Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Ar buvo įrašas: konservatoriai atakoje prieš Skvernelį pasitelkė žiniasklaidą

33
(atnaujinta 17:10 2018.10.25)
Skandalas su ištrintu ministrų kabineto posėdžio įrašu, kuriame ministras pirmininkas tariamai užsiminė apie žodžio laisvės suvaržymą, įsibėgėja. Opozicija inicijavo Seimo posėdį ir bandė patvirtinti rezoliuciją dėl vyriausybės ir valdančiosios koalicijos "žodžio laisvės" pažeidimo

"Tai yra mūsų paskutinis ir ryžtingas mūšis!" — su bolševikų himnu opozicija ruošiasi šturmuoti vyriausybės ir valdančiosios koalicijos redutus, kad galėtų 2019 metų pavasarį atsirevanšuoti  ir parodyti, kas yra Lietuvos šeimininkas.

Prieš šturmą, pagal karo įstatymus, dideliu mastu rengiama artilerija.

Į politinį inspektorių būrį kviečiami Lietuvos demokratijos ir nepriklausomos žiniasklaidos "protas, garbė ir sąžinė". Pagrindinio politinio departamento būstinė yra Lietuvos radijo ir televizijos pastate. Neseniai LRT pradėjo vadovauti arši kovotoja, ištikima partijai, ir asmeniškai prezidentei, išbandyta informacinėse kovose, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Šią, kol kas abejojančią ir nekontroliuojamą žiniasklaidą, prispaus klausimu: "Prieštarauji žodžio laisvei?!" "Aišku, ne!" — atsakys informacinio fronto kovotojas.

Taigi pasiimk šautuvą ir žygiuok į apkasus, ruoškis šturmuoti Vyriausybę ir Seimą, kur  begėdiškai naikinami kompromintuojantys įrašai ir užčiaupiama "Laisvė"!

"Juolab, [ten viešpatauja]  painiava, atsisakoma sakyti tiesą, įžeidinėjimi tie, kas nori atskleisti tiesą, leisti Lietuvos tautai susipažinti su tikra informacija. Čia riba, kurią mes nubrėžiame Seime", — tvirtina abejojantiems ideologijos generolas, buvęs krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas. Pagaliau socialdemokratai atsikratė kaukių ir atvirai palukia vienoje valtyje su savo mirtinais draugais — konservatoriais.

Dabar beveik visi šiandien vykstančios pagrindinės informacinės kovos kariai atsidūrė opozicijos apkasuose. Jie suglaudė gretas  ir yra pasiruošę atakuoti ir netgi "mirti" už žodžio laisvę ir laisvą prieigą prie "Registrų centro" duomenų. Šiame centre, kaip ir anksčiau KGB archyvuose, surinktas pagrindinis visų valdžioje esančių asmenų kompromatas. Yra adresai ir slaptažodžiai, o svarbiausia — duomenys apie visos Lietuvos ūkio akcininkus. Tie, kurie užgrobs šį archyvą, galės nuolat šantažuoti valdžią.

"Tačiau "Registro centro" duomenis galima buvo  gauti ir anksčiau. Tiesa, už nedidelį mokestį, kurį didelės žiniasklaidos gali sau leisti, beje, kurios yra gerai finansuojamas iš valstybės iždo, kai rašo specialius reklaminius straipsnius. O visos daugiamilijoninės LRT išlaidos kompensuojamos pinigais iš valstybės biudžeto... Tai ko tada kelti tokį triukšmą?" — paklausė abejojantis žurnalistas ir prisiminė, kaip ir pats "prarasdavo" failus su beveik paruoštais straipsniais. Staiga dingo elektra, nelaiku išsijungė kompiuteris, o tu užmiršai išsaugoti parašytą tekstą. Maža kas dar gali atsitikti, koks neįtikėtinas įvykis. Aprėki techniką, bet vėl pradedi rašyti tekstą iš naujo.

Baik kalbas! Matyt, esi Rusijos propagandos šnipas ir diversantas! Apsauga! Suimti jį ir apklausti! Jei apklausos metu šauks "Mama!" rusiškai — tikrai šnipas. Sušaudyti! Kas dar abejoja mūsų kovos su valdingais tironais teisingumu?

P.S. "Tiems, kurie kalba apie tariamą žodžio laisvės varžymą, galiu tik priminti, kad Vyriausybė nemokamai ir teisėtai suteikė Registrų centro duomenis žurnalistams. Daliai žiniasklaidos, akivaizdu, tai jau nerūpi, ir bet koks Vyriausybės sprendimas bus sutiktas kritikos lavina. Visgi nemaža dalis visuomenės, esu tikras, jaučia teigiamus pokyčius ir nori, kad jie tęstųsi. Tikiu, kad šių žmonių lūkesčiai ir nuomonė bus gerbiami, o žurnalistai išsaugos objektyvumą", — pasidalino Facebook ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

33
Tegai:
žodžio laisvė, Saulius Skvernelis, žiniasklaida
Dar šia tema
Žiniasklaida vėl nemokamai gaus duomenis iš Registrų centro
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai tęsia puolimą prieš Nausėdą. Kuo gali atsakyti prezidentas?

(atnaujinta 07:23 2021.05.08)
Lietuvoje tęsiasi prezidento ir konservatorių priešprieša. Pusės pradėjo naudoti "sociologinę artileriją"

Iš pradžių atrodė, kad konservatorių bandymai kvestionuoti prezidento teisę atstovauti Lietuvai Europos vadovų taryboje (EVT) yra tik simbolinis jo spaudimo instrumentas. Bet vėliau pradėjo aiškėti, kad jie nejuokauja. 

Gitanas Nausėda pabandė pasakyti, kad jis neketina užleisti savo vietos šiuo atveju, nes konservatorių iniciatyvos yra antikonstitucinės, bet jų pozicijos tai nepakeitė. Priešingai — jie pradėjo dar aktyviau ieškoti teisinių būdų apriboti prezidento galias (pavyzdžiui, nusprendė įtraukti į žaidimą Seimo Europos reikalų komitetą).

Tada pasidarė galutinai aišku, kad Nausėda nėra konservatorių žmogus ir kad jie bando jį politiškai sulaužyti. Kaip tiksliai pažymėjo "Valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis: "Kada prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovavo valstybei, kada konservatoriai buvo valdžioje, net minčių nebuvo, kad kažkas ne taip. Mes galime konstatuoti, kad visos problemos atsiranda dabar, kai Nausėda neatitinka konservatorių vertybių ir neatstovauja jų interesams".

Tokiu būdu, tarp prezidento ir konservatorių vyksta politinis karas. O kare, kaip sakoma, visos priemonės tinka. Kol konfliktas nepersikėlė į Konstitucinį teismą, Nausėda turi keletą variantų, kaip pasipriešinti. 

Pirmas — pasinaudoti kitų politinių jėgų pagalba. Opozicijos parama nelabai aktuali, nes nuo jos šiandien mažai kas priklauso. Todėl lieka liberalai valdančiojoje koalicijoje, be kurių konservatoriams būtų sunku prastumti bet kokį svarbų sprendimą. Tačiau ir šiuo atveju Nausėdai sunku tikėtis paramos.

Pavyzdžiui, kaip pažymėjo Viktorija Čmilytė—Nielsen: "Man rodos, kad geriausia būtų rasti sutarimą prezidentui ir premjerui, galbūt dalinantis šia funkcija tam, kad būtų kuo didesnė nauda Lietuvai". Anot jos, pagal valstybės sąrangą, formaliai atstovauti šaliai EVT turėtų prezidentas, tačiau daugumai kitų ES šalių ten atstovaujama premjerų lygiu. "Natūralu, kad tas lyderis, tas vadovas, kuris turi daugiau vykdomosios valdžios, turbūt būtų logiška, kad jis ar ji vyktų į tokius susitikimus", — reziumavo Čmilytė—Nielsen, ir akivaizdu, kad tokia pozicija Nausėdai netinka. 

Todėl lieka visuomeninės paramos resursas. Šiuo atveju prezidentas irgi negali pasigirti dideliais pasiekimais. Jeigu remtis "Vilmorus" atliktomis apklausomis, praeitų metų rugsėjį jį palankiai vertino 64,7 proc. respondentų, nepalankiai — 13 proc., o 2021 metų balandį šie skaičiai buvo — 53,8 ir 26,1 atitinkamai. Tai, žinoma, ne katastrofa, bet tendencija ne optimistinė.

Tačiau, kai "Vilmorus" paklausė, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, 56,1 apklaustųjų vis tik pareiškė, kad tai turi daryti prezidentas, ir tik 18,6 proc. apklausos dalyvių teigė, kad šią atsakomybę turėtų perimti premjerė Ingrida Šimonytė. Tokie rezultatai įkvėpė Nausėdą, kuris pareiškė: "Aš manau, kad dažnai žmonėms užtenka supratimo ir jo yra dažnai netgi gerokai daugiau negu pas kai kuriuos politikus".

Tačiau konservatoriai greitai kontratakavo. Vienas aktyviausiai iniciatyvą keisti esamą atstovavimo EVT tvarką palaikantis jų frakcijos narys Matas Maldeikis išsiuntė Seimo Europos ir užsienio reikalų komitetų nariams, kaip jis teigia, jo iniciatyva atsiradusios sociologinės apklausos dėl atstovavimo EVT rezultatus.

ES vėliavos
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Kovo 29-balandžio 1 dienomis žiniasklaidos planavimo agentūros "Open Agency" atliktos apklausos duomenimis, 39,8 proc. respondentų mano, kad prezidentas ir premjerė į EVT vyktų pakaitomis; trečdalis (32,3 proc.) apklaustųjų pasakė, kad į EVT ir toliau turėtų keliauti tik prezidentas, o 15,9 proc. apklausos dalyvių — kad vyriausybės vadovas.

Šiame kontekste akivaizdu, kad didelę įtaką turėjo apklausų forma: pirmoje buvo du variantai (prezidentas ar premjeras), antroje — trys (prezidentas, premjeras, pakaitomis), — ir pažymėtina, kad tas pats žmogus, jeigu rinktis iš dviejų variantų, gali paremti prezidentą, bet jeigu rinktis iš trijų, gali pasirinkti važiavimą pakaitomis. Kitaip tariant, apklausos yra dalykas, kuriuo galima manipuliuoti savo naudai. 

Gerai apie tai pasakė Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė, komentuodama prezidento kanceliarijos užsakymu atliktą apklausą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo: "Manyčiau, kad eilinį kartą susiduriame su situacija, kai nekorektiškai naudojami sociologinių tyrimų įrankiai. Ką pirmiausia turiu omenyje, tai kad apklausos klausimas, toks, koks jis užduotas, yra nekorektiškas, nes nėra aišku, kas turima omenyje po sąvoka "Stambulo konvencija" moksline prasme. Tai, kad visuomenėje sukelta didžiulis nepasitenkinimas dokumentu, kuris taip pavadintas, nieko mums nepasako apie problemas, kurias dokumentas įvardija ir siūlo spręsti".

EVT atveju viskas labai panašiai — didelė dalis žmonių žino ginčo klausimą, bet negali profesionaliai įvertinti situacijos ir todėl sprendžia, remdamiesi simpatijomis Nausėdai ir Šimonytei/konservatoriams arba žmogiškuoju konstruktyvumu (tegul pakaitomis važiuoja, kad niekas neliktų nuskriaustas). Kitaip tariant, šiandien piliečių nuomonė dėl EVT iš esmės yra plaukiojanti, nes konservatoriai lygtais nori padaryti geriau valstybei, prezidentas kaip ir pagrįstai gina savo konstitucines teises, o ekspertai ir už vienus, ir už kitus. 

Atitinkamai, tam, kad visuomeninis resursas konsoliduotųsi ir įgautų formą, jam reikalingi ne protingi samprotavimai apie EVT darbo specifiką, o aiškus orientyras, konkrečiai sudėlioti vidinio politinio konflikto akcentai (pirmiausiai, iš prezidento pusės).

Jie galėtų būti tokie: prezidentas (ir ypač dabartinis, kuris yra ekonomistas) gali efektyviai atstovauti Lietuvai EVT, o konservatoriai vienareikšmiškai paaštrino šį klausimą ne dėl valstybės, o dėl savo interesų, siekdami politiškai palaužti konkrečiai Nausėdą, kuris nenori vykdyti jų nurodymų.

Norint laimėti šią kovą, prezidentui reikia pasakyti tai, ką sako Karbauskis (kad konservatoriai nori atimti iš jo valdžią), agresyviau kritikuoti Šimonytės ir "konservatorių vyriausybės" klaidas, o galbūt, net pareikalauti užsienio reikalų ministro atsistatydinimo, nes jis vadovauja partijai, kuri savanaudiškai siekia apriboti prezidento galias.

Jeigu viskas baigsis Konstituciniame teisme, prisiminus Rolando Pakso istoriją, nėra garantijos, kad Nausėda sulauks sprendimo, kurio tikisi. Todėl jam reikia jau dabar pradėti veikti kiečiau, bandant emociškai patraukti savo pusėn visuomenę. Jeigu gi, metęs iššūkį konservatoriams, prezidentas ir toliau elgsis politine prasme inteligentiškai, anksčiau ar vėliau jis tiesiog bus vienaip ar kitaip (per Seimą, vyriausybę ar Konstitucinį teismą) "suvalgytas", nes oponentai raudonų linijų neturi.

Nugalėtojai neteisiami. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Tėvynės sajunga-Lietuvos krikščionys demokratai, konservatoriai, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Karbauskis įvertino, kam valdantieji jau dabar ruošia vietą Prezidentūroje
Šešėlinė Vyriausybė pasakė apie valdančiųjų bandymus atimti valdžią iš Lietuvos vadovo
Vilnius

Geopolitikos labui: Lietuvos lenkams užsiminta, kam reikia paklusti

(atnaujinta 12:05 2021.05.07)
Valdantieji konservatoriai vėl atkreipė dėmesį į regionus, kuriuose kompaktiškai gyvena Lenkijos gyventojai. Jie siūlo įsteigti fondą ir specialų televizijos kanalą, kurie "padės" informaciniame kare su "Kremliaus propaganda"

Varšuvoje ir Vilniuje buvo surengti bendri renginiai Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos 230-ųjų metinių proga. Renginių metu Lenkijos ir Lietuvos vadovybės nesigailėjo viena kitai komplimentų ir reveransų. Jie prisiminė šimtmečius skaičiuojančios istorijos bendrus puslapius ir tai, kaip kartu kovojo prieš maskvėnus. Jie stengėsi neprisiminti rimtų nesutarimų, tokių kaip Vilniaus ir Vilniaus krašto priklausymas.

Bet būtent lenkų tautinės mažumos, kuri kompaktiškai gyvena Šalčininkų ir Vilniaus regionuose, problemos visada buvo kliuviniu tarp Varšuvos ir Vilniaus. Ypač naujausios nepriklausomybės istorijos aušroje po TSRS žlugimo ir Varšuvos pakto. Per pastaruosius 30 metų šūkis "Vilnius yra mūsų!" buvo ir lieka baisiausias vietos elitui. Ir tik Lietuvos lenkų tautinės mažumos lyderių protingumas neleido 1990-aisiais įsiplieskti konfliktui tarp Lenkijos ir Lietuvos dėl ginčijamų teritorijų.

Kieno Vilnius?

Tačiau "lenkų klausimo" nepavyko galutinai išspręsti nei tada, nei šiandien. Vietiniai lenkai iki šiol sveikina vienas kitą šiais baisiais žodžiais "Vilnius yra mūsų!". O XXI amžiaus pradžioje, o Dieve, lenkai netgi sukūrė savo frakciją Seime (Lietuvos lenkų rinkimų akcija — Krikščioniškų šeimų sąjunga, LLRA-KŠS). Tiesa, ne be Lietuvos rusų pagalbos. Patys lenkų tautinės mažumos atstovai negalėjo įveikti 5% barjero parlamento rinkimuose. Jiems visada trūko dviejų ar trijų dešimtadalių procentų. Priminsime, kad lenkai (5,8 proc.) ir rusai (4,9 proc.) yra didžiausios tautinės diasporos Lietuvoje. Atskirai jie nekelia grėsmės vietos elitui, tačiau "kartu — jie yra jėga!". Būtent su šiuo šūkiu Lietuvos rusai ir lenkai susivienijo, kad kartu ginti savo teises, kurias garantuoja Europos tautinių mažumų teisių konvencija. Ir kaip rezultatas — 2012 ir 2016 metais LLRA-KŠS turėjo ne tik savo frakciją Seime, bet ir buvo valdančiosios koalicijos sudėtyje ir turėjo savo ministrus.

Aišku, kad reikėjo baigti su tokiu bjaurumu. Ir būtent į Lietuvos rusų ir lenkų suskaldymą buvo nukreiptas pagrindinis dešiniųjų smūgis per praėjusių metų parlamento rinkimus. Apie tai, kokius nešvarius metodus, įskaitant raginimą fiziškai sunaikinti LLRA-KŠS lyderius, naudojo konservatoriai kartu su liberalais, Sputnik Lietuv“ jau rašė. Nuleidę užkardą prieš LLRA-KŠS, konservatoriai ir liberalai įgijo minimalią persvarą, kuri suteikė jiems teisę kurti valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę.

Lenkų frontas

Ir štai dabar — eilinis puolimas vidiniame "lenkų fronte". Pirmiausia buvo vykdoma informacinė kampanija, siekiant pateisinti būsimus veiksmus prieš oficialią Varšuvą. Apklausa, atlikta valdančiojo elito užsakymu, parodė baisius rezultatus. Daugumą Lietuvos lenkų, gyvenančių "separatistiniuose regionuose" (Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose), paveikė "Kremliaus propagandos" virusas. Jie žiūri Rusijos televizijos kanalus ir kenksmingas interneto svetaines. Ir net daugiau, nei Lenkijos televizija. O reiškia, atėjo laikas "pjauti nelaukiant peritonito".

Akivaizdu, kad šių dienų Lenkijos ir Lietuvos elitui "Kremliaus propaganda" yra tarsi raudonas skuduras jaučiui. Tai reiškia, kad visas kitas — smulkmena. Jei tam, kad susidorotų su Rusija, būtina paaukoti tautinių mažumų teises, tebūnie taip. Būtent oficiali Varšuva pirmoji, dar prieš parlamento rinkimus, vietiniams lenkams nurodė, kad atėjo laikas nutraukti politinę draugystę su Lietuvos rusais. Tai reiškia, reikia paklusti Lietuvos patriotams ir... tyliai asimiliuotis. Už paklusnumą jums net duos pinigų iš Pietryčių Lietuvos plėtros fondo. O specialiai sukurtas televizijos kanalas parodys, kaip konservatoriai ir liberalai myli vietinius lenkus ir jaudinasi dėl jų moralinės bei patriotinės išvaizdos. O žurnalistai "iš asimiliuotųjų" papasakos lenkų kalba apie "teisingas" šeimos LGBT vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, lenkai, Lenkija, politika
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą žymiai sumažėjo naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 09:40 2021.05.09)
Šalyje atlikti 13,4 tūkst. molekulinių ir 8 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 883 nauji COVID-19 atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Deja, per pastarąją parą nuo COVID-19 ligos mirė dar 8 žmonės, bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje yra 4 034. Po vieną žmogų mirė iš 50–59, 60-69, 70-79 metų  amžiaus grupėse, dar dvi aukos iš 80–89 metų amžiaus grupės. Ir net trys senoliai iš 90–99 metų amžiaus grupės.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta 257 827 užsikrėtimo atvejais. Statistiškai pasveiko 232 076 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 54 471.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 11 639 asmenų, antrą skiepo dozę gavo 1 308. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 383 847 asmenys. Iš viso panaudota 1 154 849 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje