Nord Stream-2 statybos Suomijos įlankoje, archyvinė nuotrauka.

Užsitęsusi vaikystė: ko taip ir nesuprato Lietuva bei Lenkija, stodamos į ES

113
(atnaujinta 12:56 2018.11.16)
Boris Marcinkevič
Nepaisant to, kad "Nord Stream-2" dujotiekio dalies atviroje jūroje statybos jau vyksta, vis nenutyla kalbos apie tai, kad JAV netrukus įves sankcijas

Pavyzdžiui, ne per seniausiai Lenkijos prezidentas Andžejus Duda praleido puikią galimybę patylėti šiuo klausimu.

Spalio 23 dieną surengtoje spaudos konferencijoje su Vokietijos prezidentu Franku Valteriu Šteinmejeriu Duda pareiškė, kad šis projektas negali būti įgyvendintas. Šis pareiškimas sutapatina Dudą su Dalia Grybauskaite — kaip ir ji, Lenkijos prezidentas vis dar negali suprasti, kas yra liberali ekonomika, kas yra rinkos laisvė.

Per laikotarpį, kurį Lenkija ir Lietuva praleido ES, šiose šalyse neatsirado politikų, galinčių suprasti, kad Europoje nėra šalių, kurios tiesiogiai imtųsi verslo energetikos srityje (vienintelė išimtis yra Prancūzija, kurioje atominę energetiką kontroliuoja valstybė).

Nėra įstatymų, direktyvų, ES reglamentų, kurie galėtų leisti Europos Komisijai priversti privačias energetikos įmones atsisakyti projektų, kurie yra naudingi šioms kampanijoms.

Pasirodo, užsitęsusi vaikystė būna ne tik tarp paauglių, bet ir tarp valstybių. Lenkijos ir Baltijos respublikų lyderiai bei politikai ir toliau vadovaujasi įpročiais, likusiais nuo planinės ekonomikos laikų: pakalbėjai su regiono komiteto pirmuoju sekretoriumi, jis paskambino gamyklos direktoriui — ir visi planai pakoreguoti.

Projekto "Nord Stream-2" investuotojai

Jei kyla noras kaip nors sustabdyti "Nord Stream 2" statybą, reikėtų bandyti derėtis su Europos dujų kompanijų vadovais, investuojančiais į šio projekto įgyvendinimą. Leiskite priminti investuotojų sąrašą, jis nėra ilgas. Prancūzų "ENGIE", Austrijos "OMV", britų-olandų "Royal Dutch Shell", Vokietijos "Wintershall" ir "Uniper".

Tačiau Lenkija ir Baltijos šalys nerodo iniciatyvos surengti tokias derybas. Galbūt dėl to, kad bet kurios iš šių bendrovių biudžetas yra didesnis nei bendras šauniosios ketveriukės valstybinis biudžetas?

Arba dėl to, kad šių šalių politikai supranta, jog šių bendrovių lyderiai vadovaujasi visiškai kitokia filosofija, kurią galima trumpai apibūdinti taip: "Politikai ateina ir išeina, o energetika yra amžina".

Vienas dalykas — spaudos konferencijose iš tribūnų svaidytis aukštomis frazėmis, ir visai kas kita — po susitikimo su "Royal Dutch Shell" prezidentu Benu van Berdenu pabandyti išlementi: "Varšuvoje mes nusprendėme, kad projektas, į kurį Jūs, p. Van Berdenai, investuojate milijardą eurų, neturėtų būti įgyvendintas".

Tiek to, nekalbėkime apie Lenkiją ir Baltijos valstybes — jų politikai gali šnekėti, ką tik nori, tai nieko nepakeis. Ar JAV taikys sankcijas? Priminsiu Donaldo Trampo žodžius, pasakytus Helsinkyje liepos 16 dieną, spaudos konferencijos po susitikimo su Vladimiru Putinu metu: "Aš aptariau [dujotiekį] su Vokietijos kanclere Angela Merkel gana ryžtingai... Pažiūrėkime, kaip tai [dujotiekio statybos] veiks. Aš nežinau, ar šis sprendimas [dėl dujotiekio tiesimo] atitiks visus Vokietijos interesus, ar ne, bet ji tai priėmė. Tačiau tai yra jos — Vokietijos — pasirinkimas. Tai jos pasirinkimas".

Dramblys porceliano parduotuvėje bijo smūgio į galvą

Žinoma, daugelis žmonių supranta, kad Trampas yra tikras savo žodžių šeimininkas. Jis lengvai duoda žodį, lengvai gali jį ir atsiimti. Bet kodėl jis ištarė šiuos žodžius? Merkel jį įtikino, jis apsigalvojo? Ne, viskas yra daug ciniškiau ir pragmatiškiau.

Priežastis, dėl kurios JAV nepritaria "Nord Stream-2", yra akivaizdi — jei nebus šio dujotiekio, bus galimybė tiekti suskystintas gamtines dujas į Europą. Atrodytų, kokių gali kilti abejonių — atėjo laikas taikyti sankcijas! Tačiau JAV prezidentas, kitaip nei Lenkijos ir Baltijos valstybių politikai, puikiai žino, kad tai nebus sankcijos 1200 kilometrų ilgio metaliniam vamzdžiui ar kompresorių stočiai Suomijos įlankos Rusijos pakrantėje.

Diskriminacines priemones teks taikyti anksčiau išvardintoms įmonėms. Atleiskite, su kuo gi tuomet prekiauti "amerikiečių SGD"? Jei bus pažeisti ekonominiai interesai, padaryta žala šioms penkioms Europos dujų bendrovėms, kas dirbs su Amerikos bendrovėmis? Lenkijos valstybinis "PGNiG" ir mažos dujų kompanijos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos?

Tačiau net Latvija ir Estija atsisako dalyvauti Lietuvos suskystintų gamtinių dujų avantiūroje su "Independence" regazifikacijos terminalu – Ryga ir Talinas moka naudotis skaičiuotuvu.

Trampas, be abejo, yra ekonomiškai galingiausios valstybės planetoje vadovas, tačiau netgi jis supranta, kokia yra pirmaujančių naftos ir dujų bendrovių Europoje opozicija visiems jo planams, susijusiems su JAV gaminamomis SGD. Grubiai tariant, po tokio demaršo šie "vaikinai" padarys viską, kas įmanoma, kad nė viena dujų molekulė, turinti "Amerikos pilietybę", nepatektų į Europos dujų skirstymo tinklus.

Į nusistovėjusią rinką reikia įeiti atsargiai

Be to, penkios Europos bendrovės, investuojančios į bendrą projektą "Nord Stream-2", veikia ne tik Europos dujų rinkoje. Kiekviena iš jų turi daug projektų ir turto visuose penkiuose žemynuose, tas pats "Royal Dutch Shell" sėkmingai prekiauja SGD su daugybe šias dujas vartojančių šalių.

JAV SGD gamyba ir eksportas yra naujausias ekonomikos sektorius, čia amerikiečiai yra naujokai. Ši rinka yra labai konkurencinga, jau yra pastovūs ryšiai, naujokai čia nepageidaujami, todėl integruotis nelengva. Pavyzdžiui, pažiūrėkime, kaip Rusijos bendrovė "NOVATEK" įgyvendino savo "Jamal" SGD projektą.

Pagrindinis akcijų paketas priklauso rusams, tačiau 20 proc. akcijų priklauso Prancūzijai. Kodėl? Nejaugi nebuvo iš kur paimti pinigų? Pinigų buvo galima rasti, net jei tai kurį laiką užtruktų. Bet buvo reikalinga būtent Prancūzijos įmonė "Total" — antroji pagal SGD pardavimų apimtį pasaulyje bendrovė, kad su ja atsirastų galimybė ne konkuruoti, bet prekiauti abipusiais interesais ir pasinaudoti prancūzų turimais ryšiais.

Kitas akcininkas — "CNPC" ("China National Petroleum Corporation") — garantuoja ne tik investicijas, bet ir SGD pardavimus Kinijai. Neapgalvoti, staigūs sprendimai, kurie gali neatitikti pagrindinių dujų rinkos dalyvių interesų, yra nerekomenduojami bet kuriam naujam vartotojui. Donaldas Trampas supranta, kad bandymas elgtis kaip drambliui porceliano parduotuvėje gali sukelti tik neigiamą rezultatą, todėl Helsinkyje jis atsisakė taikyti sankcijas "Nord Stream-2".

Lenkijos ir Lietuvos lyderiai gali šnekėti, ką tik nori. Galų gale, valstybės yra visiškai nepriklausomos — jos neturi jokios įtakos Europos dujų rinkai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
113
Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Dar šia tema
Vokietija pabrėžė "Nord Stream-2" svarbą
Latvija, Estija ir Suomija susitarė sukurti dujų rinką be Lietuvos
Lenkija pasirašė dvidešimties metų sutartį dėl SGD tiekimo iš JAV
Vienu balsu: kodėl Lietuva ir Lenkija šūkauja apie priklausomybę nuo "Gazprom"?
Vengrijos prezidentas susidomėjo Klaipėdos SGD terminalu
Discussion