Lietuvos, JAV, NATO vėliavos

NATO be Amerikos iššūkis Lietuvai

164
(atnaujinta 10:11 2019.01.21)
JAV prezidento Donaldo Trampo užsienio politika pastaruoju metu yra neprognozuojama. Ką daryti Lietuvai, jeigu jis staiga nuspręstų, kad Amerikai laikas trauktis iš NATO?

Trampas nuo pat pradžių buvo skeptiškai nusiteikęs NATO atžvilgiu: vadino Aljansą atgyvena, sakė, kad Jungtinės Valstijos negins tų jo narių, kurie neskiria 2 procentų gynybai. Vėliau situacija šiame fronte aprimo, bet neseniai žinomas amerikiečių laikraštis "The New York Times" parašė, kad, kaip teigia šaltiniai prezidento administracijoje, Trampas nepamiršo šalies pasitraukimo iš NATO idėjos.

Viena vertus, toks žingsnis sumažintų JAV įtaką Europoje. Kita vertus, Amerikos prezidentas netikėtai liepė išvesti karius iš Sirijos, nors ekspertai teigia, kad tai mažina Vašingtono įtaką Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, kurie vertinami kaip tradicinė Jungtinių Valstijų interesų sfera. Kitaip tariant, su Trampu, atrodo, viskas įmanoma. Klausimas: "Kas bus su NATO be Amerikos, ir ką tokiu atveju daryti Lietuvai?"

"Kelnės virsta..."

Kai prie kažko pripranti, būna labai sunku net pagalvoti apie tai, kad situacija gali kardinaliai pasikeisti. Didelė dalis ekspertų devinto praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje neprognozavo Sovietų Sąjungos žlugimo, bet ji žlugo. 2012 metais Ukrainoje dar vyko Europos futbolo čempionatas, o po dvejų metų ten prasidėjo pilietinis karas. Kitaip tariant, Amerikos pasitraukimas iš NATO sunkiai įsivaizduojamas, bet svarstytinas scenarijus su nenuspėjamomis pasekmėmis.

Daug kas teigia, kad atitinkamas JAV sprendimas reikštų Aljanso žlugimą. Bet ar nėra tokios prognozės pernelyg pesimistinės? Pavyzdžiui, britai pritarė "Brexitui", tačiau ES dėl to nesubyrėjo; kodėl be Jungtinių Valstijų turėtų išnykti NATO?

JAV karinė bazė, archyvinė nuotrauka.
© Sputnik / Александр Имедашвили

Žinoma, Amerika Aljansui žymiai svarbesnė nei Jungtinė Karalystė Europos Sąjungai. Dar daugiau, kartu su amerikiečiais galėtų išeiti ir kanadiečiai, kuriems narystė NATO tikrai nėra gyvybės ir mirties klausimas. Pagaliau, kalbama ir apie Turkijos, kurios santykiai tiek su Vašingtonu, tiek su Europos šalimis pastaruoju metu pastebimai pablogėjo, galimą institucinį pasitraukimą iš transatlantinės bendruomenės.

Tačiau čia norisi prisiminti sceną iš garsios sovietinės komedijos "Briliantinė ranka", kurioje drabužių demonstravimo metu renginio vedėja sako: "Lengvu rankos judesiu kelnės virsta, virsta kelnės ― elegantiškais šortais". Kitaip sakant, be JAV, Kanados ir Turkijos NATO taptų vien europine organizacija, ir tada kyla klausimas: "O kam kurti Europos kariuomenę, jeigu ja gali virsti reformuotas Aljansas?"

Lietuvos variantai

Narystė NATO po Sovietų Sąjungos žlugimo Lietuvai buvo vienas iš svarbiausių tikslų, nes šaliai, kaip ji manė, reikėjo skėčio, kuris apsaugotų ją nuo Kremliaus revanšizmo. Tikslas buvo pasiektas, bet abejonių dėl partnerių ryžto ginti Baltijos valstybių nepriklausomybę Rusijos agresijos atveju liko.

Po įvykių Ukrainoje ši baimė Lietuvoje tik sustiprėjo. Tačiau tai menkniekis, palyginti su Amerikos, kuri vertinama kaip pagrindinis šalies saugumo garantas, pasitraukimo iš Aljanso perspektyva. Tai baisiausias geopolitinis Lietuvos užsienio politikos košmaras.

Jeigu JAV vis dėlto paliks NATO, Lietuvos pasirinkimas bus nedidelis: likti organizacijoje ir orientuotis į europinius sąjungininkus arba likti joje, bet kartu siekti amerikietiškų saugumo garantijų dvišaliu pagrindu. Tiesa, iš Europos šalių sudarytos NATO valdžia vargu ar toleruos dvigubą ištikimybę, o trauktis iš Aljanso vardan galimos partnerystės su JAV Lietuvai būtų pernelyg rizikinga, nes neaišku, ar Amerika norės ją ginti, o jeigu norės ― kiek tai Lietuvai kainuos.

Jeigu be Jungtinių Valstijų NATO visgi subyrėtų, manytina, kad ilgai karinės galios vakuumas Europoje netruktų. Tai nereiškia, kad Rusija iš karto okupuotų Baltijos valstybes. Tai reiškia, kad vienokios ar kitokios formos ES pakankamai greitai turėtų pasiūlyti kokią nors alternatyvą, kurią Lietuvai būtų prasminga paremti ir taip bent iš dalies atkurti savo struktūrinę galią. Jeigu ir ES netyčia "neišgyventų", tada karinėje srityje Lietuvai reikėtų kooperuotis su Lenkija ir/ar Skandinavijos šalimis, kuriant Baltijos regiono aljansą.

Tačiau iš tiesų šiuolaikiniame pasaulyje permainų reikia ne bijoti, o joms ruoštis. Šiandien daug kam atrodo, kad Amerikos pasitraukimo iš NATO ir Aljanso žlugimo scenarijus yra nerealus, bet rytoj tai gali tapti "nauja norma", ir surasti sau šiltą vietą jame galės pirmiausia tie, kurie numatė kelis žingsnius į priekį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

164
Tegai:
Lietuva, Amerika, NATO
Dar šia tema
Lietuva paprašė NATO pastiprinimo Baltijos regione
Paskelbta apie strateginių NATO ginklų dislokavimą prie Rusijos sienų
Protestai prieš socialinių tinklų blokavimą Varšuvoje

Mirtinas triukas: Lenkija meta iššūkį JAV

(atnaujinta 12:54 2021.01.15)
Lenkijos teisingumo ministerija rengia įstatymo projektą, kuris uždraus socialiniams tinklams trinti pranešimus ir blokuoti vartotojus, jei jie nepažeidžia nacionalinių teisės aktų

Šis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su JAV vykdomu informaciniu susidorojimu su Donaldu Trampu ir jo šalininkais.

Lenkijos pareigūnai į tai, kas vyksta, reagavo labai aštriai. Ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis rašė, kad "korporacijų gigantų algoritmai ar savininkai negali nuspręsti, kurios nuomonės yra teisingos, o kurios — ne". Jis pažymėjo, kad "cenzūra, kuri yra totalitarinių ir autoritarinių režimų prerogatyva, dabar grįžta kaip naujas komercinis mechanizmas, skirtas kovai su kitaip mąstančiaisiais".

Savo ruožtu Lenkijos teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastianas Kaleta teigė, kad Trampo Facebook paskyros pašalinimas buvo veidmainiškas, politiškai motyvuotas ir "tolygus cenzūrai".

Lenkijos dešiniesiems, tarp jų ir valdančiajai "Teisės ir teisingumo" partijai, įtampa su Vakarų socialiniais tinklais yra dažnas reiškinys. Lapkritį Facebook atjungė parlamento deputato Janušo Korvino-Mikės (Janusz Korwin-Mikke), kuris turėjo 780 tūkstančių sekėjų, paskyrą. Politikas žinomas dėl skandalingų ultradešiniųjų pareiškimų.

Derėtų pagerbti Lenkijos valdžią, kuri dabar rodo daug daugiau atsparumo, nuoseklumo ir principų laikymosi nei užjūrio respublikonai, kurių reikšminga dalis suskubo atgailauti, išsižadėti praeities ir smerkti Trampą. Daugelis užsienio politikų nusprendė atsiriboti nuo beveik toksiško buvusio JAV prezidento, kaip tą padarė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu, kuris pašalino bendrą nuotrauką iš Twitter, kuri ilgą laiką buvo jo paskyros viršelis.

Ir visa tai vyksta tuo metu, kai Varšuvos aplinkybės yra labai sunkios, o perspektyvos — labai miglotos.

Donaldas Trampas Lenkijos valdžiai reiškė kur kas daugiau nei tik dar vieną vyresnio ir pagrindinio Lenkijos geopolitinio partnerio prezidentą. Jiems tai buvo tikras bendramintis vidiniame Vakarų pasaulio susiskaldyme, kuris pastaraisiais metais augo. Jų pozicijos sutapo tiek aktualiausiomis politinėmis temomis (tokiomis kaip skepticizmas Europos Sąjungai), tiek esminiais ideologiniais klausimais (tvirtas tradicinių vertybių laikymasis).

Dabar Trampas ne tik nugalėtas. Jo nugalėtojai aiškiai siekė sunaikinti savo konkurentus politiškai ir informacinėje erdvėje, pasitelkdami metodus, kurie dar visai neseniai atrodė neįsivaizduojami. Kol kas kalbame tik apie vidinius Amerikos procesus, tačiau akivaizdu, kad esant tokiam naujosios administracijos radikalumui ir ideologiniam užtaisui, labai trumpo laiko klausimas, kada Vašingtonas taip pat atkreips dėmesį į užsienio politikos partnerius, kurie neparodo tinkamo sąmoningumo laipsnio ir atsidavimo pažangiausioms idėjoms.

O Lenkija kartu su Vengrija yra priešakyje raginančiųjų atsitokėti švietimo pagal naujausius ideologinius standartus ir pažangios politinės praktikos kryptimi.

Tiesą sakant, pavojaus varpai nuskambėjo iškart po Baideno pergalės rinkimuose. Pavyzdžiui, gruodį "The New York Times" paskelbė Roberto M. Geitso, buvusio gynybos sekretoriaus, tarnavusio respublikono Bušo jaunesniojo ir demokrato Obamos, skiltį. Kalbėdamas apie naujojo prezidento užsienio politiką jis tiesiai šviesiai parašė, kad JAV turi "nustatyti pasekmes tokioms NATO valstybėms narėms kaip Turkija, Vengrija ir vis labiau Lenkija, kurios juda autoritarizmo link (arba visiškai jį priima)".

Kažkas gali paklausti: o kaipgi antirusiškas vektorius, kuris visada buvo ilgalaikio Varšuvos ir Vašingtono bendradarbiavimo pagrindas? Ar JAV atsisakys partnerystės su lenkais, susilpnindama savo pozicijas pagrindinėje konfrontacijos su Rusija šalyje? Be to, Lenkijos valdžios institucijų rusofobijos mastą galima įvertinti kaip išskirtinį.

Tačiau esmė ta, kad amerikiečiams nekyla jokių problemų. Nepriklausomai nuo to, kurios politinės jėgos vadovaus Lenkijos valstybėje — dabartiniai reakcionieriai ar jų liberalieji oponentai — Lenkija bet kokiu atveju vykdys griežtą antirusišką politiką ir palaikys bendradarbiavimą su JAV.

Tačiau po antrosios naujos administracijos Vašingtone nereikės ištverti piktinančių dalykų, tokių kaip nacionalizmas, homofobija, parama Katalikų bažnyčiai, antiimigrantinė politika, abortų apribojimai ir kt.

Lenkijai įprastas ir labai patogus nusiteikimas, leidęs žaisti didėjančiuose ES ir JAV prieštaravimuose, lieka praeityje. Dabar tai taps vienu iš taškų, kur Vašingtono ir Briuselio interesai susilies bendru noru nubausti užsispyrusius reakcionierius, turinčius per didelių geopolitinių ambicijų ir linkusius stiprinti nepriklausomybę.

Matyt, Lenkijos valdžia tai žino. Ir ji nusprendė būti aktyvi — panaudodama patį nacionalinio suvereniteto šaltinį, kurį taip uoliai pumpavo daugelį metų.

Tačiau vienas dalykas yra pasiekti sėkmę, atsižvelgiant į skirtumus tarp Europos ir Amerikos, ir visai kas kita — tapti jų bendros politikos objektu ir atlaikyti bendrą spaudimą. Reginys žada būti įdomus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Lenkija
Vytautas Landsbergis

"Durnių laivui" Vytauto citatos. Kur atsidūrė Lietuva po sausio 13 dienos

(atnaujinta 16:11 2021.01.14)
Lietuva švenčia 30 metų tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto sukaktį. Oficialių šaltinių duomenimis, tądien žuvo 14 žmonių. Nuo šios nakties prasidėjo naujausioji Lietuvos istorija, kurią vieni vadina nepriklausomybe, kiti — landsbergizmo diktatūra

Kiekvienais metais, artėjant Sausio 13-ajai, straipsnio autorius išima iš lentynos ir vėl perskaito unikalią knygą, kurios šiandien negalima rasti parduotuvėse nė su žiburiu. Tai Vytauto Petkevičiaus "Durnių laivas". Šis vardas nežinomas jaunajai kartai. Jis yra po purvo sluoksniu, sutankintu Landsbergio jauniklių. Po tuo pačiu purvo ir užmaršties sluoksniu dešimtys pavardžių tų, kurie stovėjo prie Sausio 13-osios įvykių ištakų. Oficialiai istorijai liko tik vienas vardas — Vytautas Landsbergis. Sakoma, kad jis vienas yra švyturys, išvedęs Lietuvos žmones iš tarybinės tamsos į pažadėtąją pasaulinės demokratijos šalį.

Apibendrinant 30 metų kelią, kuriuo "mesijas" veda Lietuvos žmones, galima pasitelkti klasikinį Oto fon Bismarko teiginį: "Revoliucijas sugalvoja romantikai, vykdo fanatikai, o jų rezultatais naudojasi niekšai".

Per tris "nepriklausomybės" dešimtmečius visi demokratijos ženklai buvo sunaikinti Lietuvoje. Specialiųjų tarnybų ir valdžios struktūrų triumfas buvo įtvirtintas dar vadovaujant prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jos valdymo metu buvo sunaikinta viena iš dviejų sisteminių partijų — Lietuvos socialdemokratų partija, o jos įkūrėjas, pirmasis šalies prezidentas šiuolaikinėje istorijoje Algirdas Brazauskas buvo palaidotas nepasimeldus pagrindinėje Lietuvos šventovėje, lydimas landsberginių liūliavimo ir kreivo profesoriaus pianisto šypsnio.

Paskutinis bandymas išsaugoti bent dvišalę sistemą Lietuvoje buvo 2016 metų rinkimai. Tada neabejotiną pergalę vietoj socialinių demonstracijų, palikusių politinį pjedestalą, iškovojo "valstiečiai" — Ramūno Karbauskio vadovaujama "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Tačiau jiems trūko politinės patirties slaptose intrigose. Ir praėjusį rudenį Lietuvoje karaliavo konservatorių autokratija, kuriai nominaliai vadovavo Gabrielius Landsbergis, bet iš tikrųjų jo senelis Vytautas.

Šiandien iš spalvingų "patriarcho" posakių Mao stiliumi jau galima pridėti ir milijonais egzempliorių tiražu išleisti "Didžiojo Vytauto II citatų knygą". Darau prielaidą, kad leidinys jau rengiamas publikuoti.

Jubiliejaus datai dar viena Lietuvos "mesijo" išmintis, kad 1990–1991 metais Lietuva nenorėjo klausytis Kremliaus bokštų nurodymų: "Imperija [TSRS — Sputnik] buvo pikta, išsigandusi ir nubausta, bet nepalūžo <...> Lietuva tarybų imperijai sakė: "Mes nesame jūsų dvaras ir ne jūsų baudžiauninkai. Gyvensime pagal laisvųjų tautų chartiją, kurios vardas demokratija".

Štai čia knygos "Durnių laivas" pratarmėje apie "Lietuvos demokratijos triumfą" parašė Vytautas Petkevičius. Prieš 20 metų jis pamatė, kur Landsbergis vedė Lietuvos žmones: "Šiandien nedaugelis "Sajūdžio" iniciatyvinės grupės narių drįsta blaiviai vertinti savo pačių veiksmus ir pripažinti, kad jų dėka "dainuojančioji revoliucija" mūsų šalies istorijoje tapo tik dar lietuvių tautai neregėto ekonominio, kultūrinio ir moralinio nuosmukio pradžia. Humanitariniu požiūriu mums visiškai nepasisekė, ji per greitai išsigimė ir tapo nežmoniška. Tai yra mažumos revoliucija daugumos sąskaita, kuri mus sugrąžino į tarpukarį. Laikui tarsi nepavaldūs landsbergistai ne tik neįtvirtino nepriklausomybės, taip lengvai atkurtos, tai atėmė iš mūsų piliečių pagrindines laisves — laisvę gyventi, valgyti, laisvę dirbti, kurti, auklėti raštingus vaikus. Žmonių ramybė, apie kurią mes, judėjimo įkūrėjai, tada net negalvojome, šiandieninėje Lietuvoje yra visiškai sugriauta, ir tam sutrukdyti negalėjo net Bažnyčia".

Knyga "Durnių laivas", išleista 2004 metais, — savotiška alternatyvi naujausia Lietuvos istorija, atskleidžianti tamsius ne tik Vytauto Landsbergio gyvenimo, bet ir jo tėvo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, kuris Antrojo pasaulinio karo metu bendradarbiavo su nacių okupantais, puslapius.

Būtent dėl ​​"suteptos tėvo atminties" Vytautas Landsbergis tampė po teismus Petkevičių iki rašytojo mirties 2008 metais. Bet ir po Petkevičiaus mirties Landsbergis nenurimo. Po metų jam pavyko priversti Vilniaus apygardos teismą apkaltinti mirusį Petkevičių šmeižtu.

Petras Gražulis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teismo nuosprendyje sakoma, kad knygoje "Durnių laivas" yra tiesos neatitinkančių ir Landsbergio bei jo tėvo garbę ir orumą žeminančių teiginių, o už tai Petkevičiaus vaikai turėtų būti laikomi atsakingais. Originali teisminė kazuistika demokratinėje Lietuvoje.

"Jie anksčiau laiko įvarė mano tėvą į kapą, taip pat mėtė purvą — jis neva melagis ir panašiai <...> Apart teismo yra gyvenimas", — teismo sprendimą komentavo rašytojo dukra Liudmila Petkevičiūtė.

Šiandien Vytauto Landsbergio bendražygiai ir pasekėjai nori įrašyti jį į istoriją kaip pirmąjį "prezidentą", o jam iškeliavus anapilin, matyt, kanonizuoti. Būsimas jaunų lietuvių kartas "Landsbergio jaunikliai" auklės ne pagal Naująjį testamentą, o pagal "Vytauto citatas". Ir tikrai ne pagal "Durnių laivą".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Sausio 13-oji, Vytautas Landsbergis, Lietuva, TSRS
Temos:
Sausio 13-osios byla
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai

(atnaujinta 17:15 2021.01.15)
Užsienio politikos koordinacinės taryba susitarė sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti užkardyti elektros iš Astravo AE patekimą į ES rinką

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis. 

"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", - teigiama pranešime.

Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.

Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą. 

Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys – Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.

Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.

Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.

Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE maitinimo blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.

Tegai:
užsienio politika, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Pirmiausia Amerika, Lietuva po to? Kaip vadovai dėlioja užsienio politikos prioritetus
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas