Maskvos Raudonoji aikštė, archyvinė nuotrauka.

Lietuvoje vėl aptikta "Kremliaus ranka"

156
(atnaujinta 12:37 2018.12.20)
Lietuvoje atskleistas platus "šnipinėjimo tinklas". Jo agentai šnipinėjo Rusijos naudai. Lietuvos valstybės saugumas buvo ties katastrofos riba. Tik kruopštus specialiųjų tarnybų darbas išgelbėjo nuo žlugimo šalies laisvę ir nepriklausomybę

Rinkimų be Kremliaus įtakos nebūna

Lietuvoje rinkimai jau "ant nosies". O kokie gali būti rinkimai be Kremliaus įsikišimo. Juk niekas nepatikės, kad Maskva nevadovauja rinkimų procesui kaimyninėje šalyje, ypač tokioje svarbioje visai Europos Sąjungai ir NATO, kaip Lietuva. Jei Kremliaus nurodymu skiriamas JAV prezidentas, tuomet pats Dievas įsakė Vilniaus vyriausiosios rinkimų komisijos protokolus tvirtinti Lubiankoje.

Netikite? Štai jums įrodymai. Iš pradžių "žmonės su rusiškomis pavardėmis" ištisus metus žlugdo lietuvių tikėjimą "miško brolių" šventumu ir kova už Lietuvos laisvę, žengiant petys į petį su vokiečių išlaisvintojais. O jau rinkimams artėjant, užvaldę dokumentus su žyma "slaptai", šnipai ruošėsi nepastebimai rinkimų naktį pakeisti urnas su balsavimo biuleteniais. Tuo pačiu atvesdami į valdžią ištikimus Kremliui politikus.

Žinoma, Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas ir Vyriausiasis policijos komisariatas atskleidė ne visą informaciją apie klastingus piktadarių, "šnipinėjusių Rusijos naudai", kėslus. Tyrimo paslaptis. Tačiau, jei, neduok Dieve, suskaičiavus balsus vietos savivaldos rinkimų, o svarbiausia — prezidento rinkimų metu, pasirodys, kad laimėjo "netinkami kandidatai", tuomet paaiškės visos Kremliaus įtakos Lietuvos rinkimams detalės. Vėl netikite? Tiek to, palaukime.

Šnipai po kiekvienu krūmu

Štai ir su mokytojų streiku įdomi istorija susiklostė. Kai tik nepatenkinti mokytojai paskelbė protestą, visi iš karto pradėjo šaukti apie garsiąją "Kremliaus ranką". Neva jo šnipai drumsčia sąžiningų Lietuvos piliečių protus ir bando įsiūbuoti valtį prieš rinkimus. O kaipgi kitaip? Pačiai Daliai Grybauskaitei teko užtarti protestų organizatorius. Juk tikri patriotai — konservatoriai — negali būti Kremliaus agentai. Įtikino, tačiau nuosėdų liko.

O kad nekiltų abejonių, jog šalyje pilna šnipų, reikia tvirtų įrodymų. Štai jie, prašom. Valstybės saugumas nemiega — sulaikytas pagrindinis Kremliaus rezidentas Lietuvoje ir visas jo žvalgybos tinklas. Paaiškėjo, kad tai — Algirdas Paleckis, buvęs Seimo narys, buvęs Vilniaus mero pavaduotojas. Pamenate, juk tai būtent jis pasakė, kad 1991 metų sausio 13 dieną šalia Vilniaus televizijos bokšto "savi šaudė į savuosius".

Tokius žodžius galėjo pasakyti tik Lietuvos valstybės priešas. Ir jeigu anksčiau teismas buvo atlaidus Paleckiui ir skyrė jam tik baudą bei "iškėlė į viešumą", tai šiuo metu gailestingumo nesitikėk. Bus skirta griežčiausia bausmė. Pagal baudžiamąjį kodeksą — nuo dvejų iki dešimties metų kalėjimo.

O kad niekam nekiltų abejonių dėl to, kad Paleckis vykdo Maskvos nurodymus, buvo areštuotas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, nuolat gyvenantis Lietuvoje. Taip, taip, tas pats Ivanovas, kuris jau atsėdėjo du terminus dėl grėsmės "valstybės saugumui". Jo bute rastas ginklas! Matyt, visas automatų arsenalas ir patranka sukilimui surengti ir "žaliesiems žmogeliukams" pasitikti. Nesvarbu, kad po vienos dienos Ivanovas turėjo būti paleistas, taip ir nenustačius jokios svarbios sulaikymo priežasties. Bet juk nuosėdos lietuvių protuose išliko.

Sutriko lietuvių atmintis

"Pirmiausia, aš galiu pakomentuoti tai kaip eilinę šios valstybės (Lietuvos — Sputnik) rusofobinės politikos elemento apraišką. Antra, kaip didžiulį žingsnį atgal demokratinių teisių ir laisvių srityje, kurių ieškodamos Baltijos šalys politiniu požiūriu atsisuko į Vakarus ir skubėjo integruotis į NATO ir Europos Sąjungą. Būtent tai buvo paskelbta kaip pagrindinė idėja prisijungti prie šių struktūrų", — sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Vilniaus policija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

O ką dar belieka atsakyti į grubias Lietuvos valdžios provokacijas Rusijai? Beprasmiška ką nors įrodinėti ir kelti diskusijas. Lieka tik skėsčioti rankomis.

Primename, kad pagrindiniai — Lietuvos prezidento — rinkimai vyks gegužės 30 dieną. O prieš tai, gegužės 9-ąją, Pergalės dieną, tūkstančiai lietuvių ateis prie sovietų karių, atidavusių savo gyvybes už Lietuvos išlaisvinimą nuo vokiečių fašistų įsibrovėlių, kapų. Ir galima drąsiai teigti, kad tai taip pat bus interpretuojama vietinių "patriotų" kaip didžiulis Rusijos kišimasis į naujojo Lietuvos prezidento rinkimus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

156
Tegai:
šnipinėjimas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos ambasada: "šnipinėjimo skandalas" — Lietuvos valdžios antirusiška akcija
"Atsisakė demokratijos": Rusijos URM atsakė į naują antirusišką išpuolį Lietuvoje
Seime – atviras Rasos Juknevičienės kaltinimas "provokacija Kremliaus naudai"
"Plieninė Rasa" prašo Lietuvos VSD apsaugoti ją nuo "Sputnik"
Estijos gynybos ministras išvengė atsakymo į klausimus apie "Kremliaus agentus"
Partija Lietuva — visų rinkimų kampanijos metu surengė krepšinio varžybas, archyvinė nuotrauka

Ar padės Lietuvos krepšinio žvaigždės politikos naujokams laimėti Seimo rinkimus?

(atnaujinta 18:49 2020.09.22)
Posakį, kad krepšinis Lietuvoje yra antroji religija, žino ir jaunas, ir senas. Besidomintis krepšiniu ir nelabai. Krepšinio svarba ir jo populiarumu vėl galime įsitikinti. Ne tik sporto kontekste. Politinio marketingo kontekste. Su moraliniu-kriminaliniu elementu

Šių Seimo rinkimų politinės aikštelės naujokai — Tomo Pačėso vadovaujama partija "Lietuva — visų" su žinomais krepšininkais ir sąrašo vedliu politologu Algiu Krupavičiumi priešakyje — save vadina "politiniais startuoliais".

Buvusio krepšininko ir krepšinio trenerio, Alytaus miesto tarybos nario Tomo Pačėso partija "Lietuva — visų" tikrąja "pandemija" vadina emigraciją ir sako sieksianti dvigubos pilietybės.

Partija piktinasi, kad Lietuvos pilietybės per pastaruosius keliolika metų neteko šalį garsinantys žmonės. Todėl, anot jo, itin svarbu užtikrinti, kad išvykę lietuviai galėtų turėti dvigubą pilietybę.

Kaip pavyzdį partijos vedlys Pačėsas įvardijo krepšininką Žydrūną Ilgauską, iš kurio Lietuvos pilietybė buvo atimta 2015 m. Dėl to partija "Lietuva — visų" jau kreipėsi ir į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą.

Partijos sąrašo lyderis politologas Krupavičius pristatė ir daugiau partijos "Lietuva — visų" rinkimų programos gairių.

"Lietuva — visų" sako, kad šaliai reikia įsivesti realius progresinius mokesčius. "Siūlome vokišką modelį, kuris išties ekspertų ir ekonomistų vertinimais yra logiškas ir patikrintas", — sakė Krupavičius.

Krupavičius teigia, kad Lietuvai reikia keisti "elitistinį" mokyklos modelį. Anot jo, jį reikia pakeisti lygybės principu grįstu modeliu, kuris yra Suomijoje. "Modelis veikia gerai, dviračio išradinėti nereikia", — sakė partijos sąrašo lyderis.

Partija "Lietuva — visų" siūlys suteikti piliečiams teisę paleisti Seimą jo kadencijos metu referendumo keliu. Tokią galimybę, anot politologo A. Krupavičiaus, jau ne vienerius metus turi latviai. "Tauta pasakė, kas turi būti lyderiais", — tvirtino jis.

Partija Lietuva – visų palengvins Seimo paleidimą 1
Screebshot
Partija Lietuva – visų palengvins Seimo paleidimą 1

"Lietuva — visų" žada naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę.

"Mūsų siūlomas modelis veikia anglasaksiškose šalyse, kur parlamento narys turi neliečiamybę tik parlamentinei veiklai. Jei parlamento narys patenka į kriminalinę veiklą, jam neliečiamybė nėra taikoma", — sakė Krupavičius.

Taigi, politologui Agiui Krupavičiui naujų dviračių išradinėti nebūtina — jie išrasti vokiečių, suomių, latvių ir kitų. Galima "pasiskolinti".

Šios partijos rinkimų šūkis: "Lietuva visų, žmogus — pirmiausia".

Su šia partija rinkimuose sėkmę bandys tokie gerai žinomi krepšininkai kaip Artūras Jomantas, Steponas Babrauskas bei Valdemaras Chomičius. Jie patekti į Seimą bandys kandidatuodami vienmandatėse apygardose.

Rinkimų programą pristato krepšinio varžybos 2 копия
Screenshot
Rinkimų programą pristato krepšinio varžybos 2 копия

Pats Pačėsas kandidatuos vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje. Jo numeris sąraše — pats paskutinis — 51. Pirmuoju numeriu partijos rinkimų sąraše įrašytas politologas Algis Krupavičius.

Politologas Algis Krupavičius iki birželio pabaigos ėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekano pareigas, tačiau dėl akademinės etikos pažeidimų, kitaip tariant, dėl plagiato, VDU įgaliojimų politologui nepratęsė.

Teisingumo ministerijos skelbiamais šių metų kovo 1-osios duomenimis, partija "Lietuva — visų", buvusi Emigrantų partija, vienija beveik 4,5 tūkst. narių. Ši partija narių skaičiumi lenkia "Centro partiją-Tautininkus", Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

Partija "Lietuva — visų" savo programą ir kandidatus į deputatus pristato ir partijos "veidaknygėje".

Partijos Facebook'e anonsuojamos krepšinio varžybos, Rūtos Janutienės knygos pristatymas. Į kadrą pakliuvo ir krepšininkai broliai Lavrinovičiai. Nors jie nėra nei partijos "Lietuva — visų" nariai, nei balotiruojasi į Seimą. Tačiau nėra ką prikišti — kadre visi krepšininkai. O krepšinis Lietuvoje antroji religija, kurią eksploatuoja ir politikai, ir verslas.

Pagaminta partijos Lietuva - visų 3
Screenshot
Pagaminta partijos Lietuva - visų 3

Pastaruoju metu broliai Lavrinovičiai sulaukė daug visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Daugiau negu visų partijų rinkimų kampanijos kartu sudėjus.

Prasidėjo nuo to, kai garsi pramogų verslo pora — Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis — viešai pasiskelbė atsisakantys "Telia" paslaugų. Atsisakymo motyvas — "Telia" telekomunikacijų paslaugas teikianti bendrovė, kuri save įvardija kaip socialiai atsakingą, savo reklamos kampanijai pasirinko krepšininkus brolius Lavrinovičius, kadaise teistus už išžaginimą.

Didžiuliai dėl Lavrinovičių palieka Telia 4
Screenshot
Didžiuliai dėl Lavrinovičių palieka Telia 4

Situacija virto skandalu. Į skandalą "Telia" sureagavo — sustabdė kritikos sulaukusią reklamą. Tai sukėlė dar daugiau diskusijų.

Vieni tvirtino, kad broliai savo praeities nuodėmes atpirko ir nusipelnė gyventi ramiai. Kiti teigė, jog tokiems nusižengimams moralinės senaties būti negali ir tokia reklama — tai lyg žavėjimasis buvusiais nusikaltėliais.

Šia tema pasisako vis daugiau pramogų versle žinomų žmonių.

Į krepšininkų pusę stojęs lietuvių populiariosios estrados dainininkas Kastytis Kerbedis socialiniame tinkle pamiršęs mandagumą išplūdo Didžiulių porą neapykantos kupinais žodžiais.

Lavrinovičių pusėn stojęs A. Pogrebnojus taip pat kirto J. Didžiuliui. "O ką tu padarei dėl Lietuvos?" — savo Facebook'o laiko juostoje klausė žymus drabužių dizaineris.

Savo poziciją išsakė ir menininkas Algirdas Gataveckas. Menininkas savo Facebook'o laiko juostoje svarstė, kad "jei už nusikaltimą gavo bausmę ir atliko ją, tai ar teisiškai teisingas požiūris į juos žiūrėti kaip į nusikaltėlius kurie turi būti apriboti visą likusį gyvenimą?".

Meninkas klausia, "ar šie krepšininkai skirtus turnyrų medalius gavo ar ir tų ne turėtų gauti? Taip nusikaltęs negali gauti valstybinių apdovanojimų, nes tai parašyta įstatyme. Valstybiniai apdovanojimai yra atimami, jei esi nuteisiamas. Tačiau nusikaltęs gali dalyvauti reklamose, taip kaip gali gauti turnyrų medalius. Įstatymas to nedraudžia. Ar turėtų?" — klausia Gataveckas savo Facebook draugų ir sekėjų.

Negalėjo nutylėti ir "blogeris" Zeppelinus Raimondas Navickas.

Raimondas Navickas savo Facebook'o laiko juostoje priminė, kad "teisė išpirkti kaltę, teisė pasitaisyti ir tapti padoriu žmogumi, teisė "būti pamirštam", teisė į objektyvų teismą ir teistumo panaikinimą iki šiol buvo neatsiejama Vakarų civilizacijos dalis". Savo samprotavimus Zeppelinus iliustravo.

Lietuvos krepšinio pasaulis nieko nepalieka abejingais 5
Screenshot
Lietuvos krepšinio pasaulis nieko nepalieka abejingais 5

Krepšinis Lietuvoje nieko nepalieka abejingų. Žymūs krepšininkai verslininkams gali privilioti naujų klientų, o politikams — rinkėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
policija, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Rimta kova dėl Seimo vietos. Kaip ir kam Jonas Noreika-Generolas Vėtra padės rinkimuose
Priešrinkiminis nuotykis: du seni draugužiai valtyje, neskaitant Lietuvos
Grybai ir politika. Ar įspūdingas grybų derlius padeda kandidatams į Seimą atsipalaiduoti?
Antilenkiška staigmena. Lietuvos teisėjai nusprendė įsikišti į politiką
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Antilenkiška staigmena. Lietuvos teisėjai nusprendė įsikišti į politiką

(atnaujinta 15:50 2020.09.22)
Lietuvos teisėjų taryba kategoriškai nesutinka su premjero parama teismų reformai Lenkijoje, kuri pažeidžia pagrindinę taisyklę — nepriklausomybę ir nešališkumą. Paaiškėjo, kad teisėjai parodė nelojalumą tiek vykdomajai valdžiai, tiek vienai iš politinių jėgų

Dvi pagrindinės nesutaikomos pastarųjų metų Lietuvos politinės jėgos — konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, LVŽS) — prie rinkimų artėja su panašiais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. Remiantis naujausia "Vilmorus" atlikta nuomonės apklausa, kurią paskelbė "Lietuvos rytas", atotrūkis tarp TS-LKD ir LVŽS yra mikroskopinis. 15,1 proc. rinkėjų yra pasirengę balsuoti už valstiečius, o 14,9 proc. — už konservatorius. Ir tai atsižvelgiant į tokių apklausų paklaidą, kuri paprastai yra apie tris procentus.

Taigi, visiškai įmanoma, kad rinkimų nugalėtoją teks nustatyti teismuose. Beje, panaši situacija klostosi ir JAV prezidento rinkimuose. Ir šiandien ten viskas taip painu, kad vyriausiosios JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjos Ruth'os Ginsburg mirtis gali radikaliai paveikti rinkimų rezultatus. Jei skirtumas tarp Trampo ir Baideno atsidurs paklaidos ribose, balsų skaičiavimas iš rinkimų komisijos bus perkeltas į Aukščiausiojo teismo posėdžių salę. O ten susidarė pusiausvyra. Pusė teisėjų yra konservatoriai, pusė — demokratai. Tik vieno teisėjo paskyrimas vietoj mirusios Ginsburg gali nulemti rinkimų baigtį.

Paralelės peršasi savaime. Ir jei šiandien JAV Aukščiausiajame Teisme yra penkiasdešimt demokratų prieš penkiasdešimt konservatorių teisėjų, tai Lietuvoje pusiausvyra yra tik vienos politinės jėgos — TS-LKD — naudai. Tai matyti iš naujausių teisėjų, kurie pagal Konstituciją neturėtų kištis į politiką, pareiškimų. Prisiminkite neseniai paskelbtą Konstitucinio Teismo pareiškimą, kad LVŽS vadovaujama vyriausybė yra "neteisėta". Visus tuos metus tylėjo, o štai dabar garsiai pasisakė. Premjeras Saulius Skvernelis šią Konstitucijos sergėtojų kalbą jau pavadino "keista".

Ir štai dar viena dabartinės Lietuvos teisėjų tarybos ataka prieš premjerą ir valdančiąją koaliciją. Savotiškos įstatymų sergėtojų profesinės sąjungos ataka.

"Lietuvos Vyriausybės vadovo pasisakymus apie Lietuvos paramą Lenkijos valdžios vykdomai teismų reformai vertiname kaip nulemtus įtempto rinkiminio laikotarpio ir atsiribojame nuo bet kokių šią reformą palaikančių teiginių", — žiniasklaidoje cituojamas Teisėjų tarybos pranešimas.

Tai yra, teisėjai tarsi pripažįsta, kad ministro pirmininko pareiškimas yra grynai politinis žingsnis, ir išsižada vyriausybės vadovo žodžių. Tuo pat metu patys teisėjai tapo šios politinės kovos dalyviais. O juk galėtų nutylėti arba bent jau deklaruoti savo poziciją po trijų savaičių — po Seimo rinkimų. Šiuo klausimu laiko pakanka. Juk teismų reforma Lenkijoje, kurią, beje, kritikuoja ir aukščiausia ES vadovybė, nėra vienos dienos klausimas. O štai naujosios Seimo sudėties rinkimai jau spalio 11 dieną. Ir bet kokia, net ir mažiausia vienos iš politinių jėgų klaida gali pakreipti svarstykles į priešo pusę.

Verta priminti, kad per paskutinius 2016 metų Seimo rinkimus, po pirmojo turo, susiklostė panaši padėtis. Tuomet, suskaičiavus balsus daugiamandatėse apygardose, konservatoriai aplenkė valstiečius tik vienu mandatu. Ir jie jau šventė pergalę, o jų lyderis Gabrielius Landsbergis matavosi premjero fraką. Tačiau po dviejų savaičių, per balsavimą vienmandatėse apygardose, tuomet dar mažai žinomos partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" atstovai iškovojo tvirtą pergalę. Atotrūkis buvo toks didžiulis, kad jokios konservatorių apeliacijos teismuose nebūtų padėjusios. Jiems teko susitaikyti ir ketveriems metams atsisėsti į opozicijos kėdę.

Šiandien, sprendžiant iš naujausių apklausų, situacija yra beveik tokia pati. O pagal pirmojo rinkimų turo (spalio 11 dieną) rezultatus vis tiek nebus įmanoma įvertinti galutinės tos ar kitos partijos pergalės. Tačiau negalima atmesti varianto, kad "naujos valdžios" klausimas turės būti išspręstas padedant teisėjams.

Ir dar priminsime, kad prieš paskutinius rinkimus politinėje loterijoje tik mėgėjas galėjo lažintis dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamos LVŽS pergalės. Juk tuomet apklausų favoritėmis buvo tik dvi tradicinės partijos — konservatoriai (TS-LKD) ir socialdemokratai (LSDP). Bet lietuvis rinkėjas "iš provincijos" trenkė kumščiu ir suteikė valdžią šalyje naujai politinei jėgai — "valstiečiams". Kiek jie patenkino rinkėjų pokyčių viltis? Tai galutinai paaiškės tik po antrojo rinkimų turo — spalio 25 dieną.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lenkija, teisėjai, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija nori įtraukti ES ir JAV į situaciją Minske
Lietuva ir Lenkija aptarė protestus Baltarusijoje: žada paramą ir bevizį režimą
Lietuvos ir Lenkijos SAM vadovai įsipareigojo kartu toliau kovoti su COVID-19 plitimu
Ekspertas: ES neduos Lenkijai pinigų jos idėjoms dėl Baltarusijos
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ispanijos pilietis savo išsiuntimą Lietuvos sieja su "miško brolių" kritika

(atnaujinta 16:04 2020.09.23)
Šių metų rugpjūtį anksčiau Lietuvoje gyvenęs Mikelis Puertas sužinojo, kad jam draudžiama įvažiuoti į šalį, už ką buvo sulaikytas daugiau nei savaitei

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Ispanijos pilietis Mikelis Puertas (Miquel Puertas) papasakojo interviu Sputnik Mundo, už ką Lietuvos valdžia įtraukė jį į "juodąjį sąrašą" ir uždraudė atvykti į šalį iki 2023 metų.

Nuo 2006 iki 2016 metų jis gyveno Lietuvoje ir dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Po to, kai Puertas savo "Facebook" puslapyje pradėjo reikšti nesutikimą su Vakarų politika remti perversmą Ukrainoje, dėl kurio buvo nuverstas demokratiškai išrinktas prezidentas Viktoras Janukovičius, jis sulaukė "visokių grasinimų" iš vietinių ultranacionalistų.

Be to, universitete jis buvo paprašytas "sudaryti sutartį su sąžine", kad išlaikytų savo darbą. Ispanijos pilietis atsisakė "nedvejodamas".

Šių metų rugpjūtį Puertas nusprendė praleisti atostogas Lietuvoje. Atvykęs į respubliką jis sužinojo, kad pateko į "juoduosius sąrašus", pagal kuriuos jam draudžiama įvažiuoti į šalį iki 2023 metų. Apie tai jis sužinojo po to, kai buvo sulaikytas ir pristatytas į Pabėgėlių priėmimo centrą. Ten jis praleido daugiau nei savaitę.

Anot užsieniečio, jam "net neleido prisijungti prie interneto". Jis taip pat pažymėjo savo "teisinį pažeidžiamumą", nes Lietuvos "juodieji sąrašai" "nėra viešai prieinami, jie yra slapti ir neturi jokios teisinės kontrolės".

Puertas pridūrė, kad žmonės tiesiog "įtraukiami į šiuos sąrašus ir išmetami iš šalies". Jis teigė, kad naudojasi visomis teisinėmis priemonėmis, siekdamas "priversti Lietuvą" atsisakyti praktikos sudaryti nepageidaujamų asmenų sąrašus.

Kalbėdamas apie tokių veiksmų priežastis, Ispanijos pilietis mano, kad viena iš jų yra "nesveikas Lietuvos valdžios susidomėjimas" jo asmeniu dėl kritikos vietos "nacionalinių herojų", bendradarbiavusių su naciais, atžvilgiu.

"Jei kalbate apie tai, galite turėti rimtų problemų: galite atsidurti už grotų arba būti deportuoti, kaip buvo mano atveju. Vien už tai, kad konstatuojate istorinius faktus. Lietuvos režimas turi rimtų problemų kuriant tautinį identitetą, ir visi pareiškimai, prieštaraujantys oficialiai mitologijai, yra suvokiami kaip valstybės nepriklausomybės puolimas", — pažymėjo Sputnik pašnekovas.

Kaip pavyzdį Puertas pateikė Lietuvos opozicijos politiką, buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį Algirdą Paleckį, kuris, jo nuomone, yra "ryški politinio persekiojimo auka". Pasak jo, "Lietuvos teisinė mašina nepalieka jo nė minutei vieno" dėl jo politinių įsitikinimų ir nesutikimo su Rusijos "demonizavimo" politika.

Šiuo metu Ispanijos pilietis su asmeniniu advokatu rengia skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl "Lietuvos režimo", kuriame, pasak jo, opozicionierių persekiojimas, pagrobimas ir net kankinimas tapo įprastu reiškiniu.

Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940–1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. "Miško broliai" galimai prisidėjo prie civilių gyventojų ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos.

Tegai:
Lietuva, Ispanija
Dar šia tema
Titovas: Lietuvoje paleista teisminė mašina, skirta išbraukti mane iš politikos
Lietuvos žydai pasipiktino dėl naujo LGGRTC direktoriaus patarėjo paskyrimo
Plungės rajone nupjautas kryžius, skirtas Lietuvos "partizanams"
Lemtinga trijų žodžių frazė. "Rusų" politikas Lietuvoje sumokėjo už tiesmukiškumą