Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka.

Lietuva turi susitaikyti su "Nord Stream-2" šalininkais

188
(atnaujinta 12:10 2019.01.16)
Nutraukus "Nord Stream-2" statybas suomiai ims ir sustabdys Klaipėdos stoties veiklą, ir kaip tuomet užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas terminalo "Independence" specialistams?

Viena iš "Nord Stream-2" dujotiekio statybos finansavimo dalyvių 2017 metų balandžio mėnesį tapo Vokietijos bendrovė "Uniper", kuri, be kitų Europos konsorciumo narių, taip pat pasirašė įsipareigojimą pervesti 950 mln. eurų "Nord Stream-2 AG" projekto operatoriui. Taigi, tarp tų bendrovių, kurioms prieštarauja įvairūs "Nord Stream-2" kritikai, yra ir "Uniper".

"Uniper" "biografija" — tai pavyzdys, kaip mūsų laikais atrodo tikra Europos istorija, ir dar vienas aiškus įrodymas, kad čia vykstantys dalykai toli gražu nėra tokie paprasti, kaip kartais juos parodo žiniasklaida.

"Uniper" — dveji egzistavimo ir 48 bendradarbiavimo su Rusija metai

"Uniper" įkurta 2016 metais, tai yra labai jauna bendrovė, bet praėjus vos keliems mėnesiams nuo įkūrimo, įmonė užtikrintai prisijungia prie "Nord Stream-2" projekto, garantuodama vieną milijardą eurų investicijų.

Verta nepamiršti, kad "Uniper" įkūrėja buvo įmonė "E.ON" — Europos energetikos sektoriaus milžinė, kuri 2003 metais nusipirko įmonę "Ruhrgas". Vyresni žmonės daug ką pradeda suprasti, o jaunimui priminsime, kad 1970 metais "Ruhrgas" buvo pirmoji Vakarų Vokietijos įmonė, pasirašiusi Rusijos dujų tiekimo Europai sutartį. Trumpai tariant, abipusiškai naudingo bendradarbiavimo su šiuolaikine "Uniper" tradicija yra beveik 50 metų — nors pati įmonė gyvuoja tik dvejus metus.

"E.ON" išskyrė "Uniper" kaip savarankišką juridinį asmenį verslo restruktūrizavimo procese. Koncerno savininkai nusprendė, kad "E.ON" užsiims tik energijos be anglies dioksido projektais, todėl bendrovei buvo patikėtos visos jėgainės, veikiančios skystojo kuro pagrindu, ir kai kurie kiti aktyvai.

Kiti aktyvai apima vienuolika požeminių dujų saugyklų Europoje, kurių bendras tūris yra 5,3 mlrd. kubinių metrų, 11,5 tūkst. kilometrų dujų skirstymo sistemų ir kelios dešimtys tūkstančių ilgalaikių sutarčių su galutiniais gamtinių dujų vartotojais.

"Uniper" elektrinių yra ne tik Vokietijoje, ir net ne tik Europoje — Rusijoje yra penkios jėgainės, kurias valdo "Unipro PJSC", be to, dvi galingiausios iš jų yra Sibire. Tokia yra projekto "Nord Stream-2" dalyvė — 12 000 darbuotojų, apie 1,5 mlrd. eurų vidutinio metinio grynojo pelno; ir prieš šios bendrovės ekonominius interesus bando kovoti ponia Dalia Grybauskaitė. Kodėl staiga prisiminiau būtent Lietuvos Respublikos prezidentę, tuoj pat paaiškinsiu.

Kaip vokiečiai tapo "truputį suomiais"

Europoje susijungimai ir įsigijimai vyksta taip dažnai, kad nėra lengva sekti šiuos procesus. Dažnai — ne perdėtas žodis: šiais metais "Uniper" pasikeitė savininkas, kuris nupirko 47,35 proc. "E.ON" akcijų. Pagal Vokietijos teisę, "Uniper" tapo vienintele akcijų savininke po to, kai ypač stambų sandorį patvirtino Europos Komisija, nes likusi akcijų paketo dalis yra laisvoje tarptautinės vertybinių popierių biržos apyvartoje.

Europos Komisija, patvirtindama 3,7 mlrd. eurų vertės sandorį, tuo pačiu pritarė ir "Nord Stream-2" statybai — naujoji savininkė ("Uniper" bendrovė) pabrėžė, kad neketina atsisakyti nė vieno sandorio, be to, ji rems Rusijos dujotiekio projektą. Europos Komisija nematė priežasties uždrausti šią sąjungą dar ir dėl to, kad prieš tris mėnesius Rusijos federalinė antimonopolinė tarnyba (FAT) pritarė šiam sandoriui.

Kuo čia dėta FAT? Na, kaip gi — naujoji savininkė, Suomijos bendrovė "Fortum", valdo ir eksploatuoja aštuonias jėgaines Rusijoje, o dabar suomiai tapo didžiausiais užsienio energijos gamybos įrenginių savininkais. Viskas susimaišė šiame pasaulyje, viskas yra tarpusavyje susiję ir sąveikauja vieni su kitais.

Suomija tapo viena iš pirmųjų ES šalių, suderinusių "Nord Stream-2" maršrutą savo išskirtiniuose ekonominiuose Baltijos jūros vandenyse ir sugebėjo aplenkti net Vokietiją. Kažin, kodėl? Ogi dėl vienos paprastos priežasties: "Fortum" yra Suomijos valstybinė bendrovė, todėl nesklandumai dėl "Nord Stream-2" automatiškai gali sukelti problemų "Fortum" Rusijoje.

Kodėl FAT neprieštaravo susijungimui? Juk, be kita ko, "Fortum" priklauso didelė Suomijos bendrovės "TVO" akcijų dalis, kuri 2013 metais pasirašė su "Rosatom" sutartį dėl atominės elektrinės statybos Suomijoje su VVER-1200 reaktoriaus bloku, priklausančiu III+ kartai ir visiškai atitinkančiu visus TATENA saugos reikalavimus po Fukušimos avarijos.

Hanhikivi atominės elektrinės statyba dar nepradėta, nes Suomijos valstybinė branduolinės energetikos reguliavimo institucija neišduoda statybos licencijos. Kas gali būti geresnis "Rosatom" advokatas Suomijos valstybės priežiūros institucijoje nei Suomijos valstybinė bendrovė? Rezultatai tenkina visus: Suomiją, "Uniper" vadovą Klausą Šaferį (Klaus Schäfer), kurio niekas nė nemano nušalinti nuo pareigų (kaip, beje, niekas neperkėlė bendrovės būstinės iš Diuseldorfo), Rusijos koncernus ir visą valstybę.

"Fortum" Lietuvoje, arba viskas susimaišė Dalios namuose

Be to, "Fortum" dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte, kaip bebūtų keista, tenkina ir Lietuvą bei šalies prezidentę, nors iš įpročio prezidentė vis dar apsimeta, kad yra kažkuo nepatenkinta. Jei "Fortum" realizuos projektą "Nord Stream-2", tai reiškia, kad padidės įmonės pelnas, o tada, galbūt, "Fortum" padidins investicijas į Lietuvos energetikos pramonę. Šioje šlovingoje respublikoje "Fortum" turi kontrolinį akcijų paketą "Fortum Klaipėda", kuri nuo 2013 metų kogeneracinėje stotyje degina iš visos Lietuvos surinktas šiukšles, suteikdama Klaipėdai šilumos ir elektros energijos.

Jei "Nord Stream-2" statyba bus nutraukta, suomiai ims ir sustabdys stoties Klaipėdoje veiklą. Ir kaip tuomet užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas specialistams, aptarnaujantiems "Independence", kuris, kaip žinoma, iš visų jėgų stengiasi užtikrinti Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos dujų?

Be to, "Fortum" Lietuvoje užtikrina šilumą Kaunui, dujų paskirstymą Joniškio regione ir, gavusi reikiamus patvirtinimus, yra pasirengusi finansuoti keletą projektų. Arba nepasirengusi — tuo atveju, jei dėl JAV taikomų sankcijų "Nord Stream-2", bendrovė patirs nuostolių. Čia jau kaip susiklostys.

Kokios yra šio klaidžiojimo po Europos dujų ir energijos labirintą išvados? Visų pirma, verta paminėti, kad labirintas yra toks sudėtingas, kad, pavyzdžiui, Lietuvos vadovybė nesupranta, jog besipriešindama "Nord Stream-2" ji pjauna šaką, ant kurios sėdi. Ir, žinoma, šis pavyzdys rodo, kad kalbėti apie bendrą Europos antirusišką poziciją neverta kalbėti, viskas yra daug sudėtingiau.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"

Autoriaus nuomonė negali sutapti su redakcijos pozicija.

188
Tegai:
Klaipėda, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (332)
Dar šia tema
"Dramblys ir blusa": kaip Lietuvos prezidentė kovojo su "Shell" vadovu
Rusijos ambasadorius: Austrija tiki sėkmingu "Nord Stream-2" įgyvendinimu
JAV grasina sankcijomis "Nord Stream-2" rangovams
Vokietijos URM pavadino JAV ambasadoriaus laiškus dėl "Nord Stream-2" provokacija
Ką norėjo pasakyti Rusija, "nutraukdama" dujų tranzitą per Lietuvą
Zacharova įvertino JAV ambasadoriaus laiškus apie "Nord Stream-2"
JAV ambasadorius pakomentavo grasinimus dėl "Nord Stream-2"
JAV ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Vašingtonas nusprendė tikrųjų nubausti Europą

Nepaisant visų sunkumų tarp Trampo administracijos ir Amerikos IT gigantų, tokių kaip Facebook, Google ir Amazon, Trampas pasirengęs paaukoti transatlantinio solidarumo ir geros valios tarp JAV ir ES likučius, kad apsaugotų korporacijų pajamas

Senas, daugelį metų trunkantis konfliktas dabar perėjo į atvirus, skaudžius finansinius smūgius, siekiančius milijardus dolerių — Europos Sąjunga nori "prispausti" amerikiečių korporacijas, kurios dešimtmečiais dirbo ES nemokėdamos mokesčių, o JAV ketina nubausti Europos Sąjungą už bandymą įgyti minimalų fiskalinį suverenitetą.

Verta pagirti Donaldo Trampo komandą — jų kerštas pasirodė esąs labai tikslus, turint omenyje, kad jiems pavyko nustatyti konkretų Europos proveržio į laisvę iniciatorių ir idėjos, kad Amerikos IT verslas dirba "JAV Europos kolonijose" ir privalo mokėti mokesčius, autorių, o po šio identifikavimo buvo imtasi atsakomųjų Amerikos priemonių.

Prancūzijos prezidentas ir didelis mėgėjas pakalbėti apie Europos kaip pasaulio galios centro atkūrimą Emanuelis Makronas buvo Europos mokesčių Google, Facebook ir Amazon įvedimo autorius ir įkvėpėjas, todėl bendrovių, patekusių po Baltųjų rūmų "karštąja ranka", sąrašas buvo sudarytas taip, kad būtų sukeltas maksimalus diskomfortas Eliziejaus rūmams.

CNBC Amerikos finansų kanalas praneša:

"Prancūzijos bendrovių [veikiančių liukso segmente — Sputnik] akcijų kritimas įvyko po to, kai JAV paskelbė, kad jos gali nustatyti aukštas kai kurių šios kategorijos produktų kainas.

Pagal naujus tarifus, kurie gali įsigalioti sausio pabaigoje, JAV prekybos atstovybė galės imti iki 100 % siekiančius mokesčius už tokių prekių importą iš Prancūzijos. Numatoma suma [importo, kuriam taikomi nauji tarifai — Sputnik] yra 2,4 milijardo dolerių. Prancūzijos akcijų kritimas pakenkė įmonėms, kurioms priklauso "Louis Vuitton", "Hennessy", "Hermes", Christian Dior, "Gucci", "Yves Saint Laurent" ir "Balenciaga".

"Šimtas procentų yra gana daug", — "The Wall Street Journal of America" sakė Bruno Pavlovsky, "Chanel House" prezidentas. "Tai nėra tarifas. Šimtas yra bauda", — pridūrė jis.

Verta paminėti, kad Amerikos pareigūnai siūlo savo įvykių versiją ir tvirtina, kad kaltas yra Makronas, kuris neva nori diskriminuoti tam tikras Amerikos bendroves ES. Šis kaltinimas kelia tam tikrą skeptiškumą net tradiciškai patriotiškos Amerikos žiniasklaidos priemonėms.

"JAV mano, kad Prancūzijos mokesčių struktūra yra nesąžiningai nukreipta į dideles JAV interneto bendroves, tokias kaip Facebook, Google ir Amazon. Nepaisant to, kitos šalys vis labiau ieško būdų, kaip gauti pajamų iš įmonių, kurios uždirba milijardus dolerių savo rinkose", — praneša leidinys "Politico".

Trampo atsakomųjų priemonių pasirinkimą greičiausiai lėmė tai, kad "Prancūzijos rinkinys" buvo laikomas savotiška patikimumo sala ir saugiu prieglobsčiu investuotojams, kurie tikėjo, kad Prancūzijos įmonės, dirbančios tik su pasiturinčiais vartotojais, yra idealiai apsaugotos nuo koronaviruso epidemijos padarinių ir nuo prekybos karų rizikos.

Juodame gilios ekonominės krizės, kurioje Prancūzija pasinėrė į kovą su epidemija, fone, prabangos kompanijos atrodė kaip šviesos spindulys ir vilties šaltinis, taip pat simbolis, kad šalis, negalinti konkuruoti su Vokietija ar Kinija tradicinėje pramonėje, turi tam tikrų konkurencinių pranašumų tarptautinėje arenoje. Sumenkinti šį simbolį, faktiškai atimant iš šių bendrovių prieigą prie Amerikos rinkos, yra gera idėja, jei tikslas yra išgąsdinti Prancūzijos prezidento administraciją ir paveikti Europos mokesčių politiką apskritai.

Prancūzai gali pasielgti principingai ir įvesti mokestį Amerikos įmonėms (bent jau nacionaliniu lygmeniu), tačiau ar, pavyzdžiui, Vokietijos pareigūnai norės palaikyti tokio tipo bendro Europos mokesčio įvedimą, rizikuodami "100 % tarifu", pvz., vokiškų automobilių eksportui.

Kita vertus, šiuo atveju mes nekalbame apie tik ekonominį konfliktą. Tai diskusija apie pačių Europos politikų statusą. Lemiamas veiksnys, nurodantis faktinę nuosavybės teisę į tam tikrą teritoriją, yra klausimas, kam vietiniai verslininkai moka mokesčius. Kas turi teisę įvesti ir surinkti šiuos mokesčius, turi galią tam tikroje teritorijoje. Istorijoje būta atvejų, kai tam tikri užsienio prekeiviai ar verslininkai gavo teisę į neapmokestinamą prekybą ar paslaugų teikimą tam tikroje šalyje, tačiau tai vyko tik tuo atveju, jei ji anksčiau buvo pralaimėjusi karą ar tiesiog pasirašė tam tikras pasenusias pasidavimo sąlygas, gresiant karinei jėgai.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Taigi, kai Amerikos įmonės tampa dominuojančiomis Prancūzijos internetinės reklamos ir internetinės komercijos rinkos dalyvėmis, jos gauna milijardus eurų iš Prancūzijos kompanijų (tuo pat metu turi galimybę sužlugdyti bet kurį Prancūzijos verslą, kai tiesiog neįmanoma efektyviai reklamuoti ar parduoti savo produktus internete). Be to, Prancūzijos biudžetas šioje situacijoje negali gauti nė cento, o tai reiškia, kad Prancūzija yra JAV kolonija arba bent jau neturi visiško ekonominio suvereniteto. Ir sprendimas įvesti kuklų trijų procentų mokestį yra ne tiek siekis papildyti biudžetą, kiek bandymas atkurti nepriklausomybę.

Svarbu tai, kad tiek Respublikonų, tiek Demokratų partija palaikė Trampo administracijos veiksmus, kad nubaustų Prancūziją — ir tai yra labai gera žinia Rusijai, ypač tuo atveju, jei Prancūzijos politikai staiga ims rodyti savo orumą.

Bent jau reaguodami į praeities grėsmes, Prancūzijos ir net Vokietijos valdžios atstovai parodė, kad yra pasirengę žengti toliau ir ginti savo teisę vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką.

Jei padėtis ir toliau vystysis pagal šį scenarijų, tada, nepaisant to, kas laimės JAV rudens rinkimus, santykiai Vašingtono–Paryžiaus ir Vašingtono–Berlyno linijose toliau blogės.

Bus juokinga, jei netolimoje ateityje amerikiečių vartotojas "Chanel" kvepalus ar "Hermes" rankinę galės įsigyti tik kontrabandos būdu, o europiečiams teks ieškoti alternatyvų Amerikos socialiniams tinklams. Ekonominės deglobalizacijos daigai skverbiasi į užmegztų tarptautinių ryšių tarpsnį.

Toms šalims, kurioms dabartinė globalizuotos ekonomikos sistema netinka, tai yra paskutinis ir rimtas šansas ištaisyti praeities klaidas ir užsitikrinti patogesnę padėtį deglobilizuotoje ateityje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, JAV, Donaldas Trampas
Andžejus Duda

Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje

(atnaujinta 15:28 2020.07.13)
Andžejaus Dudos pergalė per Lenkijos prezidento rinkimus gali patikti ne visiems Lietuvoje. Kai kurios politinės jėgos per spalį vyksiančius Seimo rinkimus turės pakoreguoti programos gaires, atsižvelgdamos į Varšuvą

Tuo metu, kai prieš lemiamą prezidento rinkimų turą Lenkijoje buvo tylos diena, kovotojai už LGBT lygybę ėjo pagrindiniu Lietuvos sostinės prospektu. Čia buvo galima įžvelgti tam tikros simbolikos. Juk Varšuvoje susirėmė dvi ideologijos — tos pačios lyties asmenų meilės priešininkai ir šalininkai. Kalbant apie kitus Lenkijos užsienio ir vidaus politikos klausimus, Andžejaus Dudos ir jo oponento Rafalo Tšaskovskio nuomonės nesiskyrė taip kardinaliai.

Gal todėl, sužavėti šeštadienio "vaivorykštės" procesijos, Vilniaus rinkimų apylinkėje daug daugiau lenkų balsavo už LGBT tolerantišką Varšuvos merą nei už dabartinį ir naujai išrinktą prezidentą. Už Tšaskovskį buvo atiduoti 352 balsai, o už Dudą — tik 129.

Tuo metu, kai Lenkija vėl balsavo už tradicines šeimos vertybes, Lietuvos sostinėje ne tik vyko eitynės, remiančios LGBT žmones, bet ir seksualinių mažumų aktyvistai kone ultimatumo forma reikalavo iš Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos išreikšti atvirą paramą jiems.

Taigi, LGBT vertybių tema artėjančiuose Seimo rinkimuose gali būti lemiamas veiksnys politinėje kovoje dėl valdžios ateinantiems ketveriems metams. Tik klausimas, kuri iš lyderiaujančių Lietuvos politinių partijų drįsta atvirai ginti tradicines šeimos vertybes. Kol kas tik viena nedidelė, bet valdančioji partija — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" savo programose pasisako už tradicinę šeimą.

Tie konservatoriai, kurių partijos pavadinime yra žodis "krikščionys" (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jau seniai atvirai remia liberalias vertybes. O jų partijos sąrašo "pirmas numeris" — buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė — nuo 2015 metų aktyviai remia partnerystės įstatymo projektą. Ji įsitikinusi, kad Lietuvai reikia įgyvendinti partnerystės įstatymo projektą, "kaip tai suprantama Vakaruose". Ji kalbėjo apie tai per praėjusių metų prezidento rinkimus, būdama kandidate į prezidentus nuo TS-LKD.

Tačiau pagrindiniai konservatorių varžovai artėjančiuose rinkimuose — valdančioji "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga", kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis, — dar turi atvirai pareikšti savo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Kaip žinote, pagrindiniai LVŽS rinkėjai yra provincijos gyventojai. Būtent jie lėmė "valstiečių" pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose.

Lietuvos, taip pat ir Lenkijos gilumoje šiandien jie tiesiog išlaiko patriarchalinę šeimos struktūrą. Būtent šis rinkėjas Lenkijoje pasitikėjo Andžejumi Duda. Gal todėl jis ir laimėjo.

Sprendžiant iš naujausių apklausų Lietuvoje, dvi pagrindinės opozicijos jėgos — konservatoriai ir "valstiečiai" — artėja prie Seimo rinkimų su vienodais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. LGBT vertybės gali būti lemiamos pergalėje. Priešingu atveju, mažai tikėtina, kad beveik visų politinių partijų programinės nuostatos smarkiai skirsis.

Akivaizdu, kad užsienio politikoje visos partijos kalbės apie konfrontaciją su "agresore" — Rusija. Kalbant apie Baltarusijos AE boikotą, jos taip pat bus vieningos ir stiprins valstybės gynybą dėl tarptautinio Šiaurės Atlanto aljanso kontingento Baltijos regione. Viskas, apie ką šiandien kalba Varšuva.

Per pastaruosius dvejus metus tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atkurti ne tik šilti, bet ir draugiški santykiai. Varšuvai šiandien ES nėra artimesnio rėmėjo nei Vilnius. Kitos dvi Baltijos šalys — Latvija ir Estija — nevienareikšmiškai palaiko Lenkijos valdžios iniciatyvas. Ir jei Rusijos konfrontacijoje yra visiška vienybė, tada dėl Europos vidaus problemų Ryga ir Talinas Varšuvai neteikia tokios vienareikšmiškos paramos, kokią teikia Vilnius.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Lenkijos valdžia, vadovaujama "Teisės ir teisingumo" (PiS) partijos ir prezidento Dudos, šiandien vykdo agresyvią politiką ne tik prieš Maskvą, bet ir prieš Vokietiją. Lenkija ir Vengrija yra pagrindinės problemų sukėlėjos ES. Lenkai ir vengrai siūlo naują Europos Sąjungos modelį, pagrįstą ne liberalizmu, o konservatizmu — be tos pačios lyties asmenų santuokų ir Briuselyje įsikūrusių Europos parazitų parazitų. Todėl Lietuvai čia yra daugybė povandeninių akmenų, ant kurių galima paslysti.

Taigi, spalį Lietuvos rinkėjų, kaip kad praėjusį savaitgalį buvo Lenkijoje, laukia sunkus pasirinkimas — patriarchija ar agresyvus neoliberalizmas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Andrzejus Duda
Dar šia tema
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" už Lenkiją palaikydama ryšius su JAV
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Darbo rinka po karantino: augo ir paklausa, ir pasiūla

(atnaujinta 22:48 2020.07.13)
Praėjusį mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, tuo tarpu darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 metų lygio

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo drastiškai smukusi darbo jėgos paklausa vėl įgauna pagreitį, praneša Užimtumo tarnyba. 

Palyginti su geguže, birželį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai — iš 29,8 tūkst.

Daugiausia pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai — 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta — pramonėje, statybos sektoriuje — 12 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, nuo pradžios balandžio paskirtos subsidijos 23,4 tūkst. Lietuvos darbdavių, kurie prašė finansinės paramos už 185,7 tūkst. darbuotojus, esančius prastovose. Taip pat išmokas gavo 83 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų. 

"Auganti darbo paklausa pasibaigus karantinui rodo, kad valstybės suteikta finansinė parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims buvo savalaikė ir reikalinga. Ji labai prisidėjo stabilizuojant darbo rinką", — teigė Balnanosienė.

Be to, dabar sudarytos galimybės kreiptis dėl darbo paieškos išmokos — daugiau nei 32 proc. registruotų Užimtumo tarnyboje klientų jau pateikė prašymus ją gauti.

Pirmąjį vasaros mėnesį paklausiausi specialistai darbo rinkoje buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai. 

Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų galima išskirti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojus, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojus, parduotuvių pardavėjus, virėjus, statybininkus, dažytojus, vandentiekininkus ir vamzdynų montuotojus, dailides ir stalius, suvirintojus, siuvėjus.

Palyginti su geguže, labiausiai augo nekvalifikuotų augalininkystės darbininkų, namų valytojų ir pagalbininkų bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis.

Birželį didėjo ir sezoninių darbuotojų poreikis — darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų — 21,4 proc. daugiau nei gegužę. 

Įdarbinimas padidėjo 30 proc.

Palyginti su geguže, birželį įdarbinimas padidėjo net 30,1 proc. (4,4 tūkst.). Per mėnesį tarpininkauta įsidarbinant 18,9 tūkst. asmenų — tai 42,3 proc. daugiau nei pernai birželį. Dauguma — 16,6 tūkst. pradėjo dirbti neterminuotai. Daugiausiai — apie 64,9 proc. — darbo ieškančių asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje. Kituose sektoriuose įsidarbinusiųjų dalis, palyginti su geguže, mažėjo. Įsidarbinusieji pramonėje sudarė 19,8 proc., statybose — 10,5 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Moterys tarp įdarbintųjų sudarė 48 proc., vyrai — 52 proc., jaunimo iki 29 m. — 34,3 proc., vyresni kaip 50 m. — 24 proc., ilgalaikių bedarbių — 8,4 proc.

Darbo neturi 12,1 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų

Liepos 1 dieną šalyje registruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 69,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 4,4 tūkst. daugiau nei šių metų birželio 1 dieną. Registruotas nedarbas siekė 12,1 proc. 

Praėjusį mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 28 tūkst. darbo neturinčių žmonių — tai 31,4 proc. daugiau nei gegužę.

Liepos 1 dieną buvo registruota 40,6 tūkst. jaunuolių iki 29 m. Per mėnesį darbo neturinčio jaunimo skaičius augo 1,3 tūkst.,  palyginti su 2019 m. liepos 1 d. — beveik 18 tūkst. Darbo ieškojo 81,9 tūkst. vyresnių kaip 50 m. asmenų — tai 14,9 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų.

Daugiausia nedirbančių gyventojų buvo registruota Lazdijų r. (18,3 proc.), Kalvarijos (17,6 proc.), Zarasų r. (17,4 proc.) ir Ignalinos r. (17,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka šalies pajūryje — Neringoje (3,5 proc.), Klaipėdos r. (6,7 proc.) bei Kretingoje (7,7 proc.).

Tarp didžiausių šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose (9,6 proc.), daugiausiai — Panevėžyje (12,9 proc.).

Iš viso koronaviruso infekcijos Lietuvoje atvejų nustatyta 1874. Iki šiol mirė 79 žmonės. Pasveikusiųjų — 1571.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 561 tūkst. žmonių.

Tegai:
darbo rinka