Perversmas Kijeve, archyvinė nuotrauka.

Baltarusiai, jūs gyvenate be demokratijos? Tuomet ateiname pas jus

126
(atnaujinta 13:04 2019.01.31)
Šiais metais Baltarusijos opozicijai Europos Sąjunga skirs keturis milijonus eurų, kad šalyje būtų vystoma "pilietinė visuomenė"

Dalis šių lėšų greičiausiai bus siunčiamos į Lietuvą, kur įsikūrė "Baltarusijos demokratijos kalvė" — Europos humanitarinis universitetas. Galbūt dalį lėšų iš skiriamos sumos gaus ir Lietuvos žiniasklaidos priemonės, aršiai kovojančios "Rytų informaciniame fronte".

Keturi milijonai eurų — nedidelė suma pagal geopolitikos standartus. Tačiau Baltarusijos opozicijai — gera parama valdžios valčiai įsiūbuoti. Sustiprinus Vakarų poziciją Kijeve, Minskas laikomas strategine kryptimi Rusijos apsupčiai nedraugiškomis valstybėmis. Lėšų šiai misijai įvykdyti skiriama ne tik iš užjūrio, bet ir iš Europos biudžeto. Atvirai paskelbtas konkursas paprastiems kareiviams ir karininkams pritraukti į "Baltarusijos Maidano" kariuomenę.

Vakarai jums, baltarusiams, padės

"Šio kvietimo teikti paraiškas tikslas — padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei didinti viešojo administravimo sistemos skaidrumą, didinti piliečių dalyvavimą politiniame gyvenime, vykdyti demokratines reformas ir ginti žmogaus teises, taip pat užtikrinti integracinę socialinę ir ekonominę plėtrą. Jei įmanoma, tai turėtų būti padaryta teikiant finansinę paramą iš trečiųjų šalių", — sakoma Europos Komisijos konkurso lydimajame dokumente.

Kas yra baltarusių teisių gynėjai? Lietuvoje tai yra Europos humanitarinis universitetas (EHU) — vienintelis privatus "Baltarusijos" universitetas, išduodantis Europos pavyzdžio diplomus. Didžioji dalis universiteto studentų (daugiau nei 95%) yra jauni, aktyvūs baltarusiai, kurie žavisi Vakarais.

1992 metais įsikūrusį EHU Baltarusijos valdžios institucijos uždarė 2004 metais. Beveik iš karto jis rado prieglobstį Vilniuje. Jam buvo skirtos patalpos pačioje senamiesčio širdyje bei aukščiausio lygio finansavimas. Lėšas skyrė ir skiria iki šiol Lietuvos vyriausybė, Europos Komisija, Šiaurės šalių ministrų taryba ir įvairūs tarptautiniai fondai — t.y. "Sorosas ir kompanija".

Ko ir kaip mokoma EHU? Tai galima nesunkiai suprasti tiesiog susipažinus su universiteto struktūra, kurią sudaro keturi departamentai: žiniasklaidos, politikos ir socialinių mokslų, teisės ir istorijos. Ten nėra jokių techninių ar taikomųjų mokslų, o tik tie, kurie formuoja tautos sąmonę.

Kariai ir jų vadai

Europos Komisijos paskelbtas konkursas "projektui" finansuoti taip pat suskirstytas į dvi dalis.

Dalia Grybauskaitė ir Petras Porošenko
AP Photo/Sergei Chuzavkov

Pirmosios tikslas "įtraukti pilietinę visuomenę ir "nepakankamai aktyvią" gyventojų dalį į šalies politinį gyvenimą". Kitaip tariant, tai eilinių kovotojų būsimo "Baltarusijos Maidano" daliniuose rengimas.

O antroji pinigų dalis bus skirta "nevyriausybinių organizacijų" vyresniesiems vadams finansuoti, kurie rėš kalbas iš televizijos ekranų ir scenų. Jie diegs į abejojančių Baltarusijos piliečių protus "pagarbą pamatinėms žmogaus teisėms", taip pat stiprins potencialius šalies žmogaus teisių gynėjus, kurie savo ruožtu dalyvaus politiniame gyvenime bei "didins vyriausybės skaidrumą ir atskaitomybę".

Lyderiams bus skirtos premijos

Ir jei viskas vyks taip, "kaip numatyta", Baltarusijos revoliucionieriai gaus įspūdingas premijas. Reformoms Baltarusijoje skatinti 2017-2020 metais ES jau numatė skirti 136 mln. eurų. Tai jau yra solidi suma, už kurią galima ir tėvynę parduoti.

George Sorosas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Anja Niedringhaus

O artimiausi kaimynai — lietuviai — transliuos būsimos spalvotosios revoliucijos Minske įvykius visam pasauliui. Jie jau sukaupę daug patirties dalyvaudami spalvotosiose revoliucijose posovietinėje erdvėje. Patys išbandė Soroso parengtą metodinę medžiagą apie tai, kaip nuversti vyriausybę 1991 metais, kai žlugo TSRS. Vėliau Vilnius padėjo Michailui Saakašviliui sukelti "rožių revoliuciją". O Kijeve Euromaidano metu, griaudint sprogimams ir siautėjant gaisrų ugniai, "Šlovė Ukrainai!" šaukė net Lietuvos Seimo narė Loreta Graužinienė. Jau nekalbant apie tai, kad šiandien Porošenko neturi artimesnio draugo nei Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri pasaulyje išgarsėjo dėl neapykantos visoms posovietinėms valstybėms, kurios nepriima "Europos vertybių".

Laisvės pranašai

Apie pagrindines Lietuvos žiniasklaidos priemones net kalbėti neverta. Jos pasirengusios "propaguoti demokratiją" Baltarusijoje net už simbolinį finansavimą — Europos Komisijos dotacijas. O pirmaujantis Baltarusijos opozicijos portalas "Chartija 97" ilgą laiką buvo įsikūręs būtent Vilniuje. Tiesa, šiuo metu apie "žmogaus teises" Baltarusijoje kalbama jau iš Prahos. Kodėl "Chartijos 97" žurnalistai pabėgo iš Lietuvos į Čekiją? Sklando gandai, kad su tuo susijusi nelabai švari istorija. Sakoma, kad su Lietuvos žiniasklaida nepasidalinta Europos pinigais, skirtais demokratijos plėtrai Baltarusijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

126
Tegai:
Europos Sąjunga, opozicija, Baltarusija
Dar šia tema
Dovana Rusijos opozicijai: Vilniuje įamžintas Boriso Nemcovo atminimas
Buvusi Latvijos prezidentė pareiškė, kad šalies gyventojų "smegenys kaip roplių"
Demokratija pavojuje — ar Lietuvai gresia diktatūra?
Naujas Maidanas ir Lietuvos pozicija
Lietuva nurodė Baltmaidano "pagrindinio smūgio" kryptį
Porošenko ketina dalyvauti teisme dėl Maidano įvykių
Krymas paskelbė signalus iš Ukrainos apie "naujo Maidano" grėsmę
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 17:13 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, kaip galima spręsti iš spaudos konferencijos metu išsakytų teiginių, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis, 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų pinigais padėti nukentėjusiai nuo koronakrizės Lietuvos ekonomikai.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grūmoja Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek, ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidžiamoji (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", — sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir Vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi, Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir persvarstyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Be to, ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji "raudona linija", už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės Seimo rinkimus. Jei atsirevanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nė mirktelėt nespėsi, ir iš "valstybės vadovo" galima virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, yra žmogus — bus ir straipsnis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 13:01 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta, ir šių pastabų autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba paaiškino RT transliacijų draudimą, sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne "komilfo" viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pasikartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai tarp kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais pasirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su neaiškios kilmės milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis tarptautinei bendruomenei galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad niekas jau net nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atsiskyrėlių" — atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti; pakanka tiesiog pateikti akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: antirusiškų pažiūrų auditorija, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą, kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai prijaučiančioms jėgoms, nes, matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beprasmiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Žmonės

Kokia šiandien diena: liepos 11-osios šventės

(atnaujinta 18:18 2020.07.10)
Šeštadienį, liepos 11-ąją minima Pasaulinė populiacijos diena, taip pat šią dieną katalikai mini Šv. Benediktą

Liepos 11 yra 192-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiemet, keliamaisiais metais — 193-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 173 dienos.

Prieš 33 metus (1987 metais) liepos 11 dieną žmonių skaičius visame pasaulyje viršijo 5 milijardus ir po dviejų metų Jungtinių tautų organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena.

Vėliau, 2002 metais buvo numatoma, kad pasaulyje žmonių skaičius augs nekontroliuojamai. Bvo paskelbtos prognozės, kad 2050 metais visame pasaulyje gyvens 10,9 milijardo žmonių, tačiau dabar prognozuojama, jog šiais metais šis skaičius neviršys 9 milijardų. 

Skaičiaus mažėjimui įtakos turi ligos. Prognozuojama, kad iki 2050 metų nuo AIDS mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties negims 178 milijonai vaikų.

Pranešama, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir Azijoje, gimstamumas mažės, o daugės vyresnio amžiaus žmonių.

Liepos 11-oji skirta susimąstyti apie žmonijos gimstamumo, mirtingumo, apgyvendinimo, migravimo, išsilavinimo ir kitokias problemas.

Taip pat šiandien minima Šv. Benedikto, Europos globėjo, šventė.

Šv. Benediktas (480–547) buvo abatas. Gimė turtingo žemvaldžio šeimoje, taip apt studijavo Romoje, vėliau paniro į vienatvę, atsidavė maldai ir atgailai.

Aplink save subūrė bendraminčių būrį ir 539 metais Monte Kasine (tarp Romos ir Neapolio) įkūrė benediktinų vienuolyną. Tuo pačiu, Benedikto parašyta Regula tapo gyvenimo pagrindu tūkstančiams vienuolių ir jo sekėjai išplito po visą Europą. 1964 metais jis paskelbtas Europos globėju.

Liepos 11 dieną vardadienį švenčia Pijus, Kiprijonas, Kipras, Benediktas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai