Nord Stream-2 statybos Suomijos įlankoje, archyvinė nuotrauka.

Užsitęsusi vaikystė: ko taip ir nesuprato Lietuva bei Lenkija, stodamos į ES

129
(atnaujinta 12:56 2018.11.16)
Nepaisant to, kad "Nord Stream-2" dujotiekio dalies atviroje jūroje statybos jau vyksta, vis nenutyla kalbos apie tai, kad JAV netrukus įves sankcijas

Pavyzdžiui, ne per seniausiai Lenkijos prezidentas Andžejus Duda praleido puikią galimybę patylėti šiuo klausimu.

Spalio 23 dieną surengtoje spaudos konferencijoje su Vokietijos prezidentu Franku Valteriu Šteinmejeriu Duda pareiškė, kad šis projektas negali būti įgyvendintas. Šis pareiškimas sutapatina Dudą su Dalia Grybauskaite — kaip ir ji, Lenkijos prezidentas vis dar negali suprasti, kas yra liberali ekonomika, kas yra rinkos laisvė.

Per laikotarpį, kurį Lenkija ir Lietuva praleido ES, šiose šalyse neatsirado politikų, galinčių suprasti, kad Europoje nėra šalių, kurios tiesiogiai imtųsi verslo energetikos srityje (vienintelė išimtis yra Prancūzija, kurioje atominę energetiką kontroliuoja valstybė).

Nėra įstatymų, direktyvų, ES reglamentų, kurie galėtų leisti Europos Komisijai priversti privačias energetikos įmones atsisakyti projektų, kurie yra naudingi šioms kampanijoms.

Pasirodo, užsitęsusi vaikystė būna ne tik tarp paauglių, bet ir tarp valstybių. Lenkijos ir Baltijos respublikų lyderiai bei politikai ir toliau vadovaujasi įpročiais, likusiais nuo planinės ekonomikos laikų: pakalbėjai su regiono komiteto pirmuoju sekretoriumi, jis paskambino gamyklos direktoriui — ir visi planai pakoreguoti.

Projekto "Nord Stream-2" investuotojai

Jei kyla noras kaip nors sustabdyti "Nord Stream 2" statybą, reikėtų bandyti derėtis su Europos dujų kompanijų vadovais, investuojančiais į šio projekto įgyvendinimą. Leiskite priminti investuotojų sąrašą, jis nėra ilgas. Prancūzų "ENGIE", Austrijos "OMV", britų-olandų "Royal Dutch Shell", Vokietijos "Wintershall" ir "Uniper".

Tačiau Lenkija ir Baltijos šalys nerodo iniciatyvos surengti tokias derybas. Galbūt dėl to, kad bet kurios iš šių bendrovių biudžetas yra didesnis nei bendras šauniosios ketveriukės valstybinis biudžetas?

Arba dėl to, kad šių šalių politikai supranta, jog šių bendrovių lyderiai vadovaujasi visiškai kitokia filosofija, kurią galima trumpai apibūdinti taip: "Politikai ateina ir išeina, o energetika yra amžina".

Vienas dalykas — spaudos konferencijose iš tribūnų svaidytis aukštomis frazėmis, ir visai kas kita — po susitikimo su "Royal Dutch Shell" prezidentu Benu van Berdenu pabandyti išlementi: "Varšuvoje mes nusprendėme, kad projektas, į kurį Jūs, p. Van Berdenai, investuojate milijardą eurų, neturėtų būti įgyvendintas".

Tiek to, nekalbėkime apie Lenkiją ir Baltijos valstybes — jų politikai gali šnekėti, ką tik nori, tai nieko nepakeis. Ar JAV taikys sankcijas? Priminsiu Donaldo Trampo žodžius, pasakytus Helsinkyje liepos 16 dieną, spaudos konferencijos po susitikimo su Vladimiru Putinu metu: "Aš aptariau [dujotiekį] su Vokietijos kanclere Angela Merkel gana ryžtingai... Pažiūrėkime, kaip tai [dujotiekio statybos] veiks. Aš nežinau, ar šis sprendimas [dėl dujotiekio tiesimo] atitiks visus Vokietijos interesus, ar ne, bet ji tai priėmė. Tačiau tai yra jos — Vokietijos — pasirinkimas. Tai jos pasirinkimas".

Dramblys porceliano parduotuvėje bijo smūgio į galvą

Žinoma, daugelis žmonių supranta, kad Trampas yra tikras savo žodžių šeimininkas. Jis lengvai duoda žodį, lengvai gali jį ir atsiimti. Bet kodėl jis ištarė šiuos žodžius? Merkel jį įtikino, jis apsigalvojo? Ne, viskas yra daug ciniškiau ir pragmatiškiau.

Priežastis, dėl kurios JAV nepritaria "Nord Stream-2", yra akivaizdi — jei nebus šio dujotiekio, bus galimybė tiekti suskystintas gamtines dujas į Europą. Atrodytų, kokių gali kilti abejonių — atėjo laikas taikyti sankcijas! Tačiau JAV prezidentas, kitaip nei Lenkijos ir Baltijos valstybių politikai, puikiai žino, kad tai nebus sankcijos 1200 kilometrų ilgio metaliniam vamzdžiui ar kompresorių stočiai Suomijos įlankos Rusijos pakrantėje.

Diskriminacines priemones teks taikyti anksčiau išvardintoms įmonėms. Atleiskite, su kuo gi tuomet prekiauti "amerikiečių SGD"? Jei bus pažeisti ekonominiai interesai, padaryta žala šioms penkioms Europos dujų bendrovėms, kas dirbs su Amerikos bendrovėmis? Lenkijos valstybinis "PGNiG" ir mažos dujų kompanijos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos?

Tačiau net Latvija ir Estija atsisako dalyvauti Lietuvos suskystintų gamtinių dujų avantiūroje su "Independence" regazifikacijos terminalu – Ryga ir Talinas moka naudotis skaičiuotuvu.

Trampas, be abejo, yra ekonomiškai galingiausios valstybės planetoje vadovas, tačiau netgi jis supranta, kokia yra pirmaujančių naftos ir dujų bendrovių Europoje opozicija visiems jo planams, susijusiems su JAV gaminamomis SGD. Grubiai tariant, po tokio demaršo šie "vaikinai" padarys viską, kas įmanoma, kad nė viena dujų molekulė, turinti "Amerikos pilietybę", nepatektų į Europos dujų skirstymo tinklus.

Į nusistovėjusią rinką reikia įeiti atsargiai

Be to, penkios Europos bendrovės, investuojančios į bendrą projektą "Nord Stream-2", veikia ne tik Europos dujų rinkoje. Kiekviena iš jų turi daug projektų ir turto visuose penkiuose žemynuose, tas pats "Royal Dutch Shell" sėkmingai prekiauja SGD su daugybe šias dujas vartojančių šalių.

JAV SGD gamyba ir eksportas yra naujausias ekonomikos sektorius, čia amerikiečiai yra naujokai. Ši rinka yra labai konkurencinga, jau yra pastovūs ryšiai, naujokai čia nepageidaujami, todėl integruotis nelengva. Pavyzdžiui, pažiūrėkime, kaip Rusijos bendrovė "NOVATEK" įgyvendino savo "Jamal" SGD projektą.

Pagrindinis akcijų paketas priklauso rusams, tačiau 20 proc. akcijų priklauso Prancūzijai. Kodėl? Nejaugi nebuvo iš kur paimti pinigų? Pinigų buvo galima rasti, net jei tai kurį laiką užtruktų. Bet buvo reikalinga būtent Prancūzijos įmonė "Total" — antroji pagal SGD pardavimų apimtį pasaulyje bendrovė, kad su ja atsirastų galimybė ne konkuruoti, bet prekiauti abipusiais interesais ir pasinaudoti prancūzų turimais ryšiais.

Kitas akcininkas — "CNPC" ("China National Petroleum Corporation") — garantuoja ne tik investicijas, bet ir SGD pardavimus Kinijai. Neapgalvoti, staigūs sprendimai, kurie gali neatitikti pagrindinių dujų rinkos dalyvių interesų, yra nerekomenduojami bet kuriam naujam vartotojui. Donaldas Trampas supranta, kad bandymas elgtis kaip drambliui porceliano parduotuvėje gali sukelti tik neigiamą rezultatą, todėl Helsinkyje jis atsisakė taikyti sankcijas "Nord Stream-2".

Lenkijos ir Lietuvos lyderiai gali šnekėti, ką tik nori. Galų gale, valstybės yra visiškai nepriklausomos — jos neturi jokios įtakos Europos dujų rinkai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
129
Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Dar šia tema
Vokietija pabrėžė "Nord Stream-2" svarbą
Latvija, Estija ir Suomija susitarė sukurti dujų rinką be Lietuvos
Lenkija pasirašė dvidešimties metų sutartį dėl SGD tiekimo iš JAV
Vienu balsu: kodėl Lietuva ir Lenkija šūkauja apie priklausomybę nuo "Gazprom"?
Vengrijos prezidentas susidomėjo Klaipėdos SGD terminalu
Kijevo įvykiai Maidane, archyvinė nuotrauka

Pinigai ir ginklai Maidanui Lietuvos užsienio politikos kvintesencija

(atnaujinta 15:53 2020.08.03)
Pasirodė informacija, kad Lietuvos ambasada Ukrainoje aktyviai dalyvavo Maidane. Nesąmonė ar tiesa?

Viešojoje erdvėje pasirodė sensacinga informacija — ypač Lietuvos mastu: buvęs Petro Porošenkos bendražygis Davidas Žvanija pareiškė, kad 2014 metais Maidano metu Ukrainoje vyko suplanuotas valdžios užgrobimas ir kad per Lietuvos ambasadą šioje šalyje "buvo perduodami pinigai ir ginklai". 

Pirmas momentas (suplanuotas perversmas) nėra ypatinga naujiena — didelei daliai ekspertų ir paprastų žmonių tai tapo aišku jau seniai. O štai konkrečiai Lietuvos vaidmens paminėjimas ne tik pinigų, bet ir ginklų perdavimo kontekste yra naujiena.

Iš karto kyla klausimas — ar tai tikrai tiesa, juk pasakyti galima bet ką (ypač Ukrainoje)? Žvanija teigia, kad turi "dokumentinių įrodymų", kuriuos pasiruošęs pateikti Ukrainos Generalinei prokuratūrai. Problema ta, kad šios šalies valdžiai tiesa (ar tai būtų tiesa apie snaiperius Maidane, ar apie Odesos tragediją) nereikalinga, nes tuomet galutinai žlugs Maidano kaip kovos už laisvę ir demokratiją mitas, o kartu su juo ir tos valdžios legitimumas.

Ir tai jau nekalbant apie tikėtiną isteriją nacionalistų tarpe, kuri papildomai destabilizuos politinę situaciją Ukrainoje (kaip tai vyksta, kai prezidentas bando ieškoti kažkokių kompromisų dėl konflikto Donbase). Atitinkamai, tikėtis prokuratūros tyrimo šiuo atveju sunku, o reiškia galima vadovautis tik tam tikrais netiesioginiais įrodymais ir logika. Pastaroji sako, kad Žvanijos informacija apie Lietuvą gali būti teisinga.

Pirma, Vilnius aktyviai rėmė jau "Oranžinę revoliuciją", ir reikia priminti, kad tada įvykęs "trečias turas" nelabai derinosi su Ukrainos konstitucinės santvarkos pagrindais, bet Lietuvai tai nebuvo problema — svarbiausia buvo provakarietiška Kijevo orientacija.

Todėl nenuostabu, kad 2014 metais ji vėl parėmė "Ukrainos žmonių pasirinkimą", kai nepavyko "užlaužti rankų" Viktorui Janukovyčiui ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimo Vilniuje metu. Dar daugiau, po konflikto Donbase pradžios Lietuva pradėjo teikti Ukrainai oficialią karinę paramą (ginkluotė, instruktoriai), o neoficialiai ten galėjo būti siunčiami samdiniai, apie ką yra informacijos viešojoje erdvėje.

Kodėl Vilnius taip elgiasi, irgi pakankamai akivaizdu. Jis kaip ištikimas Vašingtono sąjungininkas realizuoja pastarojo geopolitinius tikslus (įtakos plėtra antirusiškumo pagrindu) posovietinėje erdvėje. Jeigu kalbėti dar tiksliau — demokratinio—globalistinio sparno interesus, ir šiame kontekste galima prisiminti Aivaro Abromavičiaus faktorių.

Grandinė paprasta: Abromavičius kaip ekonomikos ministras Ukrainos vyriausybėje po Maidano — Džordžas Sorošas — JAV demokratai (įskaitant Džo Baideną) — Petro Porošenka. O šiuo metu ponas Abromavičius — "Ukroboronprom" vadovas.

Be to, negalima nepaminėti neseniai įkurto "Liublino trikampio", kurio kampai (Lietuva, Lenkija, Ukraina) — valstybės, kurioms Amerika yra pagrindinis užsienio politikos prioritetas, o jos buvimas Europoje — tikra palaima. Pagaliau, Ukraina nėra vienintelis Lietuvos kaip JAV tarpininko veikimo pavyzdys — dar yra Gruzija, Moldova ir, žinoma, Baltarusija, kur šiuo metu irgi bręsta Maidano pobūdžio neramumai (tai yra, didesnė jau minėtos "Rytų partnerystės" programos dalyvių dalis).

Tokiu būdu, jeigu Žvanijos teiginiai apie Lietuvos vaidmenį Maidane pasitvirtintų, tai tikrai nesukeltų nuostabos. Būtų nuostabu, jeigu būtų kitaip. "Bet juk tai skandalas — ne šiaip sau kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus, o dalyvavimas antikonstituciniame perversme", — gali pasakyti paprastas žmogus. O vietoj atsakymo — tyla Lietuvos prezidentūroje, URM, teisėsaugoje ir žiniasklaidoje.

O jeigu ir bus kokie nors komentarai, tai, greičiausiai, bus aiškinama, kad visa tai Kremliaus agento paistalai. Na, o jeigu faktai  visiškai prispaus, tada galima pasakyti, kad buvo remiamas ne antikonstitucinis perversmas, o "Ukrainos žmonių, kurių pusėje buvo visas civilizuotas pasaulis, kova už laisvę ir demokratiją".

Pabaigai norisi prisiminti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius: "Šiuo metu, manau, didžiausia grėsmė pasaulinei tvarkai, taisyklėms, kurios yra nusistovėjusios dešimtmečiais, kyla būtent dėl Rusijos veiksmų". O kas teisėjai?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pažadėjo tęsti paramą Ukrainai įgyvendinant Asociacijos susitarimą
Istorikas: Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susivienijimas yra simbolinis
Politologas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina neturi perspektyvų, kaip ir Europos Sąjunga
Puškovas teigia, kad Baltarusiją bandoma įtraukti į "antirusiškas žaidynes"
Turistas Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"Vakcinų lenktynės": Vakaruose kaltina Rusiją

(atnaujinta 13:56 2020.08.03)
Praėjus maždaug mėnesiui po to, kai koronaviruso pandemija pasaulio ekonomiką tiesiog parklupdė ant kelių, politiniame ir žiniasklaidos pasaulyje atsirado naujas tarptautinės konkurencijos "žanras", kurį ironiškai galima vadinti vakcinų lenktynėmis

Atsižvelgiant į akivaizdžią psichologinę traumą, kurią koronavirusas du kartus padarė kolektyviniams Vakarams, šių lenktynių laimėjimo klausimas tapo ne tik politinis, bet ir politinis ir esminis Vakarų visuomenės savigarbos išsaugojimo atžvilgiu. Žmogui, išugdytam geriausio europietiško humanizmo tradicijose (o tai šiuolaikiniame pasaulyje iš esmės reiškia ne europietį ar amerikietį, o sovietinį ar rusišką išsilavinimą įgijusį asmenį), gana sunku suprasti šiuolaikinę Vakarų "vakcinų lenktynių" maniją, tačiau galite pabandyti tai paaiškinti pagrindinės šiuolaikinės JAV ar Didžiosios Britanijos pramonės, tai yra, politinės ir komercinės savireklamos požiūriu.

Koronaviruso testas
© Sputnik / Григорий Сысоев

Savireklamos erdvėje kolektyviniai Vakarai, bei konkrečiai JAV ir Didžioji Britanija patyrė keletą rimtų "koronaviruso traumų". Pirmiausia paaiškėjo, kad tolima (taip pat "labai totalitarinė ir kai kuriose vietose atsilikusi", pagal Londono ir Vašingtono politikų stereotipus) Kinija susidorojo su epidemija, geriau suprato problemą anksčiau ir veiksmingai apribojo ekonominę žalą. Atsižvelgiant į tai, net ir savo patriotų akimis, JAV ir Didžioji Britanija, taip pat kai kurios ES šalys neatrodo labai įkvepiančios.

Kita kolektyvinių Vakarų savigarbos trauma buvo netyčia (kaip atsitinka) padaryta Rusijos — jos "įžeidžiamai mažas" mirtingumas nuo koronaviruso ir įdiegti masiniai tyrimai, kurie iš viso sukėlė "dantų griežimą" Vakarų žiniasklaidoje ir nepagrįstus kaltinimus dėl suklastotos statistikos, nors statistika (be PSO vertinimų) buvo savaime suprantama: Niujorke epidemijos aukų lavonai buvo laikomi refrižeratoriuose gatvėse, ir vien to pakanka medicinos ir viešojo administravimo kokybės skirtumui įvertinti.

Tokiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į reikalaujamas išlaidas ir bet kokią galimą riziką, kolektyviniams Vakarams (taip pat ir kai kuriems konkretiems ambicingiems Vakarų politikams) vakcinų gamybos pirmumo klausimas tampa gyvybiškai svarbus įvaizdžio atžvilgiu, nes būtina parodyti, kad, pavyzdžiui, JAV — "vis dar numeris vienas pasaulyje".

Tuo tarpu skaitant Amerikos žiniasklaidą, kyla keistas jausmas: atsižvelgiant į partijos priklausomybę ir leidinio savininkų simpatijos Donaldui Trampui buvimą ar nebuvimą, konkretūs leidiniai palaiko arba amerikiečių kompanijas, kuriančias vakcinas, arba britų, vokiečių, netgi Indijos bendroves ir universitetus, norėdami užtikrinti, kad "vakcinų lenktynių" nugalėtojų laurai patektų į "teisingos" šalies struktūrą, tačiau taip, kad "pasmerktas Trampo režimas" negalėtų gauti politinių premijų iš to.

Makro lygmeniu taip pat kyla panašus konfliktas: užuot koordinavęs pastangas su savo partneriais NATO ar G7, oficialusis Vašingtonas, bent jau kai kurių Vokietijos žiniasklaidos atstovų teigimu, bandė nuvilioti ir perkelti iš Vokietijos į JAV perspektyvią biotechnologijų įmonę, kuri turėjo kai kurių svarbių technologijų kovai su koronavirusu.

Šiame kontekste logiška, kad bet kokie pranešimai apie tai, kad Rusija ar Kinija yra arti vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo ir masinio naudojimo, sukelia Vakarų informacijos lauke reakciją, kurią galima palyginti ne tiek su banalia alergija, kiek su tikru anafilaksiniu šoku.

Žinoma, galima manyti, kad Amerikos medicinos srities valdininkai iš tikrųjų vadovaujasi tik profesiniais sumetimais, tačiau atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, kyla rimtų įtarimų dėl tam tikro politinio įsipareigojimo. Kaip oficialios reakcijos į pranešimus apie Rusijos planus pradėti masinį gydytojų skiepijimą šį rudenį, taip pat naujienas apie sėkmingus Kinijos galimų vakcinų bandymus pavyzdį galima paminėti vyriausiojo Amerikos infekcinių ligų specialisto poziciją, kurią skelbia "The Wall Street Journal":

"Dr. Anthony Stephenas Fauci, vyriausias užkrečiamųjų ligų ekspertas JAV, penktadienį per kongrese vykusį COVID-19 pakomitečio posėdį sakė, kad JAV greičiausiai nenaudos Kinijoje ar Rusijoje sukurtų vakcinų." Aš labai tikiuosi, kad kinai ir rusai iš tikrųjų išbando vakciną prieš ją kam nors suteikdami", — teigė jis. — Manau, kad teiginiai, jog vakcina yra paruošta platinti prieš atliekant bandymus, geriausiu atveju yra problemiški." Dr. Fauci taip pat teigė, kad tikisi, kad JAV gaus vakciną iki metų pabaigos."

Remiantis palyginamąja galimų skirtingų šalių vakcinų analize, kuri vadovauja verslo informacijos agentūrai "Bloomberg", ekspertas greičiausiai tikisi vakcinos iš amerikiečių bendrovės "Moderna".

Verta pažymėti, kad "Bloomberg" apžvalgoje (bent jau iki šiol) nėra duomenų iš Rusijos, o tai Vakarų skaitytojams gali sudaryti klaidingą įspūdį apie Rusijos galimybes, nes gali susidaryti iliuzija, kad Rusijos vakcina "atsirado iš niekur".

Jau galima numanyti, kaip bus tęsiamos "vakcinų lenktynės": rusišką ar kinišką iš karto paskelbs pavojingomis, paremdami netikrų naujienų žanro turiniu. Be to, kad būtų lengviau įtikinti skeptiškesnę Vakarų auditorijos dalį, bus propaguojama tezė apie tai, kad bet kuriuo atveju, net jei skiepai veiksmingi šios vakcinos gaminamos naudojant duomenis, kuriuos neva pavogė Kinijos, Irano ir Rusijos įsilaužėliai, o atitinkamas visuomenės nuomonės parengimas jau atliktas. 

COVID-19 vakcinos bandymai Rusijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Катаев

O paskutinė gynybos linija bus ciniški Rusijos ir Kinijos kaltinimai "vakcininiu nacionalizmu" ir siekiu kovą su epidemija paversti kažkokios tarptautinės konkurencijos analogu, tačiau lygiagrečiai bus skleidžiama tezė apie poreikį sukurti savo vakciną Vakaruose, kad nebūtų priklausomybės nuo Pekino ar Maskvos.

Šio požiūrio problema yra ta, kad kiekviename šio "kontroliuojamo atsitraukimo" etape — ir nėra jokios abejonės, kad tai būtent atsitraukimas, skatinamas neišvengiamos realybės — Vakarų žiniasklaidos aparatas praras savo auditorijos pasitikėjimą vis daugiau ir daugiau segmentų. Tai baigsis reguliariomis konferencijomis dėl būtinybės kovoti su Rusijos ir Kinijos dezinformacija ir atitinkamų Amerikos ir Europos struktūrų reikalavimais skirti joms daugiau lėšų, kad būtų atkurta ankstesnė jų įvaizdžio didybė. 

Tačiau auditorijos pasitikėjimas lengvai prarandamas, o atgaunamas lėtai,ir koronavirusas tik paspartino visuomenės pasitikėjimo degradacijos procesus, kurie jau vyko Vakarų pasaulyje. O Rusija, Kinija ir kiti "etatiniai kaltininkai", į kuriuos įprasta rodyti pirštais Vakarų šalių žiniasklaidos erdvėje, iš tikrųjų neturi nieko bendra su šia problema, o Rusijos Vakarų partneriai kentės dėl "vakcinų nacionalizmo" savo iniciatyva ir, ko gero, išdidžioje vienatvėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, vakcina
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Trys Rusijos COVID-19 vakcinos prototipai parodė veiksmingumą
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso
PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje
Šventasis Jonas Marija Vianėjus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 4-osios šventės

(atnaujinta 16:52 2020.08.03)
Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos, katalikai šią dieną mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų

Rugpjūčio 4 yra 216-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 217-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos.

Rugpjūčio 4 dieną, liturginis kalendorius mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų — didį kunigą, uolų sielų ganytoją ir nuodėmklausį.

Šv. Jonas Marija Vianėjus (1786–1859), kunigas. Daugiau nei keturiasdešimt metų nuostabiai administravo pavestąją Arso (Prancūzijoje) parapiją, uoliai sakydamas pamokslus, melsdamasis ir atgailaudamas, kasdien katechizuodamas vaikus ir suaugusiuosius, sutaikydamas nusidėjėlius su Dievu karšta meile artimui, kurios semdavosi iš Eucharistijos kaip iš šaltinio. Ta veikla taip iškilo, kad jo patarimai plačiai pasklido ir daugybę žmonių atvedė prie Dievo.

Fi­ziš­kai iš­se­kęs jis mi­rė 1859 metų rug­pjū­čio 4 dieną bū­da­mas sep­ty­nias­de­šimt tre­jų me­tų. 1925 me­tais Pi­jus XI jį pa­skel­bė šven­tuo­ju, o 1929 me­tais — visų pasaulio klebonų ypatinguoju globėju.

Ši diena istorijoje

1392 metų rugpjūčio 4 dieną Ostrove (Lenkijos ir Lietuvos pasienyje) Vytautas sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu.

Šią dieną 1873 metais gimė Alfonsas Petrulis, kunigas, politinis veikėjas, 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Mirė 1928 metais.

O 2014 metais šią dieną švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2016-ųjų įvedamas privalomas matematikos egzaminas visiems abiturientams, siekiantiems studijuoti aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose.

1900 metų rugpjūčio 4 dieną mirė rusų tapytojas peizažistas Isaac Levitan (Isakas Levitanas). Jis sukūrė daugiau kaip 1000 tapybos darbų, akvarelių, pastelių, iliustracijų, piešinių. Gimė 1860 metais Kybartuose, neturtingų žydų šeimoje.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Domantas, Domas, Dominyka, Dominykas, Domitas, Gerimantas, Gerimantė, Gerutė, Gerutis, Irta, Irtautas, Irtautė, Milgeda, Milgedas, Milgedė, Milgeidas, Milgeidė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė