Mitingas prie LRT pastato, archyvinė nuotrauka.

Lietuvos nacionalinė televizija ir radijas depolitizuojami

169
(atnaujinta 14:36 2018.11.16)
Lietuvos Respublikos Seimo valdančiosios koalicijos nariai parengė Konstitucijos pataisas, kurios draudžia politinių partijų nariams eiti pareigas valstybės televizijos ir radijo (LRT) valdymo struktūrose

Valdantieji "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — LVŽS) sudavė naują smūgį savo oponentams — konservatoriams (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai — TS-LKD). Seimo kanceliarijoje buvo užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo bus panaikinta galimybė "dešiniesiems" paveikti Lietuvos piliečių protus per pagrindinio valstybinio transliuotojo ― LRT televizijos ir radijo ― laidas. Beje, LRT finansuojamas visų Lietuvos mokesčių mokėtojų, o ne tam tikrų politinių partijų sąskaita.

Šių metų pavasarį opozicija sugebėjo į LRT generalinio direktoriaus kėdę pasodinti "savą žmogų" — Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. Dar eidama "Delfi" portalo vyriausiosios redaktorės pareigas Monika pristatė save kaip "tikrąją patriotę su tikru lietuvišku charakteriu". Dėl šių būdo bruožų ją pastebėjo pati prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nors valstybės vadovė oficialiai nepriklauso jokiai partijai, ji niekada neslėpė savo pozicijos konservatorių atžvilgiu ir meilės dešiniųjų dvasiniam vadovui Vytautui Landsbergiui.

LRT vadovybės rotacija įvyko, likus lygiai metams iki rinkimų maratono. 2019 metų pavasarį Lietuvos rinkėjai turės rinktis naujus savivaldybių narius, miestų ir rajonų merus, vienuolika Europos Parlamento narių iš Lietuvos ir, svarbiausia, naują prezidentą. Šių rinkimų rezultatai tiesiogiai priklauso nuo žiniasklaidos.

Privačioje žiniasklaidoje politinės partijos turės investuoti nemenkas sumas už reklamą, tuo tarpu LRT politinių diskusijų laikas yra nemokamas. Teoriškai jis bus padalintas vienodai tarp politinių partijų ir kandidatų merų ir Lietuvos prezidento postams užimti. Čia svarbų vaidmenį turės atlikti geriausi LRT žurnalistai, kurie rinkimų kampanijų metu ves diskusijas ir debatus tiesioginiame eteryje. Jie nuspręs, ar pateikti "nepatogų klausimą" tam tikram kandidatui, ar ne. Jie patys spręs, kokioje šviesoje parodyti vieną ar kitą politiką rinkėjui.

Ko gi galima tikėtis iš pagrindinių visų neseniai įvykusių politinių debatų LRT studijose vedėjų Edmundo Jakilaičio ir Ritos Miliūtės? Vadovaujantis žurnalistinės etikos taisyklėmis, jie turėtų būti nešališki, tačiau realybėje viskas yra ne taip, kaip turėtų būti.

Pakanka prisiminti, kaip antrojo rinkimų etapo išvakarėse vienmandatėse rinkimų apygardose 2016 metų rudenį Edmundas Jakilaitis beldėsi į rinkėjų duris Naujosios Vilnios rinkimų apygardoje drauge su konservatorių kandidate Monika Navickiene. Jakilaitis tada atvirai, pamiršęs apie žurnalistinį nešališkumą, ragino balsuoti "už" Navickienę ir "prieš" nepriklausomą kandidatą Algirdą Paleckį. Ir galiausiai apygardoje, kurioje konservatorių pozicijos niekada nebuvo stiprios, pirmą kartą per ketvirtį amžiaus jų kandidatas laimėjo.

Taip pat prisiminkime stiprią kaltinamąją Ritos Miliūtės kalbą konservatorių organizuotame mitinge dėl nesėkmingo Seimo nario Mindaugo Basčio atsistatydinimo. Protestuotojų lyderis žurnalistas Andrius Tapinas, dirbantis privačioje žiniasklaidoje, neprivalėjo slėpti savo dešiniųjų pažiūrų, tuo tarpu valstybinės televizijos atstovei Ritai Miliūtei derėtų kukliau reikšti savo politines simpatijas ir antipatijas.

Pabrėžtina, kad opozicijos mitingas vyko prieš LRT generalinio direktoriaus rinkimus. Tai nulėmė būsimų karštų diskusijų kryptį Vilniuje, nacionalinės televizijos ir radijo studijose, 2019 metų pavasarį.

Siekdama priminti žurnalistams ir LRT vadovams apie nepriklausomos žurnalistikos principus, valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga parengė įstatymo projektą dėl pagrindinės valstybinės žiniasklaidos depolitizavimo.

Pasak autorių, šis įstatymas užkirs kelią politinių partijų atstovams dalyvauti valdymo organo — LRT tarybos — formavime. Šiuo metu LRT tarybos nariams apribojimų "dėl partinės priklausomybės" nėra.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

169
Tegai:
LRT, pataisos, Konstitucija, valdančioji koalicia, Seimas
Dar šia tema
Tyčia ar ne, bet Sąjūdis mus apgavo
Vilniuje Baltijos šalių atstovai aptars "nesantaikos kurstymą" rusiškose TV laidose
Lietuvoje nebus išjungta "per anteną" žiūrima nemokama televizija
Lietuvoje užblokuotos dvi svetainės, kurios transliavo Rusijos televizijos kanalus
JAV ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Vašingtonas nusprendė tikrųjų nubausti Europą

Nepaisant visų sunkumų tarp Trampo administracijos ir Amerikos IT gigantų, tokių kaip Facebook, Google ir Amazon, Trampas pasirengęs paaukoti transatlantinio solidarumo ir geros valios tarp JAV ir ES likučius, kad apsaugotų korporacijų pajamas

Senas, daugelį metų trunkantis konfliktas dabar perėjo į atvirus, skaudžius finansinius smūgius, siekiančius milijardus dolerių — Europos Sąjunga nori "prispausti" amerikiečių korporacijas, kurios dešimtmečiais dirbo ES nemokėdamos mokesčių, o JAV ketina nubausti Europos Sąjungą už bandymą įgyti minimalų fiskalinį suverenitetą.

Verta pagirti Donaldo Trampo komandą — jų kerštas pasirodė esąs labai tikslus, turint omenyje, kad jiems pavyko nustatyti konkretų Europos proveržio į laisvę iniciatorių ir idėjos, kad Amerikos IT verslas dirba "JAV Europos kolonijose" ir privalo mokėti mokesčius, autorių, o po šio identifikavimo buvo imtasi atsakomųjų Amerikos priemonių.

Prancūzijos prezidentas ir didelis mėgėjas pakalbėti apie Europos kaip pasaulio galios centro atkūrimą Emanuelis Makronas buvo Europos mokesčių Google, Facebook ir Amazon įvedimo autorius ir įkvėpėjas, todėl bendrovių, patekusių po Baltųjų rūmų "karštąja ranka", sąrašas buvo sudarytas taip, kad būtų sukeltas maksimalus diskomfortas Eliziejaus rūmams.

CNBC Amerikos finansų kanalas praneša:

"Prancūzijos bendrovių [veikiančių liukso segmente — Sputnik] akcijų kritimas įvyko po to, kai JAV paskelbė, kad jos gali nustatyti aukštas kai kurių šios kategorijos produktų kainas.

Pagal naujus tarifus, kurie gali įsigalioti sausio pabaigoje, JAV prekybos atstovybė galės imti iki 100 % siekiančius mokesčius už tokių prekių importą iš Prancūzijos. Numatoma suma [importo, kuriam taikomi nauji tarifai — Sputnik] yra 2,4 milijardo dolerių. Prancūzijos akcijų kritimas pakenkė įmonėms, kurioms priklauso "Louis Vuitton", "Hennessy", "Hermes", Christian Dior, "Gucci", "Yves Saint Laurent" ir "Balenciaga".

"Šimtas procentų yra gana daug", — "The Wall Street Journal of America" sakė Bruno Pavlovsky, "Chanel House" prezidentas. "Tai nėra tarifas. Šimtas yra bauda", — pridūrė jis.

Verta paminėti, kad Amerikos pareigūnai siūlo savo įvykių versiją ir tvirtina, kad kaltas yra Makronas, kuris neva nori diskriminuoti tam tikras Amerikos bendroves ES. Šis kaltinimas kelia tam tikrą skeptiškumą net tradiciškai patriotiškos Amerikos žiniasklaidos priemonėms.

"JAV mano, kad Prancūzijos mokesčių struktūra yra nesąžiningai nukreipta į dideles JAV interneto bendroves, tokias kaip Facebook, Google ir Amazon. Nepaisant to, kitos šalys vis labiau ieško būdų, kaip gauti pajamų iš įmonių, kurios uždirba milijardus dolerių savo rinkose", — praneša leidinys "Politico".

Trampo atsakomųjų priemonių pasirinkimą greičiausiai lėmė tai, kad "Prancūzijos rinkinys" buvo laikomas savotiška patikimumo sala ir saugiu prieglobsčiu investuotojams, kurie tikėjo, kad Prancūzijos įmonės, dirbančios tik su pasiturinčiais vartotojais, yra idealiai apsaugotos nuo koronaviruso epidemijos padarinių ir nuo prekybos karų rizikos.

Juodame gilios ekonominės krizės, kurioje Prancūzija pasinėrė į kovą su epidemija, fone, prabangos kompanijos atrodė kaip šviesos spindulys ir vilties šaltinis, taip pat simbolis, kad šalis, negalinti konkuruoti su Vokietija ar Kinija tradicinėje pramonėje, turi tam tikrų konkurencinių pranašumų tarptautinėje arenoje. Sumenkinti šį simbolį, faktiškai atimant iš šių bendrovių prieigą prie Amerikos rinkos, yra gera idėja, jei tikslas yra išgąsdinti Prancūzijos prezidento administraciją ir paveikti Europos mokesčių politiką apskritai.

Prancūzai gali pasielgti principingai ir įvesti mokestį Amerikos įmonėms (bent jau nacionaliniu lygmeniu), tačiau ar, pavyzdžiui, Vokietijos pareigūnai norės palaikyti tokio tipo bendro Europos mokesčio įvedimą, rizikuodami "100 % tarifu", pvz., vokiškų automobilių eksportui.

Kita vertus, šiuo atveju mes nekalbame apie tik ekonominį konfliktą. Tai diskusija apie pačių Europos politikų statusą. Lemiamas veiksnys, nurodantis faktinę nuosavybės teisę į tam tikrą teritoriją, yra klausimas, kam vietiniai verslininkai moka mokesčius. Kas turi teisę įvesti ir surinkti šiuos mokesčius, turi galią tam tikroje teritorijoje. Istorijoje būta atvejų, kai tam tikri užsienio prekeiviai ar verslininkai gavo teisę į neapmokestinamą prekybą ar paslaugų teikimą tam tikroje šalyje, tačiau tai vyko tik tuo atveju, jei ji anksčiau buvo pralaimėjusi karą ar tiesiog pasirašė tam tikras pasenusias pasidavimo sąlygas, gresiant karinei jėgai.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Taigi, kai Amerikos įmonės tampa dominuojančiomis Prancūzijos internetinės reklamos ir internetinės komercijos rinkos dalyvėmis, jos gauna milijardus eurų iš Prancūzijos kompanijų (tuo pat metu turi galimybę sužlugdyti bet kurį Prancūzijos verslą, kai tiesiog neįmanoma efektyviai reklamuoti ar parduoti savo produktus internete). Be to, Prancūzijos biudžetas šioje situacijoje negali gauti nė cento, o tai reiškia, kad Prancūzija yra JAV kolonija arba bent jau neturi visiško ekonominio suvereniteto. Ir sprendimas įvesti kuklų trijų procentų mokestį yra ne tiek siekis papildyti biudžetą, kiek bandymas atkurti nepriklausomybę.

Svarbu tai, kad tiek Respublikonų, tiek Demokratų partija palaikė Trampo administracijos veiksmus, kad nubaustų Prancūziją — ir tai yra labai gera žinia Rusijai, ypač tuo atveju, jei Prancūzijos politikai staiga ims rodyti savo orumą.

Bent jau reaguodami į praeities grėsmes, Prancūzijos ir net Vokietijos valdžios atstovai parodė, kad yra pasirengę žengti toliau ir ginti savo teisę vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką.

Jei padėtis ir toliau vystysis pagal šį scenarijų, tada, nepaisant to, kas laimės JAV rudens rinkimus, santykiai Vašingtono–Paryžiaus ir Vašingtono–Berlyno linijose toliau blogės.

Bus juokinga, jei netolimoje ateityje amerikiečių vartotojas "Chanel" kvepalus ar "Hermes" rankinę galės įsigyti tik kontrabandos būdu, o europiečiams teks ieškoti alternatyvų Amerikos socialiniams tinklams. Ekonominės deglobalizacijos daigai skverbiasi į užmegztų tarptautinių ryšių tarpsnį.

Toms šalims, kurioms dabartinė globalizuotos ekonomikos sistema netinka, tai yra paskutinis ir rimtas šansas ištaisyti praeities klaidas ir užsitikrinti patogesnę padėtį deglobilizuotoje ateityje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, JAV, Donaldas Trampas
Andžejus Duda

Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje

(atnaujinta 15:28 2020.07.13)
Andžejaus Dudos pergalė per Lenkijos prezidento rinkimus gali patikti ne visiems Lietuvoje. Kai kurios politinės jėgos per spalį vyksiančius Seimo rinkimus turės pakoreguoti programos gaires, atsižvelgdamos į Varšuvą

Tuo metu, kai prieš lemiamą prezidento rinkimų turą Lenkijoje buvo tylos diena, kovotojai už LGBT lygybę ėjo pagrindiniu Lietuvos sostinės prospektu. Čia buvo galima įžvelgti tam tikros simbolikos. Juk Varšuvoje susirėmė dvi ideologijos — tos pačios lyties asmenų meilės priešininkai ir šalininkai. Kalbant apie kitus Lenkijos užsienio ir vidaus politikos klausimus, Andžejaus Dudos ir jo oponento Rafalo Tšaskovskio nuomonės nesiskyrė taip kardinaliai.

Gal todėl, sužavėti šeštadienio "vaivorykštės" procesijos, Vilniaus rinkimų apylinkėje daug daugiau lenkų balsavo už LGBT tolerantišką Varšuvos merą nei už dabartinį ir naujai išrinktą prezidentą. Už Tšaskovskį buvo atiduoti 352 balsai, o už Dudą — tik 129.

Tuo metu, kai Lenkija vėl balsavo už tradicines šeimos vertybes, Lietuvos sostinėje ne tik vyko eitynės, remiančios LGBT žmones, bet ir seksualinių mažumų aktyvistai kone ultimatumo forma reikalavo iš Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos išreikšti atvirą paramą jiems.

Taigi, LGBT vertybių tema artėjančiuose Seimo rinkimuose gali būti lemiamas veiksnys politinėje kovoje dėl valdžios ateinantiems ketveriems metams. Tik klausimas, kuri iš lyderiaujančių Lietuvos politinių partijų drįsta atvirai ginti tradicines šeimos vertybes. Kol kas tik viena nedidelė, bet valdančioji partija — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" savo programose pasisako už tradicinę šeimą.

Tie konservatoriai, kurių partijos pavadinime yra žodis "krikščionys" (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jau seniai atvirai remia liberalias vertybes. O jų partijos sąrašo "pirmas numeris" — buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė — nuo 2015 metų aktyviai remia partnerystės įstatymo projektą. Ji įsitikinusi, kad Lietuvai reikia įgyvendinti partnerystės įstatymo projektą, "kaip tai suprantama Vakaruose". Ji kalbėjo apie tai per praėjusių metų prezidento rinkimus, būdama kandidate į prezidentus nuo TS-LKD.

Tačiau pagrindiniai konservatorių varžovai artėjančiuose rinkimuose — valdančioji "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga", kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis, — dar turi atvirai pareikšti savo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Kaip žinote, pagrindiniai LVŽS rinkėjai yra provincijos gyventojai. Būtent jie lėmė "valstiečių" pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose.

Lietuvos, taip pat ir Lenkijos gilumoje šiandien jie tiesiog išlaiko patriarchalinę šeimos struktūrą. Būtent šis rinkėjas Lenkijoje pasitikėjo Andžejumi Duda. Gal todėl jis ir laimėjo.

Sprendžiant iš naujausių apklausų Lietuvoje, dvi pagrindinės opozicijos jėgos — konservatoriai ir "valstiečiai" — artėja prie Seimo rinkimų su vienodais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. LGBT vertybės gali būti lemiamos pergalėje. Priešingu atveju, mažai tikėtina, kad beveik visų politinių partijų programinės nuostatos smarkiai skirsis.

Akivaizdu, kad užsienio politikoje visos partijos kalbės apie konfrontaciją su "agresore" — Rusija. Kalbant apie Baltarusijos AE boikotą, jos taip pat bus vieningos ir stiprins valstybės gynybą dėl tarptautinio Šiaurės Atlanto aljanso kontingento Baltijos regione. Viskas, apie ką šiandien kalba Varšuva.

Per pastaruosius dvejus metus tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atkurti ne tik šilti, bet ir draugiški santykiai. Varšuvai šiandien ES nėra artimesnio rėmėjo nei Vilnius. Kitos dvi Baltijos šalys — Latvija ir Estija — nevienareikšmiškai palaiko Lenkijos valdžios iniciatyvas. Ir jei Rusijos konfrontacijoje yra visiška vienybė, tada dėl Europos vidaus problemų Ryga ir Talinas Varšuvai neteikia tokios vienareikšmiškos paramos, kokią teikia Vilnius.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Lenkijos valdžia, vadovaujama "Teisės ir teisingumo" (PiS) partijos ir prezidento Dudos, šiandien vykdo agresyvią politiką ne tik prieš Maskvą, bet ir prieš Vokietiją. Lenkija ir Vengrija yra pagrindinės problemų sukėlėjos ES. Lenkai ir vengrai siūlo naują Europos Sąjungos modelį, pagrįstą ne liberalizmu, o konservatizmu — be tos pačios lyties asmenų santuokų ir Briuselyje įsikūrusių Europos parazitų parazitų. Todėl Lietuvai čia yra daugybė povandeninių akmenų, ant kurių galima paslysti.

Taigi, spalį Lietuvos rinkėjų, kaip kad praėjusį savaitgalį buvo Lenkijoje, laukia sunkus pasirinkimas — patriarchija ar agresyvus neoliberalizmas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Andrzejus Duda
Dar šia tema
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" už Lenkiją palaikydama ryšius su JAV
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
JAV vėliava

PSO dar negavo oficialaus laiško JAV dėl išėjimo organizacijos

(atnaujinta 22:51 2020.07.13)
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas parašė organizacijos direktoriui laišką, kuriame jis grasino nustosiąs finansuoti organizaciją ir persvarstysiąs JAV narystę, jei per mėnesį nebus įvykdytos reformos

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija dar negavo oficialaus laiško iš JAV, kad pasitraukia iš organizacijos, per trumpąją spaudos konferenciją Ženevoje sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, praneša RIA Novosti.

JAV pranešė JT generaliniam sekretoriui apie pasitraukimą iš PSO, sprendimas įsigalios 2021 metų liepos 6 dieną, teigiama oficialaus generalinio sekretoriaus atstovo Štefano Dujaričiaus (Stéphane Dujarric) komentare.

"Mes negavome oficialaus laiško iš JAV", — sakė PSO direktorius.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas parašė PSO direktoriui Tedrosui Adhanomui Ghebreyesusui laišką, kuriame jis grasino nustosiąs finansuoti organizaciją ir persvarstysiąs JAV narystę, jei per mėnesį nebus įvykdytos reformos.

JAV prezidentas pranešė, kad jo administracija ištyrė nesėkmingą PSO atsaką į koronaviruso pandemiją. Antradienį Pasaulio sveikatos asamblėja priėmė rezoliuciją dėl PSO veiklos pandemijos metu tyrimo.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 566 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM atnaujino koronaviruso paveiktų šalių sąrašą
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi antrajai COVID-19 bangai