Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka.

ateinantys metai atneš Lietuvai?

101
(atnaujinta 13:12 2018.12.29)
Paprastai gruodžio pabaigoje įprasta ne tik apibendrinti išeinančių metų rezultatus, bet ir pažvelgti į ateitį. 2019 metai Lietuvai atneš ne tik mokesčių reformą, bet ir naują vietos valdžią bei prezidentą

Baigėsi antrieji "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos", vadovaujamos Ramūno Karbauskio, valdymo metai. Priešaky naujas etapas, kurio rezultatai daugiausia priklausys nuo to, ar "valstiečiai" sulauks palaikymo iš savivaldybių ir Prezidento rūmų.

Pastaruoju metu stiprėja valdančiųjų "valstiečių" ir opozicijoje esančių konservatorių, kuriuos tiesiogiai remia Dalia Grybauskaitė, konfrontacija. Su artėjančiais prezidento rinkimais ji pasieks aukščiausią tašką. Kovoje dėl prezidento posto vietos tarybų ir merų bei vienuolikos Europos Parlamento deputatų rinkimai atsidūrė šešėlyje. Tačiau vietos valdžios institucijos turi atlikti sunkų darbą ― įgyvendinti visas valdančiosios koalicijos reformas.

Mokesčiai — tai šventa

Tai ir mokesčių reforma, į kurią opozicija per visus 2018 metus laužė savo ietis. Valdantieji sunkiai, tačiau reformas "prastūmė". Net prezidentė buvo priversta pasirašyti dokumentą. Bet būtent mokesčių reforma iš esmės pakeis žaidimo taisykles tarp verslo ir valstybės. Valdantieji tikina, kad vargšai gyvens lengviau, o turtingieji turės pasidalinti su vargšais. Kaip tai įvyks? 2019 metai viską parodys. Apskaitininkai paskutinėmis metų dienomis koreguoja įmonių ataskaitas. O mokesčių institucijos rengiasi papildomoms įplaukoms į biudžetą.

Beje, būtent nuo mokesčių reformos daugiausia priklausys prezidento rinkimų rezultatai. Juk jie vyks gegužės mėnesį, o tai reiškia, kad pirmojo ketvirčio rezultatai parodys, ar "valstiečiai" eina teisingu keliu, ar ne.

Be to, 2019 metais padidės minimalus darbo užmokestis, nuo kurio priklausys ne tik valstybės tarnautojų, bet ir daugumos neturtingų Lietuvos gyventojų, kurių šalyje beveik 400 tūkst., gerovė. Minimalaus darbo užmokesčio padidėjimas iki 430 eurų leis Lietuvai bent neatsilikti nuo kitų ES šalių įvairiuose "Eurostato" reitinguose.

Už saugumą reikia mokėti

Ateinančiais metais Lietuva įsitvirtins tarp penkių NATO šalių, kurios atitinka pagrindinį Šiaurės Atlanto aljanso finansinį kriterijų ― skirti gynybai bent 2% BVP. Sunku tai padaryti, bet būtina. Už nepriklausomybę po NATO skėčiu reikia mokėti ne žodžiais, o žvangančiomis monetomis.

Ir ne tik už valstybės, bet ir energetikos nepriklausomybę. Išlaidų pareikalaus plaukiojantis SGD terminalas bei Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su Europos elektros tinklais projektai.

Visa tai reikalauja šimtų milijonų eurų. Jūs sakysite, kad geriau juos skirti paprastų lietuvių gyvenimo lygiui pagerinti? Gaila, bet ne Vilnius tai sprendžia. Įstojote į ES ir NATO? Taigi, laikykitės visų Europos Komisijos ir Šiaurės Atlanto aljanso nurodymų.

Tolerancijos maršas

2019 metais Lietuvos laukia reikšmingas įvykis kultūriniame ir socialiniame gyvenime.

Trečią kartą LGBT atstovai išdidžiai žygiuos pagrindine sostinės gatve. "Baltic Pride" gėjų paradas vyksta pakaitomis kiekvienoje Baltijos šalių sostinėje. 2018 metais jis buvo suderintas su Latvijos nepriklausomybės šimtmečiu. Dabar atėjo laikas Lietuvos valdžios institucijoms surasti vertingą valstybės istorijos įvykį, kuris galėtų būti papuoštas vaivorykštės spalvų vėliavomis.

Europos struktūros labai akylai stebi pakantumą įvairioms mažumoms. Seksualinėms — ypač! Būtent transseksualai, gėjai ir lesbietės — lakmuso popierėlis, kuris tikrina šalies gyventojų ištikimybę Europos vertybėms.

Apie tautinių mažumų diskriminaciją prisimenama daug rečiau. Atseit, yra Konvencija dėl tautinių mažumų teisių apsaugos Europoje, ja ir vadovaukitės. O tai, kad po 27 nepriklausomybės metų didžiulė Latvijos ir Estijos gyventojų dalis vis dar gyvena su "nepiliečių" stigma, Briuseliui, regis, nerūpi. Regis, Lietuvoje tautinėms mažumoms esame pakantesni. 1991 metais visiems lenkams, rusams ir kitų tautybių atstovams buvo išduoti Lietuvos pasai. Bet iš tikrųjų lėtai, neskubėdami valdininkai užveržia varžtus ― apriboja kitataučių teisę mokytis savo gimtąja kalba. Tiesa, žadama netrukus priimti naują įstatymą "Dėl tautinių mažumų". Galbūt net artimiausiais 2019 metais. Tačiau pažadais sotus nebūsi.

Mes — čempionai! Mūsų — trys milijonai!

Jau 2019 metais Lietuva gali labai padidinti retėjančią gyventojų populiaciją. Jei ne praktiškai, tai bent teoriškai. Jei per referendumą gegužės mėnesį dauguma rinkėjų pasisakys už dvigubą pilietybę,

tuomet Lietuvos piliečių skaičius vėl gali pasiekti tris milijonus. Tie, kurie kažkada gavo ES šalių pasus, galės atkurti savo pradinę pilietybę. Po kito surašymo Statistikos departamentas galės išdidžiai pranešti, kad "Mūsų — trys milijonai!"

Šis krepšinio sirgalių himnas vėl skambės Europos krepšinio čempionatų metu. Ką gali žinoti, gal mūsų krepšininkai atsigaus ir vėl sugrįš į Lietuvą su Europos pirmenybių medaliais. O paskui juos sirgalius dar kartą pradžiugins plaukikai, lengvaatlečiai ir gimnastai. O galbūt net futbolininkai...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

101
Tegai:
prezidentas, valdžia, mokesčių reforma, Lietuva
Dar šia tema
Vyriausybė parengė planą demografinei padėčiai gerinti
Socialdemokratai: nuo kitų metų savivaldybių laukia sunkmetis
Karbauskis patvirtino, kad paskyrė kandidatą į kultūros ministro postą
Gabrielisu Landsbergis ir Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Lietuva sustiprins "Didžiąją Kinijos sieną". Ar gal visgi susiprotės?

(atnaujinta 16:27 2020.10.30)
Į valdžią atėję konservatoriai jau paskelbė stiprinsiantys antirusišką ir antibaltarusišką frontą. Bet apie tai, kaip jie užmegs santykius su Kinija — antrąja pasaulio ekonomika, būsimos valdančiosios koalicijos lyderiai kol kas tyli

Ketvirtadienį centro dešiniųjų liberalių konservatorių koalicija derėjosi dėl pagrindinių savo programos principų ir veiksmų ateinantiems ketveriems metams. Pagrindinis dėmesys skiriamas vidaus problemoms: ekonomikai, švietimui, socialinei politikai ir kovai su koronavirusu.

Tačiau apie užsienio politiką vis dar kalbama atsargiai. Matyt, jie laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų. Ir jei viskas bus daugiau ar mažiau aišku su artimiausiais kaimynais — Rusija ir Baltarusija, santykiai su oficialiuoju Pekinu bus kuriami atsižvelgiant į Vašingtoną ir Briuselį.

Yra žinoma, kad Trampas yra griežtos konfrontacijos su Kinija šalininkas. Tačiau Baidenas užima švelnesnę poziciją Kinijos kryptimi. Ir jei demokratai grįš į valdžią JAV, Lietuvos konservatoriams teks prikąsti liežuvį. Būdami opozicijoje, jie galėjo sau leisti šiek tiek laisvumo — atvirai palaikyti Tibeto nepriklausomybę, tarptautiniu mastu lobuoti Taivano autonomiją. Grįžus į valdžią tokius teiginius teks pamiršti. Juk Rusijos ir Baltarusijos kroviniams pasitraukus iš Lietuvos tranzito, klausimas praktiškai išspręstas.

"Lietuvos geležinkeliams" ir Klaipėdos uostui teks pasikliauti tik konteineriais su kiniškomis prekėmis ir iš dalies į Europą keliaujančiomis kazachų prekėmis. Jei ir jie bus nukreipti į Rusijos Ust Lugą arba eis šiaurės jūros keliu lydimi Rusijos ledlaužių laivyno, Klaipėdos prieplaukos ir bėgiai Baltarusijos ir Rusijos kryptimi netrukus apaugs žole. Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai susidurs su sunkiais laikais, o Baltijos šalių biudžetuose atsiras didžiulės spragos.

Baltai turi pasakyti ačiū... koronavirusui. Milijardai eurų, skirti Vilniui, Rygai ir Talinui kovai su šia infekcija, padės trijų šalių ekonomikoms kurį laiką atsilaikyti. O toliau viskas labai miglota.

Belieka dėti viltis į revoliuciją Minske. Jei pavyks nuversti Lukašenką ir įskiepyti baltarusiams "europines vertybes", vėl bus atkurtas tranzito koridorius į Ukrainą, aplenkiant Rusiją. Jis bus labiau naudojamas kariniams tikslams, o ne Baltijos šalių ekonomikai skatinti.

Juk NATO bazių žiedas aplink Maskvą sumažės iki minimalaus dydžio, o Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis praktiškai sunaikinta JAV, kurios ruošiasi dislokuoti savo naujausias viršgarsines raketas, galinčias pataikyti į bet kokius taikinius Rusijoje ir Baltarusijoje. Rusijai Baltarusijos placdarmo praradimas reikš griežtą pralaimėjimą akistatoje su NATO. Baltijos frontas pasaulio žemėlapyje gali virsti dar viena karšta vieta, panašia į Siriją. Ar jūs to norite, lietuviai, latviai, estai?

Tai reiškia, kad geopolitika vėl dominuos pasaulio ekonomikoje, kurioje Kinija užims vieną iš pagrindinių vaidmenų. Kaip žinote, Pekinas turi daug daugiau sąlyčio taškų su Maskva nei su Vašingtonu. Ir ne tik ekonominiu, bet ir kariniu-politiniu aspektu. Tai yra, Rusija greičiausiai sugebės įtikinti kinus nukreipti savo krovinius iš Lietuvos į Arkties kryptį.

Ir tada Pekinas bet kokį Lietuvos valdžios puolimą prieš jį gali laikyti paskutiniu lašu be paskutinio Kinijos perspėjimo. Arba tai bus dar vienas Dalai Lamos vizitas ir jo priėmimas aukščiausiu lygiu Lietuvos Seime. Arba prezidento, užsienio reikalų ministro, arba Lietuvos Europos parlamentarų kalba iš aukštųjų ES ir JT tribūnų ginant Tibeto ir Taivano separatistus. Kitas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimas, kuriame Kinijos valdžia ir didžiausios įmonės bus atvirai vadinamos grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui, gali tapti tokiu negrįžtamu tašku.

Taigi konservatoriai — visų prieš Kiniją nukreiptų iniciatyvų steigėjai — turės labai atidžiai kontroliuoti savo žodžius ir kūno judesius ties "Kinijos siena", nuo kurios prasideda Didysis XXI amžiaus versijos šilko kelias.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), JAV, Lietuva, Kinija
Dar šia tema
Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų
Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?

(atnaujinta 12:47 2020.10.30)
Pagaliau, su 2-uoju rinkimų turu, pasibaigė Lietuvos 2020 metų Seimo rinkimų maratonas. Ir, kaip ten bebūtų, pasibaigė jis visišku Landsbergių klano ir jo statytinių laimėjimu. Matyti, kas šituo džiaugiasi, o kas liūdi. Ir įdomu — ką gi tai žada Lietuvai?

Iš tiesų, jau 1-ame ture ligi šiol valdžiusioji LVŽS patyrė rimtą pralaimėjimą. Ir vilčių "atsitiesti" 2-ame nebuvo daug: tiek 4-eri metai neišpildytų pažadų, tiek Verygos karantininė politika, tiek, galų gale, ir visą tą 4-ių metų laikotarpį vykdyta "antivalstietiška" sisteminės žiniasklaidos (pradedant LRT, baigiant "Delfiu" ir pan. kanalais) propaganda, vis dėlto padarė savo. Ir, kaip matyti iš galutinių rezultatų, joks revanšas neįvyko...

Štai — pirmą vietą užėmusi Landsbergio-Šimonytės TS-LKD naujame Seime turės 50 mandatų. Na, ir pasikvietę talkon Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją formuos naują vyriausybę. Anot jų bendros deklaracijos, visuomenė šiuose rinkimuose išreiškė pasitikėjimą "demokratiją" ir "žmogaus teises" gerbiančioms partijoms. Bet žinant, kaip "demokratiją" supranta konservatoriai (pavyzdžiui, prisiminkime 2008 m. "naktinę reformą" ir kruvinąją 2009 metų sausio 16 dieną) ir "žmogaus teises" — liberalai (imkime nors "Laisvės partijos" programinius siekius: įteisinti vienalytes partnerystes ir legalizuoti lengvuosius narkotikus), sveikesnio proto nepraradusiems piliečiams šitokios šnekos didelio pasitikėjimo kelti neturėtų.

Tuo tarpu su 32-ais mandatais palikusi LVŽS, anot Ramūno Karbauskio, ruošiasi tapti būsimosios opozicijos "stuburu" ir priešintis, esant reikalui, antisocialiniams bei "vaivorykštiniams" naujųjų valdančiųjų siekiams. O ir LSDP, ir Darbo partija konkretesnių pozicijų šiuo momentu neišreiškia ir, panašu, bus pasirengusios savotiškai "žaisti" ir su valdžia, ir su opozicija.

Taigi, laimėjo konservatoriai ir liberalai. Žodžiu, Landsbergiai. Ir vyriausybės pagrindu bus atitinkama trijulė (TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija). Anot buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, šitai — "geriausia, kas tokiu metu galėjo nutikti Lietuvai". Šiuos žodžius tikriausiai galime laikyti tikslia išraiška to, kaip į šių 2020 metų Seimo rinkimų rezultatus žiūri labiausiai antiliaudiniai ir, be to, kompradoriškiausi Lietuvos kriminalinio-buržuazinio elito elementai.

Na, o įvykus šiam, atseit, "geriausiam" (anot Grybauskaitės) 2020 metų Seimo rinkimų scenarijui, ko reikėtų laukti Lietuvai — pačiai šaliai ir tautai?

Be bendro konteksto (kuris turėtų būti aiškus ir apskritai iš 30-ies "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo metų, ir iš 2008–2012 metų TS-LKD valdymo laikotarpio), jau ir dabar turime užuominų...

Pavyzdžiui, Šimonytė "diržų veržimosi" vengia, teigdama, esą, kadangi Lietuva priklauso eurozonai, šis klausimas nebeaktualus, koks buvo 2008–2009 m., tuo tarpu Europos Parlamente sėdintis Kubilius yra gerokai atviresnis: anot jo, būtent tai ir teks daryti netolimoje ateityje, kad tik pavyktų sumažinti biudžeto deficitą...

Tuo tarpu su Laisvės partija į naująjį 2020–2024 metų Seimą patekęs neaiškios orientacijos "vienaragis", atseit, "profesionalus gėjus" (taip jis save ir įvardija) Tomas Vytautas Raskevičius labai konkrečiai taikosi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Iš to jau galima įsivaizduoti, koks nausėdiškos "gerovės valstybės" kūrimas laukia mūsų per ateinančius 4 metus: biudžeto socialinėms garantijoms karpymai, privataus kapitalo siautėjimas, ir taip pat priverstinės "tolerancijos" žengimas į vis naujas aukštumas. Štai kas mūsų laukia.

Ir, tai žinant, reikėtų nepamiršti, kad šitokia situacija didžiąja dalimi yra būtent pastaruosius 12 metų vykusio Lietuvos vystymosi, o gal tiksliau — nuosmukio tiesioginė pasekmė (apie šitai kalbėjau ankstesniame rinkimų temai skirtame straipsnyje). Ir, atsižvelgiant tiek į bendras tendencijas, tiek į įvykusį politinį posūkį, panašu, kad šis procesas neišvengiamai eis toliau.

Tiesa, kaip visur, taip ir šioje naujoje vyriausybėje egzistuos prieštaravimų: vien TS-LKD esanti takoskyra tarp liberaliojo ir konservatyviojo flango šiuo atveju, kai valdančiąją daugumą sudarys 74 mandatai, gali daug reikšti, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamų lengvųjų narkotikų legalizavimų arba vienalyčių partnerysčių (ar, juo labiau, "santuokų") klausimais. Neatmestinas ir tolimesnis TS-LKD skilinėjimas, kaip į 2020–2024 m. Seimą nepatekusio Rimanto Dagio grupės atveju.

Be to, nereikia pamiršti ir Lietuvos "apačių": negana to, kad turėsime štai tokią valdžią, jau dabar turime vadinamąją "kovido" problemą ir prastėjančius ekonominius rodiklius, kurie leidžia suprasti, kad nauja pasaulinė krizė visai nebetoli. Šiuo požiūriu, Landsbergių klano tiesioginis valdymas ne tik pagilins šalies bėdas, bet vis labiau pravėrinės nišą realiai antisisteminei politikai.

Belieka klausimas: ar šia proga pavyks pasinaudoti, ar eilinį kartą ji bus "pramiegota"? Į jį ir atsakys ateinantys 4-eri metai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?

Laivybos kompanija MSC ketina atnaujinti konteinerių paskirstymą Klaipėdoje

(atnaujinta 18:47 2020.10.30)
Uosto duomenimis, per šių metų tris ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 478 778 TEU konteinerių, tai 11,5 proc. mažiau nei pernai

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Pasaulinė laivybos kompanija "Mediterranean shipping company" (MSC) patvirtino savo planus dėl konteinerių paskirstymo Klaipėdos uoste atnaujinimo, praneša uosto spaudos tarnyba.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir laivybos kompanija MSC surengė nuotolinį susitikimą konteinerių srautų perspektyvų aptarti.

"Buvome patikinti, kad Klaipėdos uostas išlieka kaip svarbi vieta MSC dėmesio lauke ir artimiausiuose laivybos kompanijos veiklos planuose. Mes savo ruožtu pažadėjome užtikrinti sklandų bendradarbiavimą bei dėmesį jų poreikiams, taip pat pristatėme pradedamus ir planuojamus uosto plėtros projektus, sustiprinsiančius uosto konkurencines galimybes", — teigia Latakas.

Pokalbio metu buvo patikinta, kad MSC planai dėl konteinerių paskirstymo centro Klaipėdos uoste yra rimti. Tai rodo ir LKAB "Klaipėdos Smeltės" savininkų sprendimas įsigyti naujus STS kranus konteinerių krovai bei nemažinti darbuotojų skaičiaus.

Per šių metų tris ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 478 778 TEU konteinerių, tai yra 11,5 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet konteinerių apyvarta mažėjo visuose pagrindiniuose konteinerius kraunančiuose Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose.

MSC yra viena iš konteinerinės laivybos linijų lyderių pasaulyje, savo atstovybes turinti 155 valstybėse. Jai šiuo metu priklauso 560 laivų. MSC grupei priklausanti TIL turi 65 konteinerių terminalus visame pasaulyje, taip pat ir Klaipėdos uoste veikiančią LKAB "Klaipėdos Smeltė".

Tegai:
Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Kai kurie Klaipėdos apskrities vienkiemių gyventojai dar neatsisako pagalbos mygtukų
Gražiausias Klaipėdos simbolis — "Meridianas" — išvyko į doką remontui