Virusas, archyvinė nuotrauka

Zombiai atrieda atidunda...

71
(atnaujinta 12:16 2018.10.23)
"Kiber zombiai" atrieda atidunda į kiekvieno namus, į darbo vietą, tiesiai į kompiuterį. Į išmaniuosius mūsų kišenėse. Tiesiai į mūsų smegenis

Protų mūšiai vyksta 24 valandas. Be pertraukos. Už ką kovojama? Prieš ką kovojama?

Priešas nematomas. Jis kibernetinis. Toks "kiber zombis". Neapčiuopiamas. Bet gerai finansuojamas.

Tiksliau, gerai finansuojama kova su "kiber zombiais". Ir daug kalbama, rašoma, posėdžiaujama. Ir gąsdinama "kiber zombiais", jų išpuoliais ir atakomis bei jų bijoma.

"Dažnėjantys kibernetiniai išpuoliai prieš ES valstybių institucijas, strateginę infrastruktūrą, tarptautines organizacijas rodo, jog kibernetinės atakos tapo sudėtine Rusijos agresijos dalimi", — pasakė Grybauskaitė.

Pasakyta autoritetingai ir kompetentingai. Ir dar užtvirtinta: "reaguoti būtina nedelsiant ir visos ES mastu"!

Taigi "kiber zombių" kilmės šalis identifikuota. Be abejo – Rusija. Vedama net kovos su jais statistika. Ji įspūdinga. "Vien per praėjusius metus Lietuvoje užfiksuota 55 tūkst. kibernetinių atakų, tai – dešimtadaliu daugiau nei 2016 metais. Net trečdalis šių Rusijos išpuolių buvo nukreipti prieš strateginį mūsų šalies energetikos sektorių" – tvirtina skaičiuotojai.

Kiek įvykdyta atakų suskaičiuota. Kaltininkas įvardintas. O nuostoliai? Ar bent viename Lietuvos energetiniame sektoriuje užgeso nors viena lemputė!?

Žinoma, daugumai Lietuvos žmonių, ypač tam trečdaliui, kuris gyvena žemiau skurdo ribos, mažiausiai rūpi dėl "kiber zombių" keliamos isterijos.

Tačiau užsienio politikos ir viešosios nuomonės formuotojai savo darbą dirba uoliai ir tikslingai. Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir kitų šalių iniciatyva svarstoma sukurti naują sankcijų mechanizmą, kuris padėtų visai ES efektyviau ir ryžtingiau reaguoti į kibernetines atakas, kuriomis, pasak Grybauskaitės, nuolat mėginama kištis į rinkimus ir manipuliuoti demokratiniais procesais.

Akylesnis valdžios spaudos pranešimų skaitytojas gali paklausti, kaip suprasti, kad mus jau puola "kiber zombiai", jeigu Lietuvos iniciatyva ES dar tik kuriamos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, kurios dar tik galės prisidėti identifikuojant kibernetinių atakų būsimus kaltininkus...

Mūšis vyksta dėl mūsų protų. Be paliovos. Stengiantis mus pačius paversti "zombiais".

"Anties" daina nepraranda aktualumo ir šiandien…

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

71
Tegai:
smegenys, išmanieji prietaisai, kompiuteris, zombiai
Dar šia tema
Lietuvos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją
Viešosios įstaigos ir įmonės bendrai dalyvauja kibernetinėse pratybose
Paviešinti Lietuvoje vykstančių kibernetinių pratybų kadrai
KAM ir žiniasklaidos priemonės pasirašys susitarimą dėl kibernetinio saugumo
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ragina nenaudoti "Yandex.Taxi"
Švietimas, archyvinė nuotrauka

Mokslų Rusijoje kvotų paskirstymas : vietų bus daugiau, sistema reformuota

(atnaujinta 18:33 2020.09.24)
Reikia pertvarkyti nemokamų vietų Rusijos universitetuose suteikimo pareiškėjams iš kaimyninių šalių ir Baltijos šalių formatą, sako "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. "Rossotrudničestvo" vadovu šių metų birželio pabaigoje buvo paskirtas Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas Jevgenijus Primakovas. Jis iš karto pažadėjo didelius pokyčius Rusijos institucijos veikloje. Viena iš opiausių temų, kurią naujasis "Rossotrudničestvo" vadovas apibrėžė, yra švietimo kvotų paskirstymo Rusijos universitetuose užsienio piliečiams sistema.

"Kvotų skaičius padidės — prezidentas [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas — Sputnik] sakė, kad jų bus daugiau. Iki 2023 metų kvotų skaičius turėtų padvigubėti. Bet mes su kolegomis iš Švietimo ir mokslo ministerijos, iš Valstybės Dūmos svarstome, kad kvotos nėra labai veiksmingos", — Sputnik sakė "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas.

Ir jis kaip pavyzdį pateikė Baltarusiją, kuriai universitetuose buvo skirta daug biudžeto finansuojamų vietų, tačiau Rusijai "sunku konkuruoti net su Lenkija".

"Lenkai suteikia galimybę ne tik mokytis, bet ir skiriamos stipendijos, studentams skiriami grantai. Mums sunku konkuruoti, jei jaunuoliams siūlome tiesiog ateiti ir mokytis. Turime patobulinti sistemą, kad tam tikru momentu bent dalyje šių kvotų atsirastų stipendijų ir grantų komponentas. Ne tik ateikite ir mokykitės, bet — štai jums bilietas atskristi, čia jums galimybė sumokėti už būstą ar bendrabutį", — sakė Primakovas.

"Rossotrudničestvo" suinteresuota, kad užsienio studentai atvyktų į Rusiją tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, ekspertais tos srities, kurioje studijuoja, pabrėžė agentūros vadovas. Po mokslų jie grįžtų namo, pradėtų eiti jiems reikšmingas pareigas ir gautų gerą darbą. Tačiau pagal dabartinę sistemą šių planų dažnai nepavyksta įgyvendinti.

"Yra žmonių, kurie atvyksta į Rusiją, patenka į sunkias aplinkybes, eina dirbti sargybiniais, taksi vairuotojais. Tai neteisinga net ir tuo požiūriu, kad mūsų biudžeto lėšos buvo skiriamos šių žmonių išsilavinimui", — aiškino "Rossotrudničestvo" vadovas.

Jis pridūrė, kad kol kas nėra aiškių planų reformuoti kvotų paskirstymo sistemą, "planai jau yra kažkas daugiau ar mažiau aiškaus, parengto", problema vis dar svarstoma. Tačiau be reformos jau nebeapsieiti, įsitikinęs Jevgenijus Primakovas.

Kvotų didinimas nuo 15 iki 30 tūkstančių biudžetinių vietų užsienio studentams buvo plačiai svarstytas 2020 metų pradžioje Valstybės Dūmoje. Tuomet Dūmos NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Kalašnikovas 15 tūkstančių vietų skaičių pavadino neatitinkančiu Rusijos tarptautinio vaidmens ir humanitarinės jėgos. Jis taip pat pateikė Lenkijos pavyzdį, kuri skiria dešimt tūkstančių biudžetinių vietų vien Baltarusijos piliečiams, ir Rumuniją, kuri kasmet nemokamai apmoko penkis tūkstančius Moldovos piliečių. Tuo tarpu užsieniečių prašymų studijuoti Rusijoje skaičius priartėjo prie 100 tūkst. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija planuoja padidinti užsienio studentų kvotų skaičių iki 30 tūkstančių.

Tegai:
mokslas, Rusija
Dar šia tema
Pokyčių kelias — kokios reformos šiemet laukia "Rossotrudničestvo"?
Svetlana Tichanovskaja

Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 

(atnaujinta 16:05 2020.09.24)
Baltarusijos žiniasklaidai paskelbus apie Aleksandro Lukašenkos inauguraciją Minske, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir prezidentas Gitanas Nausėda vieni pirmųjų paskelbė nepripažįstantys Lukašenkos. Vilnius sudegino visus tiltus galimoms paliauboms

Aleksandro Lukašenkos inauguracijos dieną įvyko incidentas. Pirmasis Baltarusijos Respublikos prezidento pareigų teisėtumo nepripažinimą paskelbė ne Lietuvos, o Slovakijos užsienio reikalų ministras. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovą Liną Linkevičių, matyt, tai supykdė nejuokais. Kur tai regėta: Baltarusijos lydere paskelbta Svetlana Tichanovskaja gyvena Vilniuje, o tai reiškia, kad visi tokio pobūdžio pareiškimai pirmiausia turėtų būti iš Lietuvos. Prašau Europos Vadovų Tarybos tai pranešti Slovakijos diplomatams!

Tiesa, tada Gitanas Nausėda reabilitavo Lietuvą ir pirmasis iš prezidentų pasakė griežtą "fi!" Aleksandrui Lukašenkai.

"Lietuva nepripažįsta Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Rugpjūčio 9 dieną vykę rinkimai Baltarusijoje nebuvo laisvi, sąžiningi ir demokratiški. Nei slaptos, nei pompastiškos ceremonijos šio nenuginčijamo fakto nenuneigs ir legitimumo iliuzijos nesukurs", — trečiadienį sakė Lietuvos prezidentas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, norėdamas kaip nors reabilituotis dėl savo lėtumo, įsivaizduodamas save lygų šalies prezidentui, pareiškė, kad jei į Lietuvą atvyks naujas Baltarusijos ambasadorius su Lukašenkos pasirašytais įgaliojimais, jis bus išsiųstas namo.

Pasak jo, nekyla abejonių, kad jis nebus priimtas. Jei neteisėtas prezidentas jį atsiųs, jis neturės teisinių galių. Tačiau, anot jo, ambasadorius buvo paskirtas, šiuo atveju ne Lietuva turi užduoti šį klausimą.

Tai yra, pasirodo, kad nuo šiandien visi Baltarusijos Respublikos norminiai aktai ir dokumentai bus laikomi neteisėtais Lietuvoje? Tai yra kažkas naujo tarptautiniuose santykiuose. Jei vadovaujamės Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo logika, tai ir vyriausybę, ir kariuomenę, prisiekusią ištikimybę naujai išrinktam senajam prezidentui, reikėtų laikyti neteisėta. Tai reiškia, kad visi ryšiai su Baltarusijos pareigūnais turėtų būti nutraukti.

Ar galite įsivaizduoti paveikslą? Važiuojate automobiliu į vieną iš kontrolinių punktų Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ir iššaukiamai pareiškiate pasieniečiams ir muitininkams: jie sako, kad jūs neturite teisės tikrinti dokumentų ir krovinio, nes esate neteisėti! Sakysite, kvailai samprotauju? Ar ne kvailumas ir beprotybė aukščiausių Lietuvos pareigūnų, atsakingų už užsienio politiką, argumentuose?

Panašu, kad, atsiėmę "kinder-siurprizą" "prezidentės Svetos" pavidalu, Lietuvos prezidentas ir užsienio reikalų ministras įsivaizdavo esą beveik visos ES užsienio politikos valdovai. Kaip šapito, jie vežioja Tichanovskają po visas šalis ir tarptautines organizacijas, rodo ją kaip Baltarusijos brangenybę atvykstantiems ministrams pirmininkams ir prezidentams. Net Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizito Lietuvoje programoje gali būti įtrauktas susitikimas su "prezidente Sveta".

Tuo tarpu Linkevičius ir Nausėda maudosi pasaulio žiniasklaidos kamerų šviesoje, juos cituoja svarbiausi leidiniai. Vieningai su jais Europos Parlamente minią veda Lietuvos Europos parlamentarai Petras Auštrevičius, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė. O Rusijos ir Baltarusijos vyriausybės savo kabinetų tyloje svarsto galimybes nukreipti krovinių srautus į Ust Lugą ir perskirstyti elektros srautus iš eksploatuojamos Astravo AE visame regione.

Neseniai kaimyninė Latvija pasipiktino visa ES, nes jos geležinkelis prarado beveik milijardą eurų dėl... Rusijos. Panašiai, būtina griežtai įsakyti Maskvai, kad tai nepriimtina civilizuotoje visuomenėje. Atseit, rusai, grąžinkite savo krovinius į Latvijos uostus vietiniais geležinkeliais. O ant savo itin modernaus uosto Baltijos jūros pakrantėje — Ust Lugoje — vartų pakabinkite spyną.

Įdomu, ką užgiedos Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius naujaisiais metais, kai bus nutrauktos baltarusiškų prekių perkrovimo per Klaipėdos uostą sutartys? O taip! Spalio mėnesį Lietuvoje vyks naujojo Seimo rinkimai ir nėra faktas, kad kitoje vyriausybėje tokį atsakingą postą vėl užims Linas Linkevičius. Nors negalima atmesti šios galimybės. Juk jis dvi kadencijas iš eilės vadovavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Ar įmanoma rasti jam lygiavertį pakaitalą? Taip, ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jau pareiškė, kad vos ne pats rinksis kandidatus į ministrus ir net į ministrus pirmininkus.

Jei būsimojoje vyriausybėje nebus Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, kurios narys yra Linas Linkevičius, tai, galbūt, norint padėkoti už kovą "Baltarusijos fronte", Linas bus įtrauktas kaip prezidento Nausėdos administracijos patarėjas tarptautinių reikalų klausimais. Juk negalima prarasti tokių kadrų?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
inauguracija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes
Šimtai sunkvežimių iš Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją
Paminklas lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui Kaliningrado srities Gusevo mieste, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 25-osios šventės

(atnaujinta 21:29 2020.09.24)
Nuo rugsėjo 25-osios iki metų galo lieka 97 dienos, dienos ilgis — 12 val. 02 min.

Rugsėjo 25 yra 267-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 269-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 97 dienos.

2020 metų rugsėjo 25 dieną saulė teka 07:09, leidžiasi 19:11, dienos ilgis — 12 val. 02 min.

Šią dieną Lietuvoje minima Mokymosi šeimoje diena.

Tai Mokymosi šeimoje bendruomenės ir visų tėvų, kurie moko vaikus šeimose, namuose, diena.

Visame pasaulyje plačiai paplitęs taip vadinamas "Homeschooling" judėjimas — šią mokymosi formą įvairiose šalyse renkasi 1–3 proc. šeimų kaip alternatyvą mokyklai.

Paskutinė rugsėjo savaitė žinoma ir švenčiama kaip "International Homeschooling Spirit Week".

Ši diena istorijoje

1604 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama lietuvių kariuomenė ties Baltakmene sumušė švedų kariuomenę. Po didžiųjų pergalių prieš švedus apie Lietuvos kariuomenės vadą ėmė sklisti ne tik legendos, bet ir dainos. Tyrinėtojai dar visai neseniai aptiko mūsų senolių karo dainas, kuriose skambėjo žodžiai: "O tas Katkus, tas Katkavič, su žuvedu labai mušas" arba: "Mūsų Katkus labai drūts, tikras buvo karaliuks".

1621 metais Švedijos kariuomenė užėmė Lenkijos ir Lietuvos valdomą Rygą.

1793 metais paskutinis Lietuvos ir Lenkijos valstybės Seimas Gardine patvirtino sutartį su Prūsija, kuria įteisino antrąjį Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimą. Pagal sutartį Prūsijai atiteko Gdanskas, Dobrynės žemė, Krokuvos ir Mozūrijos vaivadijų dalis. Pridėjus Rusijos užgrobtas teritorijas, per šį padalijimą ATR neteko apie 50 proc. savo teritorijos.

1920 metais Lietuvos Steigiamasis Seimas išleido atsišaukimą, kuriame ragino kiekvieną lietuvį priešintis lenkams, kurie "Lietuvos dvarininkų vedami puola mūsų žemę, plėšia mūsų sodžius".

1927 metais Vilniuje, Žvėryne, ant Neries kranto, prasidėjo pirmosios radijo stoties įrengimo darbai.

1939 metais šią dieną nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris oficialiai prabilo apie siekį okupuoti Lietuvą. Šie pasisakymai ir liko kalbomis, nes pagal naujesnę TSRS–Vokietijos 1939 metų rugsėjo 28-osios slaptą sutartį, Lietuva iš Vokietijos įtakos zonos "perėjo" į sovietų "interesų lauką".

1989 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad 1940 metų Lietuvos prijungimas prie Sovietų Sąjungos buvo neteisėtas.

2004 metais minint 290-ąsias švietėjo ir poeto Kristijono Donelaičio gimimo metines Rusijos Kaliningrado srityje, buvusioje Gumbinėje, dabar Guseve, lietuvių literatūros klasikui atidengtas paminklas.

2011 metais pagerbiant Holokausto aukas, Kėdainių rajone, Daukšių kaime, atidengtas memorialas, įamžinęs 1003 žydų pavardes.

2013 metais Slovakijoje paskirtas pirmasis Lietuvos garbės konsulas.

Savo vardadienius šiandien švenčia Aurelija, Aušrinė, Budrė, Budrius, Budrys, Kleopas, Vaigina, Vaiginas, Vaiginta, Vaigintas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai