Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitės atsisveikinimo reveransas: kas Lietuvai atnešė daugiau žalos nei naudos

179
(atnaujinta 12:23 2019.02.06)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė negailėjo kritikos po ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio vizito į Izraelį

Pasak Lietuvos valstybės vadovės, demonstratyviai neaplankęs Palestinos Skvernelis atnešė Lietuvos autoritetui tarptautinėje arenoje "daugiau žalos nei naudos". Ar tikrai taip?

Tarptautiniai santykiai yra ne tik Lietuvos Respublikos prezidentės ir Užsienio reikalų ministerijos, bet ir ministro pirmininko išimtinė teisė. Vizitai į užsienį yra neatsiejama Vyriausybės vadovo darbo dalis. Ir šiuo klausimu jis turi teisę nesikonsultuoti su prezidente ar jos pavaldiniu užsienio reikalų ministru. Taip Skvernelis ir pasielgė, praėjusią savaitę nuvykęs į Izraelį.

Tarp dviejų kėdžių: JAV arba ES

Rengdama vizito programą ir galimus žiniasklaidos "klausimus-atsakymus" žiniasklaidai, premjero administracija, matyt, turėjo pagrindinį tikslą — parodyti Vašingtonui, kad renkantis būsimą Lietuvos prezidentą reikia rinktis Skvernelį, o ne Dalios Grybauskaitės "paskirtą kandidatą".

Susirūpinusi dėl būsimo užimtumo Europos Sąjungos struktūrose Dalia Grybauskaitė vis dažniau lenkia kalbą apie vieningą Europą ir jos ginčus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis įvairiais pasaulio politikos ir ekonomikos klausimais. Ir tai nepaisant to, kad per visą 28-erių metų nepriklausomos Lietuvos istorijos laikotarpį Vilnius visada griežtai laikėsi JAV nurodytos krytpties. Taigi, Grybauskaitė stengiasi įrodyti Europos aukščiausioms struktūroms, kad "dar yra parako statinėse", ir ilsėtis po 2019 metų gegužės mėnesio rinkimų ji neketina. "Priimkite mane! Aš gera!" — ši frazė nuolat skamba iš baigiančios kadenciją Lietuvos prezidentės lūpų.

Dėl asmeninės naudos ir šiltos vietelės Europos Parlamente ar Europos Komisijoje Grybauskaitė pasirengusi išduoti daugelį metų trunkančią draugystę su JAV? Pasirodo, kad taip.
Tačiau Saulius Skvernelis, apsilankęs Izraelyje ir atsisakydamas tuo pačiu metu apsilankyti Palestinoje, kaip numatyta ES užsienio politikos gairėse, jis aiškiai parodė Vašingtono regioninio komiteto kuratoriams, kad neišduos Jungtinių Amerikos Valstijų. O Izraelis šiandien yra lakmuso testas ir nesutarimų objektas tarp Trampo ir Briuselio.

O kritika iš Daukanto aikštėje įsikūrusių prezidento rūmų iš dalies patvirtina šias spėliones. "Šis vizitas į Izraelį susilaukė dviprasmiškų tarptautinės bendruomenės ir užsienio žiniasklaidos vertinimų. Todėl jis atnešė daugiau žalos nei naudos", — Lietuvos žiniasklaida citavo prezidentės žodžius, kuriuos pristatė jos spaudos tarnyba.

"Paskirtieji" prieš daugumą

Naujojo Lietuvos prezidento rinkimai gegužės mėnesį yra lemiamas valstybei momentas. Spręsis klausimas: ar tebegalios dvigubas valdymas, ar valdančioji dauguma apims visišką valdžią šalyje, o konservatoriai nebegalės kaišioti pagalių į valdančiųjų vežimo ratus.

"Kairiųjų ar kairiųjų-centristų kandidatui reikia laimėti prezidento rinkimus. Tai galėtų būti vienas iš svarbiausių ir galingiausių argumentų rinkimų kampanijoje — prezidentas, vyriausybė ir Seimas — koordinuotos, o ne kovojančios tarpusavyje, valdžios grandys", — sakė valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Kaip žinoma, pagrindiniai opozicijos nariai — konservatoriai, kuriuos akivaizdžiai palaiko Dalia Grybauskaitė, iškėlė į kandidatus buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę. O Šimonytei paremti į prezidento varžybas buvo deleguotas "nepriklausomas" kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Geriausias variantas būtų, jei į antrąjį turą patektų būtent šie kandidatai, kuriuos premjeras Skvernelis taikliai pavadino "paskirtais". Tačiau tam konservatoriai turi taip mobilizuoti savo rinkėjus, kad jų balsų užtektų dviem kandidatams. Šiuo metu tai padaryti sudėtinga.

Huawei Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Jei Saulius Skvernelis pateks į antrąjį turą, jo galutinė pergalė niekam nekelia abejonių. Per 28-erius metus konservatoriai taip atsibodo daugumai Lietuvos gyventojų, kad jie yra pasirengę balsuoti "už patį velnią", bet ne už konservatorių. Tai jie — rinkėjai — aiškiai parodė per 2016 metų Seimo rinkimus.

O kad pavyktų dar labiau įtikinti rinkėjus, jog kandidatas į Lietuvos prezidentus — Saulius Skvernelis — yra tikras šalies patriotas, visuomenei paskelbta dar viena Lietuvos ir Izraelio ministrų pirmininkų derybų detalė. Į Izraelio prašymą perlaidoti Vilniaus Gaono palaikus Jeruzalėje Saulius Skvernelis atsakė, kad neparduoda savo tėvynės. Ir panašiais klausimais net neverta diskutuoti.

Taigi, vizito Izraelyje metu kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis vienu metu nušovė du zuikius. Jis išsiuntė du pranešimus. Vieną — į Baltuosius rūmus, kuriame sakoma, kad jei jis bus išrinktas į prezidentus, Jungtinės Valstijos ir toliau galės pasikliauti Vilniumi. O antrąjį — potencialiems rinkėjams, kuriuos Skvernelis nori įtikinti, kad jis gins Lietuvos interesus, o ne ES vyriausybės Briuselyje.

Kas laimės prezidento rinkimus Lietuvoje — Vašingtonas ar Briuselis? Štai kur mįslė. Ir kai kas nors įdės į patefoną sudilusią plokštelę apie "Kremliaus kišimąsi į rinkimus", prisiminkite šį straipsnį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

179
Tegai:
Saulius Skvernelis, Dalia Grybauskaitė
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Do you speak English, mister Skvernelis?
LSDDP į prezidentus iškėlė Skvernelio kandidatūrą
Maldeikienė traukiasi iš prezidentinių lenktynių
Ekonomistas: Lietuvos pareiškimai apie demokratiją kelia juoką
Neramumai Mineapolyje

"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas

(atnaujinta 16:47 2020.06.01)
CNN teigimu, "gana tikėtinas" Rusijos agentų dalyvavimas visoje Amerikoje vykstančiuose pogromuose  

Dieną anksčiau, kai tas pats televizijos kanalas išleido istoriją, kurioje vienas iš ekspertų pareiškė, kad "Rusijos agentai" dalyvavo riaušėse, Donaldas Trampas asmeniškai iš jo pasijuokė savo "Twitter" paskyroje.

Primename, kad Amerikos prezidento santykiai su vienu įtakingiausių Amerikos televizijos kanalų yra šiek tiek prastesni nei tarp Irano ir Izraelio, nors iki šiol jie vis dar buvo šiek tiek geresni nei tarp "baltųjų" ir "raudonųjų" pilietinio karo Rusijoje metu.

Dar 2016 metais CNN darė viską, kad Trampas netaptų prezidentu, o vėliau vis kaišiojo jam pagalius į ratus. Savo ruožtu Trampas CNN įvardija tik kaip "netikrų naujienų platintoją" ir atvirai jo nekenčia, džiaugdamasis kanalo reitingų kritimu.

Todėl, beje, Amerikos prezidentą ypač nudžiugino žinia, kad pogromo dalyviai Atlantoje atsitiktinai užpuolė CNN būstinę, sudaužė langus ir sugadino, ką galėjo. Trampas pabrėžė, kad nutiko likimo ironija: protestuotojai nusiaubė tą patį kanalą, kuris palaikė ir pagrindė jų veiksmus.

O dabar linksmoji dalis. Faktas yra tas, kad šiuo metu CNN švenčia gimtadienį, jubiliejų, jam sukaks keturiasdešimt metų.

Tai, koks buvo šis kanalas iš pradžių ir koks jis yra dabar, aiškiai parodo Amerikos lyderystės pasaulyje istoriją apskritai.

Prieš keturiasdešimt metų jaunas ir arogantiškas žiniasklaidos magnatas Tedas Terneris įkūrė pirmąjį visą parą veikiantį tinklą, teikiantį nuolatines naujienas kabeliu tiesiai abonentams. Tai buvo proveržis ir revoliucija informaciniame versle. Tai buvo, jei jums patinka, pirmas žybsnis to interneto, su kuriuo šiandien mes gyvename.

Tuomet, 1980 metais, šis lūžis buvo pastebėtas, tačiau jie tam neskyrė didelės reikšmės vien todėl, kad Vakarų ir ypač Amerikos, revoliucijos mokslo ir verslo, politikos ir socialinių technologijų srityse tada skubėjo, šokdamos viena per kitą. Terneris skelbia naujienas ištisą parą, kitais metais NASA išleidžia daugkartinio naudojimo pilotuojamą erdvėlaivį aštuoniems įgulos nariams (taip, tai buvo prieš 39 metus, todėl mes primename, kad šiandienos aimanos "o, Dieve, pagaliau įvyko kosmoso revoliucija" yra įprasta savireklamos isterija), tada IBM pradeda pardavinėti pirmąjį serijinį asmeninį namų kompiuterį, o kitas žingsnis yra mobilusis telefonas, o jį jau vejasi dar niekam nežinomas ateities karalius — internetas.

Pati Amerika tada buvo besąlygiška XX amžiaus dvasios išraiškos lyderė. Ji buvo jauna, bet jau suaugusi (vidutinis amerikiečio amžius 1980 metais buvo 30 metų), ji buvo sklidina ne tik atvykusių, bet ir savų genijų, turinčių klasikinį išsilavinimą, liberalių (to laikmečio prasme), technokratiškų ir tuo pačiu giliai tikinčių, išradingų ir veržlių.

CNN tapo galingu šios grobuoniškos Amerikos įtakos realybei įrankiu — ir ji parodė savo galią visapusiškai augdama vienuoliktaisiais savo gyvavimo metais, kai visa planeta neatsitraukdama žiūrėjo laidą "Karas įlankoje". Mūsų nuostabos kupinoms akims parodytas supermodernus amerikiečių lėktuvas sutriuškino vieną galingiausių Eurazijos armijų kaip popierinę figūrą. Spektaklis, kurį tada išvydo pasaulis, įžiebė visos žemiečių kartos širdyse įsitikinimą, kad JAV yra nenugalima ir nesustabdoma jėga, padariusi tam tikrą kokybinį atsiskyrimą nuo likusios žmonijos. Tai, kad likęs pasaulis dabar amžinai pasmerktas tiesiog sekti paskui JAV, paklusti JAV ir tikėtis jų užuojautos. 

Kai paskui Irako karinę galybę iš planetos žemėlapio dingo Tarybų Sąjunga, o likę jos fragmentai vienaip ar kitaip prisiekė ištikimybę JAV, tam tikra prasme tai buvo laiminga Amerikos XX amžiaus pabaiga. Vienam neginčijamų šios pergalės herojų Tedui Terneriui belieka tik vesti ne žemesnio lygio nei Jane Fonda Holivudo žvaigždę ir pasitikti su ja gyvenimo saulėlydį. Ką ir padarė Terneris.

Bet juokingiausia tai, kad realybėje nebūna jokių "laimingų pabaigų". Realybėje nebūna baigiamųjų titrų, visos pergalės ir triumfas yra laikini, po jų visada prasideda naujas skyrius.

Su Amerika, kuri užkariavo pasaulį XX amžiuje, galbūt nutiko "laimingos pabaigos sindromas". Tai yra, ji tikrai patikėjo, kad žmonijos istorijoje jau skaitomi titrai, ir nesitikėjo tęsinio.

Patvirtinantis faktas: iškart po TSRS žlugimo Amerikos valstybinės organizacijos smarkiai sumažino "Rusijos specialistų" rengimą: kam mums reikia specialistų, kurių niekada neprireiks?

Tačiau pati amerikiečių diplomatija, pasak veteranų, taip pat pateko į kažkokią keistą pergalės viršūnę: vietoj kompromiso ieškotojų ir manipuliacijų meistrų JAV diplomatinės mokyklos  pradėjo leisti "gerai apmokamus kurjerius, išvežiojančius nediskutuotinus pavedimus" ir manančius, kad jei kas nors nepasiduoda Amerikos spaudimui, tai tiesiog reikia dar labiau padidinti tą spaudimą.

