Facebook

Paspaudus nuomonės mygtuką "Like"

63
(atnaujinta 10:00 2018.11.06)
Dar vasarą "Facebook" pristatė naujas politinės reklamos taisykles. "Facebook" pareiškė, kad planuoja įgyvendinti naują strategiją ir atskirti žurnalistiką nuo politinio turinio

Socialinis tinklas ketina skirstyti politines žinutes į dvi grupes: vienoje būtų remiamos naujienos apie politikus, kitoje – reklaminės žinutės, kurias inicijuoja patys politikai.

Naujasis požiūris sulaukė kritikos iš žiniasklaidos priemonių. Juk sprendimas rūšiuoti politines naujienas gali supainioti skaitytojus, bandančius atskirti, kur yra faktai, o kur nuomonė. Kita vertus, žurnalistai irgi turi savo politines simpatijas ir antipatijas, savo asmenines nuomones. Ir turi savo "Facebook'us".

Savo paskyras "Facebook" turi ir daug sekėjų turintys žinomi asmenys, kurie asmeniškai realiame gyvenime neturi jokio ryšio nei su politika, nei su politikais. Bet virtualiame pasaulyje politikus populiarina. Ir ne už ačiū.

Savo "Facebook'e" populiarinti galima viską ir bet kada. 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Nuo lūpų dažų iki iPhone'o, nuo antkapio iki politinės partijos. "Facebook'e" galima palaidoti verslo konkurentą, politiniam oponentui sukurti psichologinį diskomfortą.

Nėra jauku, kai nežinai, kas apie tave "Facebook'e" "priburbuliuota". Kai turi tikrintis ir reaguoti dieną naktį. Jausti įtampą dėl to, ką tavo "Facebook'o" draugai, draugų draugai pamatys, pamanys. 

Burbulų pūtikai, tai nauja profesija. Ir turi savo pavadinimą. Apmokamas "Facebook'o" "burbuliuotojas" ― "influenceris". "Influenceris" ― tai nuomonės lyderis, nuomonės formuotojas. Jūsų nuomonės! 

2018 metais įmonės "Sprout Social" atliktas tyrimas parodė, kad JAV 56% rinkodaros specialistų jau dirba su "influenceriais" ir ieško būdų, kaip apie savo produktą ar paslaugą papasakoti naujiems klientams. Ši tema nėra nauja ir Lietuvoje. Viena po kitos kuriasi agentūros, kurios atstovauja arba padeda surasti įmonėms, klientams nuomonės lyderius socialiniuose tinkluose.

Lietuvoje įsikūrusios agentūros "Influenceriai" duomenimis, mūsų šalyje nuomonės lyderiai už vieną įkeltą žinutę į socialinius tinklus gali tikėtis nemenko atlygio. Pavyzdžiui, kas turi 100 000 ir daugiau sekėjų, iš vieno įkelto įrašo uždirba 500 – 1 200 Eur. Tie, kurie turi 30 000 – 100 000 sekėjų, uždirba 200 – 500 Eur. 1 000 – 30 000 sekėjų turintys nuomonės formuotojai gali tikėtis 50 – 200 Eur.

Markas Zuckerbergas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Palengva įsibėgėja savivaldos, merų rinkimai. Pretendentai į Vilniaus merus jau pristatė savo programas ir komandas. Nematomos komandos "burbuliuoja", tai yra, formuoja Jūsų, mūsų nuomones jau nuo vasaros.

Kulinarijos specialistas Andrius Užkalnis, kuris taip pat tituluojamas žurnalistu, publicistu, viešai savo "Facebook'e" "paburbuliavo" ant Vilniaus savivaldybės, tai yra, ant mero Remigijaus Šimašiaus.

Andrius Užkalnis buvo pagautas. Jis pripažino, kad gavo pinigų už kritiką Vilniaus savivaldybės organizuojamiems daugiabučių administratorių rinkimams. Tai jis pavadino klaida, nors pinigai, kaip teigia, jo nuomonei įtakos nepadarė. Žinomas vyras gautą sumą pažadėjo pervesti labdarai. Reikia manyti, kad Valstybinė mokesčiu inspekcija pasidomėjo šiuo labdaros aktu.

Yra ir bus kuo domėtis Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai. Juk socialiniai tinklai skendo, skęsta ir, tikėtina, skęs nepažymėtoje politinėje reklamoje.

Būta ir pikantišku nutikimų su politikais. Prieš kelerius metus  TV3 laida "Be komentarų" rodė reportažą, kuriame paviešintas Viktoro Uspaskicho susirašinėjimas su jauna mergina socialiniame tinkle "Facebook". Europarlamentaras, Darbo partijos vadovas primygtinai siūlė susitikti su ja, kvietė į Briuselį, slidinėti į Alpes, kartu švęsti gimtadienį.

