunkiųjų pėstininkų kovos mašinų T-15 ant "Armata" platformos) vienetais. Pristatymų laukiama iki 2021 metų pabaigos. Pardavimai užsienyje prasidės gavus Rusijos Federacijos gynybos ministerijos įsakymą ir patvirtinus mašinos eksporto pobūdį (ekspertai sprendžia, ką galima siųsti į užsienį, o kokius elementus naudos tik Rusijos kariuomenė).

Aukštųjų technologijų tankas nėra pigus — iki 7 milijonų dolerių už vienetą, o Egiptas, Indija, Kinija jau parodė susidomėjimą "Armata" (buvo gautos preliminarios paraiškos). Beje, gerai žinomi užsienio tankai — amerikiečių "Abrams", Prancūzijos "Leclerc", Vokietijos "Leopard", Izraelio "Merkava" — kainuoja nuo 6 iki 12 milijonų dolerių.

Tikėtini klientai

Anksčiau Egiptas nusprendė įsigyti 400–500 naujų rusiškų T-90MS tankų ir tikėtina, kad ateityje užsisakys T-14. Indija planuoja įsigyti iki 1770 modernių tankų, svarsto ir galimybę pirkti "Armata", preliminariai įvertinta sutarties suma — 442 milijardai rublių. Kinija tikrai neliks nuošalyje.

Naujausio Rusijos tanko eksporto į artimiausius užsienius apimtys dar nenustatytos. Žinoma, T-14 padės sustiprinti NVS šalių gynybinius pajėgumus. Anksčiau jie aktyviai pirko rusų pagamintus šarvuočius iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano ir Uzbekistano.

Rusija taikiai užkariavo maždaug trečdalį pasaulinės ginklų rinkos. Šiandien į "Rosoboronexport" portfelį įtraukta užsakymų už 55 milijardus dolerių (antra vieta pasaulyje po Jungtinių Valstijų). Apie 15 % Rusijos ginklų eksporto tenka sausumos technikai. Rusijos Federacijai pavyko tapti naujų tankų rinkos lydere. Neatsitiktinai T-90 tankas Vakaruose buvo vadinamas "mirtinu Rusijos gynybos eksporto smūgiu". Ateinančiais metais "Uralvagonzavod" klientams išsiųs apie 2500 T-90MS tankų. Naujausias T-14 žada būti vertas pergalių eksporto perėmėjas.

Technologinė kompetencija

T-14 yra skirtas kovoms tiesioginio kontakto su priešu metu, paremti motorizuotų šautuvų vienetų pažangą, įtvirtinimų naikinimą, priešo pajėgas, esančias apkasuose ir atvirose vietose. Tankas "Armata" buvo išbandytas kovinėmis sąlygomis Sirijos Arabų Respublikos teritorijoje, o liepos pradžioje jis buvo sėkmingai išbandytas nepilotuojamu režimu.

Unikali kovinė mašina turi negyvenamą bokštą, šarvuotą kapsulę įgulai, 125 mm pabūklą (pranašesnį už NATO 120 mm pabūklus), modulinę konstrukciją ir atvirą skaitmeninę architektūrą — robotizacijos pagrindą. Ateitis priklauso nepilotuojamiems tankams su elektromagnetiniais pabūklais, kurie sėkmingai kuriami Rusijoje.

T-14 pabūklų operatorius ir tanko vadas valdo ginklus per skaitmenines sąsajas (tripleksai liko praeityje). Tanko ugnies galia yra padidinto galingumo 2A82-1M 125 mm lygiavamzdis pabūklas.

Į T-14 tanko gynybos sistemą įeina aktyviosios gynybos sistema "Afganit", automatinė užsklandos nuo šaudmenų nustatymo sistema su bet kuriomis kreipiamosiomis sistemomis (iš visų kampų, įskaitant viršutinį pusrutulį), taip pat dinaminės gynybos kompleksas "Malachit" (kovoja su kaupiamosios ir kinetinės amunicijos skilimo efektu). Paskutinė riba — kombinuotas, daugiasluoksnis šarvas su racionaliais pakreipimo kampais.

"Armata" yra pirmasis visiškai naujo dizaino pasaulyje tankas ir jis pirmasis aprūpintas "slaptomis technologijomis", skirtomis sumažinti matomumą visame elektromagnetiniame spektre. Mašinoje yra integruota informacijos valdymo sistema, kurią galima derinti su kitomis valdymo sistemomis. Tai yra, kiekviena T-14 įgula mūšio lauke veikia ne savarankiškai, o bendroje taktinių ryšių valdymo sistemoje. Be to, sunkiosios "Armata" kategorijos vienoje vikšrinėje bazėje buvo sukurta technologiškai "susijusi" pėstininkų kovos mašina T-15 ir šarvuota remonto ir gelbėjimo transporto priemonė T-16.

Tanko, struktūriškai panašaus į T-14, idėja pirmaujančių šalių ekspertai puikavosi du dešimtmečius. Žingsnių į priekį yra, bet tik Rusija gali pristatyti paruoštą serijinį produktą. Tuo tarpu JAV kuria tik vikšrinę platformą "Future Ground Combat System", o ratinė šarvuotoji kovinė mašina "Striker" ("MobileGunSystem") su negyvenamu bokšteliu nėra tankas.

Pasaulyje nėra tiesioginių "Armata" konkurentų ar analogų. Praėjusiais metais T-14 buvo pripažintas geriausiu iš 12 išsivysčiusių šalių kovinių transporto priemonių. Rusija vienintelė sukėlė šios technologijos revoliuciją (neperdedant) tankų gamyboje ir pagrįstai tikisi gauti didelius ekonominius ir karinius-politinius dividendus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tankas T-14 „Armata“
© Sputnik /
Tankas T-14 „Armata“
Tegai:
Rusija, T-14 "Armata"
Dar šia tema
JAV tanko "Abrams" įgula įvertino rusišką "Armata"
"Die Welt" pripažino "Armatos" pranašumą prieš vokiečių "Leopard-2"
Kokiu tikslu Sirijoje išbandomas Rusijos tankas "Armata"
Vytautas Zimnickas

Valstybės vadovai reiškia užuojautą dėl Vytauto Zimnicko mirties

(atnaujinta 14:45 2020.07.15)
Pažymima, kad šią sunkią netekties akimirką Seimo pirmininkas Vytauto Zimnicko artimiesiems ir kolegoms linki stiprybės

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo ir Seimo vardu reiškia užuojautą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo Vytauto Zimnicko artimiesiems. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Nuoširdi Vytauto Zimnicko tarnystė Seime bei Lietuvos verslo sektoriuje, taip pat kaip ir išties sunkus darbas ekstremaliomis sąlygomis pastaruoju metu, buvo ryžto ir atsidavimo pavyzdžiai. Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir bičiuliams", — teigė Pranckietis.

Pažymima, kad šią sunkią netekties akimirką Pranckietis Vytauto Zimnicko artimiesiems ir kolegoms linki stiprybės.

Užuojautą taip pat pareiškė ir Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

"Anapilin iškeliavo buvęs Seimo narys, verslo bendruomenės atstovas, visuomenininkas Vytautas Zimnickas. Pastaruoju metu jis garbingai vykdė patikėtas pareigas ekstremaliomis sąlygomis, rodydamas ryžto ir atsakomybės pavyzdį. Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms", — rašoma premjero užuojautoje.

Vytautas Zimnickas gimė 1956 metų sausio 12 dieną Panevėžio rajono Uliūnų kaime.

1974 metais baigęs Vilniaus Politechnikumą, studijavo Vilniaus Inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas), įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę.

1990 metais įgijo užsienio ekonominių santykių specialybę.

1992–1996 metų kadencijos Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas. 

Vėliau vadovavo įmonėms "Vitoma", "Limeta", "TT Logistic" ir "Puntukas", o nuo 2015 metų — Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai.

Tegai:
užuojauta, mirtis, Viktoras Pranckietis