Noard Stream-2 tiesimas Suomijoje, archyvinė nuotrauka.

Monopolistų žaidimai: "Gazprom" galimybės įveikti konkurentus ES rinkoje

64
(atnaujinta 13:26 2018.12.14)
Antroji "Turkish Stream" linija, "Nord Stream-2" ir "Pietų dujų koridorius" beveik visiškai patenkina gamtinių dujų importo į Europą paklausą. Kokią Europos dujų rinkos dalį užims JAV?

Norint įsivaizduoti, kaip klostysis įvykiai Europos dujų rinkoje per ateinantį dešimtmetį, yra tik vienas teisingas metodas ― pamiršti viską, ką politikai ir politologai bando įteigti, atmesti emocijas ir pažvelgti į tai, ką rašo profesionalūs dujų rinkos analitikai. Žinoma, jų vertinimai nesutampa iki smulkmenų, tačiau galima įžvelgti bendrus aspektus jų prognozėse.

Pavyzdžiui, beveik vieningos dujų sąnaudų augimo prognozės Europoje iki 2035 metų. Jos išaugs 70 milijardų kubinių metrų per metus. Tik Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) bando paneigti tai, sakydama, kad paklausa ne tik neaugs, bet net sumažės. Tačiau šios prognozės yra nepagrįstos. Skamba tik bendro pobūdžio frazė "Atsinaujinančios energijos išteklių vaidmuo labai padidės". Kaip, kodėl, iki kokių verčių padidės ― nepranešta.

Dėl vietos po Saule

Atsižvelgiant į turimas elektros energijos kaupimo technologijas, atsinaujinančių energijos šaltinių augimas negali viršyti 30 proc. Be to, su sąlyga, kad valstybės subsidijuos šį energetikos sektorių iš savo biudžeto. Todėl siūlau remtis Rusijos energetikos ministerijos ekspertų atlikta analize, kurios rezultatus energetikos ministras Aleksandras Novakas minėjo savo kalboje spalio 3 dieną "Rusijos energetikos savaitė-2018" metu. Analizė yra gana konservatyvi, be jokių išlygų Rusijos energetikos sektoriui.

Nepaisant to, kad Energetikos ministerijos ekspertai pritaria gamtinių dujų paklausos Europoje augimo prognozei iki 70 mlrd. kubinių metrų per metus, iki 2035 metų taip pat yra apskaičiuotas dujų gavybos sumažėjimas Europoje. Atsižvelgiant į tai, kad artėja visiškas unikalaus Groningeno dujų telkinio uždarymas Nyderlandų pakrantėje, ir Šiaurės jūros regiono telkinių išeikvojimo laipsnį, bendras sumažėjimas sudarys apie 30 mlrd. tonų per metus.

Todėl bendra gamtinių dujų importo Europoje paklausa iki 2035 metų bus apie 100 mlrd. kubinių metrų per metus. Taigi, kai vidutinė kaina yra 250 dolerių už 1000 kubinių metrų, kalbama apie rinką, kurios pajėgumas yra apie 25 milijardus dolerių per metus. Didelis skaičius, bet taip atrodo iki palyginimo su kitomis rinkomis.

Tikimasi, kad paklausa Azijoje, be Kinijos, 2035 metais išaugs iki 200 mlrd. kubinių metrų per metus, o Kinijoje ― iki 450 mlrd. kubinių metrų. Pagrindinis gamtinių dujų tiekėjų "mūšis" galimas būtent šiame regione, o kabutės prie žodžio "mūšis" neatsitiktinės ― esant tokiems augimo tempams visiškai neaišku, ar bus įmanoma patenkinti paklausą ir ar konkurencija įmanoma iš esmės. Tačiau Europos rinka yra įdomi, pirmiausia tuo, kad ji buvo ir išlieka mokiausia ir ją mažiausiai veikia įvairūs komercinės rizikos faktoriai.

Rusijos dujų projektai ES

2018 metų lapkričio pabaigoje paaiškėjo, kad du nauji dujotiekio projektai Rusijoje, "Turkish stream" ir "Nord Stream-2", bus įgyvendinti, nesvarbu, ką sako JAV politikai ir jų bendraminčiai Europoje.

Antroji "Turkish stream" linija, kuri, sprendžiant iš visko, drieksis maršrutu Turkija-Bulgarija-Serbija-Vengrija-Slovakija-Austrija, per metus aprūpins Europą 15,75 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. "Nord Stream–2" pajėgumai yra 55 mlrd. kubinių metrų per metus. Apskritai, jei Rusijos dujų tranzito per Ukrainą apimtis nepasikeis, Europa bus beveik aprūpinta. Yra ir rezervas ― lapkričio 21 dieną Turkijos ir Graikijos pasienyje sudaryta TAR ir TANAP dujotiekių jungtis, ir ši asociacija dabar turi teisę vadintis pietiniu dujų koridoriumi (PDK).

Galutinis PDK įgyvendinimas taip pat reikštų ilgiausio dujotiekio pasaulyje tiesimą. Maršrutas prasideda Kaspijos jūroje, Azerbaidžano "Šachta-Deniz-2" telkinyje, kerta Kaukazą ir Gruzijos pakrante nusidriekia į Juodąją jūrą. Dujotiekis "išnyra" Turkijos pakrantėje, eina per visą Turkiją iki pasienio su Graikija, kerta Graikijos teritoriją, kad pasiektų Albaniją. Čia jis pereina į Adrijos jūros pakrantę ir jos dugnu pasiekia Italiją.

Grandiozinis darbas: 3800 kilometrų, dviejų jūrų, šešių valstybių teritorija, kalnagūbriai! Grandiozinė ir kaina ― PDK pareikalavo beveik 40 mlrd. dolerių investicijų. Jo projektavimo pajėgumai bus 16 milijardų kubinių metrų dujų per metus, iš kurių šeši milijardai yra skirti Turkijai, o Europa gaus likusius dešimt. Žinoma, kyla "vaikiškas" klausimas: kada visa tai atsipirks?

O kaipgi Ukraina?

Leiskite į šį klausimą atsakyti šio projekto iniciatoriams ir investuotojams, o mums svarbiau tai, kad PDK, "Turkish stream" ir "Nord Stream-2" beveik visiškai sutampa su gamtinių dujų importo į Europą paklausos augimu. Ši trijulė Europai kasmet tiektų 80 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, tai beveik pakankamas kiekis iki 2035 metų.

Lieka dar 20 mlrd. kubinių metrų ir kol kas nematyti jokių naujų "dujotiekių tiesimo iniciatyvų". Kokios kyla rizikos? Rusijos dujų tranzito per Ukrainos teritoriją klausimas dar nėra išspręstas ― ar jo apimtys išliks tokios pačios, t.y. apie 100 mlrd. kubinių metrų dujų per metus?

Frazė "Tai priklauso nuo Ukrainos pozicijos" yra netinkama ― ši šalis laikosi pozicijos, į kurią atsižvelgdamos ES arba JAV priims sprendimus. Tai yra tokia sudėtinga kombinacija, kad "Kamasutros" autoriai bąla iš pavydo. Tačiau, jei be ironijos, čia yra svarbūs du momentai.

Kijevo režimas įtraukė Trečiojo ES energetikos paketo nuostatas į Ukrainos teisės aktus. Be to, "Gazprom" atsisako derėtis su Ukrainos "Naftogaz", kol bus baigtos visos jų tarpusavio bylos, ir Rusijos bendrovė neketina keisti savo pozicijos.

Kadangi dabartinis Rusijos ir Ukrainos tranzito susitarimas baigiasi 2019 metų pabaigoje, esama rizikos, kad ES nespės priversti įgyvendinti Trečiojo energetikos paketo nuostatas. Jeigu suspės, tai rizika išnyks. Algoritmas sunkus, bet Ukrainos tranzitui tai ― išsigelbėjimas.

Turi įvykti "Naftogaz" pasidalijimo procesas, vietoj vienos įmonės turėtų atsirasti ne mažiau kaip trys. Įmonė-dujų perdavimo sistemos operatorė (tai ir yra tranzitas), įmonė-dujų skirstymo sistemos operatorius (dujų tiekimas Ukrainos vartotojams), o trečioji bendrovė turėtų atlikti požeminių dujų saugyklų operatoriaus vaidmenį. Atsiradus tinkamam tranzito operatoriui, kurį turi nustatyti ES, viskas bus gerai, kitu atveju ― kaip "ponuliui" patogiau.

Kas lieka už dujotiekio projektų ribų, tai yra, koks yra SGD kiekis, kurio prireiks Europai iki 2035 metų? Nuo 20 iki 30 milijardų kubinių metrų, arba nuo 15 iki 23 milijonų tonų SGD. Jei nebus įmanoma išspręsti problemos su Ukrainos tranzitu, poreikiai bus daug didesni.

Jau pastatyti regazifikavimo terminalai leidžia Europai gauti iki 150 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų arba iki 200 milijonų tonų suskystintų gamtinių dujų. Stulbinamas kiekis, ir lieka tik įvertinti, kieno gali būti SGD? Pasaulyje yra daug SGD gamyklų ― daugelyje Afrikos šalių, Norvegijoje, JAV, Katare, Australijoje, o dabar ir Rusijoje. Yra apie ką pamąstyti, tiesa?

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

64
Dar šia tema
Importuota mažiau, o gauta daugiau: Lenkija pasiklydo, apskaičiuodama Rusijos dujų apimtis
ES ketina importuoti vis daugiau dujų
Ukrainos URM vadovas nurodė "veiksmingiausią sankciją" Rusijai
Koncernas "OMV" atskleidė investicijų į "Nord Stream-2" apimtį
JAV prezidentas Donaldas Trampas kalba priešrinkiminės kampanijos metu, archyvinė nuotrauka

"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?

(atnaujinta 12:07 2020.07.07)
Žiniasklaidoje paskelbtas planas, kaip Donaldas Trumpas gali likti valdžioje net pralaimėjęs rinkimus. Kaip jį vertinti?

JAV prezidentas susiduria su rimtomis perrinkimo antrai kadencijai problemomis. Atskiros apklausos rodo, kad jo atsilikimas nuo Džo Bideno jau viršija 10 procentų, silpnėja net tradicinių rėmėjų parama.

Žinoma, labai reikalą jam pagadino koronavirusas ir vadinamasis "juodas Maidanas", kurį papildomai pakursto oponentai. Ir tai ne vienintelis prezidento spaudimo įrankis — dar galima prisiminti kaltinimus rasizmu, Džono Boltono knygą, istoriją apie tai, jog Rusija neva Talibano rankomis žudo JAV karius Afganistane, o prezidentui tai nesvarbu, ir taip toliau.

Tam tikru momentu Trumpas pasimetė ir nežinojo, kaip reaguoti į blogėjančią situaciją. Tapo akivaizdu, kad jam reikalinga kontrataka, "planas B". Svarbus atsakomasis žingsnis — gili prezidento kalba prie Rašmoro kalno. Bet reikia ir veiksmų.

Kai Bidenas pareiškė, kad jis įsitikinęs, jog Amerikos kariuomenė išves Trumpą iš Baltųjų rūmų, jeigu pastarasis pralaimės rinkimus, bet atsisakys pripažinti jų rezultatus, į jo pasisakymą nebuvo atkreiptas didelis dėmesys. Dabar jis įgauna naują atspalvį, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Trumpo planą išlikti valdžioje bet kuriuo atveju. Nuomonės autorius — buvęs senatorius—demokratas Timas Wirthas.

Rinkimai parlamente

Wirtho teorija susideda iš kelių punktų. Pirmiausiai Trumpas, anot jo, padarys viską, kad laimėtų pačius rinkimus — tam gali būti rimtai "pravalyti" rinkėjų sąrašai; minimizuotas balsavimas paštu; pasitelkti stebėtojai, kurie griežtai kontroliuos (ribos) rinkimų procesą; komplikuotas balsavimas dideliuose miestuose, kad susidarytų eilės, ir žmonės nuspręstų neiti balsuoti.

Tariamas tokių žingsnių tikslas — padaryti taip, kad rinkimuose pirmiausiai sudalyvautų disciplinuoti Trumpo rėmėjai, o jo oponentai liktų namuose arba negalėtų nubalsuoti. Tačiau minėtus veiksmus galima vertinti ir kitaip — kaip suprantamą Trumpo siekį vykdyti rinkimus pagal nustatytas taisykles, kad juose nebalsuotų bele kas ir bele kaip.

Bet įdomiausi dalykai gali prasidėti, jeigu balsavimo rezultatai bus nepalankūs dabartiniam prezidentui. Kaip aiškina Wirthas, jeigu Trumpas pralaimi Bidenui, bet pastarojo persvara vadinamosiose "svyruojančiose valstijose" yra nedidelė, prezidentas pareiškia, kad (a) rinkimai buvo suklastoti, ir (b) į juos kišosi Kinija.

Pastarasis momentas reiškia, kad kalba apie nacionalinio saugumo reikalus, todėl prezidentas gali pasinaudoti ypatingomis galiomis (angl. emergency powers), ką patvirtins ištikimas Trumpui generalinis prokuroras. Galiausiai, atitinkamos valstijos nesugebės patvirtinti savo atstovų prezidento išrinkimui, ir bylos imsis Aukščiausias teismas, kuris nuspręs, kad valstijų atstovai turi susirinkti ir išrinkti prezidentą be atstovų iš ginčytinų valstijų.

Tačiau tuomet iškils kita problema — nei vienas iš kandidatų negaus reikiamo atstovų balsų skaičiaus, ir tada prezidentą turės išrinkti žemesnieji JAV parlamento rūmai. Ten daugumą turi demokratai, bet niunsas tas, kad šiuo atveju nuo kiekvienos valstijos bus vienas balsas, ir tada dauguma respublikonų pusėje — šachas ir matas.

Baigdamas, Wirthas pacitavo žinomą JAV ekspertą Fareedą Zakaria, kuris pasakė: "Donaldas Trumpas sumokės bet kokią kainą, sudarys bet kokį sandorį, panaudos bet kokią normą, kad išgyventų ir nugalėtų". Kartu Wirthas kaip ir Bidenas išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė neleis pažeisti konstitucinės tvarkos.

Kaip vertinti?

Pirma mintis, perskaičius Wirtho straipsnį — eilinė demokratų  provokacija prieš Trumpą, siekiant iš anksto pateisinti savo (nešvarius) ir diskredituoti jo legitimius veiksmus. Tačiau viskas gali būti ne taip paprasta.

Savo poziciją buvęs senatorius galėjo suformuluoti paprasčiau — tiesiog parašyti, kad Trumpas, greičiausiai, nesutiks su rinkimų rezultatais, jeigu nelaimės, ir visaip bandys likti valdžioje. O čia viskas labai detaliai — tarsi iš knygos. Galbūt, Baltųjų rūmų koridoriuose iš tikrųjų vyksta panašios kalbos?

Kad scenarijus visai realus, patvirtina ir pastovios Trumpo kalbos apie demokratų bandymus atimti valdžią iš tautos bei jų sąsajas su Kinija, taip pat Bušo-Goro precedentas. Pastaruoju atveju viskas baigėsi taikiai, bet Trumpas vargu ar pasiduos taip lengvai kaip Goras. Ir tuomet iš tiesų labai svarbus tampa kariuomenės vaidmuo.

Kaip rodo apklausos, armijoje dabartinis JAV prezidentas turi daug rėmėjų, bet jo persvara šiame rinkėjų segmente nėra totali. Kitaip tariant, lemiamu momentu vieni kariškiai gali paremti Trumpą, kiti — jo oponentus (vadinamoji "giluminė valstybė" stipri ir Pentagone). O tai jau pilietinio karo grėsmė?

Pernelyg apokaliptinis scenarijus? Galbūt. Bet kas galėjo patikėti, kad Amerikoje įvyks tai, kas vyksta dabar? Politikoje dažnai būna taip, kad beveik niekas kažko nesitiki, bet kai tai įvyksta, visi iš karto suranda tūkstantį paaiškinimų, kodėl tai įvyko (kaip, pavyzdžiui, TSRS subyrėjimo atveju). Tad, neskubėkime su išvadomis — paskaičiuokime viščiukus rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV kariai
Dar šia tema
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją
Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Rusijos nuolatinis atstovas: JAV yra kone apsėstos "kišimusi į rinkimus"
Город Вильнюс и башня Гедиминаса над ним

Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną

(atnaujinta 14:14 2020.07.06)
Esame labai jautrūs istorijai. Ypač naujausiai Lietuvos istorijai. Ją ginam. Tai patriotizmo išraiška. Ir akivaizdi veidmainystės iliustracija

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Tai žodžiai iš "Tautiškos giesmės" — Lietuvos himno. Tautos išrinktieji Seimo nariai sugiedojo himną ir išėjo į "neatostogas". Kodėl į "neatostogas"? Todėl, kad per 30 Nepriklausomybės metų šiai nacionalinei įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai taip ir nepavyko įteisinti Seimo narių atostogų. Taip pat kaip ir susimažinti nei iki 121, nei iki 99. Tradiciškai "mažinsis" jau kitos kadencijos Seimai. Tokia naujausia Lietuvos Seimo istorija.

Seimas neišėjo atostogauti — Seimas išėjo vasaroti. Baigiantis Seimo pavasario sesijai, Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis tarp darbų, kurių nepavyko nuveikti, išskyrė būtent šį, kad nepriimtas Seimo narių teisių ir pareigų įstatymas.

Pasak Pranckiečio, šiame įstatymo projekte numatytos ne tik Seimo narių atostogos, bet ir nuobaudos posėdžių nelankantiems parlamentarams. "Tai yra didelis kompleksinis darbas, kuris nepadarytas", — pabrėžė Seimo pirmininkas. Tačiau politikai mano, kad ir per likusius šio Seimo darbo mėnesius to padaryti nepavyks. Be to, nemažai jų mano, kad įteisinti Seimo narių atostogų ir nereikia.

Už vasarojančio Seimo langų ne tik vasara, bet ir saulės išblukinta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK).

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė — XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vid. — beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. — didžiąją dabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. — dalį dabartinės Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.

Yra kuo didžiuotis. Taip buvo. Yra tvirtai įsitikinusių ir tvirtinančių, kad LDK tiesiog užkoduota kiekvieno lietuvio genuose. Gal ir ne kiekvieno. Netgi ne kiekvieno Seimo nario. Bet tai genetikų ir antropologų tyrinėjimo objektas.

Kokia Lietuva buvo 1392–1430 ar 1920–1923 metais? Lankantis Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, ir žvelgiant į žemėlapiais padengtą fontaną, į klausimą atsakyti sunku. Žemėlapiai visiškai išbluko. Atnaujinti jų, kaip ir fontano, niekas neskuba. Visas dėmesys sutelktas į Lukiškių aikštę, į pliažą joje. Dar į šarvuotą raitelį su kalaviju ir skydu — Vytį.

Vytis yra Lietuvos Respublikos herbas. Vytis galbūt bus Lukiškių aikštėje, "Šimašiaus pliažo" vietoje. Taip prieš išeidamas vasaroti nusprendė Lietuvos respublikos Seimas. Kaip bus, galutinai nuspręs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Prieš tai — Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Priimant įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir moralei, paskutinę akimirką buvo pritarta grupės parlamentarų pataisoms, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti. Tačiau dėl Lukiškių aikštės memorialo vis dar vyksta teisminis procesas.

Dėl įstatymo dar turės apsispręsti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu pono Šimašiaus Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė jau kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Lukiškių aikštės įstatymą. Kreipimesi nurodoma, kad įstatymo projektas savo turiniu neatitinka esminių įstatymo požymių ir negali būti įstatymo reguliavimo objektu. Be kita ko kreipimesi pažymima, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja savivaldos autonomijos principui.

"Valstiečiai" prieš priimant įstatymą viešai irgi kritikavo siūlymą įstatymu įteisinti Vyčio skulptūros įrengimą, kol vyksta teisminis procesas. Tačiau galiausiai valdantieji bei beveik pusė opozicinių konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų priėmė įstatymą, kuris būtent tai ir numato.

Ramūnas Karbauskis nemano, kad veto atveju dėl šio įstatymo būtų šaukiama neeilinė Seimo sesija. Ir dar vasarą. O jeigu patriotizmo priepuolis? Ką gali žinoti. Taip pat ponas Karbauskis mano, kad sostinės savivaldybė pliažui galėjo pasirinkti apleistą ir neveikiantį fontaną prie Seimo. Fontaną, padengtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiais.

"Prie Seimo yra toks fontanas uždengtas tokiu trikampiu. Tai yra patyčia iš Vilniaus savivaldybės, nes ten Vilniaus savivaldybės teritorija. Tai mes sakėme, kad geriau tame "katlavane" (rus. duobėje) būtų pripylę smėlio vietoj to fontano, kuris kažkada buvo, ir ten būtų tas pliažas ir tegul žmonės ilsisi. Bet tai nebūtų ta vieta, kur žuvo, buvo nužudyta tiek žmonių", — "Žinių radijui" sakė Karbauskis.

Tai, kad pliažą būtų galima įrengti aikštėje prie Seimo, sakė ir parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. "Prie Seimo, turbūt niekas neabejotų, kad ten, kur buvęs fontanas <...> kur dabar yra pievelė, jei ten žmonės imtų degintis, abejoju ar ten kas nors imtų dėl to pergyventi ir tapatintis su kokiais nors negerais dalykais", — LRT radijui sakė Pranckietis.

"Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!" — bus giedama liepos 6 dieną — Valstybės dieną. Ar Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną himnas vieningai skambės visose Vilniaus miesto aikštėse, greitai išgirsime. Rinktis tikrai yra iš ko. Nuo "Open Beach" Lukiškių aikštėje iki LDK "katlavano" Nepriklausomybės aikštėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.