Laivas Maršal Vasilevskij, archyvinė nuotrauka.

Kam Rusijai reikalingas plaukiojantis SGD terminalas Baltijos jūroje

213
Net tuo atveju, jei Lietuva 2025 metais atsisakys pratęsti tranzito susitarimą, "Gazprom" visiškai aprūpins dujomis Kaliningrado sritį

Spalio 22 dieną iš Singapūro į Kaliningradą išplaukė ką tik pastatytas laivas "Maršalas Vasilevskis" su 170 000 tonų suskystintų dujų, t.y. 235 mln. kubinių metrų dujų. Laivas priklauso tai pačiai bendrovei, kuri užsakė jo statybą "Mitsubishi Heavy Industries", Rusijos valstybiniam koncernui "Gazprom".

Laivų su SGD varikliais bunkeriavimas

Tam, kad suprastume, kokias funkcijas "Maršalas Vasilevskis" atliks Kaliningrade, išnagrinėkime jo techninius duomenis. SGD saugojimo pajėgumas yra 170 tūkstančių tonų, sutarties vertė — 295 mln. JAV dolerių. Akivaizdu, kad tai yra brangiau, nei regazifikacijos terminalas "Independence", kuris Lietuvos užsakymu buvo pastatytas toje pačioje Ulsano laivų statykloje. "Gazprom" nemoka skaičiuoti pinigų? Ne, jis moka. Be to, labai gerai.

"Maršalas Vasilevskis" — arktinės klasės Arc 4 laivas, tai reiškia, kad jis gali ramiai įveikti iki vieno metro storio ledą. Kam jam to reikia, jei jis ramiai stovės uoste, pastatytas prie Baltijos jūros pakrantės, netoli Romanovo kaimo, Kaliningrado srities Zelenogrado rajone? Visa esmė yra kituose šio projekto parametruose. Laivas gali būti naudojamas ne tik regazifikacijai — jis gali būti naudojamas kaip dujų transportavimo tanklaivis pakrantės reisuose, t.y. kaip įprastas SGD vežėjas, tame tarpe ir iš Sabetos uosto, todėl jam ir buvo reikalinga arktinė klasė.

Be to, "Maršalas Vasilevskis" pritaikytas laivams bunkeriuoti, t.y. jis galės tiekti kurą SGD varomiems laivams. Jei kas nors pamiršo, ES išleido reglamentą, kad nuo 2022 metų visi Baltijos jūros laivai turės naudoti variklius, kurie užtikrina, kad anglies dvideginio emisija būtų 0,1 proc., dabar šis standartas yra vienas procentas.

Todėl laivų su SGD varikliais kiekvienais metais vis daugės, vien šiemet bus paleisti apie 600 tokių laivų. Žinoma, ne visi iš jų yra skirti Baltijos jūrai, tačiau laivybos įmonės dabar turi tik dvi galimybes. Arba įdiegti sudėtingą ir brangią filtravimo sistemą, arba pereiti prie SGD. Taigi šiuo atveju "Gazprom" veikia taip, kaip derėtų rimtiems verslininkams — kuo anksčiau bendrovė pateks į naują rinką, tuo didesnę jos dalį užims.

"Gazprom" ADKS tinklas Europoje

Tačiau tai dar ne visos "Maršalo Vasilevskio" panaudojimo galimybės. 2016 metų vasaros pabaigoje "Gazprom" Europoje sukūrė dar vieną dukterinę įmonę "Gazprom NGV Europe". Ji užsiima tik viena veikla — variklių kuro pardavimu dujomis varomų automobilių kompresorinėse stotyse. Bendrovei įsteigti prireikė dvejus metus trukusių derybų su Vokietijos federaline tinklų agentūra, kol pagaliau ji suteikė leidimą šiam ne tik ekonominiam, bet ir ekologiniam projektui.

Automobiliai su metano varikliais išskiria į atmosferą 25 proc. mažiau anglies dvideginio ir 75 proc. mažiau anglies monoksido, palyginti su benzinu. Steigimo metu, daugiau nei prieš dvejus metus, "Gazprom" turėjo 50 automobilinių gamtinių dujų kompresorinių stočių Vokietijoje, dar dešimt — Čekijoje ir Lenkijoje. Kita vertus, šių metų vasarą Vokietijoje patvirtinti du pakrančių perdirbimo terminalų statybos projektai, todėl atsivėrė dar viena perspektyva. "Maršalas Vasilevskis", veikiantis dujų transporterio tanklaivio režimu, galės tiekti SGD "Gazprom" ADKS tinklui Vokietijoje. Ir, tiesą sakant, jei Vokietija nusprendė diversifikuoti savo dujų rinką, tiekdama SGD savo terminalams, argi Baltijos šalyse nebūtų pro šalį turėti arktinės klasės dujų transporterį, galintį tiekti SGD iš Jamalo?

Garantijos Kaliningrado sričiai

Dabar pakalbėkime apie Kaliningrado srities uostą Baltijos jūros pakrantėje. Šalia jo "Gazprom" ir toliau plečia unikalią požeminę dujų saugyklą — druskų urvuose išplaunama 14 talpyklų, kurių bendras tūris yra 800 mln. kubinių metrų, o dujų tiekimo apimtys Kaliningrado srities paskirstymo tinklui — 12 mln. kubinių metrų per parą.

Kaliningrado PDS yra labai svarbi regiono energetiniam saugumui užtikrinti — tai tokia "standartinė" frazė, po kurios yra įprasta kalbėti apie tai, kad Lietuva bet kuriuo metu gali nutraukti dujų tranzitą į Kaliningrado sritį. Bet tai, atleiskite už atvirumą, yra tik visuomenės isterija, kuri nori matyti visose mūsų Europos kaimynėse "mažuosius ukrainiečius", agresyvius, kurie nori pasitaikius bent menkiausiai progai "įkąsti Rusijai".

Taip, Lietuvos vadovai ir politikai mėgsta antirusišką retoriką — tai tiesa. Tik po to, kai pasirašoma privalomoji sutartis, Lietuva elgiasi taip, kaip turėtų elgtis ES valstybė narė. Tarpusavio susitarimą dėl tranzito paslaugų tiekiant gamtines dujas per dujotiekį Minskas–Vilnius–Kaunas–Kaliningradas (toliau — MVKK) dešimties metų laikotarpiui Rusija ir Lietuva pasirašė 2015 metais. Ne, jūs teisingai supratote — ES Rusijai taikomų sankcijų įvedimo įkarštyje lietuviai ramiai susitarė ir pasirašė sutartį. Perkant dujas iš Rusijos, kodėl gi negavus iš jos tranzito mokesčio?

Be to, MVKK yra labai patikimas, su juo nėra jokio vargo ir rūpesčių. Pirmoji šaka nutiesta 1985 metais, tačiau 2005 metais "Gazprom" ją beveik visiškai atnaujino. Pastatyta nauja kompresorinė stotis "Krasnoznamenskaja", kuri užtikrina 5,4 megapaskalių slėgį dujotiekyje, todėl buvo būtina patikrinti visus vamzdžius. 2009 metais paleista antroji MVKK linija, o Lietuvoje pastatyta dar viena — Jauniūnų kompresorinė stotis.

Dėl to Kaliningrado sritis per metus gauna 2,5 mlrd. kubinių metrų dujų, iki šiol to visiškai užteko. Dvi naujos dujomis varomos jėgainės — "Маjakovskaja" ir "Тalachovskaja" — pareikalavo, kad "Gazprom" nutiestų dvi atšakas į Gusevą ir Sovetską, kas ir buvo atlikta 2016 metais. Pagal Kaliningrado srities dujofikacijos programą, 2016 metais buvo nutiesta dujotiekio linija į Černiachovską, kurios pajėgumas — 205 mln. kubinių metrų dujų per metus.

Dujų tiekiama tiek, kiek reikia

Trumpai tariant, dujų suvartojimas Kaliningrado srityje auga, dujos tapo energijos ištekliu trims naujoms elektrinėms. Ką tai reiškia? Teisingai — reikia turėti rezervą klimato netikėtumų atveju. Visų pirma, šį saugumą užtikrins Kaliningrado PDS. O jei bus visai striuka, bus naudojamos "Maršalo Vasilevskio" galimybės. Jo maksimalus regazifikavimo pajėgumas — 13,2 mln. kubinių metrų dujų per dieną. Švartuojamės prie prieplaukos, įjungiame įrangą — gelbėjame šalantį Kaliningradą.

Yra nepalanki prognozė, kuri iš anksto rodo, kad nepakanka 2,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus? Tai reiškia, kad "Maršalas Vasilevskis" tieks tiek dujų, kiek reikės — jo metinis regazifikavimo pajėgumas yra 2,3 mln. tonų SGD per metus, o įprastoje būklėje tai suteikia daugiau nei tris milijardus kubinių metrų dujų. Net tuo atveju, jei Lietuva 2025 metais atsisakys pratęsti tranzito susitarimą, "Gazprom" visiškai garantuos Kaliningrado srities energetinį saugumą. Tačiau mažai tikėtina, kad tai įvyks — Lietuva juk ne Bulgarija, kuri gali atsisakyti tranzito mokesčių vardan nešvarių politinių intrigų.

Dabar apibendrinsime. "Gazprom" planuoja Kaliningrado srities, taip pat daugelio kitų Rusijos regionų, dujofikaciją: statomos požeminės dujų saugyklos ir nauji dujotiekiai, plečiami skirstomieji tinklai. Universalus dujų tanklaivis "Maršalas Vasilevskis" juda link Baltijos jūros.

Jo atvykimas padės užtikrinti ne tik Kaliningrado srities apsaugą, bet ir įgyvendinti du ar tris Rusijos įmonės "Gazprom" verslo planus: SGD varomų laivų bunkeriavimą, SGD tiekimą į Europos terminalus iš Arkties regiono, užtikrinti "Gazprom" ADKS stočių tinklą Europoje. Nuostabus atvejis — be jokių trūkumų, tačiau būna ir taip. Ir tai — nuostabu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti suredakcijos pozicija.

213
Tegai:
Kaliningrado sritis, Gazprom
Dar šia tema
Ką turėjo omenyje Vengrijos prezidentas, kalbėdamas apie SGD terminalą Klaipėdoje
Importuota mažiau, o gauta daugiau: Lenkija pasiklydo, apskaičiuodama Rusijos dujų apimtis
Stiprus Lenkijos smūgis: kodėl "milžiniška" žala negąsdina "Gazprom"
ES ketina importuoti vis daugiau dujų
Protestai prieš socialinių tinklų blokavimą Varšuvoje

Mirtinas triukas: Lenkija meta iššūkį JAV

(atnaujinta 12:54 2021.01.15)
Lenkijos teisingumo ministerija rengia įstatymo projektą, kuris uždraus socialiniams tinklams trinti pranešimus ir blokuoti vartotojus, jei jie nepažeidžia nacionalinių teisės aktų

Šis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su JAV vykdomu informaciniu susidorojimu su Donaldu Trampu ir jo šalininkais.

Lenkijos pareigūnai į tai, kas vyksta, reagavo labai aštriai. Ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis rašė, kad "korporacijų gigantų algoritmai ar savininkai negali nuspręsti, kurios nuomonės yra teisingos, o kurios — ne". Jis pažymėjo, kad "cenzūra, kuri yra totalitarinių ir autoritarinių režimų prerogatyva, dabar grįžta kaip naujas komercinis mechanizmas, skirtas kovai su kitaip mąstančiaisiais".

Savo ruožtu Lenkijos teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastianas Kaleta teigė, kad Trampo Facebook paskyros pašalinimas buvo veidmainiškas, politiškai motyvuotas ir "tolygus cenzūrai".

Lenkijos dešiniesiems, tarp jų ir valdančiajai "Teisės ir teisingumo" partijai, įtampa su Vakarų socialiniais tinklais yra dažnas reiškinys. Lapkritį Facebook atjungė parlamento deputato Janušo Korvino-Mikės (Janusz Korwin-Mikke), kuris turėjo 780 tūkstančių sekėjų, paskyrą. Politikas žinomas dėl skandalingų ultradešiniųjų pareiškimų.

Derėtų pagerbti Lenkijos valdžią, kuri dabar rodo daug daugiau atsparumo, nuoseklumo ir principų laikymosi nei užjūrio respublikonai, kurių reikšminga dalis suskubo atgailauti, išsižadėti praeities ir smerkti Trampą. Daugelis užsienio politikų nusprendė atsiriboti nuo beveik toksiško buvusio JAV prezidento, kaip tą padarė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu, kuris pašalino bendrą nuotrauką iš Twitter, kuri ilgą laiką buvo jo paskyros viršelis.

Ir visa tai vyksta tuo metu, kai Varšuvos aplinkybės yra labai sunkios, o perspektyvos — labai miglotos.

Donaldas Trampas Lenkijos valdžiai reiškė kur kas daugiau nei tik dar vieną vyresnio ir pagrindinio Lenkijos geopolitinio partnerio prezidentą. Jiems tai buvo tikras bendramintis vidiniame Vakarų pasaulio susiskaldyme, kuris pastaraisiais metais augo. Jų pozicijos sutapo tiek aktualiausiomis politinėmis temomis (tokiomis kaip skepticizmas Europos Sąjungai), tiek esminiais ideologiniais klausimais (tvirtas tradicinių vertybių laikymasis).

Dabar Trampas ne tik nugalėtas. Jo nugalėtojai aiškiai siekė sunaikinti savo konkurentus politiškai ir informacinėje erdvėje, pasitelkdami metodus, kurie dar visai neseniai atrodė neįsivaizduojami. Kol kas kalbame tik apie vidinius Amerikos procesus, tačiau akivaizdu, kad esant tokiam naujosios administracijos radikalumui ir ideologiniam užtaisui, labai trumpo laiko klausimas, kada Vašingtonas taip pat atkreips dėmesį į užsienio politikos partnerius, kurie neparodo tinkamo sąmoningumo laipsnio ir atsidavimo pažangiausioms idėjoms.

O Lenkija kartu su Vengrija yra priešakyje raginančiųjų atsitokėti švietimo pagal naujausius ideologinius standartus ir pažangios politinės praktikos kryptimi.

Tiesą sakant, pavojaus varpai nuskambėjo iškart po Baideno pergalės rinkimuose. Pavyzdžiui, gruodį "The New York Times" paskelbė Roberto M. Geitso, buvusio gynybos sekretoriaus, tarnavusio respublikono Bušo jaunesniojo ir demokrato Obamos, skiltį. Kalbėdamas apie naujojo prezidento užsienio politiką jis tiesiai šviesiai parašė, kad JAV turi "nustatyti pasekmes tokioms NATO valstybėms narėms kaip Turkija, Vengrija ir vis labiau Lenkija, kurios juda autoritarizmo link (arba visiškai jį priima)".

Kažkas gali paklausti: o kaipgi antirusiškas vektorius, kuris visada buvo ilgalaikio Varšuvos ir Vašingtono bendradarbiavimo pagrindas? Ar JAV atsisakys partnerystės su lenkais, susilpnindama savo pozicijas pagrindinėje konfrontacijos su Rusija šalyje? Be to, Lenkijos valdžios institucijų rusofobijos mastą galima įvertinti kaip išskirtinį.

Tačiau esmė ta, kad amerikiečiams nekyla jokių problemų. Nepriklausomai nuo to, kurios politinės jėgos vadovaus Lenkijos valstybėje — dabartiniai reakcionieriai ar jų liberalieji oponentai — Lenkija bet kokiu atveju vykdys griežtą antirusišką politiką ir palaikys bendradarbiavimą su JAV.

Tačiau po antrosios naujos administracijos Vašingtone nereikės ištverti piktinančių dalykų, tokių kaip nacionalizmas, homofobija, parama Katalikų bažnyčiai, antiimigrantinė politika, abortų apribojimai ir kt.

Lenkijai įprastas ir labai patogus nusiteikimas, leidęs žaisti didėjančiuose ES ir JAV prieštaravimuose, lieka praeityje. Dabar tai taps vienu iš taškų, kur Vašingtono ir Briuselio interesai susilies bendru noru nubausti užsispyrusius reakcionierius, turinčius per didelių geopolitinių ambicijų ir linkusius stiprinti nepriklausomybę.

Matyt, Lenkijos valdžia tai žino. Ir ji nusprendė būti aktyvi — panaudodama patį nacionalinio suvereniteto šaltinį, kurį taip uoliai pumpavo daugelį metų.

Tačiau vienas dalykas yra pasiekti sėkmę, atsižvelgiant į skirtumus tarp Europos ir Amerikos, ir visai kas kita — tapti jų bendros politikos objektu ir atlaikyti bendrą spaudimą. Reginys žada būti įdomus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Lenkija
Vytautas Landsbergis

"Durnių laivui" Vytauto citatos. Kur atsidūrė Lietuva po sausio 13 dienos

(atnaujinta 16:11 2021.01.14)
Lietuva švenčia 30 metų tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto sukaktį. Oficialių šaltinių duomenimis, tądien žuvo 14 žmonių. Nuo šios nakties prasidėjo naujausioji Lietuvos istorija, kurią vieni vadina nepriklausomybe, kiti — landsbergizmo diktatūra

Kiekvienais metais, artėjant Sausio 13-ajai, straipsnio autorius išima iš lentynos ir vėl perskaito unikalią knygą, kurios šiandien negalima rasti parduotuvėse nė su žiburiu. Tai Vytauto Petkevičiaus "Durnių laivas". Šis vardas nežinomas jaunajai kartai. Jis yra po purvo sluoksniu, sutankintu Landsbergio jauniklių. Po tuo pačiu purvo ir užmaršties sluoksniu dešimtys pavardžių tų, kurie stovėjo prie Sausio 13-osios įvykių ištakų. Oficialiai istorijai liko tik vienas vardas — Vytautas Landsbergis. Sakoma, kad jis vienas yra švyturys, išvedęs Lietuvos žmones iš tarybinės tamsos į pažadėtąją pasaulinės demokratijos šalį.

Apibendrinant 30 metų kelią, kuriuo "mesijas" veda Lietuvos žmones, galima pasitelkti klasikinį Oto fon Bismarko teiginį: "Revoliucijas sugalvoja romantikai, vykdo fanatikai, o jų rezultatais naudojasi niekšai".

Per tris "nepriklausomybės" dešimtmečius visi demokratijos ženklai buvo sunaikinti Lietuvoje. Specialiųjų tarnybų ir valdžios struktūrų triumfas buvo įtvirtintas dar vadovaujant prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jos valdymo metu buvo sunaikinta viena iš dviejų sisteminių partijų — Lietuvos socialdemokratų partija, o jos įkūrėjas, pirmasis šalies prezidentas šiuolaikinėje istorijoje Algirdas Brazauskas buvo palaidotas nepasimeldus pagrindinėje Lietuvos šventovėje, lydimas landsberginių liūliavimo ir kreivo profesoriaus pianisto šypsnio.

Paskutinis bandymas išsaugoti bent dvišalę sistemą Lietuvoje buvo 2016 metų rinkimai. Tada neabejotiną pergalę vietoj socialinių demonstracijų, palikusių politinį pjedestalą, iškovojo "valstiečiai" — Ramūno Karbauskio vadovaujama "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Tačiau jiems trūko politinės patirties slaptose intrigose. Ir praėjusį rudenį Lietuvoje karaliavo konservatorių autokratija, kuriai nominaliai vadovavo Gabrielius Landsbergis, bet iš tikrųjų jo senelis Vytautas.

Šiandien iš spalvingų "patriarcho" posakių Mao stiliumi jau galima pridėti ir milijonais egzempliorių tiražu išleisti "Didžiojo Vytauto II citatų knygą". Darau prielaidą, kad leidinys jau rengiamas publikuoti.

Jubiliejaus datai dar viena Lietuvos "mesijo" išmintis, kad 1990–1991 metais Lietuva nenorėjo klausytis Kremliaus bokštų nurodymų: "Imperija [TSRS — Sputnik] buvo pikta, išsigandusi ir nubausta, bet nepalūžo <...> Lietuva tarybų imperijai sakė: "Mes nesame jūsų dvaras ir ne jūsų baudžiauninkai. Gyvensime pagal laisvųjų tautų chartiją, kurios vardas demokratija".

Štai čia knygos "Durnių laivas" pratarmėje apie "Lietuvos demokratijos triumfą" parašė Vytautas Petkevičius. Prieš 20 metų jis pamatė, kur Landsbergis vedė Lietuvos žmones: "Šiandien nedaugelis "Sajūdžio" iniciatyvinės grupės narių drįsta blaiviai vertinti savo pačių veiksmus ir pripažinti, kad jų dėka "dainuojančioji revoliucija" mūsų šalies istorijoje tapo tik dar lietuvių tautai neregėto ekonominio, kultūrinio ir moralinio nuosmukio pradžia. Humanitariniu požiūriu mums visiškai nepasisekė, ji per greitai išsigimė ir tapo nežmoniška. Tai yra mažumos revoliucija daugumos sąskaita, kuri mus sugrąžino į tarpukarį. Laikui tarsi nepavaldūs landsbergistai ne tik neįtvirtino nepriklausomybės, taip lengvai atkurtos, tai atėmė iš mūsų piliečių pagrindines laisves — laisvę gyventi, valgyti, laisvę dirbti, kurti, auklėti raštingus vaikus. Žmonių ramybė, apie kurią mes, judėjimo įkūrėjai, tada net negalvojome, šiandieninėje Lietuvoje yra visiškai sugriauta, ir tam sutrukdyti negalėjo net Bažnyčia".

Knyga "Durnių laivas", išleista 2004 metais, — savotiška alternatyvi naujausia Lietuvos istorija, atskleidžianti tamsius ne tik Vytauto Landsbergio gyvenimo, bet ir jo tėvo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, kuris Antrojo pasaulinio karo metu bendradarbiavo su nacių okupantais, puslapius.

Būtent dėl ​​"suteptos tėvo atminties" Vytautas Landsbergis tampė po teismus Petkevičių iki rašytojo mirties 2008 metais. Bet ir po Petkevičiaus mirties Landsbergis nenurimo. Po metų jam pavyko priversti Vilniaus apygardos teismą apkaltinti mirusį Petkevičių šmeižtu.

Petras Gražulis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teismo nuosprendyje sakoma, kad knygoje "Durnių laivas" yra tiesos neatitinkančių ir Landsbergio bei jo tėvo garbę ir orumą žeminančių teiginių, o už tai Petkevičiaus vaikai turėtų būti laikomi atsakingais. Originali teisminė kazuistika demokratinėje Lietuvoje.

"Jie anksčiau laiko įvarė mano tėvą į kapą, taip pat mėtė purvą — jis neva melagis ir panašiai <...> Apart teismo yra gyvenimas", — teismo sprendimą komentavo rašytojo dukra Liudmila Petkevičiūtė.

Šiandien Vytauto Landsbergio bendražygiai ir pasekėjai nori įrašyti jį į istoriją kaip pirmąjį "prezidentą", o jam iškeliavus anapilin, matyt, kanonizuoti. Būsimas jaunų lietuvių kartas "Landsbergio jaunikliai" auklės ne pagal Naująjį testamentą, o pagal "Vytauto citatas". Ir tikrai ne pagal "Durnių laivą".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Sausio 13-oji, Vytautas Landsbergis, Lietuva, TSRS
Temos:
Sausio 13-osios byla
Vakcina nuo COVID-19

SAM nusprendė skiepyti kai kuriuos gyventojus dėl "politinių sprendimų"

(atnaujinta 18:19 2021.01.15)
Prioritetai koreguojami sulaukus Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinės sportininkų asociacijos prašymų

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Pirmenybė skiepijant nuo COVID-19 bus teikiama ir į tarptautines misijas siunčiamiems kariams bei olimpinės ir paralimpinės rinktinių sportininkams.

SAM siūlymui penktadienį buvo pritarta vyriausybės posėdyje.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Arūnas Dulkys sakė, kad prioritetai koreguojami sulaukus Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinės sportininkų asociacijos prašymų. Jis pridūrė, kad pritarė ir trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybės patariamoji Ekspertų taryba, išskyrusi, kad dėl šių grupių reikia "ne kažkokių epidemiologinių, o politinių sprendimų".

"Yra pasiūlymas pritarti, kad į sąrašus būtų įtraukti aukšto meistriškumo sportininkai kandidatai į Lietuvos Respublikos rinktines, atstovausiančias Tokijo olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, įtraukti jų trenerius ir kitą privalomą olimpinių ir paralimpinių žaidynių personalą. Ir antra – Lietuvos Respublikos kariai, kurie yra siunčiami į tarptautines operacijas", — pasitarime sakė ministras.

Dulkys pabrėžė, kad abiem atvejais kalbama apie "po keletą šimtų žmonių".

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 165,5 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 2,3 tūkst. žmonių. Karantinas šalyje įvestas iki sausio 31 dienos. Numatytas priemones planuojama peržiūrėti sausio 17 dieną.

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje pradėta vakcinacija. Pirmiausia pradėta skiepyti medicinos medicinos personalą. Šalyje nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 38 tūkst. žmonių.

Trečiadienį ekspertai rekomendavo Lietuvoje pradėti skiepijimą nuo koronaviruso žmonėms nuo 70 metų ir vyresniems žmonėms, autoimuninėmis ir onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, kuriems taikoma chemoterapija, imunosupresija, imunomoduliacinis gydymas, radioterapija, taip pat žmonėms, turintiems įgimtą ar įgytą imunodeficitą.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)