Nelegali migracija, archyvinė nuotrauka.

Lietuvos vergvaldžiai laukia ukrainiečių

83
(atnaujinta 10:48 2018.11.21)
Lietuvos vidaus reikalų ministerija praneša, kad su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų skaičius šalyje didėja. Policijos ir žmogaus teisių gynėjų teigimu, nelegalūs migrantai iš trečiųjų šalių vis dažniau nukenčia nuo prekiaujančiųjų žmonėmis

Prieš kelerius metus žmogaus teisių gynėjų ir policijos ataskaitose buvo kalbama apie jaunų merginų ir vaikinų seksualinį išnaudojimą. Dažniausiai juos išveždavo iš Lietuvos į Europą ar Artimųjų Rytų šalis, kur jie buvo verčiami užsiimti prostitucija.

Šiandien vergvaldžių kontingentas pasikeitė. "Vergovės rinkoje" paklausūs darbininkai ir "profesionalūs" išmaldos prašytojai.

"Didėja registruotų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo ar išnaudojimo skaičius. 2016 metais buvo pradėti 29 tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, o 2015 metais — 27 ", — sakė vidaus reikalų ministro patarėja Sonata Mickutė.

Kuklus baudžiamųjų bylų skaičius yra tik ledkalnio viršūnė. Tai pripažįsta žmogaus teisių apsaugos ekspertai.

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvą užplūdo ukrainiečių darbininkų banga. Dauguma jų įvažiavo į Lietuvą ir kitas ES valstybes be vizų ir įvairiais būdais bando įsidarbinti. Akivaizdu, kad būtent tokia Ukrainos piliečių kategorija pirmiausia patenka į nusikaltėlių akiratį.

Lietuvoje kaip grybai po lietaus dygsta fiktyvios įmonės, teikiančios ukrainiečių "įdarbinimo" paslaugas. Ukrainos interneto segmente pilna panašių skelbimų, kuriuose žadami "Europos lygio atlyginimai" ir prabangios gyvenimo sąlygos. Deja, realybė pasirodo esanti visai kitokia.

Susitaupę pinigų bilietui į vieną pusę, Ukrainos statybininkai, suvirintojai ar mechanikai atvyksta į Lietuvą. Čia juos pasitinka "geranoriški darbdaviai", kurie iš atvykėlių atima asmens dokumentus neva darbo sutartims parengti, o kol bus sutvarkyti visi formalumai siūlo padirbėti nelegaliai.

Laimės ieškotojai iš Ukrainos apgyvendinami po 5-10 žmonių pigių bendrabučių kambariuose. Dirbti ukrainiečiai siunčiami į statybvietes ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje ar Vokietijoje. Du ar tris mėnesius jiems žadama tuoj tuoj sumokėti "europietišką atlyginimą", o vėliau tiesiog pranešama, kad iš atlyginimo atskaičiuos mokesčius už būstą ir maistą "pagal Europos tarifus", ir sumoka darbininkams po 100 ar 200 eurų. Padėkok bent už tai. Juk ukrainiečiams, kurie įvažiavo į ES pagal bevizį režimą, draudžiama dirbti be darbo vizos. Jei nepatinka — štai Vilniaus ar Kauno oro uostas, ir skrisk atgal į Ukrainą.

Daugelis migruojančių darbuotojų susitaiko su vergiškomis darbo sąlygomis. Galų gale, šiandien Ukrainoje ir 300-400 eurų alga yra gera. Ir tai vyksta tuo metu, kai Lietuvoje minimalus darbo užmokestis nuo 2019 metų bus 430 eurų ir lietuviai nepageidauja už tokį darbo užmokestį vargti statybose. Lietuviai statybininkai vis dažniau išvyksta teisėtai dirbti į Vokietiją ar Lenkiją, kur jiems moka iki 2 tūkst. eurų. O jų vietas Lietuvoje užima ukrainiečių emigrantai, pasirengę dirbti vergovės sąlygomis be jokių socialinių garantijų.

Nelegaliai dirbantys ukrainiečiai negali pasiskųsti net Lietuvos teisėsaugos institucijoms. Tuo ir naudojasi nesąžiningi darbdaviai.

Į policiją ir žmogaus teisių gynėjus dažniausiai kreipiasi kitų šalių gyventojai. Pavyzdžiui, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė papasakojo apie kelis nepaliečius, iš kurių Lietuvos darbdaviai atėmė dokumentus ir nemokėjo darbo užmokesčio.

Policijos ir sienos apsaugos tarnybų ataskaitose nuolat skelbiami pranešimai apie sulaikytus nelegalius migrantus, neteisėtai atvykusius į Europos Sąjungą. Kiek jų yra?

Nėra jokių statistinių duomenų. Eurostato duomenimis, jų yra milijonai. Vien Lenkijoje, remiantis minimaliais skaičiavimais, dirba daugiau nei milijonas ukrainiečių.

Pasak Lietuvos migracijos tarnybos, per septynis šių metų mėnesius užsieniečiams buvo išduota daugiau nei 22 tūkst. darbo vizų, iš kurių apie 80 proc. išduotos ukrainiečiams.

Dar 6,3 tūkst. Ukrainos piliečių gavo leidimą gyventi Lietuvoje, o tai reiškia, kad jie turi teisę dirbti.

Nelegalių ukrainiečių darbuotojų apskaita neįmanoma. Migracijos departamentas prognozuoja, kad kitais metais į Lietuvą atvyks du kartus daugiau ukrainiečių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

83
Tegai:
migrantai, prekyba žmonėmis, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos ekonomiką ir demografiją pagerins ukrainiečiai
Skvernelis: tvora pasienyje užtikrins šalies ekonominį saugumą
Vilnius paminėjo JAV Nepriklausomybės dieną, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lietuvoje JAV Nepriklausomybės diena virto "Liepos šeštosios įžanga"

(atnaujinta 14:58 2020.07.07)
Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena, dar gerai žinoma pavadinimu "Liepos ketvirtoji", pažymima kaip įžanga į "Liepos šeštąją"

Liepos 6 diena — Valstybės diena. Ši diena — Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

1990 metų spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją — Mindaugo karūnavimo dieną — paskelbė Valstybės švente. Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, kadangi buvo manoma, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.

Kasmet liepos 6 dieną, 21:00 val., viso pasaulio lietuviai raginami vieningai sugiedoti "Tautišką giesmę". Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Švęsti "Liepos ketvirtąją", JAV Nepriklausomybės dieną, neįpareigoja jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai. Bet švenčiama. Pompastiškai ir demonstratyviai. Ir būtinai eksponuojant savo asmeniniuose Facebook profiliuose.

Šiemet pagrindiniu "Liepos ketvirtosios" Vilniuje akcentu tapo paradas, kuriame žygiavo 244 kariai ir savanoriai, nešantys 244 JAV vėliavas kartu su JAV įmonių ir organizacijų atstovais. Paradas JAV vėliavos spalvomis nuspalvino Gedimino prospektą nuo Seimo iki Katedros aikštės. Paradą lydėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Jo metu net pasiektas naujas šalies rekordas — didžiausia vienos užsienio šalies vėliavų eisena. Šį rekordą užfiksavo agentūra "Factum".

Katedros aikštėje parado dalyviai kartu giedojo Lietuvos ir JAV himnus bei stebėjo iškilmingą abiejų šalių vėliavų pagerbimo ceremoniją. Sveikinamuosius žodžius tarė JAV ambasadorius Lietuvoje Robert'as S. Gilchrist'as ir faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

"Liepos 4-osios" paradą stebėjo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, buvęs Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas. Apie tai ponas diplomatas paskelbė savo Facebook laiko juostoje.

Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje 1
Screenshot
Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje

Jungtinių Amerikos Valstijų paradą prie Lietuvos Seimo įamžino savo Facebook'o laiko juostoje ir Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis.

Prie Lietuvos Seimo Jungtinių Amerikos Valstijų paradas 2
Screenshot
Jungtinių Amerikos Valstijų paradas prie Lietuvos Seimo

"Liepos 4-osios" švente džiaugėsi Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas.
Ponas Mantas Adomėnas: "Šįryt išėjau — "Kaip gražu", — pagalvojau, — "kad Vilnius iškelia vėliavas mūsų sąjungininkų amerikiečių Nepriklausomybės dienos proga".

Tik po poros minučių ponas Adomėnas susivokė.

Ponas Adomėnas: "Tik po poros minučių suvokiau: dėl ilgojo savaitgalio kiemsargiai iš anksto kelia vėliavas, kad nereikėtų pirmadieniui grįžti nuo paežerės ar pajūrio. Nepaisant to — pasveikinti visada tinkama proga: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!".
"Ir su artėjančia Valstybės diena, tautiečiai!", — Adomėnas prisiminė ir "Liepos 6-ąją".

M. Adomėnas su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai! 3
Screenshot
Adomėnas: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat neužmiršta istorijos. Ponas Kasčiūnas siūlo Holivudui padedant ją ekranizuoti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, siūlydamas įvertinti galimybę iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, sukurti tarptautinei auditorijai skirtą istorinį meninį filmą "Vytautas Didysis" (angl. "Vytautas the Great"). Idėjos autorius — inžinierius, TS-LKD partijos narys Vytautas Petrušonis.

Pasak V. Petrušonio, po dešimties metų svarbiausias ir pagrindinis 600-ųjų metinių paminėjimo projektas turėtų būti būtent tarptautinei auditorijai skirtas filmas apie Vytautą Didįjį, sukurtas Holivudo kino studijose, siekiant aukšto meninio lygio, kokybės ir profesionalumo.

Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas 4
Screenshot
Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas

Dieve, palaimink Jungtines Amerikos Valstijas ir... Holivudą! Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau genialių idėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV Nepriklausomybės diena, Valstybės diena
Dar šia tema
JAV Nepriklausomybės dienos proga Vilniuje surengtos amerikietiško futbolo rungtynės
Valstybės dienos proga Šventojoje poilsiautojai sugiedojo "Tautišką giesmę"
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalba priešrinkiminės kampanijos metu, archyvinė nuotrauka

"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?

(atnaujinta 13:20 2020.07.07)
Žiniasklaidoje paskelbtas planas, kaip Donaldas Trumpas gali likti valdžioje net pralaimėjęs rinkimus. Kaip jį vertinti?

JAV prezidentas susiduria su rimtomis perrinkimo antrai kadencijai problemomis. Atskiros apklausos rodo, kad jo atsilikimas nuo Joe Bideno jau viršija 10 procentų, silpnėja net tradicinių rėmėjų parama.

Žinoma, labai reikalą jam pagadino koronavirusas ir vadinamasis "juodasis Maidanas", kurį papildomai pakursto oponentai. Ir tai ne vienintelis prezidento spaudimo įrankis — dar galima prisiminti kaltinimus rasizmu, Johno Boltono knygą, istoriją apie tai, jog Rusija neva Talibano rankomis žudo JAV karius Afganistane, o prezidentui tai nesvarbu, ir taip toliau.

Tam tikru momentu Trumpas pasimetė ir nežinojo, kaip reaguoti į blogėjančią situaciją. Tapo akivaizdu, kad jam reikalinga kontrataka, "planas B". Svarbus atsakomasis žingsnis — gili prezidento kalba prie Rašmoro kalno. Bet reikia ir veiksmų.

Kai Bidenas pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog Amerikos kariuomenė išves Trumpą iš Baltųjų rūmų, jeigu pastarasis pralaimės rinkimus, bet atsisakys pripažinti jų rezultatus, į jo pasisakymą nebuvo atkreiptas didelis dėmesys. Dabar jis įgauna naują atspalvį, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Trumpo planą išlikti valdžioje bet kuriuo atveju. Nuomonės autorius — buvęs senatorius, demokratas Timas Wirthas.

Rinkimai parlamente

Wirtho teoriją sudaro keli punktai. Pirmiausia, Trumpas, anot jo, padarys viską, kad laimėtų pačius rinkimus — tam gali būti rimtai "pravalyti" rinkėjų sąrašai; minimizuotas balsavimas paštu; pasitelkti stebėtojai, kurie griežtai kontroliuos (ribos) rinkimų procesą; komplikuotas balsavimas dideliuose miestuose, kad susidarytų eilės, ir žmonės nuspręstų neiti balsuoti.

Tariamas tokių žingsnių tikslas — padaryti taip, kad rinkimuose pirmiausia sudalyvautų disciplinuoti Trumpo rėmėjai, o jo oponentai liktų namuose arba negalėtų nubalsuoti. Tačiau minėtus veiksmus galima vertinti ir kitaip — kaip suprantamą Trumpo siekį vykdyti rinkimus pagal nustatytas taisykles, kad juose nebalsuotų bet kas ir bet kaip.

Bet įdomiausi dalykai gali prasidėti, jeigu balsavimo rezultatai bus nepalankūs dabartiniam prezidentui. Kaip aiškina Wirthas, jeigu Trumpas pralaimės Bidenui, bet pastarojo persvara vadinamosiose "svyruojančiose" valstijose yra nedidelė, prezidentas pareikš, kad (a) rinkimai buvo suklastoti, ir (b) į juos kišosi Kinija.

Pastarasis momentas reiškia, kad kalba apie nacionalinio saugumo reikalus, todėl prezidentas gali pasinaudoti ypatingomis galiomis (angl. "emergency powers"), ką patvirtins ištikimas Trumpui generalinis prokuroras. Galiausiai, atitinkamos valstijos nesugebės patvirtinti savo atstovų į prezidento rinkimus, ir bylos imsis Aukščiausias teismas, kuris nuspręs, kad valstijų atstovai turi susirinkti ir išrinkti prezidentą be atstovų iš ginčytinų valstijų.

Tačiau tuomet iškils kita problema — nė vienas iš kandidatų negaus reikiamo atstovų balsų skaičiaus, ir tada prezidentą turės išrinkti Žemieji JAV Parlamento rūmai. Ten daugumą turi demokratai, bet niuansas tas, kad šiuo atveju nuo kiekvienos valstijos bus vienas balsas, ir tada dauguma respublikonų pusėje — šachas ir matas.

Baigdamas Wirthas pacitavo žinomą JAV ekspertą Fareedą Zakarią, kuris pasakė: "Donaldas Trumpas sumokės bet kokią kainą, sudarys bet kokį sandorį, panaudos bet kokią normą, kad išgyventų ir nugalėtų". Kartu Wirthas, kaip ir Baidenas, išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė neleis pažeisti konstitucinės tvarkos.

Kaip vertinti?

Pirma mintis, perskaičius Wirtho straipsnį — eilinė demokratų provokacija prieš Trumpą, siekiant iš anksto pateisinti savo (nešvarius) ir diskredituoti jo legitimius veiksmus. Tačiau viskas gali būti ne taip paprasta.

Savo poziciją buvęs senatorius galėjo suformuluoti paprasčiau — tiesiog parašyti, kad Trumpas greičiausiai nesutiks su rinkimų rezultatais, jeigu nelaimės, ir visaip bandys likti valdžioje. O čia viskas labai detaliai — tarsi iš knygos. Galbūt, Baltųjų rūmų koridoriuose iš tikrųjų vyksta panašios kalbos?

Kad scenarijus visai realus, patvirtina ir nuolatinės Trumpo kalbos apie demokratų bandymus atimti valdžią iš tautos bei jų sąsajas su Kinija, taip pat Bušo-Goro precedentas. Pastaruoju atveju viskas baigėsi taikiai, bet Trumpas vargu ar pasiduos taip lengvai kaip Goras. Ir tuomet iš tiesų labai svarbus tampa kariuomenės vaidmuo.

Kaip rodo apklausos, armijoje dabartinis JAV prezidentas turi daug rėmėjų, bet jo persvara šiame rinkėjų segmente nėra totali. Kitaip tariant, lemiamu momentu vieni kariškiai gali paremti Trumpą, kiti — jo oponentus (vadinamoji "giluminė valstybė" stipri ir Pentagone). O tai jau pilietinio karo grėsmė?

Pernelyg apokaliptinis scenarijus? Galbūt. Bet kas galėjo patikėti, kad Amerikoje įvyks tai, kas vyksta dabar? Politikoje dažnai būna taip, kad beveik niekas nieko nesitiki, bet kai tai įvyksta, visi iš karto suranda tūkstantį paaiškinimų, kodėl tai įvyko (kaip, pavyzdžiui, TSRS subyrėjimo atveju). Tad neskubėkime su išvadomis — paskaičiuokime viščiukus rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV kariai
Dar šia tema
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją
Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Rusijos nuolatinis atstovas: JAV yra kone apsėstos "kišimusi į rinkimus"
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai