Высоковольтные линии электропередачи

Kodėl Lietuva gąsdina save galimu elektros tiekimo Rusijos nutraukimu?

150
(atnaujinta 08:31 2019.01.09)
Baltijos valstybės nusprendė pasitraukti iš BRELL sistemos. Tačiau Rusija vis tiek kalta. Kodėl?

Praeitų metų birželį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.

Kaip šiame kontekste teigiama Lietuvos prezidentūros pranešime, "Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos iki 2025 m. bus galutinai atjungtos nuo sovietinio BRELL elektros žiedo ir įjungtos į modernius ir saugius kontinentinės Europos tinklus. Tai užkirs kelią bet kokiems mėginimams energetiką naudoti kaip geopolitinio šantažo įrankį".

Tačiau iki 2025 metų dar toli, ir lietuvių baimės akys kaip niekad didelės. Į krūvą sumesta viskas, ką tik galima buvo sumesti.

Pinigai arba šviesa!

Kriminaliniuose filmuose populiari frazė — piniginė arba gyvybė. Neseniai Lietuvos valstybinė televizija parodė siužetą, kurio pagrindinė mintis buvo ta, kad arba Baltijos valstybės turės vienaip ar kitaip mokėti Rusijai pinigus, arba ji nutrauks joms elektros tiekimą. Logika kaip visada "geležinė".

Atsieta nuo bendro tinklo, Kaliningrado sritis visą reikalingą energiją greitai gamins pati, ir pirmuosius izoliuoto elektros tinklų darbo bandymus planuoja jau šių metų gegužę — kaip tik per Europos Parlamento rinkimus ir antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą. Ideali proga surengti "blackout'ą" (visiškai nutraukti elektros energijos tiekimą), kuris gali kainuoti Lietuvai 3 milijardus eurų.

Tačiau tai kraštutinis variantas, ir, greičiausiai, kaip manoma, "piktoji" Rusija turi gudresnį planą — užtikrinus energetinę Kaliningrado srities nepriklausomybę, bent iki 2025 metų priversti Baltijos šalis mokėti už elektros dažnio reguliavimą (Estijos skaičiavimais, vien jai už tai kasmet gali tekti pakloti apie 30 milijonų eurų).

Bet ir tai dar ne viskas. Neatmetama, kad Kremlius ruošia sąskaitą BRELL sistemos dalyviams už pasitraukimą iš jos bei sutarties pažeidimus ir šiame kontekste gali reikalauti iš jų pirkti elektrą iš Kaliningrado srities ir/ar Baltarusijos atominės elektrinės.

Galiausiai, nerimą Baltijos valstybėms kelia tai, kad su Rusija dėl jų atsijungimo nuo BRELL derėsis Briuselis, kurio požiūris į santykius su Maskva kiek kitoks.

Trumpai tariant, Lietuvoje iš nieko pučiamas eilinis baimės burbulas. Kaip visa tai galima vertinti?

Man ir vėl man

Jeigu pradėtume nuo elektros atjungimo klausimo, iš karto norisi prisiminti du dalykus. Pirma, šiandien Lietuvoje be perstojo kalbama apie karinę Rusijos grėsmę (vien isterija dėl pratybų "Zapad 2017" ko verta), bet rusai kažkodėl vis nepuola. Antra, Maskva nuolat kaltinama tuo, kad naudoja energetiką kaip geopolitinės įtakos instrumentą, tačiau dujų tiekimo Lietuvai niekas nenutraukė, ir jos bendradarbiavimas su "Gazpromu" tęsiasi.

Kodėl Rusija turėtų visiškai nutraukti elektros tiekimą į Lietuvą, neaišku. Tačiau kada šalies žiniasklaidai ir "ekspertams" rūpėjo atsakymai į tokius "nereikšmingus" klausimus? Svarbiausia toliau plėtoti politiškai reikalingą "Rusijos grėsmės" (karinės, energetinės, kibernetinės, informacinės ir taip toliau) diskursą.

Kitas įdomus momentas primena sceną iš filmo "Vestuvės Malinovkoje", kai herojus dalina daiktus ir beveik viską pasiima sau. Kitaip tariant, Baltijos valstybės nusprendė trauktis iš BRELL, ir Rusija buvo priversta tam pasiruošti, bet kai tik iškyla galimo kaštų kompensavimo klausimas, iš karto prasideda kalbos apie klastingą ir agresyvų Kremliaus elgesį — tai yra, vienam viskas, o kitam nieko, ir dar su nuostata, kad taip ir turi būti. Tačiau realiame gyvenime taip nebūna. Už "malonumą" paprastai reikia mokėti (kaip už SGD terminalą "Independence").

O pabaigai — viena citata, susijusi su galimu Maskvos reikalavimu Lietuvai pirkti Baltarusijos atominės elektrinės generuojamą elektrą, kurios ji atsisakė įstatyminiu būdu: "Šiandien mes kalbame, kad nepirksime, deja, aš nematau kito šaltinio regione, iš kur mes galėtume pasigaminti ar pirkti. Astravas bus pagrindinis šaltinis, ir mes pagal rinkos, pagal energetinius dėsnius būsime priversti pirkti elektrą ir už ją mokėti tokią kainą, kuri bus padiktuota. Mes norime dirbti bendrai su Europa, bet mes nieko nedarome, kad prieš tai turėtume nustoti dirbti su Rusija. Apie tai kalbama, ir nekalbama, kada bus išjungtos linijos", — pažymėjo 2009–2012 metais energetikos ministro pareigas konservatorių vyriausybėje (!) ėjęs Arvydas Sekmokas.

Taigi, Lietuvoje toliau kuriami politizuoti mitai apie Rusiją, kuri tik ir galvoja, kaip ką nors mums atjungti, bet tuo pat metu nori užsidirbti. O baigsis viskas tuo, kad tiesiogiai ar netiesiogiai pirksime "nesaugią" Astravo atominės elektrinės generuojamą elektrą, kaip toliau perkame "Gazpromo" dujas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

150
Dar šia tema
Bus užkonservuotas 8-asis didžiausios Lietuvoje šiluminės elektrinės blokas
Elektros energijos perdavimo tinklui modernizuoti bus skirta beveik 3 mln eurų
Gegužę bus bandoma atskirti Kaliningrado srities ir Baltijos šalių energetikos sistemas
Rusijoje prasidėjo pratybos Vandenyno skydas-2020

Atgimusios tradicijos: Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą

(atnaujinta 17:15 2020.08.05)
Rusija atgaivina jūrines jūrų laivyno tradicijas, ir tai patvirtina plataus masto manevrai Baltijos jūroje, kuriuos vykdo Baltijos, Šiaurės, Juodosios jūros laivynai ir Kaspijos flotilė

Rusijos karinių jūros pajėgų pratybos "Vandenyno skydas-2020", kuriose dalyvauja daugiau nei 30 laivų, jūrų aviacija ir oro gynyba, pakrančių kariai ir jūrų pėstininkai, Baltijos jūroje prasidėjo rugpjūčio 3 dieną. Karo laivai išplaukė į jūrą iš savo bazinių punktų, sprendė minų dislokavimo užduotis tam skirtose vietose.

Karinio jūrų laivyno jūreiviai mokosi atremti smūgius iš oro, sunaikinti priešo viršvandeninius ir povandeninius laivus. Praktikuojamas taktinių puolimo pajėgų desantas pakrantėje. Atliekami praktiniai smūginių ir priešlėktuvinių raketų paleidimai, artilerijos ugnis ir kitos užduotys. "Vandenyno skydas-2020" manevrams vadovauja Rusijos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Intensyvus pratybų planas ir tiesioginė vadovybė liudija įvykio svarbą, kurio fone yra asociacijos su prieš pusę amžiaus pasaulio jūrų istorijoje vykstančiomis didžiausiomis sovietinių jūrų pajėgų operatyvinėmis -strateginėmis pratybomis "Vandenynas". Tada manevrai vienu metu vyko keturių vandenynų vandenyse, kuriuose dalyvavo apie 300 karo laivų. Buvo praktikuojami karinių jūrų pajėgų smogikų būriai, išbandytas karinio jūrų pajėgų pajėgų ir turto centralizuoto valdymo ir valdymo efektyvumas keliomis strateginėmis kryptimis.

Šiandien Rusijos laivynas į vandenynus grįžta aukštesnio technologinio lygio, turėdamas didesnes galimybes su mažesniu skaičiumi viršvandeninių  ir povandeninių laivų.

Manevrai baigsis jūrų pajėgų perkėlimu į nuolatines bazes Baltijos, Šiaurės ir Juodosios jūros laivynuose ir Kaspijos flotilėje. Tačiau bazėse esantys laivai nestovės. Rugsėjį prasidės strateginės vadovybės štabo "Kaukazas-2020" pratybos, kuriose svarbų vaidmenį vaidina Juodosios jūros laivynas ir Kaspijos flotilė.

Darbinė aplinka

Rugpjūčio 3 dieną įvykę Baltijos laivyno mūšiai išsprendė daugybę kovos povandeninio karo ir oro gynybos kovinio rengimo misijų, vykdė įvairaus sudėtingumo artilerijos šaudymus į sunkioje situacijoje esančius oro ir jūros taikinius.

Tuo tarpu Chmelevkos poligone Kaliningrado srityje heterogeniška Baltijos laivyno pajėgų grupė atliko puolimą desanto nusileidimo ant nepritaikytos pakrantės metu. Šiame epizode veikė apie du tūkstančiai kariškių, daugiau nei 20 antvandeninių ir pagalbinių laivų, 18 orlaivių ir jūrų aviacijos sraigtasparnių, daugiau nei 30 jūrų korpusų karinės įrangos ir inžinerinių vienetų.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Nusileidimo metu Baltijos laivyno grupės minų traleriai palydėjo laivus "Koroliov", "Minsk", "Kaliningrad", "Jevgenij Kočeskov" ir projekto 21820 desantinius katerius.

Paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniais "Ka-27PS" į krantą pristatyti atskiri inžinerinių mazgų būriai, kurie užtikrino minų praėjimus, kad būtų galima saugiai dislokuoti desanto pajėgas. Sulaukę jūrų pėstininkų būrio kovinės paramos, sąlyginio priešo pozicijas užpuolė daugiau nei 25 šarvuočių "BTR-82A" su jūrų pėstininkų korpuso karinio oro pajėgų puolimo bataliono personalu. Kariškiai užtikrino prieštankinę gynybą ir juos labai pagyrė karinių jūrų pajėgų vadas Nikolajus Jevmenovas.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Laivyno pajėgos Baltijos jūroje ir toliau veikia dieną ir naktį. Karinių jūrų aviacija nepertraukiamai vykdo skrydžius. Kariniai oro gynybos vienetai vykdo tarprūšinę sąveiką ir aprėpia laivyno pajėgas – taktinių pratybų su gyva ugnimi ir praktinių raketų paleidimo formate, dalyvaujant 400 karių ir 50 karinės technikos vienetų.

Tuo tarpu "jūrų tankistai" naikina sąlyginio priešo krante esančią jėgą, įrangą ir orlaivius. Apie 400 Baltijos laivyno armijos korpuso atskiro tankų pulko karių atliko 50 kilometrų žygį standartine įranga ir vykdė pavyzdinį gyvą šaudymą "priešo" naudojamų masinio naikinimo ginklų sąlygomis (tankų šarvai radioaktyviąją spinduliuotę sumažina maždaug 100 kartų).

Net trumpa apžvalga atskleidžia Rusijos karinių jūrų pajėgų pratybų "Vandenyno skydas-2020" įvairovę ir mastą.

Karinio jūrų laivyno prioritetai

Vašingtonas ir Briuselis skausmingai reagavo į neseniai įvykdytą Rusijos karinio jūrų laivyno papildymą moderniais strateginiais povandeniniais laivais "Borei-A" ir daugiafunkciais povandeniniais laivais "Jasen-M", vadindami tai iššūkiu, į kurį Pentagonas neturi atsako.

Baltijos laivynas vystosi sparčiai, pastaraisiais metais sulaukęs daugiau kaip 20 naujų laivų su aukšto tikslumo tolimojo nuotolio raketomis. Tame tarpe "Karakurt", kurie neturi analogų pasaulyje. Netrukus bus pateikti naujos kartos viršgarsiniai raketiniai ginklai.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą.

Kaliningrado srityje, kur yra Baltijsko miestas — viena iš dviejų pagrindinių Baltijos laivyno bazių, nuolat stiprinamas įvairus būrių ir pajėgų grupavimas. Visos Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų raketų brigados yra modifikuotos OTRK "Iskander-M" (tame tarpe 152-oji brigada Černiachovske) ir įvaldoma "jūrų tema". Tačiau Rusija stato naujus karinio jūrų laivyno laivus ne tam, kad gąsdintų savo kaimynus.

Pagrindiniai Baltijos laivyno uždaviniai yra šie: Rusijos ekonominės zonos ir gamybinės veiklos sričių apsauga, laivybos saugumo užtikrinimas, Rusijos vyriausybės užsienio politikos veiksmų įgyvendinimas ekonomiškai svarbiose pasaulio vandenyno vietose (verslo vizitai, bendros pratybos, taikos palaikymo operacijos).

Šių operatyvinio-strateginio jūrų pajėgų formavimo funkcijų svarbą liudija nuolatinis NATO laivų minų grupės buvimas Baltijoje, amerikiečių B-52H strateginių bombonešių skrydžiai 180 km nuo Sankt Peterburgo, Rusijos Federacijos karinės-ekonominės blokados scenarijai, kurie reguliariai praktikuojami Aljanso karinio jūrų laivyno pratybų metu.

Šiandien 5-ojo JAV armijos korpuso vadovybė įsikūrė Lenkijoje. Liepos mėnesį Latvijoje buvo baigtos trijų dienų NATO oro pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo daugiau nei 20 naikintuvų ir pagalbinių orlaivių iš penkių aljanso valstybių narių ir Suomijos. Buvo teigiama, kad manevrų tikslai yra pagerinti vadovavimo ir kontrolės įgūdžius, bendradarbiavimą ir oro patruliavimo procedūras (naudojant AWACS). Faktiškai šešių šalių smogiamieji lėktuvai vykdė kovinę sąveiką Baltijos šalių operacijoje prieš Rusiją.

Anksčiau JAV oro pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Jeffrey Lee Harrigianas teigė, kad Pentagonas turi planą pralaužti Rusijos oro gynybos sistemą Kaliningrado srityje.

Maskva yra priversta imtis atsakomųjų priemonių, sukurti reikšmingą jūrų pajėgų potencialą vakarų strategine kryptimi – antžeminių laivų formavimą, dyzelinių povandeninių laivų padalinį, pagalbinių ir paieškos bei gelbėjimo laivų formavimą, karinio jūrų laivyno aviaciją, pakrančių būrius, Baltijos laivyno oro gynybos vienetus. "Projektuoti" į vakarus kitų trijų laivynų operacines galimybes.

Baltijos laivyno koviniai laivai dalyvauja didelio masto manevruose, vykdo kovinę tarnybą netoli savo gimtųjų krantų, vykdo misijas Indijos ir Atlanto vandenynuose ir yra nuolat pasirengę atremti realią potencialaus priešo agresiją, raketas ir smūgius iš oro. Panašias užduotis šiandien sprendžia Šiaurės, Juodosios ir Ramiojo vandenyno laivynai. Net Rusijos karinio jūrų laivyno manevrų Baltijos šalyse pavadinimas daug ką pasako. Vis dėlto "Vandenyno skydas-2020" yra skydas, o ne koks nors kardo kirtis (Saber strike), kur septyni puola prieš vieną, ar tvirtinantis, kad dominuoja pasaulyje, griausmas ("Global Thunder").

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos jūra, Rusija, pratybos
Rikša su kauke, archyvinė nuotrauka

Nuspręsta: Kiniją "smaugs" dešimt susirinkusių. Ar bus pakviesta Rusija?

(atnaujinta 14:54 2020.08.05)
Šaltojo karo su Kinija neišvengiamumo suvokimo, kuris greičiausiai apims sankcijas, ekonominių ryšių ribojimą, abipusį šnipinėjimą ir kitas konfrontacijos formas, fone, Vakarų ekspertai pradeda ieškoti kažkokio stebuklingo būdo nugalėti Pekiną

 Vienokiu ar kitokiu pavidalu, beveik visos Vašingtone, Londone ar Briuselyje aptariamos Kinijos drakono "nugalabijimo" galimybės reiškia tam tikros plačios antikinietiškos koalicijos sukūrimą, siekiant kolektyviai izoliuoti, neutralizuoti ir sugriauti Kiniją pagal maždaug tą patį modelį, kuris buvo sėkmingai naudojamas kovoje prieš TSRS.

Tačiau, jei kai kurių pagrindinių principų lygmeniu nėra įvairovės, tai konkrečių šių principų įgyvendinimo lygmenyje iškyla rimta problema, kurią bandant išsispręsti lūžta prezidentų, ministrų pirmininkų, diplomatų ir analitikų ietys.

Faktas yra tas, kad tiek kai kuriose Europos sostinėse, tiek JAV "minčių rinkiniuose" jau susidaro pagrįstas įspūdis, kad dėl tam tikrų priežasčių išsiskiria daugelis ES šalių (ypač šiuo klausimu išsiskiria Vokietija, Prancūzija ir Italija), taip pat kai kurios Azijos šalys, kurios nenori dalyvauti kaip JAV pėstininkai naujame Šaltajame kare prieš Kiniją.

Be to, jos nenori mokėti pinigų už JAV pergalę šiame kare (tai išreiškiama amžinuose skandaluose dėl Vokietijos ir Prancūzijos nenoro mokėti du procentus BVP už Amerikos teikiamą "karinę priedangą") ir jie net nėra pasirengę tuoj pat taikytis su visiškais apribojimais, pvz., tiekia Kinijos bendrovės "Huawei" 5G tinklams įrangą į Europos Sąjungą, kas neįtikėtinai pykdo "antikiniškus vanagus" Vašingtone ir Londone. Atsižvelgiant į europiečių pareiškimus apie realų savo armijos sukūrimą ir Makrono pareiškimus apie norą vykdyti nepriklausomą (tai yra ne "prorusišką", bet ne "proamerikietišką") užsienio politiką, kyla įtarimų, kad bus labai sunku ir brangu išplėsti aljansą prieš Kiniją. Šiuo metu tik suintensyvėjo šios problemos sprendimų paieška.

Autoritetingame žurnale "Foreign Affairs", kuris leidžiamas globojant įtakingos užsienio reikalų ministro tarybos, analizuojami du požiūriai į šią problemą, iš kurių vieną galima pavadinti "Donaldo Trampo požiūriu", o kitą — "Boriso Džonsono". Atsižvelgiant į didžiulę įtaką, kurią "Council on Foreign Relationsine" daro Amerikos elitui ir proamerikietiškam elitui Europoje, ("smegenų centras" yra kelių populiarių sąmokslo teorijų herojus, kuriuose jis laikomas vos ne "šešėline JAV vyriausybe), verta pasidomėti metodais, kurie siūlomi išspręsti į amerikiečius orientuotos pasaulio tvarkos krizę ir sėkmingai kovoti su "Kinijos problema", juo labiau kad jie yra tiesiogiai susiję su Rusija.

Nepaisant to, kad paskutinis straipsnis užsienio reikalų tema buvo paskelbtas antrašte "Demokratijų taryba gali išgelbėti daugiašališkumą (tarptautiniuose santykiuose. - Sputnik)", Siūlomi metodai vis dar yra sutelkti į faktinį Vašingtono dominavimo (bent Vakarų) pasaulyje išsaugojimą ir skirtumas slypi konkrečiuose Amerikos hegemonijos palaikymo būduose.

Kaip atspirties tašką argumentavimui, autoritetingo amerikiečių leidinio autoriai pradeda nuo teiginio, kad egzistuojanti pasaulio tvarka vos kvėpuoja, o pagrindinė grėsmė dabar yra ne koronavirusas, o Kinija ir Rusija.

"Bet dar prieš koronaviruso pandemiją daugiašalė sistema, kurią JAV padėjo sukurti po Antrojo pasaulinio karo, buvo vos pajėgi išspręsti aktualiausias pasaulio problemas. COVID-19 parodė, kad karalius — nuogas, tačiau iš tikrųjų karalius kurį laiką buvo netinkamai apsirengęs. 

Visuotiniam ekonominio svorio centrui persikėlus į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, struktūroms, turinčioms pasaulinių ambicijų, tapo neįmanoma reikalauti patikimos lyderystės be reikšmingo atstovavimo šiame regione.

Tačiau G7, atsiradęs po 1973 metų naftos šoko, vis dar turi tik vieną narė —Japoniją — už euroatlantinio regiono ribų. G20, kuris buvo suformuotas po 1997 metų Azijos finansų krizės ir parodė savo vertę per 2008 metų pasaulinę finansų krizę, pasirodė esąs per daug nesuderinamas politiniu požiūriu ir pagal savo galimybes patikimai išspręsti tarptautines problemas. Tuo tarpu JT saugumo taryba buvo pažeista "agresyvaus autoritarizmo atgimimo Kinijoje ir Rusijoje".

Tai labai drąsi diagnozė, kurią galima sumažinti iki šios tezės: "Viskas pražuvo ir niekas neveikia!"

Atitinkamai, siūlomi du sprendimai: vienas — Trampo, kitas — Džonsono. Džonsonas pirmasis sugalvojo naujos struktūros idėją. Gegužės mėnesį jis pasiūlė sukurti dešimties didžiausių demokratijų aljansą, sudarytą iš G7 šalių bei Australijos, Indijos ir Pietų Korėjos, pavadintą D10, kad būtų galima koordinuoti telekomunikacijų politiką ir plėtrą.

Alternatyva Kinijos rinkos lyderei "Huawei", kurios dominavimas 5G technologijoje sukėlė plataus masto susirūpinimą dėl saugumo. Netrukus po to, kai Trampas atšaukė G7 susitikimą birželio mėnesį ir pasiūlė G11 formatą rudenį vyksiančiame viršūnių susitikime. Įveikusi Džonsono pasiūlymą, naujoji Trampo grupė apims tas pačias šalis kaip D10, bet čia taip pat numatoma įtraukti ir Rusiją.

Rusijos ir Kinijos vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

Užsienio reikalų ekspertai nerekomenduoja kviesti Rusijos į šį klubą ir jie renkasi "D10 variantą", tai yra, Džonsono schemą, tačiau tai nėra svarbiausias dalykas. Šios rekomendacijos motyvacija kelia didelį susidomėjimą, ir ji slypi tame, kad net jei Rusiją bus galima kažkaip įtikinti dalyvauti kovoje prieš Kiniją, Trampo schema vis tiek atrodys labai prastai ir ilgainiui taps beviltiška dėl to, kad pirmiausia turi būti pastatyta antikiniška darbotvarkė, tačiau iš Džonsono schemos tariamai galima išgauti tam tikrą pozityvią kryptį, tai yra, tam tikrą vienijančią idėją, kuri leis sukurti ne "sąjungą prieš Kiniją", bet tam tikrą "aljansą visų labui".

Teigiama darbotvarkė, be abejo, apima tuščių šūkių rinkinį — "Demokratija", "Laisvė" ir "Žmogaus teisės".

Ypač smagu, kad tokios pozityvios darbotvarkės atsiradimas yra priešpastatomas dabartinei užsienio politikai Vašingtone: "JAV gali priešintis Kinijos vadovaujamam Azijos infrastruktūros investicijų bankui, "Belt and Road" iniciatyvai ir Rusijos tiesiamam dujotiekiui "Nord Stream-2"i, tačiau bus sunku įtikinti kitas šalis padaryti tą patį, nebent jos sugalvos įtikinamų alternatyvų. Vašingtonas negali ką nors įveikti niekuo nepasinaudodamas."

Šio požiūrio problema yra ta, kad mažai tikėtina, kad "Demokratija" ir "Laisvė" su užrašu "Pagaminta JAV" pakeis Rusijos dujas Vokietijai arba Kinijos investicijas Italijai. Čia galėtų dirbti amerikiečių pinigai, tačiau Vašingtonui tokių santykių nereikia nepriklausomai nuo konkretaus būsimojo prezidento vardo: tiek Baidenui, tiek Trampui reikia kolonijų, tačiau mažai tikėtina, kad pavyks grąžinti Europos Sąjungą į šią poziciją, ir nesvarbu, D10 ar G11 formatu, o apie Rusiją neverta net kalbėti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
šaltasis karas, Kinija
Dar šia tema
Supainiojo NATO su prekyba. Kodėl Rusija nenori grįžti į G7
Politologas: G7 negali išspręsti problemų su kitomis šalimis be Rusijos
JAV įvedė sankcijas Kinijai
JAV valstybinio departamento pastatas Vašingtone, archyvinė nuotrauka
 

Rusijos ambasada JAV pakomentavo Valstybės departamento pranešimą apie "propagandą"  

(atnaujinta 13:05 2020.08.06)
Anksčiau JAV Visuotinio įsitraukimo centras prie Valstybės departamento paskelbė pranešimą apie "Rusijos dezinformacijos stulpus", kuriame susistemino "Rusijos propagandos" sąvoką

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. JAV Valstybės departamento ataskaita apie "Rusijos propagandą" skirta "nuslopinti" Maskvos pasiūlymams atnaujinti bendradarbiavimą su JAV, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos ambasados Vašingtone pranešimą.

Anksčiau JAV Visuotinio įsitraukimo centras prie Valstybės departamento paskelbė pranešimą apie "Rusijos dezinformacijos stulpus", kuriame susistemino "Rusijos propagandos" sąvoką.

Šį apibrėžimą apibendrino Rusijos žiniasklaida gavusi valstybės finansavimą. Sputnik, RIA Novosti, RT, "Pirmasis kanalas", "Rossija 24" ir kitų antraštės nurodomos kaip dezinformacijos pavyzdžiai.

Diplomatinė atstovybė patarė Rusijos ir užsienio žiniasklaidai "išdrįsusioms kritikuoti JAV" nepamiršti, kad jos "gali ir beveik neabejotinai taps kruopštaus tikrinimo objektu", o jų ištekliai Amerikos socialiniuose tinkluose gali būti blokuojami be paaiškinimų.

Ambasada teigė, kad JAV Valstybės departamentas "nemėgsta alternatyvių informacijos šaltinių egzistavimo". Jų diskreditavimas, kaip pažymėta diplomatinėje atstovybėje, yra "susijęs su dideliais ištekliais".

"Bet koks balsas, prieštaraujantis Vašingtonui, yra paskelbtas "dezinformacija" tarnaujant Kremliui ir Rusijos specialiosioms tarnyboms", — teigė diplomatai komentare, paskelbtame Facebook.

Ambasada pranešime pateikė absurdiškų teiginių pavyzdžius. JAV užsienio reikalų ministerija "oficialiuose vyriausybės pranešimuose" įregistravo Rusijos liberalų demokratų partijos lyderį Vladimirą Žirinovskį ir privačią radijo stotį "Govorit Moskva".

"Jei tai yra visos struktūros viršūnė, kurią mūsų kolegos amerikiečiai taip kruopščiai pastatė, tada ji labiau primena kortų namelį", — teigė ambasadoje.

JAV veikia valstybinė užsienio transliacijų agentūra — pagrindinė "Voice of America" ir "Radio Liberty/Free Europe" struktūra, kurią Rusijos teisingumo ministerija kartu su kitomis žiniasklaidos priemonėmis įtraukė į užsienio agentų sąrašą.

Organizacija, kuri nuo 1994 metų vadinama Transliavimo valdytojų taryba (BBG), 2018 metais buvo pervadinta į Jungtinių Valstijų pasaulinės žiniasklaidos agentūrą (USAGM). Joje rengiamos televizijos programos, tačiau beveik išimtinai transliuojamos internetu. Agentūra visiškai finansuojama iš JAV biudžeto, 2017 metais jos išlaidos sudarė 748 mln. JAV dolerių.

Tegai:
dezinformacija, Rusija, JAV
Dar šia tema
Atgimusios tradicijos: Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą
Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų "Javelin" siuntą iš JAV