Šio sindromo auka taip pat tapo amerikiečių "nuotolinio valdymo pultas nuo realybės", kurio detalės buvo ir CNN, ir Holivudas ir "spalvotosios technologijos", bei — jau naujame amžiuje — "Facebook" ir "Twitter". Po kelioms šalims įvykdytų mirties bausmių dėl sąmoningai melagingų kaltinimų ir daugybės sėkmingų "twitter revoliucijų" su atitinkama žiniasklaida persidengimo Amerikos "realybės kontrolės centruose" regis, daugelis pagaliau įsitikino: nėra jokios kitos realybės, išskyrus tą, kurią specialiai apmokyti žmonės masiškai įšvirkščia į auditorijos smegenis. Užvestas variklis su gera kamera ir "Facebook" palaikymu, su Amerikos ambasada už nugaros ir amerikiečių bombonešių sparnais — naujas absoliutus superginklas.

Tačiau realybė įrodė, kad ji vis dar egzistuoja, ir kad ir koks didelis spaudimas jai būtų daromas, ji ras būdą atkeršyti.

"CNN pasaulyje" apokalipsė, vaizdžiai tariant, įvyko dar 2016 metais, kai, nepaisant visiško dominavimo Amerikos žiniasklaidoje (santykinai nuo 15 % iki 85 % Klinton naudai), Trampas laimėjo rinkimus.

Tam, ką JAV įprasta vadinti "gilumine valstybe", buvo daugiau nei nepageidaujamo kandidato pergalė. Tai buvo smūgis idėjiniams "Happy End'o epochos" pagrindams, kontroliuojamos realybės idėjai, CNN ir "The New York Times" sąjungos nenugalimumo dogmoms.

Beje, galbūt būtent todėl, kad "giluminė valstybė" iš principo negalėjo atsisakyti tikėjimo visišku tikrovės valdymu per nuotolinio valdymo pultą, ji pasinaudojo mistinės korupcijos versija, kurią rusai nukreipė į Amerikos tikrovę. Tai buvo rusai, kurie "nulaužė Amerikos nuotolinio valdymo pultą" — ir mes pralošėme.

Taip susiklostė aplinkybės, kad būtent CNN tapo pagrindiniu šios magiškos versijos propagandistu.

Ir jis aktyviai dalyvavo dar neseniai šaltuoju pilietiniu karu JAV vadintame kare, o dabar net neaišku, ar jį galima vadinti šaltuoju.

Beje. Dabar, kai trisdešimt didžiųjų Amerikos miestų yra kupini pogromo dūmų, o pirmojo privataus (nors ir vyriausybės įsakymu ir oficialiais pinigais pastatyto) kosminio laivo šaukiniai didvyriškai pasklido po planetą, galime pamėginti įsivaizduoti, kaip "žiniasklaidos" skleidžiamos ir realios tikrovės santykis pasaulinio hegemono teritorijoje vystysis toliau.

Yra versija, kad kažkas panašaus tęsis. Esmė ta, kad nėra tikros "pasaulio pabaigos", kaip ir tikros laimingos pabaigos. Apokalipsė nebūtinai yra mirtina. Galbūt tai tik pasaulio politinio ir ekonominio, greičiausiai ir valdžios lyderio praradimas.

Tai tik nelaimingų šalies dalių panardinimas į savotišką "trečiąjį pasaulį" (40 milijonų bedarbių blaškosi po JAV ir tai, jų teigimu, nėra riba) — su visomis socialinėmis pasekmėmis. Tai visuomenės atskirtis ir šalies susiskaldymas į skurdžias post-apokaliptines teritorijas ir turtingas izoliuotas salas, iš kurių, galbūt, bus paleista dar daugiau dizainerių raketų. Kai kur ištisi miestai pereis prie sojos troškinio, o kai kur filmuos svaiginančius serialus su didžiuliais biudžetais.

Tiesiog Amerika nebus ta, kuri kadaise paleido "Space Shuttle" ir kurią iki šiol prisimena CNN įkūrėjas 81 metų Terneris.

Tačiau ne faktas, kad prisimena: prieš porą metų jis prisipažino, kad kenčia nuo demencijos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
CNN, Amerika, Rusija
Dar šia tema
Miestas ugnyje: nufilmuotas JAV policijos nuovados padegimas
Holivudo kunigaikštis. Kaip avantiūristas iš Vilniaus sukūrė verslą JAV
Trampas paskelbė apie "didžiausio ginklo" JAV atsiradimą
JAV užfiksuota dešimtys smurto ir grasinimų žurnalistams atvejų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Gitanas Nausėda vienos kadencijos prezidentas?

(atnaujinta 12:34 2020.06.01)
Nepastebimai prabėgo vieneri Gitano Nausėdos prezidentavimo metai. Yra nuomonių, kad dar kartą valstybės vadovu jis netaps. Kiek pagrįstas toks skeptiškumas?

Vieneri bet kurio prezidento metai nėra laikotarpis, kuris leistų daryti vienareikšmiškas išvadas apie jo veiklą. Tačiau tam tikros Nausėdos tiek vidaus, tiek užsienio politikos tendencijos ėmė ryškėti.

Lietuva plius Lenkija lygu Amerika

Pirmiausia Lietuvos prezidentas yra atsakingas už tarptautinius reikalus. Kai jis atėjo į valdžią, buvo šiokia tokia viltis, kad antirusiška isterija sušvelnės, o proamerikietišką kursą bent iš dalies subalansuos europietiška kryptis. Iš pradžių susidarė įspūdis, kad Nausėda iš tiesų bando padaryti Lietuvos užsienio politikos reviziją ir ją pakoreguoti (pavyzdžiui, surinko politologus). Tačiau po kurio laiko prasidėjo sena daina apie tą patį.

Pavyzdžiui, kalbėdamas Jungtinėse Tautose, Lietuvos vadovas pareiškė: "Dalis politinių lyderių kelia idėją kurti naują geopolitinę erdvę nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, kurį įtrauktų ir Rusiją. Mintis įdomi, tačiau ar mes jos įgyvendinimui turime bendrą pagrindą? Ar turime bendrų vertybių? Atsakymas yra "ne"! <...> Iki šios dienos Rusija nepadarė nieko, kad nusipelnytų mūsų pasitikėjimo". Jeigu neaišku, dar viena Nausėdos citata: "Šiuo metu, manau, didžiausia grėsmė pasaulinei tvarkai, taisyklėms, kurios yra nusistovėjusios dešimtmečiais, kyla būtent dėl Rusijos veiksmų".

Trumpai sakant, su Maskva Vilniui visai ne pakeliui. Tada su kuo? Matyt, su Lenkija. Viena vertus, Dalios Grybauskaitės laikais Lietuvos santykiai su didele vakarine kaimyne pablogėjo, ypač palyginti su Valdo Adamkaus valdymo laikotarpiu. Todėl būtų logiška grąžinti juos į ankstesnį lygį. Kita vertus, pastaruoju metu Varšuva kartu su Budapeštu tapo viena iš pagrindinių Briuselio problemų. Pavyzdžiui, jo netenkina nepagarba teisinės valstybės principams Lenkijoje. Be to, lenkai atvirai orientuojasi į JAV savo užsienio politikoje, nors Europos dialogas su Vašingtonu toliau komplikuojasi.

Tokiu būdu, Nausėda iš esmės turėjo pasirinkimą — pagrindiniu partneriu pasirinkti Lenkiją ir Ameriką, kuri Europoje vis glaudžiau bendradarbiauja su ta pačia Lenkija, arba pradėti artėti su "senąja Europa" (Vokietija ir Prancūzija). Ir jis pasirinko pirmą variantą.

Turbūt geriausiai situaciją charakterizuoja šis Lietuvos vadovo pareiškimas: "Kai kanclerė užsiminė apie "Nord Stream-2", aš pasakiau: "Gerbiama ponia kanclere, Lietuvos pozicijoje niekas nepasikeitė". Ji nusišypsojo ir sako: "Aš nelabai ir tikėjausi". Be to, paklaustas, ar Lietuva balsuotų už ES sankcijas Lenkijai, Nausėda atsakė, kad baudimo keliu nežengtų.

Pagaliau, jo laikais prasidėjo kalbos apie santykių su Baltarusija "perkrovimą". Tačiau akivaizdu, kad tai tik amerikietiškos politikos atspindys, nes Vašingtonas labai susirūpino dėl glaudesnės Minsko ir Maskvos integracijos. Kad realiam Lietuvos ir Baltarusijos suartėjimui nėra jokio apčiuopiamo pagrindo, patvirtina ir tolimesnė Vilniaus politika prieš Astravo atominę elektrinę.

Pastaroji, beje, komplikavo Lietuvos santykius ir su Latvija bei Estija, kurios neskuba atsisakyti pigios "nedemokratinės" elektros. Ir Nausėdai beliko pasakyti: "Latvių sprendimas yra politinis <...>, ir dėl to tenka tik apgailestauti". O iš tiesų tenka apgailestauti dėl nepragmatiškos ir nesubalansuotos (pernelyg proamerikietiškos) Lietuvos užsienio politikos.

Nausėdiški kalneliai

O štai lietuviškoje vidaus politikoje viskas kur kas įdomiau. Nors tai nėra pagrindinė prezidento atsakomybės sfera, jis bando būti joje aktyvus, ir pažymėtina, kad jo pozicija evoliucionuoja.

Pradėjo Nausėda kaip kietosios linijos šalininkas: remdamasis savo aukštu rinkiminiu rezultatu (autoritetu), pabandė primesti valdantiesiems Prezidentūros valią. Didžiausiu jų santykių išbandymu šiame kontekste tapo susisiekimo ministro istorija, kuri baigėsi faktiniu prezidento pažeminimu.

Tokioje situacijoje jis turėjo kelis tolimesnio elgesio variantus. Pirmas — pasmerkti "valstiečius", visiškai nuo jų atsiriboti ir ramiai laukti Seimo rinkimų. Antras — pasmerkti "valstiečius" ir pradėti aktyviai remti opoziciją (ko ji, tikriausiai, tikėjosi). Trečias — pakeisti taktiką ir siekti savo tikslų, ieškant kompromiso su valdančiaisiais.

Gana netikėtai Nausėda, kaip parodė 200 eurų išmokos pensininkams istorija, pasirinko trečią variantą, tik nebuvo aišku — tai lemia vieningos kovos su koronavirusu būtinybė ar principinis jo požiūrio pasikeitimas? Ir tuomet įvyko keli svarbūs dalykai.

Pirma, vertindamas prezidento pasiūlymą mažinti gyventojų pajamų mokestį, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis buvo santūrus: "Nematant bendro vaizdo, pasakyti, kad dar beveik pusę milijardo sutinkame iš biudžeto išimti, yra labai sudėtinga". Kitaip tariant, Nausėda šiuo atveju negavo vienareikšmiškos "Tėvynės sąjungos" paramos.

Antra, "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis pagyrė Nausėdą už tai, kad jis ne toks kaip Grybauskaitė ir elgiasi konstruktyviai. Savo ruožtu prezidentas, vertindamas "valstiečių" rinkimines perspektyvas, pareiškė: "Yra nemaža tikimybė, kad, jei per artimiausius mėnesius neįvyks kažkokių nemalonumų šiai partijai, jie turi galimybę formuoti centro kairės koaliciją" (nors galėjo pasakyti ką nors iš serijos "pagyvensime — pamatysime").

Ir čia jau konservatorių kantrybė trūko. Jų narys Kęstutis Masiulis parašė: "Tokios šnekos ir ypač iš Prezidento lūpų programuoja dalies rinkėjų ir ypač neapsisprendusiųjų elgesį. Kai nežinai už ką balsuoti, tai visad smagiau būti balsavus už nugalėtoją ir dar paskatinant autoriteto". Sunku pasakyti, ar Nausėda sąmoningai padarė minėtą prognozę dėl "valstiečių" ateities, ar tiesiog nepagalvojo, ką daro, bet faktas tas, kad "Tėvynės sąjunga" nepatenkinta, ir jos santykius su Prezidentūra sunku pavadinti sąjunginiais.

Šiame fone suėjo prezidento valdymo metai ir pasigirdo kalbos (pavyzdžiui, Andriaus Tapino komentaras), kad jis, kitaip nei Grybauskaitė, nėra lyderis ir kad jam bus sunku laimėti kitus rinkimus. Ar tikrai?

Kaip teisingai pastebėjo politologas Vytautas Dumbliauskas: "Tuos pirmuosius metus matau kaip tam tikrą pasimetimą, kada pilietis Nausėda ieško savęs prezidento poste. Jis dar neatranda to santykio". Šiame kontekste pažymėtina, kad jam iš tiesų derėjo neutraliau kalbėti apie "valstiečių" šansus rinkimuose. Tačiau iš principo pritarimas jų naujai koalicijai ir ilgalaikis konstruktyvus bendradarbiavimas su ja galiausiai galėtų garantuoti sėkmę pačiam Nausėdai, nes su konservatoriais jo dialogas kažkaip nesimezga.

Apibendrinant, vis dar sunku galutinai pasakyti, ar prezidento mėtymasis jau baigėsi. Taškus ant "i", matyt, galima bus dėti po rinkimų. Šiandien Nausėda norom nenorom atsidūrė "valstiečių" aikštelės pusėje, kas, žinoma, yra smūgis "Tėvynės sąjungai", bet ilguoju laikotarpiu gali įnešti daugiau konstruktyvumo į Lietuvos vidaus politiką. Būtų gerai, kad jo atsirastų ir šalies užsienio politikoje, bet šito "Titaniko" kursą galėtų pakoreguoti tik didelis ledkalnis transatlantinių santykių jūroje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Gitanas Nausėda, Lietuva
COVID-19

Šešiose savivaldybėse artimiausiu metu bus atliekama daugiau profilaktinių tyrimų

(atnaujinta 16:43 2020.06.01)
Pirmadienio duomenimis, sergamumo šalyje rodiklis yra 4,3 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Šešiose savivaldybėse – Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Lazdijų, Ignalinos, Šalčininkų ir Skuodo rajonų – visą savaitę bus atliekama daugiau profilaktinių tyrimų koronaviruso infekcijai (COVID-19) nustatyti nei kitose savivaldybėse, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Nuo birželio 1 dienos profilaktinis testavimas Lietuvoje vykdomas pagal naująją tvarką — atsižvelgiant į savivaldybių epidemiologinius rodiklius. Per 14 dienų sergamumas COVID-19 infekcija, skaičiuojamas 100 tūkst. gyventojų, šiose savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį.

Pirmadienio duomenimis, sergamumo šalyje rodiklis yra 4,3 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.

Pagal naująją tvarką, testavimo apimtys bus didinamos tose savivaldybėse, kuriose sergamumas didesnis nei šis rodiklis. SAM duomenimis, tokia situacija yra Vilniaus rajono (37,9), Lazdijų rajono (16,4), Vilniaus miesto (10,9), Ignalinos rajono (6,9), Šalčininkų rajono (6,6) ir Skuodo rajono (6,2) savivaldybėse.

Nuo pirmadienio iki sekmadienio Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Lazdijų, Ignalinos, Šalčininkų ir Skuodo rajonų savivaldybėse profilaktiškai bus tiriami visų gydymo, taip pat globos ir slaugos įstaigų, išskyrus vaikų globos įstaigas, darbuotojai.

Ligoninėse gydomi pacientai, taip pat slaugos, globos įstaigose globojami žmonės šiose šešiose savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka. Per savaitę turės būti ištiriama nuo 5 iki 10 proc. tuo metu įstaigoje esančių pacientų ar gyventojų.

Kiti darbuotojai, kurių darbo specifika susijusi su klientų aptarnavimu, pavyzdžiui — dirbantys vaistinėse, parduotuvėse, minėtose savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Nuo pirmadienio profilaktinis testavimas Lietuvoje vykdomas atsižvelgus į savivaldybės epidemiologinius rodiklius. Planuojama, kad toliau bus testuojami visi žmonės, kuriems pasireiškia bent vienas ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomas. Kaip ir iki šiol, bus tiriami visi naujai į ligonines planiniam gydymui, taip pat žmonės, kuriuos ištirti nurodys NVSC specialistai, dirbantys infekcijos židiniuose. Be to, ir toliau tyrimai bus atliekami pakartotiniai tyrimai.

Privalomai nebus testuojami visi be išimties iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keliautojai, kaip buvo iki šiol. Jie bus tikrinami tik tuo atveju, jei pajaus COVID-19 infekcijai būdingus simptomus.

Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyti 1678 koronaviruso atvejai, pasveiko 1236 žmonės, mirė 70.

Respublikoje galioja karantino režimas iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
Lietuva, karantinas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas paaiškino, ar galima užsikrėsti COVID-19 per akis
Kasiulevičius mano, kad Lietuvos COVID-19 situaciją tikslinga lyginti su Lenkija