Paflirtuoti, žinoma, smagu. Tai nesukėlė didelės grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tačiau nepraraskim budrumo. 

Lietuvoje beveik 1,2 milijono gyventojų naudojasi socialiniu tinklu "Facebook". Didžioji jų dalis ― pilnamečiai šalies gyventojai. Į išmaniąją auditoriją nusitaikę politikai priešrinkiminiu laikotarpiu aktyviai išnaudoja socialinių tinklų teikiamas galimybes: organizuoja susitikimus su rinkėjais, platina agitacinę medžiagą. Rinkimų metu "Facebook" tampa aštriu politinių oponentų kovų lauku.

Ir čia reikšmingą vaidmenį atlieka nematomo fronto kariai "influenceriai" – nuomonės formuotojai. Mūsų nuomonės. Nematomi, nes niekas jų nepristatė.

"Influenceriai" gyvena normalų virtualų gyvenimą ― dalinasi nuotraukomis, diskutuoja, sveikina su šventėmis, plečia draugų ratą, skatina diskusijas ir t.t.  

Tokie "influenceriai" sąmoningai į draugus kviečiasi žurnalistus, politikus, Seimo ir Vyriausybės narius, merus, verslo ir kultūros atstovus, pramogų industrijos atstovus, kitus nuomonės lyderius.

Tokie apmokami "burbuliuotojai" pateikia informaciją parengtą taip, kad jos įtaigumas būna didžiausias, koks tik įmanoma. Nes jie juk nuomonės lyderiai. Ir jų specifinis žodynas ir leksika tik patvirtina kokybę. O neva nuimtas reklaminis štampas garantuoja patikimumą.

Socialinis tinklas "Facebook" skirstys politines žinutes į dvi grupes: vienoje bus remiamos naujienos apie politikus, kitoje – reklaminės žinutės, kurias inicijuos patys politikai.

"Facebook" sprendimas yra reakcija į pernykštį skandalą, kai mistinė "trolių ferma" stengėsi paveikti JAV rinkėjų nuotaikas, susikurdama netikras neva amerikiečių paskyras "Facebook", "Instagram" ir taip bandydama paveikti viešąją nuomonę.

Tačiau prie kokios grupės priskirti "influencerių" produkciją? Negi "Facebook" apie tai nepagalvojo? Ar tokia lietuviška "influencerių" paslaugų praktika ― Lietuvos išradimas?

"Facebook" politikos skaidrumo taisyklės skelbia, kad visos politinio turinio žinutės bus įtraukiamos į archyvą, kuriame bus matomi duomenys apie asmenis, mokančius už žinutes, taip pat skelbiami demografiniai rodikliai apie pamačiusius šią informaciją per pastaruosius septynerius metus.

Reklamos užsakovai taip pat turės atlikti patvirtinimo procesus, kurių metu bus identifikuojama jų buvimo vieta JAV, taip pat jų tapatybė.

Bet čia Amerikoje. Ar Amerika mums padės? Čia, Lietuvoje. Ir su "Facebook'u", ir su rinkimais. Spaudžiam mygtuką "Like"!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

63
Tegai:
Facebook
Vilnius paminėjo JAV Nepriklausomybės dieną, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lietuvoje JAV Nepriklausomybės diena virto "Liepos šeštosios įžanga"

(atnaujinta 14:58 2020.07.07)
Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena, dar gerai žinoma pavadinimu "Liepos ketvirtoji", pažymima kaip įžanga į "Liepos šeštąją"

Liepos 6 diena — Valstybės diena. Ši diena — Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

1990 metų spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją — Mindaugo karūnavimo dieną — paskelbė Valstybės švente. Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, kadangi buvo manoma, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.

Kasmet liepos 6 dieną, 21:00 val., viso pasaulio lietuviai raginami vieningai sugiedoti "Tautišką giesmę". Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Švęsti "Liepos ketvirtąją", JAV Nepriklausomybės dieną, neįpareigoja jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai. Bet švenčiama. Pompastiškai ir demonstratyviai. Ir būtinai eksponuojant savo asmeniniuose Facebook profiliuose.

Šiemet pagrindiniu "Liepos ketvirtosios" Vilniuje akcentu tapo paradas, kuriame žygiavo 244 kariai ir savanoriai, nešantys 244 JAV vėliavas kartu su JAV įmonių ir organizacijų atstovais. Paradas JAV vėliavos spalvomis nuspalvino Gedimino prospektą nuo Seimo iki Katedros aikštės. Paradą lydėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Jo metu net pasiektas naujas šalies rekordas — didžiausia vienos užsienio šalies vėliavų eisena. Šį rekordą užfiksavo agentūra "Factum".

Katedros aikštėje parado dalyviai kartu giedojo Lietuvos ir JAV himnus bei stebėjo iškilmingą abiejų šalių vėliavų pagerbimo ceremoniją. Sveikinamuosius žodžius tarė JAV ambasadorius Lietuvoje Robert'as S. Gilchrist'as ir faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

"Liepos 4-osios" paradą stebėjo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, buvęs Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas. Apie tai ponas diplomatas paskelbė savo Facebook laiko juostoje.

Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje 1
Screenshot
Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje

Jungtinių Amerikos Valstijų paradą prie Lietuvos Seimo įamžino savo Facebook'o laiko juostoje ir Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis.

Prie Lietuvos Seimo Jungtinių Amerikos Valstijų paradas 2
Screenshot
Jungtinių Amerikos Valstijų paradas prie Lietuvos Seimo

"Liepos 4-osios" švente džiaugėsi Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas.
Ponas Mantas Adomėnas: "Šįryt išėjau — "Kaip gražu", — pagalvojau, — "kad Vilnius iškelia vėliavas mūsų sąjungininkų amerikiečių Nepriklausomybės dienos proga".

Tik po poros minučių ponas Adomėnas susivokė.

Ponas Adomėnas: "Tik po poros minučių suvokiau: dėl ilgojo savaitgalio kiemsargiai iš anksto kelia vėliavas, kad nereikėtų pirmadieniui grįžti nuo paežerės ar pajūrio. Nepaisant to — pasveikinti visada tinkama proga: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!".
"Ir su artėjančia Valstybės diena, tautiečiai!", — Adomėnas prisiminė ir "Liepos 6-ąją".

M. Adomėnas su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai! 3
Screenshot
Adomėnas: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat neužmiršta istorijos. Ponas Kasčiūnas siūlo Holivudui padedant ją ekranizuoti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, siūlydamas įvertinti galimybę iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, sukurti tarptautinei auditorijai skirtą istorinį meninį filmą "Vytautas Didysis" (angl. "Vytautas the Great"). Idėjos autorius — inžinierius, TS-LKD partijos narys Vytautas Petrušonis.

Pasak V. Petrušonio, po dešimties metų svarbiausias ir pagrindinis 600-ųjų metinių paminėjimo projektas turėtų būti būtent tarptautinei auditorijai skirtas filmas apie Vytautą Didįjį, sukurtas Holivudo kino studijose, siekiant aukšto meninio lygio, kokybės ir profesionalumo.

Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas 4
Screenshot
Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas

Dieve, palaimink Jungtines Amerikos Valstijas ir... Holivudą! Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau genialių idėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV Nepriklausomybės diena, Valstybės diena
Dar šia tema
JAV Nepriklausomybės dienos proga Vilniuje surengtos amerikietiško futbolo rungtynės
Valstybės dienos proga Šventojoje poilsiautojai sugiedojo "Tautišką giesmę"
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalba priešrinkiminės kampanijos metu, archyvinė nuotrauka

"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?

(atnaujinta 13:20 2020.07.07)
Žiniasklaidoje paskelbtas planas, kaip Donaldas Trumpas gali likti valdžioje net pralaimėjęs rinkimus. Kaip jį vertinti?

JAV prezidentas susiduria su rimtomis perrinkimo antrai kadencijai problemomis. Atskiros apklausos rodo, kad jo atsilikimas nuo Joe Bideno jau viršija 10 procentų, silpnėja net tradicinių rėmėjų parama.

Žinoma, labai reikalą jam pagadino koronavirusas ir vadinamasis "juodasis Maidanas", kurį papildomai pakursto oponentai. Ir tai ne vienintelis prezidento spaudimo įrankis — dar galima prisiminti kaltinimus rasizmu, Johno Boltono knygą, istoriją apie tai, jog Rusija neva Talibano rankomis žudo JAV karius Afganistane, o prezidentui tai nesvarbu, ir taip toliau.

Tam tikru momentu Trumpas pasimetė ir nežinojo, kaip reaguoti į blogėjančią situaciją. Tapo akivaizdu, kad jam reikalinga kontrataka, "planas B". Svarbus atsakomasis žingsnis — gili prezidento kalba prie Rašmoro kalno. Bet reikia ir veiksmų.

Kai Bidenas pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog Amerikos kariuomenė išves Trumpą iš Baltųjų rūmų, jeigu pastarasis pralaimės rinkimus, bet atsisakys pripažinti jų rezultatus, į jo pasisakymą nebuvo atkreiptas didelis dėmesys. Dabar jis įgauna naują atspalvį, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Trumpo planą išlikti valdžioje bet kuriuo atveju. Nuomonės autorius — buvęs senatorius, demokratas Timas Wirthas.

Rinkimai parlamente

Wirtho teoriją sudaro keli punktai. Pirmiausia, Trumpas, anot jo, padarys viską, kad laimėtų pačius rinkimus — tam gali būti rimtai "pravalyti" rinkėjų sąrašai; minimizuotas balsavimas paštu; pasitelkti stebėtojai, kurie griežtai kontroliuos (ribos) rinkimų procesą; komplikuotas balsavimas dideliuose miestuose, kad susidarytų eilės, ir žmonės nuspręstų neiti balsuoti.

Tariamas tokių žingsnių tikslas — padaryti taip, kad rinkimuose pirmiausia sudalyvautų disciplinuoti Trumpo rėmėjai, o jo oponentai liktų namuose arba negalėtų nubalsuoti. Tačiau minėtus veiksmus galima vertinti ir kitaip — kaip suprantamą Trumpo siekį vykdyti rinkimus pagal nustatytas taisykles, kad juose nebalsuotų bet kas ir bet kaip.

Bet įdomiausi dalykai gali prasidėti, jeigu balsavimo rezultatai bus nepalankūs dabartiniam prezidentui. Kaip aiškina Wirthas, jeigu Trumpas pralaimės Bidenui, bet pastarojo persvara vadinamosiose "svyruojančiose" valstijose yra nedidelė, prezidentas pareikš, kad (a) rinkimai buvo suklastoti, ir (b) į juos kišosi Kinija.

Pastarasis momentas reiškia, kad kalba apie nacionalinio saugumo reikalus, todėl prezidentas gali pasinaudoti ypatingomis galiomis (angl. "emergency powers"), ką patvirtins ištikimas Trumpui generalinis prokuroras. Galiausiai, atitinkamos valstijos nesugebės patvirtinti savo atstovų į prezidento rinkimus, ir bylos imsis Aukščiausias teismas, kuris nuspręs, kad valstijų atstovai turi susirinkti ir išrinkti prezidentą be atstovų iš ginčytinų valstijų.

Tačiau tuomet iškils kita problema — nė vienas iš kandidatų negaus reikiamo atstovų balsų skaičiaus, ir tada prezidentą turės išrinkti Žemieji JAV Parlamento rūmai. Ten daugumą turi demokratai, bet niuansas tas, kad šiuo atveju nuo kiekvienos valstijos bus vienas balsas, ir tada dauguma respublikonų pusėje — šachas ir matas.

Baigdamas Wirthas pacitavo žinomą JAV ekspertą Fareedą Zakarią, kuris pasakė: "Donaldas Trumpas sumokės bet kokią kainą, sudarys bet kokį sandorį, panaudos bet kokią normą, kad išgyventų ir nugalėtų". Kartu Wirthas, kaip ir Baidenas, išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė neleis pažeisti konstitucinės tvarkos.

Kaip vertinti?

Pirma mintis, perskaičius Wirtho straipsnį — eilinė demokratų provokacija prieš Trumpą, siekiant iš anksto pateisinti savo (nešvarius) ir diskredituoti jo legitimius veiksmus. Tačiau viskas gali būti ne taip paprasta.

Savo poziciją buvęs senatorius galėjo suformuluoti paprasčiau — tiesiog parašyti, kad Trumpas greičiausiai nesutiks su rinkimų rezultatais, jeigu nelaimės, ir visaip bandys likti valdžioje. O čia viskas labai detaliai — tarsi iš knygos. Galbūt, Baltųjų rūmų koridoriuose iš tikrųjų vyksta panašios kalbos?

Kad scenarijus visai realus, patvirtina ir nuolatinės Trumpo kalbos apie demokratų bandymus atimti valdžią iš tautos bei jų sąsajas su Kinija, taip pat Bušo-Goro precedentas. Pastaruoju atveju viskas baigėsi taikiai, bet Trumpas vargu ar pasiduos taip lengvai kaip Goras. Ir tuomet iš tiesų labai svarbus tampa kariuomenės vaidmuo.

Kaip rodo apklausos, armijoje dabartinis JAV prezidentas turi daug rėmėjų, bet jo persvara šiame rinkėjų segmente nėra totali. Kitaip tariant, lemiamu momentu vieni kariškiai gali paremti Trumpą, kiti — jo oponentus (vadinamoji "giluminė valstybė" stipri ir Pentagone). O tai jau pilietinio karo grėsmė?

Pernelyg apokaliptinis scenarijus? Galbūt. Bet kas galėjo patikėti, kad Amerikoje įvyks tai, kas vyksta dabar? Politikoje dažnai būna taip, kad beveik niekas nieko nesitiki, bet kai tai įvyksta, visi iš karto suranda tūkstantį paaiškinimų, kodėl tai įvyko (kaip, pavyzdžiui, TSRS subyrėjimo atveju). Tad neskubėkime su išvadomis — paskaičiuokime viščiukus rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV kariai
Dar šia tema
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją
Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Rusijos nuolatinis atstovas: JAV yra kone apsėstos "kišimusi į rinkimus"
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai