Rūta Vanagaitė, archyvinė nuotrauka

Gėdingi istorijos puslapiai: Vanagaitė ištraukė skeletus Lietuvos spintų

237
(atnaujinta 10:57 2018.10.15)
Rūta Vanagaitė, kurios profesinė ir socialinė veikla kelia pasipiktinimą Lietuvoje, spalį dar kartą negailestingai priminė apie aktyvų savo tautiečių dalyvavimą Holokauste

Savo Facebook puslapyje rašytoja dar kartą papasakojo tiesą apie tuos, kurie jos tėvynėje laikomi herojais — apie nacių bendrininkus ir aršius antisemitus Joną Noreiką, Juozą Krikštaponį ir Kazį Škirpą.

Visi trys dalyvavo žydų žudynėse. Visi trys vienaip ar kitaip įamžinami Lietuvos piliečių atmintyje: ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato įrengta Jono Noreikos memorialinė lenta, Ukmergėje stovi paminklas "partizanui" Juozui Krikštaponiui, o Škirpos alėja randasi Vilniaus centre, šalia Gedimino kalno.

Akivaizdu, kodėl Lietuvoje nemėgsta Vnagaitės — valstybėms nepatinka, kuomet kažkas braška skeletais jų spintose. O jų turi visi.

Galbūt, tik Rusija oficialiai prisipažino dėl įvykdytų nusikaltimų — XX-ajame Komunistinės partijos suvažiavime tuometinė TSRS vadovybė viešai kalbėjo apie Stalino represijas. Ir šie įvykiai vis dar sukelia karštų viešų diskusijų. Ar verta buvo parodyti "išvalką", jei pasaulis ataskaitą įvertino ne kaip atgailos ir apsivalymo pavyzdį, o naudojo ir naudoja kaip kozirį informaciniame kare?

Prancūzijos istorikas Marcas Ferro atsakė į šį klausimą knygoje "Kaip vaikams pasakojama istorija įvairiose pasaulio šalyse". Visose šalyse — Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Amerikoje — mokyklose bando išugdyti pasididžiavimą valstybe. Nepaisydami faktų ar aiškindami juos kitaip, pabrėždami teigiamus nacionalinių didvyrių bruožus, o ne jų trūkumus. Žinoma, universitetuose, kur dalykas yra studijuojamas giliau, viskas atsistoja į savo vietą. Be to, bibliotekose ar internete smalsūs protai visada gali rasti mokslininkų darbus.

Tačiau Lietuvos atveju formulė "vaikams — propaganda, suaugusiems — tiesa" neveikia. Rūta Vanagaitė sakė, kad vietiniai istorikai slapčia susitikdavo su ja, bet niekada neatskleisdavo savo padėjėjų vardų — per daug pavojinga. Ir Vilniaus universitetas neatskleidžia studentams valstybės paslapčių, viena iš kurių yra aktyvus jų senelių ir prosenelių dalyvavimas Holokauste Antrojo pasaulinio karo metu. Jie nutyli ir tai, kodėl daugelio lietuvių namuose staiga, be akivaizdžių priežasčių, atsirado antikvarinių baldų ...

Žinoma, Lietuva nėra vienintelė šalis, kuri saugo savo praeitį nuo tiesos ieškotojų akių.

Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų laidojimo ceremonija, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik/ Андрей Богданов

Kino režisierius Vladimiras Menšovas savo laiku paragino Rusiją pasimokyti iš europiečių, kuriuos rusams visuomet pateikia kaip orumo ir garbės pavyzdį: "Pavyzdžiui, iš vokiečio neįmanoma ištraukti kalbos apie karą, ten beveik kiekvienas turi spintoje senelio, kuris kovojo Rytų fronte, skeletą. O bandykite paliesti gėdingą prancūzų elgesį Antojo pasaulinio karo metu. Kiek žinau, ten buvo režisieriai, kurie bandė kurti filmus apie kolaboracionizmą, dėl to jie patyrė stipriausią ostrakizmą.

Prancūzijoje yra įprasta kalbėti tik apie Pasipriešinimą, kurį net de Golis pripažino tik geru propagandiniu mitu... Pabandykite pasikalbėti su britais apie tai, kaip jie niekšiškai  užtęsė Antrojo fronto atidarymą, laukė, kol TSRS ir vokiečiai išsekins vienas kitą. Pabandykite pasikalbėti su rumunais ir vengrais, kurie kovojo fašistų pusėje, su čekais, kurie savo gamyklose gamino kas trečią vokiečių tanką... Jie visi meistriškai nutyli gėdingus savo istorijos puslapius ir neleidžia niekam paliesti šių temų".

Vokiečių vadovėliuose, kurie smerkia nacizmą ir jo nusikaltimus, vis dėlto nurodomas karo pabaigoje dingusių pabėgėlių ir piliečių, kurie žuvo, kai amerikiečių ir britų orlaiviai bombardavimo Vokietijos gyvenvietes, skaičius. Tačiau Amerikos moksleiviams nepasakoja apie indėnų genocidą ir nerodo sunaikintos Hirosimos nuotraukų. Italijos mokytojai moko vaikus, kad būtent Italijoje, kaip jokioje kitoje šalyje, žydai karo metu buvo ypatingai saugūs.

Kovotojai už laisvę ar nusikaltėliai? Lietuvos "herojai" nukeliami nuo pjedestalo >>

Ne visi lenkai žino, kad jų nacionalinis herojus Juzefas Pilsudskis organizavo koncentracijos stovyklas. Varšuva nemėgsta prisiminti apie 1934 metų sutartį su fašistine Vokietija, taip pat apie tai, kad prieš karą Berlynas buvo laikomas artimiausiu sąjungininku. Visuomenėje neaptarinėjama pergalinga ataka kartu su vokiečiais ir vengrais prieš taikią Čekoslovakiją 1938 metais, po kurios Lenkiją  Winstono Čerčilo dėka pradėjo vadinti "Europos hiena".

1939 metų rugsėjo 1 dieną ši šalis, laikanti save naują supervalstybe, kuri savo jėga ir įtaka prilygsta Vakarų Europos šalims, patyrė pažeminimo kartumą — paaiškėjo, kad niekas, net ir artimiausia sąjungininkė Vokietija nelaiko jos sau lygia. Tačiau po dešimtmečių Lenkija priprato prie Antrojo pasaulinio karo aukos vaidmens.

Žinoma, to nėra parašyta lenkų mokyklų vadovėliuose — čia aptariamas ir pasmerktas tik Molotovo-Ribentropo paktas, jauni lenkai nežino apie tais laikais penkerius metus galiojantį Hitlerio-Pilsudskio paktą. Ir apie niekšišką išpuolį prieš Čekoslovakiją kartu su Vokietija vadovėliuose taip pat nutylima.

Rūta Vanagaitė smerkiama Lietuvoje dėl to, kad ji pažeidė nepaskelbtą taisyklę: į vakarus nuo Kerzono linijos gyvena tik kilnūs ir sąžiningi žmonės, kurių istorija neturi nei vienos tamsios dėmės. Ir net jei kažkas buvo blogai, tie seni įvykiai yra susiję tik su Rusija.

Pilsudskis tampa Lietuvos didvyriu? >>

Idilija žlugo: paaiškėjo, kad lietuviai savo antikvarinėse spintose turi skeletų, kuriuos jie paveldėjo iš tūkstančių nužudytų žydų, kurių taip nesinori prisiminti.

Užtikrinu jus, jų yra latvių, estų, prancūzų, lenkų, britų, vengrų, belgų, olandų spintose. Tiesiog, tarp jų dar neatsirado sava Rūta Vanagaitė, kuri viešai pasakytų tiesą — nesvarbu, kokia baisi ji bebūtų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
237
Tegai:
miško broliai, žydai, istorija, Rūta Vanagaite
Dar šia tema
Ekspertas: "miško broliai" sunaikino 80% žydų Baltijos šalyse
Netanjahu apsilankė Paneriuose, kur karo metais buvo nužudyti tūkstančiai žydų
Maskva nepatenkinta, kad Lietuvoje 2018-ieji paskelbti Ramanausko-Vanago metais
Rusijos ambasada sureagavo į protestą prieš Udalcovą dėl pasisakymų apie Ramanauską
Seimas svarstys siūlymą pripažinti Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu
Protestai prieš socialinių tinklų blokavimą Varšuvoje

Mirtinas triukas: Lenkija meta iššūkį JAV

(atnaujinta 12:54 2021.01.15)
Lenkijos teisingumo ministerija rengia įstatymo projektą, kuris uždraus socialiniams tinklams trinti pranešimus ir blokuoti vartotojus, jei jie nepažeidžia nacionalinių teisės aktų

Šis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su JAV vykdomu informaciniu susidorojimu su Donaldu Trampu ir jo šalininkais.

Lenkijos pareigūnai į tai, kas vyksta, reagavo labai aštriai. Ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis rašė, kad "korporacijų gigantų algoritmai ar savininkai negali nuspręsti, kurios nuomonės yra teisingos, o kurios — ne". Jis pažymėjo, kad "cenzūra, kuri yra totalitarinių ir autoritarinių režimų prerogatyva, dabar grįžta kaip naujas komercinis mechanizmas, skirtas kovai su kitaip mąstančiaisiais".

Savo ruožtu Lenkijos teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastianas Kaleta teigė, kad Trampo Facebook paskyros pašalinimas buvo veidmainiškas, politiškai motyvuotas ir "tolygus cenzūrai".

Lenkijos dešiniesiems, tarp jų ir valdančiajai "Teisės ir teisingumo" partijai, įtampa su Vakarų socialiniais tinklais yra dažnas reiškinys. Lapkritį Facebook atjungė parlamento deputato Janušo Korvino-Mikės (Janusz Korwin-Mikke), kuris turėjo 780 tūkstančių sekėjų, paskyrą. Politikas žinomas dėl skandalingų ultradešiniųjų pareiškimų.

Derėtų pagerbti Lenkijos valdžią, kuri dabar rodo daug daugiau atsparumo, nuoseklumo ir principų laikymosi nei užjūrio respublikonai, kurių reikšminga dalis suskubo atgailauti, išsižadėti praeities ir smerkti Trampą. Daugelis užsienio politikų nusprendė atsiriboti nuo beveik toksiško buvusio JAV prezidento, kaip tą padarė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu, kuris pašalino bendrą nuotrauką iš Twitter, kuri ilgą laiką buvo jo paskyros viršelis.

Ir visa tai vyksta tuo metu, kai Varšuvos aplinkybės yra labai sunkios, o perspektyvos — labai miglotos.

Donaldas Trampas Lenkijos valdžiai reiškė kur kas daugiau nei tik dar vieną vyresnio ir pagrindinio Lenkijos geopolitinio partnerio prezidentą. Jiems tai buvo tikras bendramintis vidiniame Vakarų pasaulio susiskaldyme, kuris pastaraisiais metais augo. Jų pozicijos sutapo tiek aktualiausiomis politinėmis temomis (tokiomis kaip skepticizmas Europos Sąjungai), tiek esminiais ideologiniais klausimais (tvirtas tradicinių vertybių laikymasis).

Dabar Trampas ne tik nugalėtas. Jo nugalėtojai aiškiai siekė sunaikinti savo konkurentus politiškai ir informacinėje erdvėje, pasitelkdami metodus, kurie dar visai neseniai atrodė neįsivaizduojami. Kol kas kalbame tik apie vidinius Amerikos procesus, tačiau akivaizdu, kad esant tokiam naujosios administracijos radikalumui ir ideologiniam užtaisui, labai trumpo laiko klausimas, kada Vašingtonas taip pat atkreips dėmesį į užsienio politikos partnerius, kurie neparodo tinkamo sąmoningumo laipsnio ir atsidavimo pažangiausioms idėjoms.

O Lenkija kartu su Vengrija yra priešakyje raginančiųjų atsitokėti švietimo pagal naujausius ideologinius standartus ir pažangios politinės praktikos kryptimi.

Tiesą sakant, pavojaus varpai nuskambėjo iškart po Baideno pergalės rinkimuose. Pavyzdžiui, gruodį "The New York Times" paskelbė Roberto M. Geitso, buvusio gynybos sekretoriaus, tarnavusio respublikono Bušo jaunesniojo ir demokrato Obamos, skiltį. Kalbėdamas apie naujojo prezidento užsienio politiką jis tiesiai šviesiai parašė, kad JAV turi "nustatyti pasekmes tokioms NATO valstybėms narėms kaip Turkija, Vengrija ir vis labiau Lenkija, kurios juda autoritarizmo link (arba visiškai jį priima)".

Kažkas gali paklausti: o kaipgi antirusiškas vektorius, kuris visada buvo ilgalaikio Varšuvos ir Vašingtono bendradarbiavimo pagrindas? Ar JAV atsisakys partnerystės su lenkais, susilpnindama savo pozicijas pagrindinėje konfrontacijos su Rusija šalyje? Be to, Lenkijos valdžios institucijų rusofobijos mastą galima įvertinti kaip išskirtinį.

Tačiau esmė ta, kad amerikiečiams nekyla jokių problemų. Nepriklausomai nuo to, kurios politinės jėgos vadovaus Lenkijos valstybėje — dabartiniai reakcionieriai ar jų liberalieji oponentai — Lenkija bet kokiu atveju vykdys griežtą antirusišką politiką ir palaikys bendradarbiavimą su JAV.

Tačiau po antrosios naujos administracijos Vašingtone nereikės ištverti piktinančių dalykų, tokių kaip nacionalizmas, homofobija, parama Katalikų bažnyčiai, antiimigrantinė politika, abortų apribojimai ir kt.

Lenkijai įprastas ir labai patogus nusiteikimas, leidęs žaisti didėjančiuose ES ir JAV prieštaravimuose, lieka praeityje. Dabar tai taps vienu iš taškų, kur Vašingtono ir Briuselio interesai susilies bendru noru nubausti užsispyrusius reakcionierius, turinčius per didelių geopolitinių ambicijų ir linkusius stiprinti nepriklausomybę.

Matyt, Lenkijos valdžia tai žino. Ir ji nusprendė būti aktyvi — panaudodama patį nacionalinio suvereniteto šaltinį, kurį taip uoliai pumpavo daugelį metų.

Tačiau vienas dalykas yra pasiekti sėkmę, atsižvelgiant į skirtumus tarp Europos ir Amerikos, ir visai kas kita — tapti jų bendros politikos objektu ir atlaikyti bendrą spaudimą. Reginys žada būti įdomus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Lenkija
Vytautas Landsbergis

"Durnių laivui" Vytauto citatos. Kur atsidūrė Lietuva po sausio 13 dienos

(atnaujinta 16:11 2021.01.14)
Lietuva švenčia 30 metų tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto sukaktį. Oficialių šaltinių duomenimis, tądien žuvo 14 žmonių. Nuo šios nakties prasidėjo naujausioji Lietuvos istorija, kurią vieni vadina nepriklausomybe, kiti — landsbergizmo diktatūra

Kiekvienais metais, artėjant Sausio 13-ajai, straipsnio autorius išima iš lentynos ir vėl perskaito unikalią knygą, kurios šiandien negalima rasti parduotuvėse nė su žiburiu. Tai Vytauto Petkevičiaus "Durnių laivas". Šis vardas nežinomas jaunajai kartai. Jis yra po purvo sluoksniu, sutankintu Landsbergio jauniklių. Po tuo pačiu purvo ir užmaršties sluoksniu dešimtys pavardžių tų, kurie stovėjo prie Sausio 13-osios įvykių ištakų. Oficialiai istorijai liko tik vienas vardas — Vytautas Landsbergis. Sakoma, kad jis vienas yra švyturys, išvedęs Lietuvos žmones iš tarybinės tamsos į pažadėtąją pasaulinės demokratijos šalį.

Apibendrinant 30 metų kelią, kuriuo "mesijas" veda Lietuvos žmones, galima pasitelkti klasikinį Oto fon Bismarko teiginį: "Revoliucijas sugalvoja romantikai, vykdo fanatikai, o jų rezultatais naudojasi niekšai".

Per tris "nepriklausomybės" dešimtmečius visi demokratijos ženklai buvo sunaikinti Lietuvoje. Specialiųjų tarnybų ir valdžios struktūrų triumfas buvo įtvirtintas dar vadovaujant prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jos valdymo metu buvo sunaikinta viena iš dviejų sisteminių partijų — Lietuvos socialdemokratų partija, o jos įkūrėjas, pirmasis šalies prezidentas šiuolaikinėje istorijoje Algirdas Brazauskas buvo palaidotas nepasimeldus pagrindinėje Lietuvos šventovėje, lydimas landsberginių liūliavimo ir kreivo profesoriaus pianisto šypsnio.

Paskutinis bandymas išsaugoti bent dvišalę sistemą Lietuvoje buvo 2016 metų rinkimai. Tada neabejotiną pergalę vietoj socialinių demonstracijų, palikusių politinį pjedestalą, iškovojo "valstiečiai" — Ramūno Karbauskio vadovaujama "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Tačiau jiems trūko politinės patirties slaptose intrigose. Ir praėjusį rudenį Lietuvoje karaliavo konservatorių autokratija, kuriai nominaliai vadovavo Gabrielius Landsbergis, bet iš tikrųjų jo senelis Vytautas.

Šiandien iš spalvingų "patriarcho" posakių Mao stiliumi jau galima pridėti ir milijonais egzempliorių tiražu išleisti "Didžiojo Vytauto II citatų knygą". Darau prielaidą, kad leidinys jau rengiamas publikuoti.

Jubiliejaus datai dar viena Lietuvos "mesijo" išmintis, kad 1990–1991 metais Lietuva nenorėjo klausytis Kremliaus bokštų nurodymų: "Imperija [TSRS — Sputnik] buvo pikta, išsigandusi ir nubausta, bet nepalūžo <...> Lietuva tarybų imperijai sakė: "Mes nesame jūsų dvaras ir ne jūsų baudžiauninkai. Gyvensime pagal laisvųjų tautų chartiją, kurios vardas demokratija".

Štai čia knygos "Durnių laivas" pratarmėje apie "Lietuvos demokratijos triumfą" parašė Vytautas Petkevičius. Prieš 20 metų jis pamatė, kur Landsbergis vedė Lietuvos žmones: "Šiandien nedaugelis "Sajūdžio" iniciatyvinės grupės narių drįsta blaiviai vertinti savo pačių veiksmus ir pripažinti, kad jų dėka "dainuojančioji revoliucija" mūsų šalies istorijoje tapo tik dar lietuvių tautai neregėto ekonominio, kultūrinio ir moralinio nuosmukio pradžia. Humanitariniu požiūriu mums visiškai nepasisekė, ji per greitai išsigimė ir tapo nežmoniška. Tai yra mažumos revoliucija daugumos sąskaita, kuri mus sugrąžino į tarpukarį. Laikui tarsi nepavaldūs landsbergistai ne tik neįtvirtino nepriklausomybės, taip lengvai atkurtos, tai atėmė iš mūsų piliečių pagrindines laisves — laisvę gyventi, valgyti, laisvę dirbti, kurti, auklėti raštingus vaikus. Žmonių ramybė, apie kurią mes, judėjimo įkūrėjai, tada net negalvojome, šiandieninėje Lietuvoje yra visiškai sugriauta, ir tam sutrukdyti negalėjo net Bažnyčia".

Knyga "Durnių laivas", išleista 2004 metais, — savotiška alternatyvi naujausia Lietuvos istorija, atskleidžianti tamsius ne tik Vytauto Landsbergio gyvenimo, bet ir jo tėvo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, kuris Antrojo pasaulinio karo metu bendradarbiavo su nacių okupantais, puslapius.

Būtent dėl ​​"suteptos tėvo atminties" Vytautas Landsbergis tampė po teismus Petkevičių iki rašytojo mirties 2008 metais. Bet ir po Petkevičiaus mirties Landsbergis nenurimo. Po metų jam pavyko priversti Vilniaus apygardos teismą apkaltinti mirusį Petkevičių šmeižtu.

Petras Gražulis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teismo nuosprendyje sakoma, kad knygoje "Durnių laivas" yra tiesos neatitinkančių ir Landsbergio bei jo tėvo garbę ir orumą žeminančių teiginių, o už tai Petkevičiaus vaikai turėtų būti laikomi atsakingais. Originali teisminė kazuistika demokratinėje Lietuvoje.

"Jie anksčiau laiko įvarė mano tėvą į kapą, taip pat mėtė purvą — jis neva melagis ir panašiai <...> Apart teismo yra gyvenimas", — teismo sprendimą komentavo rašytojo dukra Liudmila Petkevičiūtė.

Šiandien Vytauto Landsbergio bendražygiai ir pasekėjai nori įrašyti jį į istoriją kaip pirmąjį "prezidentą", o jam iškeliavus anapilin, matyt, kanonizuoti. Būsimas jaunų lietuvių kartas "Landsbergio jaunikliai" auklės ne pagal Naująjį testamentą, o pagal "Vytauto citatas". Ir tikrai ne pagal "Durnių laivą".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Sausio 13-oji, Vytautas Landsbergis, Lietuva, TSRS
Temos:
Sausio 13-osios byla
Vyriškis su kauke, archyvinė nuotrauka

Vokietija nori įsteigti "kalėjimą" karantino pažeidėjams

(atnaujinta 18:51 2021.01.15)
Kokios bus apgyvendinimo naujojoje įstaigoje sąlygos ir kaina, nepranešama. Tačiau teritorija yra aptverta, ją stebės policija

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Vokietijos federalinė Saksonijos žemė ruošiasi sukurti įstaigą "priverstiniam apgyvendinimui" tiems, kurie ne kartą buvo sučiupti už koronaviruso karantino pažeidimus, rašo leidinys Bild.

Šiems tikslams planuojama įrengti pirminį pabėgėlių priėmimo centrą Drezdene, pastatytą 2017 metais. Kaip rašė bulvarinis leidinys, 2020 metų pavasarį Saksonijos sveikatos apsaugos ministrė Petra Köpping pasiūlė karantino pažeidėjus siųsti į psichiatrijos ligonines. Šių planų atsisakyta, kaip ir idėjų juos apgyvendinti viešbučiuose ar ligoninėse.

Kokios bus apgyvendinimo naujojoje įstaigoje sąlygos ir kaina, nepranešama. Tačiau teritorija yra aptverta, ją stebės policija.

Socialinės apsaugos ministerija patvirtino planus įrengti centrą. Tuo tarpu "priverstinis apgyvendinimas" gali kelti grėsmę pakartotinai nusikaltimus padariusiems žmonėms.

"Procedūra yra laipsniška: nuolatinis siūlymas, bauda, ​​teismo nutartis", — sakė jie.

Sveikatos apsaugos ministerija turi pateikti prašymą teismui. Iki šiol Saksonijoje nebuvo tokių precedentų, tačiau valdžia nori ruoštis.

Vokietijoje nustatyta 2 000 958 naujo tipo koronaviruso užkrėtimo atvejų, rodo Roberto Kocho instituto, kuris yra Vokietijos sveikatos ministerijos dalis ir tvarkantis statistinius duomenis apie COVID-19 paplitimą šalyje, duomenys.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos

 

Tegai:
karantinas, ribojimas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
FNTT pareigūnai tikrins karantino režimo reikalavimų laikymąsi
Apklausa rodo, kad per antrą karantiną būsto kainų lūkesčiai nemažėja
Socialdemokratai ragino kuo greičiau persvarstyti dalį karantino draudimų