Laivas Maršal Vasilevskij, archyvinė nuotrauka.

Kam Rusijai reikalingas plaukiojantis SGD terminalas Baltijos jūroje

107
Boris Marcinkevič
Net tuo atveju, jei Lietuva 2025 metais atsisakys pratęsti tranzito susitarimą, "Gazprom" visiškai aprūpins dujomis Kaliningrado sritį

Spalio 22 dieną iš Singapūro į Kaliningradą išplaukė ką tik pastatytas laivas "Maršalas Vasilevskis" su 170 000 tonų suskystintų dujų, t.y. 235 mln. kubinių metrų dujų. Laivas priklauso tai pačiai bendrovei, kuri užsakė jo statybą "Mitsubishi Heavy Industries", Rusijos valstybiniam koncernui "Gazprom".

Laivų su SGD varikliais bunkeriavimas

Tam, kad suprastume, kokias funkcijas "Maršalas Vasilevskis" atliks Kaliningrade, išnagrinėkime jo techninius duomenis. SGD saugojimo pajėgumas yra 170 tūkstančių tonų, sutarties vertė — 295 mln. JAV dolerių. Akivaizdu, kad tai yra brangiau, nei regazifikacijos terminalas "Independence", kuris Lietuvos užsakymu buvo pastatytas toje pačioje Ulsano laivų statykloje. "Gazprom" nemoka skaičiuoti pinigų? Ne, jis moka. Be to, labai gerai.

"Maršalas Vasilevskis" — arktinės klasės Arc 4 laivas, tai reiškia, kad jis gali ramiai įveikti iki vieno metro storio ledą. Kam jam to reikia, jei jis ramiai stovės uoste, pastatytas prie Baltijos jūros pakrantės, netoli Romanovo kaimo, Kaliningrado srities Zelenogrado rajone? Visa esmė yra kituose šio projekto parametruose. Laivas gali būti naudojamas ne tik regazifikacijai — jis gali būti naudojamas kaip dujų transportavimo tanklaivis pakrantės reisuose, t.y. kaip įprastas SGD vežėjas, tame tarpe ir iš Sabetos uosto, todėl jam ir buvo reikalinga arktinė klasė.

Be to, "Maršalas Vasilevskis" pritaikytas laivams bunkeriuoti, t.y. jis galės tiekti kurą SGD varomiems laivams. Jei kas nors pamiršo, ES išleido reglamentą, kad nuo 2022 metų visi Baltijos jūros laivai turės naudoti variklius, kurie užtikrina, kad anglies dvideginio emisija būtų 0,1 proc., dabar šis standartas yra vienas procentas.

Todėl laivų su SGD varikliais kiekvienais metais vis daugės, vien šiemet bus paleisti apie 600 tokių laivų. Žinoma, ne visi iš jų yra skirti Baltijos jūrai, tačiau laivybos įmonės dabar turi tik dvi galimybes. Arba įdiegti sudėtingą ir brangią filtravimo sistemą, arba pereiti prie SGD. Taigi šiuo atveju "Gazprom" veikia taip, kaip derėtų rimtiems verslininkams — kuo anksčiau bendrovė pateks į naują rinką, tuo didesnę jos dalį užims.

"Gazprom" ADKS tinklas Europoje

Tačiau tai dar ne visos "Maršalo Vasilevskio" panaudojimo galimybės. 2016 metų vasaros pabaigoje "Gazprom" Europoje sukūrė dar vieną dukterinę įmonę "Gazprom NGV Europe". Ji užsiima tik viena veikla — variklių kuro pardavimu dujomis varomų automobilių kompresorinėse stotyse. Bendrovei įsteigti prireikė dvejus metus trukusių derybų su Vokietijos federaline tinklų agentūra, kol pagaliau ji suteikė leidimą šiam ne tik ekonominiam, bet ir ekologiniam projektui.

Automobiliai su metano varikliais išskiria į atmosferą 25 proc. mažiau anglies dvideginio ir 75 proc. mažiau anglies monoksido, palyginti su benzinu. Steigimo metu, daugiau nei prieš dvejus metus, "Gazprom" turėjo 50 automobilinių gamtinių dujų kompresorinių stočių Vokietijoje, dar dešimt — Čekijoje ir Lenkijoje. Kita vertus, šių metų vasarą Vokietijoje patvirtinti du pakrančių perdirbimo terminalų statybos projektai, todėl atsivėrė dar viena perspektyva. "Maršalas Vasilevskis", veikiantis dujų transporterio tanklaivio režimu, galės tiekti SGD "Gazprom" ADKS tinklui Vokietijoje. Ir, tiesą sakant, jei Vokietija nusprendė diversifikuoti savo dujų rinką, tiekdama SGD savo terminalams, argi Baltijos šalyse nebūtų pro šalį turėti arktinės klasės dujų transporterį, galintį tiekti SGD iš Jamalo?

Garantijos Kaliningrado sričiai

Dabar pakalbėkime apie Kaliningrado srities uostą Baltijos jūros pakrantėje. Šalia jo "Gazprom" ir toliau plečia unikalią požeminę dujų saugyklą — druskų urvuose išplaunama 14 talpyklų, kurių bendras tūris yra 800 mln. kubinių metrų, o dujų tiekimo apimtys Kaliningrado srities paskirstymo tinklui — 12 mln. kubinių metrų per parą.

Kaliningrado PDS yra labai svarbi regiono energetiniam saugumui užtikrinti — tai tokia "standartinė" frazė, po kurios yra įprasta kalbėti apie tai, kad Lietuva bet kuriuo metu gali nutraukti dujų tranzitą į Kaliningrado sritį. Bet tai, atleiskite už atvirumą, yra tik visuomenės isterija, kuri nori matyti visose mūsų Europos kaimynėse "mažuosius ukrainiečius", agresyvius, kurie nori pasitaikius bent menkiausiai progai "įkąsti Rusijai".

Taip, Lietuvos vadovai ir politikai mėgsta antirusišką retoriką — tai tiesa. Tik po to, kai pasirašoma privalomoji sutartis, Lietuva elgiasi taip, kaip turėtų elgtis ES valstybė narė. Tarpusavio susitarimą dėl tranzito paslaugų tiekiant gamtines dujas per dujotiekį Minskas–Vilnius–Kaunas–Kaliningradas (toliau — MVKK) dešimties metų laikotarpiui Rusija ir Lietuva pasirašė 2015 metais. Ne, jūs teisingai supratote — ES Rusijai taikomų sankcijų įvedimo įkarštyje lietuviai ramiai susitarė ir pasirašė sutartį. Perkant dujas iš Rusijos, kodėl gi negavus iš jos tranzito mokesčio?

Be to, MVKK yra labai patikimas, su juo nėra jokio vargo ir rūpesčių. Pirmoji šaka nutiesta 1985 metais, tačiau 2005 metais "Gazprom" ją beveik visiškai atnaujino. Pastatyta nauja kompresorinė stotis "Krasnoznamenskaja", kuri užtikrina 5,4 megapaskalių slėgį dujotiekyje, todėl buvo būtina patikrinti visus vamzdžius. 2009 metais paleista antroji MVKK linija, o Lietuvoje pastatyta dar viena — Jauniūnų kompresorinė stotis.

Dėl to Kaliningrado sritis per metus gauna 2,5 mlrd. kubinių metrų dujų, iki šiol to visiškai užteko. Dvi naujos dujomis varomos jėgainės — "Маjakovskaja" ir "Тalachovskaja" — pareikalavo, kad "Gazprom" nutiestų dvi atšakas į Gusevą ir Sovetską, kas ir buvo atlikta 2016 metais. Pagal Kaliningrado srities dujofikacijos programą, 2016 metais buvo nutiesta dujotiekio linija į Černiachovską, kurios pajėgumas — 205 mln. kubinių metrų dujų per metus.

Dujų tiekiama tiek, kiek reikia

Trumpai tariant, dujų suvartojimas Kaliningrado srityje auga, dujos tapo energijos ištekliu trims naujoms elektrinėms. Ką tai reiškia? Teisingai — reikia turėti rezervą klimato netikėtumų atveju. Visų pirma, šį saugumą užtikrins Kaliningrado PDS. O jei bus visai striuka, bus naudojamos "Maršalo Vasilevskio" galimybės. Jo maksimalus regazifikavimo pajėgumas — 13,2 mln. kubinių metrų dujų per dieną. Švartuojamės prie prieplaukos, įjungiame įrangą — gelbėjame šalantį Kaliningradą.

Yra nepalanki prognozė, kuri iš anksto rodo, kad nepakanka 2,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus? Tai reiškia, kad "Maršalas Vasilevskis" tieks tiek dujų, kiek reikės — jo metinis regazifikavimo pajėgumas yra 2,3 mln. tonų SGD per metus, o įprastoje būklėje tai suteikia daugiau nei tris milijardus kubinių metrų dujų. Net tuo atveju, jei Lietuva 2025 metais atsisakys pratęsti tranzito susitarimą, "Gazprom" visiškai garantuos Kaliningrado srities energetinį saugumą. Tačiau mažai tikėtina, kad tai įvyks — Lietuva juk ne Bulgarija, kuri gali atsisakyti tranzito mokesčių vardan nešvarių politinių intrigų.

Dabar apibendrinsime. "Gazprom" planuoja Kaliningrado srities, taip pat daugelio kitų Rusijos regionų, dujofikaciją: statomos požeminės dujų saugyklos ir nauji dujotiekiai, plečiami skirstomieji tinklai. Universalus dujų tanklaivis "Maršalas Vasilevskis" juda link Baltijos jūros.

Jo atvykimas padės užtikrinti ne tik Kaliningrado srities apsaugą, bet ir įgyvendinti du ar tris Rusijos įmonės "Gazprom" verslo planus: SGD varomų laivų bunkeriavimą, SGD tiekimą į Europos terminalus iš Arkties regiono, užtikrinti "Gazprom" ADKS stočių tinklą Europoje. Nuostabus atvejis — be jokių trūkumų, tačiau būna ir taip. Ir tai — nuostabu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti suredakcijos pozicija.

107
Tegai:
Kaliningrado sritis, Gazprom
Dar šia tema
Ką turėjo omenyje Vengrijos prezidentas, kalbėdamas apie SGD terminalą Klaipėdoje
Importuota mažiau, o gauta daugiau: Lenkija pasiklydo, apskaičiuodama Rusijos dujų apimtis
Stiprus Lenkijos smūgis: kodėl "milžiniška" žala negąsdina "Gazprom"
ES ketina importuoti vis daugiau dujų
Discussion