Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Ar buvo įrašas: konservatoriai atakoje prieš Skvernelį pasitelkė žiniasklaidą

33
(atnaujinta 17:10 2018.10.25)
Skandalas su ištrintu ministrų kabineto posėdžio įrašu, kuriame ministras pirmininkas tariamai užsiminė apie žodžio laisvės suvaržymą, įsibėgėja. Opozicija inicijavo Seimo posėdį ir bandė patvirtinti rezoliuciją dėl vyriausybės ir valdančiosios koalicijos "žodžio laisvės" pažeidimo

"Tai yra mūsų paskutinis ir ryžtingas mūšis!" — su bolševikų himnu opozicija ruošiasi šturmuoti vyriausybės ir valdančiosios koalicijos redutus, kad galėtų 2019 metų pavasarį atsirevanšuoti  ir parodyti, kas yra Lietuvos šeimininkas.

Prieš šturmą, pagal karo įstatymus, dideliu mastu rengiama artilerija.

Į politinį inspektorių būrį kviečiami Lietuvos demokratijos ir nepriklausomos žiniasklaidos "protas, garbė ir sąžinė". Pagrindinio politinio departamento būstinė yra Lietuvos radijo ir televizijos pastate. Neseniai LRT pradėjo vadovauti arši kovotoja, ištikima partijai, ir asmeniškai prezidentei, išbandyta informacinėse kovose, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Šią, kol kas abejojančią ir nekontroliuojamą žiniasklaidą, prispaus klausimu: "Prieštarauji žodžio laisvei?!" "Aišku, ne!" — atsakys informacinio fronto kovotojas.

Taigi pasiimk šautuvą ir žygiuok į apkasus, ruoškis šturmuoti Vyriausybę ir Seimą, kur  begėdiškai naikinami kompromintuojantys įrašai ir užčiaupiama "Laisvė"!

"Juolab, [ten viešpatauja]  painiava, atsisakoma sakyti tiesą, įžeidinėjimi tie, kas nori atskleisti tiesą, leisti Lietuvos tautai susipažinti su tikra informacija. Čia riba, kurią mes nubrėžiame Seime", — tvirtina abejojantiems ideologijos generolas, buvęs krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas. Pagaliau socialdemokratai atsikratė kaukių ir atvirai palukia vienoje valtyje su savo mirtinais draugais — konservatoriais.

Dabar beveik visi šiandien vykstančios pagrindinės informacinės kovos kariai atsidūrė opozicijos apkasuose. Jie suglaudė gretas  ir yra pasiruošę atakuoti ir netgi "mirti" už žodžio laisvę ir laisvą prieigą prie "Registrų centro" duomenų. Šiame centre, kaip ir anksčiau KGB archyvuose, surinktas pagrindinis visų valdžioje esančių asmenų kompromatas. Yra adresai ir slaptažodžiai, o svarbiausia — duomenys apie visos Lietuvos ūkio akcininkus. Tie, kurie užgrobs šį archyvą, galės nuolat šantažuoti valdžią.

"Tačiau "Registro centro" duomenis galima buvo  gauti ir anksčiau. Tiesa, už nedidelį mokestį, kurį didelės žiniasklaidos gali sau leisti, beje, kurios yra gerai finansuojamas iš valstybės iždo, kai rašo specialius reklaminius straipsnius. O visos daugiamilijoninės LRT išlaidos kompensuojamos pinigais iš valstybės biudžeto... Tai ko tada kelti tokį triukšmą?" — paklausė abejojantis žurnalistas ir prisiminė, kaip ir pats "prarasdavo" failus su beveik paruoštais straipsniais. Staiga dingo elektra, nelaiku išsijungė kompiuteris, o tu užmiršai išsaugoti parašytą tekstą. Maža kas dar gali atsitikti, koks neįtikėtinas įvykis. Aprėki techniką, bet vėl pradedi rašyti tekstą iš naujo.

Baik kalbas! Matyt, esi Rusijos propagandos šnipas ir diversantas! Apsauga! Suimti jį ir apklausti! Jei apklausos metu šauks "Mama!" rusiškai — tikrai šnipas. Sušaudyti! Kas dar abejoja mūsų kovos su valdingais tironais teisingumu?

P.S. "Tiems, kurie kalba apie tariamą žodžio laisvės varžymą, galiu tik priminti, kad Vyriausybė nemokamai ir teisėtai suteikė Registrų centro duomenis žurnalistams. Daliai žiniasklaidos, akivaizdu, tai jau nerūpi, ir bet koks Vyriausybės sprendimas bus sutiktas kritikos lavina. Visgi nemaža dalis visuomenės, esu tikras, jaučia teigiamus pokyčius ir nori, kad jie tęstųsi. Tikiu, kad šių žmonių lūkesčiai ir nuomonė bus gerbiami, o žurnalistai išsaugos objektyvumą", — pasidalino Facebook ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

33
Tegai:
žodžio laisvė, Saulius Skvernelis, žiniasklaida
Dar šia tema
Žiniasklaida vėl nemokamai gaus duomenis iš Registrų centro
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Valdžia dangaus kodėl nesidžiaugia konservatoriai?

(atnaujinta 15:05 2020.10.29)
Lietuvoje — naujos valdančiosios koalicijos formavimo metas. Susitarti ir dirbti dešiniesiems bus sunku

Po antrojo Seimo rinkimų turo pabaigos tapo aišku, kad Lietuva turės naują valdžią. Galima bandyti aiškintis, kodėl nepavyko kairiesiems, bet tai jau praeitis. Dabar visi laukia dešiniosios koalicijos susiformavimo su konservatoriais priešakyje. Jų lyderė Ingrida Šimonytė jau pagrįstai mato save premjero kėdėje, bet įdomu tai, kad Gabrielius Landsbergis netrykšta entuziazmu. Ir jeigu pagalvotume, viskas "Tėvynės sąjungai" iš tiesų ne taip gražu, kaip atrodo.

Pirmiausia, sudėjus jos ir liberalų mandatus, dauguma išeina labai trapi (yra tik kelių balsų persvara). Atitinkamai, bet kokio svarbaus sprendimo priėmimas pareikalautų maksimalios sąjungininkų mobilizacijos. Tačiau net ne tai yra didžiausia problema.

Opozicijoje dirbti lengva. Dabar reikės prisiimti atsakomybę už padėtį šalyje. O ta padėtis nėra paprasta. Užgriuvo antroji koronaviruso banga, ir situacija medicinos įstaigose artėja prie kritinės. Tuo pat metu reikia tvirtinti biudžetą. Trumpai sakant, ne pats geriausias momentas perimti valdžią.

Antra, derybos su liberalais bus labai sunkios. Viena vertus, konservatoriai gavo žymiai daugiau vietų parlamente, bet be partnerių nieko nebus. Pastarieji tai puikiai supranta ir reikalaus nemažai (pavyzdžiui, Seimo pirmininko posto). Ir tai jau nekalbant apie karčią "Liberalų sąjūdžio" santykių su "Tėvynės sąjunga" istoriją, kai konservatoriai, kaip galima įtarti, sužlugdė liberalų ambicijas tapti sistemine partija. Pastarieji to greičiausiai nepamiršo, ir dabar ideali proga atkeršyti (priversti konservatorius duoti tai, ko bus prašoma, ir dar daugiau).

Ne mažiau specifinė partnerė yra "Laisvės partija". Derybos su ja gali būti komplikuotos tiek dėl Aušrinės Armonaitės ambicijų, tiek dėl programinių nuostatų nesuderinamumo — LGBT teisės yra skaudi tema krikščioniškam konservatorių sparnui.

Trečia, kyla įtarimas, kad ne viskas gerai "Tėvynės sąjungos" viduje. Šimonytės pakvietimas reiškė, kad Landsbergis Jaunesnysis nesusitvarko su lyderio vaidmeniu. Jeigu konservatoriai nelaimėtų rinkimų, jis galėtų nustumti ją į šalį ir susigrąžinti prarastas pozicijas. Dabar Šimonytė taps premjere ir politiškai dar labiau sustiprės, o Gabrieliui teks susitaikyti su antro numerio statusu ilgesniam laikui. Ir tai jau nekalbant apie bendrą įtampą santykiuose tarp liberalaus ir krikščioniško partijos sparno, apie kurią kalbama vis dažniau.

Apibendrinkime. Potenciali dauguma — trapi balsų prasme. Situacija valstybėje dėl koronaviruso krizinė. Liberalų partijos — toli gražu ne idealūs partneriai konservatoriams, nes nesutiks būti pavaldinėmis. Nėra vienybės ir "Tėvynės sąjungos" viduje. Galiausiai, opozicija (tie patys "valstiečiai") tikrai neleis naujiems valdantiesiems ramiai mėgautis valdžia.

Kitaip tariant, kaip bebūtų keista, bet konservatoriams dabar ne pats geriausias metas valdyti, ir net jeigu koalicija bus suformuota, nėra tvirtos garantijos, kad po kurio laiko Lietuva dėl nesantaikos jos viduje negaus iš esmės mažumos vyriausybės ("Tėvynės sąjungos" ar "valstiečių").

Visai baigiant, norisi pažymėti naują įdomų Lietuvos politinio proceso aspektą — konservatoriams ir liberalams, kurie turėtų sukurti parlamentinę daugumą, vadovauja moterys, ir kiekviena iš jų yra savaip išskirtinė. Kokią įtaką tai turės, kol kas pasakyti sunku — gal jokios, o gal didelę. Kaip ten bebūtų, moterų stilius politikoje skiriasi nuo vyriško (jos gali veikti kiečiau ir principingiau), ir d'Artanjanui Gitanui Nausėdai gali būti nelengva su tomis trimis muškietininkėmis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai, konservatoriai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?

(atnaujinta 09:34 2020.10.29)
Pagal visuomenės veikėjų vertinimo reitingą, nepalankiausiai Lietuvos gyventojai vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį

Šiose nepopuliarumo lenktynėse anūkas su seneliu konkuruoja. Ar gali Lietuvos gyventojai pasitikėti tuo, ką vertina nepalankiai? Ypač nepalankiai — patriarchą. Ir ne staiga. Metai iš metų.

Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad gali. Paradoksas.

Po Seimo rinkimų, vidurnaktį, trijų partijų — Laisvės, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų — vadovai paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

"Lietuva į ketvirtą nepriklausomos atkurtos valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo tendencijos grėsmingos tiek valstybingumui, tiek Lietuvos demokratinei raidai", — rašoma tekste.

Tekste akcentuojamas pasitikėjimas ir nepasitikėjimas. "Pasitikėjimas" minimas net kelis kartus.

"Visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę", — teigiama dokumente, kurį pasirašė visų trijų politinių partijų lyderiai.

"Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės", — teigiama partijų deklaracijoje.

Pasitikėjimas ne visų vienodai suprantamas. "Pasitikėjimu" galima skaldyti ir valdyti. "Pasitikėjimu" galima manipuliuoti ir sėti nepasitikėjimą.

Rinkimus laimėję konservatoriai jau vardija pirmuosius darbus, kurių imsis suformavę Vyriausybę. Koronaviruso valdymo keitimas — vienas pirmųjų.

Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad partija imsis tikrinti COVID-19 duomenis dėl neatitikimų būtent rinkimų dieną.

Gabrieliui Landsbergiui įtartinai atrodo, kad būtent rinkimų dieną buvo suklysta pateikti užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Pasak politiko, tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ryte paskelbęs vienus užsikrėtimų skaičius, vakare juos patikslino, gali būti susiję su tuo, kad galbūt rinkimų dieną buvo siekta nuslėpti tikrąją padėtį šalyje.

Beje, NVSC yra Lietuvos valstybės institucija. Ne kokios kitos Lietuvai priešiškos valstybės kontora.

"Labai stebina, kad ta diena, kai Lietuva nesugebėjo suskaičiuoti atvejų, yra būtent antrojo turo rinkimų diena. Toks sutapimas daugiau nei apmaudus. Jau dabar aišku, kad žmonės socialiniuose tinkluose kelia hipotezę, ar taip nebuvo mėginta nuslėpti tikrosios padėties, šiek tiek ją pašvelninant, nesumažinant žmonių galimybių eiti į rinkimus", — LRT televizijoje nepasitikėjimą sėjo konservatorių lyderis.

Iš tikrųjų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įspėjo, kad statistika vėluos. Pirmadienį SAM apie naujausius atvejus pranešė vėliau nei įprastai.

SAM ryte paskelbė, kad pranešimą apie COVID-19 situaciją paskelbs vėliau. Tokio sprendimo priežastis sukėlė nemenką nerimą.

"Yra skaičiuojama. Patys suprantate, vienas dalykas yra suskaičiuoti 200 atvejų, kitas dalykas — suskaičiuoti, kai skaičius yra didesnis. Kaip rodo pastarųjų dienų statistika, tikrai tas skaičius yra augantis, o tam, kad nebūtų klaidinama visuomenė, tiesiog laukiame — yra skaičiuojama ir vertinama šiuo metu", — pirmadienį sakė SAM atstovė Neringa Mikėnaitė.

Naujausi atvejai buvo paskelbti po 13 valandos. Sekmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad nustatyta 415 naujų koronaviruso atvejų, tačiau vėliau patikslino, kad naujų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 603. SAM šią situaciją sekmadienį aiškino darbuotojų trūkumu ir pervargimu.

Bet pono Landsbergio jau buvo viešai paskleistos abejonės ir nerimas. Sukelta įtampa visuomenėje. Ir nepasitikėjimas Lietuvos valdžios institucijomis.

O naujai išrinkti deputatai tuo metu dalinosi valdžios postus.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė pageidavimą, kad naujojoje Vyriausybėje jos partija turėtų švietimo, mokslo ir sporto, aplinkos bei ekonomikos ir inovacijų ministrų portfelius.

TS-LKD partneriai Liberalų sąjūdis pareiškė pretenziją ir į Seimo pirmininko postą.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi svarbių savybių, kurios padėtų einant Seimo pirmininkės pareigas, pakomentavo konservatorius į Seimo rinkimus vedusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.

"Čmilytė-Nielsen turi daug savybių, kurios yra svarbios ar būtų svarbios Seimo pirmininkui. Viktorija turi daug gebėjimų telkti, neantagonizuoti ir kažkaip padaryti Seimo darbą mažiau, galbūt, konfliktišką negu mes matėme iki šiol. Nors tai ne tik Seimo pirmininko atsakomybė, bet taip pat ir paties Seimo", — delfi.lt laidoje "Lietuvos politikos forumas" teigė Šimonytė.

Buvusi šachmatų čempionė V. Čmilytė-Nielsen Seime dirbs antrą kadenciją. Liberalų sąjūdžiui V. Čmilytė-Nielsen vadovauja nuo 2019-ųjų rugsėjo.

Prieš pat Seimo rinkimus dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis iš "valstiečio" virto "liberalu" ir į Seimą išrinktas vėl.

Viktoras Pranckietis Seimo pirmininku išbuvo visą ketverių metų kadenciją. Turi daugiau patirties nei jo partijos pirmininkė Čmilytė-Nielsen. Kodėl pono Pranckiečio niekas nepasiūlo į Seimo pirmininkus? Nepasitiki? O gal todėl, kad pasitikėjimas Seimu per šią kadenciją nusmuko į rekordines žemumas?

Šiose valdžios portfelių dalybose yra ir daugiau šachmatininkų. Ir jų, tiksliau, jo, politinių šachmatų partija pradėta kur kas anksčiau nei šie Seimo rinkimai. Dar tada, kai Gabrielius Landsbergis tapo TS-LKD paveldėtoju.

Būtų neįprasta mūsų politinei kultūrai, jeigu Seimo pirmininko postas atitektų kam nors kitam. Ir neatitektų Landsbergių dinastijai.

Taigi, pasitikėjimo klausimas nėra tik politinis užkalbėjimas. Tarpusavio pasitikėjimas bus patikrintas pačios koalicijos viduje.

Kokie bus mainai ir nuolaidos derantis dėl Seimo pirmininko pozicijos? Juk čia nėra svarbi politinė aritmetika. Čia svarbi simbolika.

Čmilytė-Nielsen keliskart droviai užsiminė, kad pagal tradiciją Seimo pirmininko pozicija turėtų priklausyti antrai pagal mandatų skaičių partijai — Liberalų sąjūdžiui. O kaip tuomet Landsbergiai?

Ir visai nesvarbu, ar šiais ponais Lietuvos gyventojai pasitiki, ar vertina palankiai, ar nelabai. Į rinkimus reikėjo ateiti!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Viktoras Pranckietis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Cukrus

Mokslininkai paaiškino, kodėl cukrus sukelia žarnyno uždegimą  

(atnaujinta 18:46 2020.10.29)
Daugelis mokslininkų teigia, kad pagrindinė uždegiminės žarnų ligos plitimo išsivysčiusiose šalyse priežastis yra vakarietiška dieta, į kurią įeina daug cukraus turintys ir kaloringi maisto produktai

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Amerikos mokslininkai, atlikdami eksperimentus su pelėmis, parodė, kad maistas, kuriame yra didelis cukraus kiekis, gali sutrikdyti žarnyno mikrobiomą. Tai paaiškina, kodėl vadinamoji vakarietiška dieta padidina uždegiminių žarnų ligų riziką. Rezultatai paskelbti žurnale "Science Translational Medicine".

Uždegiminė žarnyno liga (IBD), tokia kaip Krono liga ir opinis kolitas, visame pasaulyje veikia daugiau kaip 3,5 milijono žmonių. IBD pasireiškia kaip stiprus viduriavimas, pilvo skausmas ir kiti silpninantys simptomai. IBD ypač paplitęs Vakarų šalyse, o tyrimai rodo, kad nuo 1980-ųjų dešimtmetis jo dažnis vaikams nuolat didėja.

Daugelis mokslininkų teigia, kad pagrindinė uždegiminės žarnų ligos plitimo išsivysčiusiose šalyse priežastis yra vakarietiška dieta, į kurią įeina daug cukraus turintys ir kaloringi maisto produktai. Yra žinoma, kad perdirbti saldūs maisto produktai padidina nutukimo ir diabeto riziką, tačiau cukraus vaidmuo vystantis IBD vis dar yra prieštaringas.

Amerikos biologai, vadovaujami Shahanshah Khan iš Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro Dalase, atliko laboratorinius eksperimentus su pelėmis ir nustatė, kad graužikai, šeriami daug cukraus turinčiu maistu, yra labiau linkę sukelti sukeltą storosios žarnos uždegimą nei pelės. gaunantys įprastą dietą.

Uždegiminiai procesai pelių žarnyne prasidėjo jau praėjus trims dienoms po to, kai jie pradėjo gauti daug cukraus turinčio maisto.

Autoriai nustatė, kad cukrus pakeitė žarnyno mikrobiomo sudėtį, visų pirma palaikydami bakterijas Akkermansia muciniphila, kurios skaido munitus — didelės molekulinės masės glikoproteinus, pagrindinius žarnyno epitelio ląstelių gaminamų gleivių komponentus.

Anksčiau manyta, kad šios bakterijos turi priešuždegiminį poveikį ir netgi buvo planuojamos jas naudoti kovojant su nutukimu ir 2 tipo cukriniu diabetu. Bet tyrimo rezultatai parodė, kad padidėjus Akkermansia muciniphila skaičiui, sunaikintas apsauginis gleivių sluoksnis, išklojęs vidines žarnyno sienas, o tai leido kitoms bakterijoms patekti į gleivinę. Tai sukėlė storosios žarnos uždegimą.

Patvirtindami savo išvadas, mokslininkai nurodė faktą, kad opų kolitu sergančių pacientų žarnyne paprastai yra aktyvių fermentų, kurie skaido gleives.

Tegai:
mokslininkai, cukrus
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Mokslininkai įrodė ketogeninės dietos naudą širdžiai
Atidžiau keliuose: pastebima, jog persukus laiką padaugėja eismo įvykių