Saukius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

Seimo kadencijos pusiaukelė dveji metai politinių rietenų ir tuščių reformų?

28
(atnaujinta 11:07 2018.11.19)
Seimo kadencija įpusėjo. Ar naujai Lietuvos valdžiai pavyko nuveikti ką nors gero, ir kas laukia šalies per ateinančius dvejus metus? Ekspertai nieko gero nežada

Jeigu tikėtume premjeru, pažanga akivaizdi. "Žvelgdamas į praėjusius dvejus metus galiu pasakyti, kad ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma Seime pradėjo pokyčius tokiose srityse, kurios gyvenime buvo neliestos, kuriuos reikėjo seniai padaryti. Jei tai būtų padaryta prieš dešimtmetį, šiandien neturėtume problemų su švietimo sistema, nekalbėtume apie sveikatos apsaugos problemas, neturėtume tokio korupcijos pasireiškimo lygio ar verslo, politikos ir kitų grupių susisiejimo ne visai skaidriais ryšiais ir daugelio kitų aktualių problemų", ― konstatavo Saulius Skvernelis, pridurdamas, kad Vyriausybė savo programą įgyvendina, ir per likusius dvejus Seimo darbo metus užsibrėžti tikslai bus pasiekti.

Savaime suprantama, kad opozicija su tokiu optimistiniu ministro pirmininko požiūriu nesutinka, ir ji iš dalies teisi. Labiau neigiamai nei teigiamai valdančiųjų politiką vertina ir ekspertai. Tiesa, kaip visada, kur nors per vidurį.

Kas ne su mumis ― tas prieš mus

Labiausiai šiandieniniame Seime krenta į akis mirtina politinė "valstiečių" kova su konservatoriais. Pirmieji su Agne Širinskiene priešakyje ir Ramūnu Karbauskiu užnugaryje į kairę ir dešinę mojuoja specialiųjų tyrimo komisijų kardu. Antrieji, nesismulkindami, kaltina oponentus demokratijos žlugdymu.

Viena vertus, "valstiečių" siekiui paspausti konservatorius, kurie priprato, kad niekas nesikapsto jų tamsiuose reikaluose, galima pritarti. Kartu sveikintinas jų noras pertvarkyti LRT, kuri jau seniai tapo dešiniųjų ruporu. Kita vertus, konjunktūriniai valdančiųjų bandymai keisti fundamentalias Konstitucijos nuostatas ir įstatymus (pavyzdžiui, kad rinkimuose nedalyvavę koalicijos partneriai gautų valstybinę dotaciją) jų nepuošia.

Trumpai tariant, svarbu, kad tiesos paieškos nevirstų asmeninių santykių aiškinimusi ir politinių ambicijų kova. Tačiau, kaip prognozuoja ekspertai, prezidento rinkimų kontekste, greičiausiai, įsivyraus būtent pastaroji tendencija, kuri iš tiesų neigiamai atsilieps Lietuvos parlamentarizmui ir kasdieniam šalies gyvenimui.

Geri ketinimai be gero rezultato

Politiniai nesutarimai ir konkurencija yra demokratinio proceso dalis, bet juos galima toleruoti tik tada, kai rietenos netrukdo strateginėms reformoms. Deja, pastaruoju atveju dideliais pasiekimais "valstiečiai" pasigirti negali.

Žinoma, negalima teigti, kad jie iš viso nepadarė nieko gero. Buvo pertvarkyti "Lietuvos geležinkeliai", didinami vaiko pinigai, kaupiami finansiniai rezervai, bandoma kovoti su alkoholizmu. Tačiau beveik kiekvieną valdančiosios daugumos ir vyriausybės žingsnį lydi neišbaigtumas ir pusėtinas rezultatas.

Tokiu būdu, situacija dviprasmiška: ketinimai tarsi geri, bet jie niekaip nevirsta efektyviais sprendimais ir permainomis į gera. Susidaro toks įspūdis, kad valdžia iš pradžių ką nors padaro, o po to žiūri, kas iš to išeis: pavyzdžiui, kaip perėjimo prie etatinių mokytojų atlyginimų atveju, dėl kurio prasidėjo pedgogų streikas (jau nekalbant apie mokestinę ir pensijų reformą, kurios rezultatų kitais metais su nerimu laukia visa Lietuva, ar maisto talonų idėją).

Kitaip tariant, pokyčiai tinkamai neparuošiami, neatliekama visapusiška jų pasekmių analizė. Taip iš dalies yra todėl, kad "valstiečiai" susiduria su rimta kvalifikuotų žmonių trūkumo problema. Jie žadėjo, kad valdys profesionalai, kurių nematyti. Tad kartais norisi pasidžiaugti bent jau tuo, kad abejotinos reformos arba neduoda rezultato, arba valstybė sugeba jas "suvirškinti" be ypatingų neigiamų pasekmių ir toliau gyventi savaip.

Toliau ― blogiau?

Kai prieš dvejus metus susiformavo nauja valdančioji dauguma, niekas nežinojo, kuo visa tai baigsis. Tačiau buvo nuomonių, kad "valstiečių" politinis projektas nebus sėkmingas ir po kurio laiko žlugs.

Taip neatsitiko ― socdemai skilo, liberalai prie kracho ribos, o Karbauskio ir Skvernelio partija vis dar reitingų viršūnėje. Bet pirmoje vietoje jau konservatoriai, o pasitikėjimas Seimu vis dar labai žemas (pagal paskutinę apklausą, jis siekia vos 10,5 proc.).

Po prezidento rinkimų ramybės Lietuvos politikoje, turbūt, irgi nebus. Jeigu laimės konservatorių kandidatas (Ingrida Šimonytė ar Gitanas Nausėda), prezidentūra toliau konfliktuos su Seimo dauguma ir vyriausybe. Jeigu nugalės "valstiečių" atstovas (Skvernelis), jie, gavę papildomą valdžios resursą, ims spausti konservatorius dar aktyviau, ir reakcija bus atitinkama.

Apskritai galima teigti, kad kol kas valdančiųjų socialiai naudingo veikimo koeficientas yra labai žemas, nes energija daugiausia naudojama politinei kovai, o ne efektyviam darbui. Šiame kontekste gerai bent tai, kad "valstiečiai" nežlugo ir nepridarė valstybei rimtų bėdų, tai yra, nesukūrė joje gilios politinės ir ekonominės krizės.

Tačiau, kaip sakoma, dar ne vakaras, ir ateinantys dveji metai ramaus gyvenimo Lietuvos politinei sistemai ir paprastiems šalies gyventojams nežada.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

28
Tegai:
Seimas
JAV ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Vašingtonas nusprendė tikrųjų nubausti Europą

Nepaisant visų sunkumų tarp Trampo administracijos ir Amerikos IT gigantų, tokių kaip Facebook, Google ir Amazon, Trampas pasirengęs paaukoti transatlantinio solidarumo ir geros valios tarp JAV ir ES likučius, kad apsaugotų korporacijų pajamas

Senas, daugelį metų trunkantis konfliktas dabar perėjo į atvirus, skaudžius finansinius smūgius, siekiančius milijardus dolerių — Europos Sąjunga nori "prispausti" amerikiečių korporacijas, kurios dešimtmečiais dirbo ES nemokėdamos mokesčių, o JAV ketina nubausti Europos Sąjungą už bandymą įgyti minimalų fiskalinį suverenitetą.

Verta pagirti Donaldo Trampo komandą — jų kerštas pasirodė esąs labai tikslus, turint omenyje, kad jiems pavyko nustatyti konkretų Europos proveržio į laisvę iniciatorių ir idėjos, kad Amerikos IT verslas dirba "JAV Europos kolonijose" ir privalo mokėti mokesčius, autorių, o po šio identifikavimo buvo imtasi atsakomųjų Amerikos priemonių.

Prancūzijos prezidentas ir didelis mėgėjas pakalbėti apie Europos kaip pasaulio galios centro atkūrimą Emanuelis Makronas buvo Europos mokesčių Google, Facebook ir Amazon įvedimo autorius ir įkvėpėjas, todėl bendrovių, patekusių po Baltųjų rūmų "karštąja ranka", sąrašas buvo sudarytas taip, kad būtų sukeltas maksimalus diskomfortas Eliziejaus rūmams.

CNBC Amerikos finansų kanalas praneša:

"Prancūzijos bendrovių [veikiančių liukso segmente — Sputnik] akcijų kritimas įvyko po to, kai JAV paskelbė, kad jos gali nustatyti aukštas kai kurių šios kategorijos produktų kainas.

Pagal naujus tarifus, kurie gali įsigalioti sausio pabaigoje, JAV prekybos atstovybė galės imti iki 100 % siekiančius mokesčius už tokių prekių importą iš Prancūzijos. Numatoma suma [importo, kuriam taikomi nauji tarifai — Sputnik] yra 2,4 milijardo dolerių. Prancūzijos akcijų kritimas pakenkė įmonėms, kurioms priklauso "Louis Vuitton", "Hennessy", "Hermes", Christian Dior, "Gucci", "Yves Saint Laurent" ir "Balenciaga".

"Šimtas procentų yra gana daug", — "The Wall Street Journal of America" sakė Bruno Pavlovsky, "Chanel House" prezidentas. "Tai nėra tarifas. Šimtas yra bauda", — pridūrė jis.

Verta paminėti, kad Amerikos pareigūnai siūlo savo įvykių versiją ir tvirtina, kad kaltas yra Makronas, kuris neva nori diskriminuoti tam tikras Amerikos bendroves ES. Šis kaltinimas kelia tam tikrą skeptiškumą net tradiciškai patriotiškos Amerikos žiniasklaidos priemonėms.

"JAV mano, kad Prancūzijos mokesčių struktūra yra nesąžiningai nukreipta į dideles JAV interneto bendroves, tokias kaip Facebook, Google ir Amazon. Nepaisant to, kitos šalys vis labiau ieško būdų, kaip gauti pajamų iš įmonių, kurios uždirba milijardus dolerių savo rinkose", — praneša leidinys "Politico".

Trampo atsakomųjų priemonių pasirinkimą greičiausiai lėmė tai, kad "Prancūzijos rinkinys" buvo laikomas savotiška patikimumo sala ir saugiu prieglobsčiu investuotojams, kurie tikėjo, kad Prancūzijos įmonės, dirbančios tik su pasiturinčiais vartotojais, yra idealiai apsaugotos nuo koronaviruso epidemijos padarinių ir nuo prekybos karų rizikos.

Juodame gilios ekonominės krizės, kurioje Prancūzija pasinėrė į kovą su epidemija, fone, prabangos kompanijos atrodė kaip šviesos spindulys ir vilties šaltinis, taip pat simbolis, kad šalis, negalinti konkuruoti su Vokietija ar Kinija tradicinėje pramonėje, turi tam tikrų konkurencinių pranašumų tarptautinėje arenoje. Sumenkinti šį simbolį, faktiškai atimant iš šių bendrovių prieigą prie Amerikos rinkos, yra gera idėja, jei tikslas yra išgąsdinti Prancūzijos prezidento administraciją ir paveikti Europos mokesčių politiką apskritai.

Prancūzai gali pasielgti principingai ir įvesti mokestį Amerikos įmonėms (bent jau nacionaliniu lygmeniu), tačiau ar, pavyzdžiui, Vokietijos pareigūnai norės palaikyti tokio tipo bendro Europos mokesčio įvedimą, rizikuodami "100 % tarifu", pvz., vokiškų automobilių eksportui.

Kita vertus, šiuo atveju mes nekalbame apie tik ekonominį konfliktą. Tai diskusija apie pačių Europos politikų statusą. Lemiamas veiksnys, nurodantis faktinę nuosavybės teisę į tam tikrą teritoriją, yra klausimas, kam vietiniai verslininkai moka mokesčius. Kas turi teisę įvesti ir surinkti šiuos mokesčius, turi galią tam tikroje teritorijoje. Istorijoje būta atvejų, kai tam tikri užsienio prekeiviai ar verslininkai gavo teisę į neapmokestinamą prekybą ar paslaugų teikimą tam tikroje šalyje, tačiau tai vyko tik tuo atveju, jei ji anksčiau buvo pralaimėjusi karą ar tiesiog pasirašė tam tikras pasenusias pasidavimo sąlygas, gresiant karinei jėgai.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Taigi, kai Amerikos įmonės tampa dominuojančiomis Prancūzijos internetinės reklamos ir internetinės komercijos rinkos dalyvėmis, jos gauna milijardus eurų iš Prancūzijos kompanijų (tuo pat metu turi galimybę sužlugdyti bet kurį Prancūzijos verslą, kai tiesiog neįmanoma efektyviai reklamuoti ar parduoti savo produktus internete). Be to, Prancūzijos biudžetas šioje situacijoje negali gauti nė cento, o tai reiškia, kad Prancūzija yra JAV kolonija arba bent jau neturi visiško ekonominio suvereniteto. Ir sprendimas įvesti kuklų trijų procentų mokestį yra ne tiek siekis papildyti biudžetą, kiek bandymas atkurti nepriklausomybę.

Svarbu tai, kad tiek Respublikonų, tiek Demokratų partija palaikė Trampo administracijos veiksmus, kad nubaustų Prancūziją — ir tai yra labai gera žinia Rusijai, ypač tuo atveju, jei Prancūzijos politikai staiga ims rodyti savo orumą.

Bent jau reaguodami į praeities grėsmes, Prancūzijos ir net Vokietijos valdžios atstovai parodė, kad yra pasirengę žengti toliau ir ginti savo teisę vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką.

Jei padėtis ir toliau vystysis pagal šį scenarijų, tada, nepaisant to, kas laimės JAV rudens rinkimus, santykiai Vašingtono–Paryžiaus ir Vašingtono–Berlyno linijose toliau blogės.

Bus juokinga, jei netolimoje ateityje amerikiečių vartotojas "Chanel" kvepalus ar "Hermes" rankinę galės įsigyti tik kontrabandos būdu, o europiečiams teks ieškoti alternatyvų Amerikos socialiniams tinklams. Ekonominės deglobalizacijos daigai skverbiasi į užmegztų tarptautinių ryšių tarpsnį.

Toms šalims, kurioms dabartinė globalizuotos ekonomikos sistema netinka, tai yra paskutinis ir rimtas šansas ištaisyti praeities klaidas ir užsitikrinti patogesnę padėtį deglobilizuotoje ateityje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, JAV, Donaldas Trampas
Andžejus Duda

Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje

(atnaujinta 15:28 2020.07.13)
Andžejaus Dudos pergalė per Lenkijos prezidento rinkimus gali patikti ne visiems Lietuvoje. Kai kurios politinės jėgos per spalį vyksiančius Seimo rinkimus turės pakoreguoti programos gaires, atsižvelgdamos į Varšuvą

Tuo metu, kai prieš lemiamą prezidento rinkimų turą Lenkijoje buvo tylos diena, kovotojai už LGBT lygybę ėjo pagrindiniu Lietuvos sostinės prospektu. Čia buvo galima įžvelgti tam tikros simbolikos. Juk Varšuvoje susirėmė dvi ideologijos — tos pačios lyties asmenų meilės priešininkai ir šalininkai. Kalbant apie kitus Lenkijos užsienio ir vidaus politikos klausimus, Andžejaus Dudos ir jo oponento Rafalo Tšaskovskio nuomonės nesiskyrė taip kardinaliai.

Gal todėl, sužavėti šeštadienio "vaivorykštės" procesijos, Vilniaus rinkimų apylinkėje daug daugiau lenkų balsavo už LGBT tolerantišką Varšuvos merą nei už dabartinį ir naujai išrinktą prezidentą. Už Tšaskovskį buvo atiduoti 352 balsai, o už Dudą — tik 129.

Tuo metu, kai Lenkija vėl balsavo už tradicines šeimos vertybes, Lietuvos sostinėje ne tik vyko eitynės, remiančios LGBT žmones, bet ir seksualinių mažumų aktyvistai kone ultimatumo forma reikalavo iš Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos išreikšti atvirą paramą jiems.

Taigi, LGBT vertybių tema artėjančiuose Seimo rinkimuose gali būti lemiamas veiksnys politinėje kovoje dėl valdžios ateinantiems ketveriems metams. Tik klausimas, kuri iš lyderiaujančių Lietuvos politinių partijų drįsta atvirai ginti tradicines šeimos vertybes. Kol kas tik viena nedidelė, bet valdančioji partija — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" savo programose pasisako už tradicinę šeimą.

Tie konservatoriai, kurių partijos pavadinime yra žodis "krikščionys" (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jau seniai atvirai remia liberalias vertybes. O jų partijos sąrašo "pirmas numeris" — buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė — nuo 2015 metų aktyviai remia partnerystės įstatymo projektą. Ji įsitikinusi, kad Lietuvai reikia įgyvendinti partnerystės įstatymo projektą, "kaip tai suprantama Vakaruose". Ji kalbėjo apie tai per praėjusių metų prezidento rinkimus, būdama kandidate į prezidentus nuo TS-LKD.

Tačiau pagrindiniai konservatorių varžovai artėjančiuose rinkimuose — valdančioji "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga", kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis, — dar turi atvirai pareikšti savo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Kaip žinote, pagrindiniai LVŽS rinkėjai yra provincijos gyventojai. Būtent jie lėmė "valstiečių" pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose.

Lietuvos, taip pat ir Lenkijos gilumoje šiandien jie tiesiog išlaiko patriarchalinę šeimos struktūrą. Būtent šis rinkėjas Lenkijoje pasitikėjo Andžejumi Duda. Gal todėl jis ir laimėjo.

Sprendžiant iš naujausių apklausų Lietuvoje, dvi pagrindinės opozicijos jėgos — konservatoriai ir "valstiečiai" — artėja prie Seimo rinkimų su vienodais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. LGBT vertybės gali būti lemiamos pergalėje. Priešingu atveju, mažai tikėtina, kad beveik visų politinių partijų programinės nuostatos smarkiai skirsis.

Akivaizdu, kad užsienio politikoje visos partijos kalbės apie konfrontaciją su "agresore" — Rusija. Kalbant apie Baltarusijos AE boikotą, jos taip pat bus vieningos ir stiprins valstybės gynybą dėl tarptautinio Šiaurės Atlanto aljanso kontingento Baltijos regione. Viskas, apie ką šiandien kalba Varšuva.

Per pastaruosius dvejus metus tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atkurti ne tik šilti, bet ir draugiški santykiai. Varšuvai šiandien ES nėra artimesnio rėmėjo nei Vilnius. Kitos dvi Baltijos šalys — Latvija ir Estija — nevienareikšmiškai palaiko Lenkijos valdžios iniciatyvas. Ir jei Rusijos konfrontacijoje yra visiška vienybė, tada dėl Europos vidaus problemų Ryga ir Talinas Varšuvai neteikia tokios vienareikšmiškos paramos, kokią teikia Vilnius.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Lenkijos valdžia, vadovaujama "Teisės ir teisingumo" (PiS) partijos ir prezidento Dudos, šiandien vykdo agresyvią politiką ne tik prieš Maskvą, bet ir prieš Vokietiją. Lenkija ir Vengrija yra pagrindinės problemų sukėlėjos ES. Lenkai ir vengrai siūlo naują Europos Sąjungos modelį, pagrįstą ne liberalizmu, o konservatizmu — be tos pačios lyties asmenų santuokų ir Briuselyje įsikūrusių Europos parazitų parazitų. Todėl Lietuvai čia yra daugybė povandeninių akmenų, ant kurių galima paslysti.

Taigi, spalį Lietuvos rinkėjų, kaip kad praėjusį savaitgalį buvo Lenkijoje, laukia sunkus pasirinkimas — patriarchija ar agresyvus neoliberalizmas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Andrzejus Duda
Dar šia tema
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" už Lenkiją palaikydama ryšius su JAV
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Auksinės teisingumo skalės, archyvinė nuotrauka

Lietuva JTŽTT pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus

(atnaujinta 10:50 2020.07.14)
Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomybė — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Liepos 13 dieną Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT), ambasadorius Andrius Krivas Žmogaus teisių tarybos 44-osios sesijos interaktyvaus dialogo su JT specialiuoju pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Diego García-Sayán metu pasmerkė Rusijos Federacijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

"Rusijos sprendimas iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą, laikytinas politiškai motyvuotu atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Tokie veiksmai negali būti toleruojami," — sakė Krivas.

Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomybė — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų.

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Per susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
prokurorai, teisėjai, Sausio 13-osios byla, Rusija, Lietuva, žmogaus teisės
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos