Tokijus, archyvinė nuotrauka

Lietuviški kačiukai ir šuniukai kartu su kibinais keliaus į Japoniją

67
(atnaujinta 11:41 2018.10.17)
Ministro pirmininko Sauliaus Skverneliaus vadovaujamos vyriausybės delegacijos vizito į Japoniją metu Lietuvos žemės ūkio ministerija pasiekė didelį diplomatinį laimėjimą

Lietuvos politikai sugebėjo susitarti su Japonijos partneriais dėl pusfabrikačių bei augintinių eksporto. Tarp potencialių eksportuojamų produktų minimos picos ir kibinai, kurių sudėtyje yra paukštienos ir sūrio.

Visą praėjusią savaitę Lietuvos žiniasklaida su nuoroda į Vyriausybę kalbėjo apie sėkmingą Skvernelio vadovaujamos delegacijos vizitą į Japoniją. Išdidžiai buvo pranešama, kad Lietuvos ministrą pirmininką priėmė pats Japonijos premjeras Shinzo Abe.

Paprastai tokių aukščiausio lygio vizitų rezultatai yra pasirašytos abiejų šalių prekių importo ir eksporto sutartys. Prieš tai valstybės pareigūnai studijuoja partnerių rinką, suranda laisvas nišas, sudaro sutartį, kurią vėliau žiniasklaidos akivaizdoje pasirašo vyriausybės vadovai ar ministrai.

Tai, ką Japonija ketina eksportuoti į Lietuvą, nutylima. Japoniškų prekių gintaro šalyje ir taip gausu, nuo garsios "Toyota" iki vystyklų. Vienu metu net Hitachi atominis reaktorius beveik pateko į Lietuvą.

O Lietuva ketina užpildyti Japonijos rinką… tradiciniais karaimų pyragėliais su mėsa — kibinais ir veisliniais šuniukais bei kačiukais.

Kaip dar gali konkuruoti pasaulio rinkoje vienai iš skurdžiausių Europos Sąjungos šalių, kuri per pastaruosius metus pasaulio konkurencingumo reitinge nusileido nuo 38-osios iki 40 vietos? Juk ne suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD), kuriomis šiandien Lietuva užtvindyta?

Lietuva pripažinta viena iš skurdžiausių Europos Sąjungos šalių >>

Pamenate, garsią seno sovietinio filmo "Vestuvės" frazę — "Graikijoje yra visko"? Taigi, šiandien Japonijoje, kuri užima ketvirtą vietą labiausiai išsivysčiusių pasaulio ekonomikų reitinge, yra visko. O karaimų kibinų nėra. Ir niekas, išskyrus Lietuvą, negali konkuruoti ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje, gamindami šį pusgaminį.

Jei sugebės gauti visus Japonijos sertifikatus kibinams tiekiti į Kylančios saulės žemę, tai visame pasaulyje gali prasidėti skaniausių pyragėlių ekspansija. Lietuvoje atsiras šimtai gamyklų, gaminančių šį mėsos delikatesą. Šiuose gamyklose dirbs dešimtys tūkstančių kepėjų. Pasaulio investuotojai išims savo pinigus iš naftos pramonės ir investuos juos į Lietuvos kibinų pramonę. Bus sukurta atskira ministerija, kuri pildys Lietuvos valstybės iždą beveik 90 proc.

Ir svarbiausia, kad kai kurie išvykę į užsienį lietuviai pamatys, kaip jų tėvynė klesti ir sugrįš atgal. Pagrindinė Lietuvos visuomenės problema —emigracija bus išspręsta vienu mostu. Visa tai įvyks pyragėlio su mėsa, lietuviškos virtuvės simbolio — kibino, dėka. O jei dar pavyktų susitarti dėl šakočių tiekimo į Japoniją?! Tuomet Lietuvos ekonomika nustumtų Japoniją nuo garbingos ketvirtos vietos pasaulio išsivysčiusių šalių reitinge...

Kinija pasirengusi priimti lietuvišką jautieną ir grūdų produktus >>

Labas rytas, Lietuva. Laikas pabusti.  Atėjo laikas šerti elitinius šuniukus ir kačiukus, kurių jau laukia pietryčių Azijoje. Ir ne tik Japonijoje, į kurią nuo šiol Lietuvos veisėjai galės laisvai išvežti savo augintinius, bet ir kaimyninėse Kinijoje ir ... Korėjoje. O ten, galbūt, ir su korėjiečiais pavyks susitarti dėl kibinų su savotišku įdaru tiekimo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

67
Tegai:
importas, eksportas, Japonija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva neketina mažinti pieno ir jo produktų eksporto dėl karščio
Lietuva suinteresuota eksportuoti maisto produktus į Izraelį
Lietuvos vežėjams suteikta daugiau leidimų vežti krovinius į Rusiją
Lietuvos vežėjai gaus daugiau nemokamų Baltarusiškų leidimų
Vakcina nuo COVID-19

Sunaikinti rusišką vakciną: mažas didžiosios politikos gešeftas

(atnaujinta 12:55 2020.09.19)
Kuriant vakciną nuo koronaviruso, Rusijos lyderystė tapo ne tik nemalonia staigmena Vakarams, bet ir piktinančiu iššūkiu tiek dėl politinių, tiek dėl finansinių priežasčių

Viena vertus, atsilikusi, visiškai nedemokratiška Rusija paprasčiausiai neturi teisės daryti tokių proveržių sudėtingose ​​mokslo ir technologijos pažangiose srityse. Kita vertus, laimikis yra tokia astronomiškas, kad vien mintis, jog tai gali praeiti Vakarų farmacijos kompanijoms pro šalį, gali sukelti rėmenį. Pavyzdžiui, vien žinia apie susitarimą tiekti Indijai šimtą milijonų dozių yra ko verta.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Nenuostabu, kad Rusija susidūrė su daugybe bandymų diskredituoti Rusijos mokslininkų darbo rezultatus: didelė politika, dideli pinigai.
Tačiau šalia ryklių visada yra vietos žuvims-prielipoms, kurios reguliariai ką nors gauna nuo šeimininko stalo.

Būtent panaši istorija susiklostė paskelbus "Sputnik-V" testo rezultatus viename iš seniausių ir įtakingiausių medicinos žurnalų "The Lancet".

Straipsnis buvo sukritikuotas žaibišku greičiu. Didžioji žinia, kurią išplatino pasaulio žiniasklaida, buvo atviras laiškas, kuriame Amerikos šventyklos universiteto biologijos profesorius Enrico Buchi išreiškė baimę dėl klaidų, kurias galėjo padarė Rusijos tyrėjai“. Jam pritarė pustrečios dešimtys kitų Vakarų šalių mokslininkų.

"Lancet" pakvietė Rusijos kūrėjus atsakyti į užduotus klausimus, ir tai buvo padaryta. Gamalėjaus centras leidiniui pristatė pilnos apimties klinikinį "Sputnik-V" vakcinos tyrimo protokolą. Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas paskelbė skiltį, kurioje išsamiai pakomentavo pagrindinius kritikų teiginius, kartu patardamas tiems, kad spindulys būtų ieškomas savo akimis ir išsklaidytų Rusijos abejones dėl vykstančių pokyčių.

Tuo tarpu problema šiuo atveju kyla ne tik moksliniais klausimais, į kuriuos daugiausia dėmesio skyrė Rusijos tyrėjai.

Faktas yra tas, kad pats skandalingo laiško autorius yra gana puikus žmogus. BBC medžiagoje Enrico M. Bucci vadinamas „garsiu kovotoju su pseudomokslu". Tačiau teisingiau būtų jį pavadinti "mokslo verslininku".

2016 metais Buchi įkūrė įmonę "Resis Srl", kuri specializuojasi mokslinių darbų tikrinimo, tvirtinimo ir vientisumo srityse.
Tai gana madinga šiuolaikinio mokslo tema. Pastaraisiais metais tyrinėtojai publikuojamuose straipsniuose užklumpa klaidų, tame tarpe ir grubių. Mes nebūtinai kalbame apie piktnaudžiavimą ar sukčiavimą, dažnai pasitaiko tikrų klaidų, kurios, atskleistos, vis dėlto pakenkia mokslininkų ir net ištisų mokslo institucijų reputacijai.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Būtent norėdami išvengti tokių problemų, autoriai ir mokslinių tyrimų struktūros dabar dažnai kreipiasi į tokiame darbe besispecializuojančias firmas, norėdami atlikti nepriklausomą savo tekstų auditą — prieš juos paskelbdami. Visų pirma Buchi kompaniją šiai veiklai pasamdė Vokietijos Fritzo Lipmanno institutas, aplink kurį prieš kurį laiką įsiplieskė garsus skandalas vien dėl siaubingų paskelbtų darbų klaidų. Šią istoriją prieš metus detalizavo žurnalas "Nature".

Subtilumas yra tas, kad toks verslas nustato tam tikrus etinius apribojimus, kuriuos, beje, puikiai žino ir profesorius Buchi. 2019 metų gruodžio mėnesį tame pačiame leidinyje "Nature" buvo paskelbta medžiaga apie mokslinio darbo grynumą ir vientisumą, kur jis buvo vienas iš autorių. Ir ten buvo sąžiningai pažymėta, kad Enrico N. Buchi buvo įsivėlęs į interesų konfliktą.

Paprasčiau tariant, kai komercinės įmonės savininkas viešai kalba apie veiklą, kurioje ji specializuojasi, tai iš esmės tampa jo įmonės reklama.
Bet, žinoma, kalbant apie Rusijos vakcinos "atskleidimą", tokios smulkmenos nebėra svarbios.

Vakarai panaudojo atvirą Buchi laišką (kuris iš esmės yra savireklama), norėdami dar kartą smogti Rusijos išradimams, tikėdamasis pakenkti ar bent susilpninti jų lyderystę. Na, o pats profesorius gavo tokio masto ir lygio savireklamos, apie kurią kitoje situacijoje jis paprasčiausiai negalėjo net pasvajoti. Tai, tiesą sakant, vadinama "jojimo aistra", pagal šį principą veikia šimtai ir tūkstančiai žiniasklaidos asmenybių.

Be abejo, tai pasiteisins sudarant labai patrauklias naujas komercines sutartis. Vaikytis ažiotažo neramiuose didžiosios politikos vandenyse gali būti labai naudinga.

Bet tai neturi nieko bendro su mokslu apskritai, ypač su medicina ir šimtų tūkstančių gyvybių išsaugojimu visame pasaulyje.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusija gali pradėti eksportuoti koronaviruso vakcinas 2021 metais
Gamalėjaus centras papasakojo, kaip pasiruošti vakcinacijai nuo COVID-19
Rusijoje paskelbta, kada prasidės masinė vakcinacija nuo COVID-19
Paskelbti Rusijos vakcinos nuo COVID-19 tyrimų rezultatai
Trampas palygino Rusijos ir Amerikos vakcinas nuo koronaviruso  
Vilniaus oro balionų festivalis, archyvinė nuotrauka

Sunku surasti ES žemėlapiuose. Ar Lietuva 2030 metais bus pagaliau atpažįstama pasaulyje?

(atnaujinta 12:53 2020.09.19)
Šią savaitę Ministrų kabinetas patvirtino Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją artimiausiam dešimtmečiui

Dokumente nurodyta, kad įgyvendinus strategiją Lietuva 2030-aisiais pasaulyje bus pagaliau atpažįstama. Atpažįstama, strategų manymu, "kaip atvira ir patikima sumanios ekonomikos valstybė, kur talentai prisideda prie globalių problemų sprendimo, o palankios sąlygos šalyje kviečia investuoti, kurti ir kaupti patirtis natūralios gamtos aplinkoje".

Strategijos sumanytojų teigimu, nuo šiol Lietuvos institucijoms nebereikės svarstyti, kaip Lietuvą pasauliui pristatyti. Strategijoje išgrynintos ir keturios Lietuvos visuomenės vertybės: laisvė kurti, tobulėjimas, veržlumas ir ryšys su gamta. Šios vertybės ir Lietuvos valstybei svarbios sritys susietos į bendrą pozicionavimą — "Open for Co-creation" (Atviri kurti kartu).

Tai ne pirmoji nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų Lietuvos pristatymo užsienyje strategija. Būta ir anksčiau vizijų, misijų, šūkių bei Lietuvos "prekių ženklų". Buvo pristeigta įvairių Lietuvos įvaizdžio komisijų ir strateginių tarybų bei tarnybų. Pačioje vyriausybėje ir prie vyriausybės. Dar nesuskaičiuojama daugybė įvaizdžio patarėjų iš užsienio konsultavo, kaip Lietuva turi atrodyti pasauliui. Ne už dyką, žinoma. Už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Ir nemažus.

Kuriant šią įvaizdžio strategiją rekomendacinio pobūdžio pastabas teikė Lietuvos įvaizdžio strateginė taryba, kurios nariai yra verslo, komunikacijos asociacijų, ministerijų ir kitų institucijų atstovai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisija — Lietuvos įvaizdžio strateginė taryba (toliau — Strateginė taryba) Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta 2019 m. sausio 9 d. Strateginės tarybos personalinę sudėtį tvirtino pats Ministras Pirmininkas. Strateginė taryba prireikus gali pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų organizacijų atstovų.

Ir pasitelkė. Tradiciškai.

Šį kartą strategiją Vyriausybės užsakymu rengė ūkio subjektų grupė — UAB "New Agency", UAB "Synthesis Consulting Group", MB "Blue Oceans PR" ir UAB "SuperYou". Prie strategijos, pasak Vyriausybės atstovų, dirbo vienas garsiausių prekės ženklų metodologijos, reitingų sudarytojas Simon'as Anholt'as, Estijos rinkodaros ekspertė Eva Kristiina Ponomarjov.

Anot Vyriausybės vicekanclerio Luko Savicko, Lietuva įvaizdžiui kasmet skiria apie 4,5 mln. eurų. Pono Savicko teigimu, šioje strategijoje papildomų investicijų nenumatyta, o pats strategijos parengimas kainavo tik apie 160 tūkst. eurų.

Strategijos įgyvendinimą koordinuos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė. Yra ir tokia. Be to, artimiausiu metu planuojama skelbti dar ir vizualinio identiteto konkursą. Taigi, Lietuvos įvaizdis pabrangs. Kiek? Niekas nežino. Tačiau jau dabar siūloma sukurti Lietuvos prekės ženklo vaizdą ir jį imti intensyviai naudoti per pristatymus, dokumentų blankuose, stenduose, brošiūrose, bukletuose, ant dovanų maišelių, plakatų, vizitinių kortelių ir pan.

Strategijoje rekomenduojama atnaujinti internetinę svetainę lietuva.lt ir ją paversti pagrindiniu įvaizdžio kanalu, kur sistemiškai būtų teikiama svarbiausia informacija apie Lietuvą.

Svetainė lietuva.lt, tai kitos, dabar jau buvusios Lietuvos įvaizdžio kūrimo kampanijos pavadintos #LietuvosDNR, palikimas.

Primintina, kad dar 2018 metų birželio 25 dieną vykusiame Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujamame Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisijos posėdyje buvo patvirtintas šalies pristatymo užsienyje koordinatorius — Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyrius. Pagrindinė skyriaus funkcija — Lietuvos įvaizdžio koordinavimas užsienyje. Skyriuje tuo metu dirbo keturi specialistai. Šiandieną darbuojasi jau septyni.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tada, prieš dvejus metus, Vyriausybės kanceliarija iš įmonės "Videvita Vilnius" už 10 tūkst. eurų ir pirko kūrybinės #LietuvosDNR idėjos sukūrimą, komunikacijos plano parengimą bei vaizdo ir garso klipus.

Internetas ar baletas? O gal lazeriai? Kaip Lietuvą pristatysime pasauliui? Šie ir kiti kampanijos "Lietuvos DNR" klausimai kvietė visuomenę diskutuoti apie šalies pristatymo kryptis. Lietuvos piliečiai buvo skatinami pareikšti savo nuomonę, siūlyti savo idėjas socialiniuose tinkluose naudojant grotažymes #LietuvosDNR.

Tačiau tradiciškai entuziazmas greitai išblėso.

Dabar šalies žinomumui gerinti vėl raginama kiek įmanoma išnaudoti socialinius tinklus, rengti pranešimus spaudai adresuojant jas tikslinėms žiniasklaidos priemonėms, rengti žurnalistų turus į Lietuvą, priėmimus jiems ambasadose, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Nieko originalaus. Rutina.

Vis dėlto strategijoje rekomenduojama svarstyti ir naujo darinio — savotiškos idėjų kalvės — kūrimą, kuris jungtų išorinius įvaizdžio ir ekonomikos sektorių ekspertus bei institucijų atstovus. Jis turėtų siūlyti, rekomenduoti ir įgyvendinti simbolinius veiksmus bei įvaizdžio programas. Bet tai kol kas tik žodžiai strategijos tekste.

Strategijos kūrėjai pripažįsta — bendras Lietuvos žinomumas pasaulyje yra mažas.

Žinomumo ir reputacijos tyrimas parodė, kad apie Lietuvą žino daugiau nei tik pavadinimą ir geografinę vietą 28 proc. kokybiškai tirtų užsienio šalių gyventojų.

Kokybinis tyrimas atskleidė, kad Lietuvai ekonomiškai ir geopolitiškai svarbiose šalyse jos žinomumas nesiekia vidurkio: 7 proc. respondentų Lietuvą žino Prancūzijoje, 20 proc. — Jungtinėje Karalystėje ir 25 proc. — Vokietijoje. Už Europos ribų Lietuvos žinomumas irgi žemas, geriausias rezultatas Izraelyje — 26 proc. respondentų žinojo Lietuvą.

Beje, Vyriausybė šiems tyrimams atseikėjo daugiau kaip ketvirtį milijono eurų. Už 264,3 tūkst. eurų tyrimus atliko "KOG institutas", bendrovė "Norstat LT" bei viešoji įstaiga "Socialinių inovacijų institutas".

Mažas šalies žinomumas užsienyje, iš to kylantys stereotipai ir neigiami vertinimai trukdo Lietuvai gražiai atrodyti, būti patraukliai. Todėl, nors yra įvairių valdžios institucijų, atsakingų už Lietuvos įvaizdį, Lietuvą pristato kaip kas gali, kaip kas moka savanoriškai bei savarankiškai. Ir susilaukia dėmesio bei pripažinimo.

Vilnius praėjusiais metais net gavo turizmo "Oskarą" už "Europos G taško" reklaminę kampaniją.

Vilniaus turizmo rinkodaros kampanija "Vilnius — the G-spot of Europe" (liet. "Vilnius — Europos G taškas") buvo pripažinta geriausia Londone vykusiuose prestižiniuose tarptautiniuose turizmo apdovanojimuose "International Travel & Tourism Awards". Tada geriausių miestų rinkodaros kampanijų kategorijoje Vilnius aplenkė Las Vegasą, Liverpulį ir Dalasą.

"Vilnius — the G—spot of Europe" atkreipė pasaulio žiniasklaidos dėmesį į Lietuvos sostinę ir paskatino kalbėti ne tik apie pačią reklamą, bet ir apie Vilnių kaip kelionių kryptį. Vilnius atsirado solidžiausių Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių leidinių puslapiuose, net milijonus gerbėjų visame pasaulyje turinčio JAV komiko John'o Oliver'io laidoje.

Šią kampaniją kūrė reklamos mokykloje "Atomic Garden" mokęsi vilniečiai Jurgis Ramanauskas, Skaistė Kaurynaitė ir Ugnius Mikšta.

Pasak Ramanausko, niekas nežino, kur Vilnius iš tikrųjų yra, bet kai tik sužino ir atvažiuoja, visi būna labai patenkinti ir pamilsta miestą. Įžvalga ir kilo iš pokalbių su užsieniečiais. "Taigi, kai supratome, kad yra vieta, kurios niekas nežino, bet kai ją atranda, visi būna labai patenkinti, tai g-taško analogija pasisiūlo lyg savaime", — pasakojo vienas kampanijos kūrėjų Jurgis Ramanauskas.

Nors ši kampanija sukėlė daugybę prieštaringų diskusijų, ji mokesčių mokėtojams nekainavo nė cento. Ir buvo įgyvendinta be Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyriaus, Lietuvos įvaizdžio strateginės tarybos, be kitų mokesčių mokėtojų išlaikomų institucijų pagalbos.

Dažnas lietuvis užsienyje yra susidūręs su klausimu: "Kas ta Lietuva?"

Egzotiškiausius pasaulio kampelius aplankęs keliautojas Jokūbas Laukaitis sumanė, kaip į šį klausimą atsakyti greitai ir efektyviai. Atsakyti taip, kad visi ne tik žinotų, kas yra Lietuva, bet ir norėtų ją aplankyti.

Prieš dvejus metus jis tą ir padarė — sukūrė filmuką, kuriame parodyta visa tiesa apie Lietuvą. Filmuką Jokūbas Laukaitis kūrė savo lėšomis ir taip pat be valdiškos Lietuvos įvaizdžio strategijos. Šiandien filmukas peržiūrėtas 1 230 661 kartą.

Kiek dar kartų ir už kiek mokesčių mokėtojų pinigų bus dar sukurta Lietuvos pristatymo užsienyje strategijų, težinoma tik patiems tų pinigų valdytojams. Tačiau akivaizdu, kad nevyriausybinės iniciatyvos iki šiol buvo nepalyginamai efektyvesnės.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
įvaizdis, Lietuva