Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitės atsisveikinimo reveransas: kas Lietuvai atnešė daugiau žalos nei naudos

179
(atnaujinta 12:23 2019.02.06)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė negailėjo kritikos po ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio vizito į Izraelį

Pasak Lietuvos valstybės vadovės, demonstratyviai neaplankęs Palestinos Skvernelis atnešė Lietuvos autoritetui tarptautinėje arenoje "daugiau žalos nei naudos". Ar tikrai taip?

Tarptautiniai santykiai yra ne tik Lietuvos Respublikos prezidentės ir Užsienio reikalų ministerijos, bet ir ministro pirmininko išimtinė teisė. Vizitai į užsienį yra neatsiejama Vyriausybės vadovo darbo dalis. Ir šiuo klausimu jis turi teisę nesikonsultuoti su prezidente ar jos pavaldiniu užsienio reikalų ministru. Taip Skvernelis ir pasielgė, praėjusią savaitę nuvykęs į Izraelį.

Tarp dviejų kėdžių: JAV arba ES

Rengdama vizito programą ir galimus žiniasklaidos "klausimus-atsakymus" žiniasklaidai, premjero administracija, matyt, turėjo pagrindinį tikslą — parodyti Vašingtonui, kad renkantis būsimą Lietuvos prezidentą reikia rinktis Skvernelį, o ne Dalios Grybauskaitės "paskirtą kandidatą".

Susirūpinusi dėl būsimo užimtumo Europos Sąjungos struktūrose Dalia Grybauskaitė vis dažniau lenkia kalbą apie vieningą Europą ir jos ginčus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis įvairiais pasaulio politikos ir ekonomikos klausimais. Ir tai nepaisant to, kad per visą 28-erių metų nepriklausomos Lietuvos istorijos laikotarpį Vilnius visada griežtai laikėsi JAV nurodytos krytpties. Taigi, Grybauskaitė stengiasi įrodyti Europos aukščiausioms struktūroms, kad "dar yra parako statinėse", ir ilsėtis po 2019 metų gegužės mėnesio rinkimų ji neketina. "Priimkite mane! Aš gera!" — ši frazė nuolat skamba iš baigiančios kadenciją Lietuvos prezidentės lūpų.

Dėl asmeninės naudos ir šiltos vietelės Europos Parlamente ar Europos Komisijoje Grybauskaitė pasirengusi išduoti daugelį metų trunkančią draugystę su JAV? Pasirodo, kad taip.
Tačiau Saulius Skvernelis, apsilankęs Izraelyje ir atsisakydamas tuo pačiu metu apsilankyti Palestinoje, kaip numatyta ES užsienio politikos gairėse, jis aiškiai parodė Vašingtono regioninio komiteto kuratoriams, kad neišduos Jungtinių Amerikos Valstijų. O Izraelis šiandien yra lakmuso testas ir nesutarimų objektas tarp Trampo ir Briuselio.

O kritika iš Daukanto aikštėje įsikūrusių prezidento rūmų iš dalies patvirtina šias spėliones. "Šis vizitas į Izraelį susilaukė dviprasmiškų tarptautinės bendruomenės ir užsienio žiniasklaidos vertinimų. Todėl jis atnešė daugiau žalos nei naudos", — Lietuvos žiniasklaida citavo prezidentės žodžius, kuriuos pristatė jos spaudos tarnyba.

"Paskirtieji" prieš daugumą

Naujojo Lietuvos prezidento rinkimai gegužės mėnesį yra lemiamas valstybei momentas. Spręsis klausimas: ar tebegalios dvigubas valdymas, ar valdančioji dauguma apims visišką valdžią šalyje, o konservatoriai nebegalės kaišioti pagalių į valdančiųjų vežimo ratus.

"Kairiųjų ar kairiųjų-centristų kandidatui reikia laimėti prezidento rinkimus. Tai galėtų būti vienas iš svarbiausių ir galingiausių argumentų rinkimų kampanijoje — prezidentas, vyriausybė ir Seimas — koordinuotos, o ne kovojančios tarpusavyje, valdžios grandys", — sakė valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Kaip žinoma, pagrindiniai opozicijos nariai — konservatoriai, kuriuos akivaizdžiai palaiko Dalia Grybauskaitė, iškėlė į kandidatus buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę. O Šimonytei paremti į prezidento varžybas buvo deleguotas "nepriklausomas" kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Geriausias variantas būtų, jei į antrąjį turą patektų būtent šie kandidatai, kuriuos premjeras Skvernelis taikliai pavadino "paskirtais". Tačiau tam konservatoriai turi taip mobilizuoti savo rinkėjus, kad jų balsų užtektų dviem kandidatams. Šiuo metu tai padaryti sudėtinga.

Huawei Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Jei Saulius Skvernelis pateks į antrąjį turą, jo galutinė pergalė niekam nekelia abejonių. Per 28-erius metus konservatoriai taip atsibodo daugumai Lietuvos gyventojų, kad jie yra pasirengę balsuoti "už patį velnią", bet ne už konservatorių. Tai jie — rinkėjai — aiškiai parodė per 2016 metų Seimo rinkimus.

O kad pavyktų dar labiau įtikinti rinkėjus, jog kandidatas į Lietuvos prezidentus — Saulius Skvernelis — yra tikras šalies patriotas, visuomenei paskelbta dar viena Lietuvos ir Izraelio ministrų pirmininkų derybų detalė. Į Izraelio prašymą perlaidoti Vilniaus Gaono palaikus Jeruzalėje Saulius Skvernelis atsakė, kad neparduoda savo tėvynės. Ir panašiais klausimais net neverta diskutuoti.

Taigi, vizito Izraelyje metu kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis vienu metu nušovė du zuikius. Jis išsiuntė du pranešimus. Vieną — į Baltuosius rūmus, kuriame sakoma, kad jei jis bus išrinktas į prezidentus, Jungtinės Valstijos ir toliau galės pasikliauti Vilniumi. O antrąjį — potencialiems rinkėjams, kuriuos Skvernelis nori įtikinti, kad jis gins Lietuvos interesus, o ne ES vyriausybės Briuselyje.

Kas laimės prezidento rinkimus Lietuvoje — Vašingtonas ar Briuselis? Štai kur mįslė. Ir kai kas nors įdės į patefoną sudilusią plokštelę apie "Kremliaus kišimąsi į rinkimus", prisiminkite šį straipsnį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

179
Tegai:
Saulius Skvernelis, Dalia Grybauskaitė
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Do you speak English, mister Skvernelis?
LSDDP į prezidentus iškėlė Skvernelio kandidatūrą
Maldeikienė traukiasi iš prezidentinių lenktynių
Ekonomistas: Lietuvos pareiškimai apie demokratiją kelia juoką
Vilnius paminėjo JAV Nepriklausomybės dieną, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lietuvoje JAV Nepriklausomybės diena virto "Liepos šeštosios įžanga"

(atnaujinta 14:58 2020.07.07)
Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena, dar gerai žinoma pavadinimu "Liepos ketvirtoji", pažymima kaip įžanga į "Liepos šeštąją"

Liepos 6 diena — Valstybės diena. Ši diena — Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

1990 metų spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją — Mindaugo karūnavimo dieną — paskelbė Valstybės švente. Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, kadangi buvo manoma, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.

Kasmet liepos 6 dieną, 21:00 val., viso pasaulio lietuviai raginami vieningai sugiedoti "Tautišką giesmę". Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Švęsti "Liepos ketvirtąją", JAV Nepriklausomybės dieną, neįpareigoja jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai. Bet švenčiama. Pompastiškai ir demonstratyviai. Ir būtinai eksponuojant savo asmeniniuose Facebook profiliuose.

Šiemet pagrindiniu "Liepos ketvirtosios" Vilniuje akcentu tapo paradas, kuriame žygiavo 244 kariai ir savanoriai, nešantys 244 JAV vėliavas kartu su JAV įmonių ir organizacijų atstovais. Paradas JAV vėliavos spalvomis nuspalvino Gedimino prospektą nuo Seimo iki Katedros aikštės. Paradą lydėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Jo metu net pasiektas naujas šalies rekordas — didžiausia vienos užsienio šalies vėliavų eisena. Šį rekordą užfiksavo agentūra "Factum".

Katedros aikštėje parado dalyviai kartu giedojo Lietuvos ir JAV himnus bei stebėjo iškilmingą abiejų šalių vėliavų pagerbimo ceremoniją. Sveikinamuosius žodžius tarė JAV ambasadorius Lietuvoje Robert'as S. Gilchrist'as ir faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

"Liepos 4-osios" paradą stebėjo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, buvęs Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas. Apie tai ponas diplomatas paskelbė savo Facebook laiko juostoje.

Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje 1
Screenshot
Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje

Jungtinių Amerikos Valstijų paradą prie Lietuvos Seimo įamžino savo Facebook'o laiko juostoje ir Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis.

Prie Lietuvos Seimo Jungtinių Amerikos Valstijų paradas 2
Screenshot
Jungtinių Amerikos Valstijų paradas prie Lietuvos Seimo

"Liepos 4-osios" švente džiaugėsi Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas.
Ponas Mantas Adomėnas: "Šįryt išėjau — "Kaip gražu", — pagalvojau, — "kad Vilnius iškelia vėliavas mūsų sąjungininkų amerikiečių Nepriklausomybės dienos proga".

Tik po poros minučių ponas Adomėnas susivokė.

Ponas Adomėnas: "Tik po poros minučių suvokiau: dėl ilgojo savaitgalio kiemsargiai iš anksto kelia vėliavas, kad nereikėtų pirmadieniui grįžti nuo paežerės ar pajūrio. Nepaisant to — pasveikinti visada tinkama proga: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!".
"Ir su artėjančia Valstybės diena, tautiečiai!", — Adomėnas prisiminė ir "Liepos 6-ąją".

M. Adomėnas su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai! 3
Screenshot
Adomėnas: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat neužmiršta istorijos. Ponas Kasčiūnas siūlo Holivudui padedant ją ekranizuoti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, siūlydamas įvertinti galimybę iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, sukurti tarptautinei auditorijai skirtą istorinį meninį filmą "Vytautas Didysis" (angl. "Vytautas the Great"). Idėjos autorius — inžinierius, TS-LKD partijos narys Vytautas Petrušonis.

Pasak V. Petrušonio, po dešimties metų svarbiausias ir pagrindinis 600-ųjų metinių paminėjimo projektas turėtų būti būtent tarptautinei auditorijai skirtas filmas apie Vytautą Didįjį, sukurtas Holivudo kino studijose, siekiant aukšto meninio lygio, kokybės ir profesionalumo.

Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas 4
Screenshot
Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas

Dieve, palaimink Jungtines Amerikos Valstijas ir... Holivudą! Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau genialių idėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV Nepriklausomybės diena, Valstybės diena
Dar šia tema
JAV Nepriklausomybės dienos proga Vilniuje surengtos amerikietiško futbolo rungtynės
Valstybės dienos proga Šventojoje poilsiautojai sugiedojo "Tautišką giesmę"
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalba priešrinkiminės kampanijos metu, archyvinė nuotrauka

"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?

(atnaujinta 13:20 2020.07.07)
Žiniasklaidoje paskelbtas planas, kaip Donaldas Trumpas gali likti valdžioje net pralaimėjęs rinkimus. Kaip jį vertinti?

JAV prezidentas susiduria su rimtomis perrinkimo antrai kadencijai problemomis. Atskiros apklausos rodo, kad jo atsilikimas nuo Joe Bideno jau viršija 10 procentų, silpnėja net tradicinių rėmėjų parama.

Žinoma, labai reikalą jam pagadino koronavirusas ir vadinamasis "juodasis Maidanas", kurį papildomai pakursto oponentai. Ir tai ne vienintelis prezidento spaudimo įrankis — dar galima prisiminti kaltinimus rasizmu, Johno Boltono knygą, istoriją apie tai, jog Rusija neva Talibano rankomis žudo JAV karius Afganistane, o prezidentui tai nesvarbu, ir taip toliau.

Tam tikru momentu Trumpas pasimetė ir nežinojo, kaip reaguoti į blogėjančią situaciją. Tapo akivaizdu, kad jam reikalinga kontrataka, "planas B". Svarbus atsakomasis žingsnis — gili prezidento kalba prie Rašmoro kalno. Bet reikia ir veiksmų.

Kai Bidenas pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog Amerikos kariuomenė išves Trumpą iš Baltųjų rūmų, jeigu pastarasis pralaimės rinkimus, bet atsisakys pripažinti jų rezultatus, į jo pasisakymą nebuvo atkreiptas didelis dėmesys. Dabar jis įgauna naują atspalvį, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Trumpo planą išlikti valdžioje bet kuriuo atveju. Nuomonės autorius — buvęs senatorius, demokratas Timas Wirthas.

Rinkimai parlamente

Wirtho teoriją sudaro keli punktai. Pirmiausia, Trumpas, anot jo, padarys viską, kad laimėtų pačius rinkimus — tam gali būti rimtai "pravalyti" rinkėjų sąrašai; minimizuotas balsavimas paštu; pasitelkti stebėtojai, kurie griežtai kontroliuos (ribos) rinkimų procesą; komplikuotas balsavimas dideliuose miestuose, kad susidarytų eilės, ir žmonės nuspręstų neiti balsuoti.

Tariamas tokių žingsnių tikslas — padaryti taip, kad rinkimuose pirmiausia sudalyvautų disciplinuoti Trumpo rėmėjai, o jo oponentai liktų namuose arba negalėtų nubalsuoti. Tačiau minėtus veiksmus galima vertinti ir kitaip — kaip suprantamą Trumpo siekį vykdyti rinkimus pagal nustatytas taisykles, kad juose nebalsuotų bet kas ir bet kaip.

Bet įdomiausi dalykai gali prasidėti, jeigu balsavimo rezultatai bus nepalankūs dabartiniam prezidentui. Kaip aiškina Wirthas, jeigu Trumpas pralaimės Bidenui, bet pastarojo persvara vadinamosiose "svyruojančiose" valstijose yra nedidelė, prezidentas pareikš, kad (a) rinkimai buvo suklastoti, ir (b) į juos kišosi Kinija.

Pastarasis momentas reiškia, kad kalba apie nacionalinio saugumo reikalus, todėl prezidentas gali pasinaudoti ypatingomis galiomis (angl. "emergency powers"), ką patvirtins ištikimas Trumpui generalinis prokuroras. Galiausiai, atitinkamos valstijos nesugebės patvirtinti savo atstovų į prezidento rinkimus, ir bylos imsis Aukščiausias teismas, kuris nuspręs, kad valstijų atstovai turi susirinkti ir išrinkti prezidentą be atstovų iš ginčytinų valstijų.

Tačiau tuomet iškils kita problema — nė vienas iš kandidatų negaus reikiamo atstovų balsų skaičiaus, ir tada prezidentą turės išrinkti Žemieji JAV Parlamento rūmai. Ten daugumą turi demokratai, bet niuansas tas, kad šiuo atveju nuo kiekvienos valstijos bus vienas balsas, ir tada dauguma respublikonų pusėje — šachas ir matas.

Baigdamas Wirthas pacitavo žinomą JAV ekspertą Fareedą Zakarią, kuris pasakė: "Donaldas Trumpas sumokės bet kokią kainą, sudarys bet kokį sandorį, panaudos bet kokią normą, kad išgyventų ir nugalėtų". Kartu Wirthas, kaip ir Baidenas, išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė neleis pažeisti konstitucinės tvarkos.

Kaip vertinti?

Pirma mintis, perskaičius Wirtho straipsnį — eilinė demokratų provokacija prieš Trumpą, siekiant iš anksto pateisinti savo (nešvarius) ir diskredituoti jo legitimius veiksmus. Tačiau viskas gali būti ne taip paprasta.

Savo poziciją buvęs senatorius galėjo suformuluoti paprasčiau — tiesiog parašyti, kad Trumpas greičiausiai nesutiks su rinkimų rezultatais, jeigu nelaimės, ir visaip bandys likti valdžioje. O čia viskas labai detaliai — tarsi iš knygos. Galbūt, Baltųjų rūmų koridoriuose iš tikrųjų vyksta panašios kalbos?

Kad scenarijus visai realus, patvirtina ir nuolatinės Trumpo kalbos apie demokratų bandymus atimti valdžią iš tautos bei jų sąsajas su Kinija, taip pat Bušo-Goro precedentas. Pastaruoju atveju viskas baigėsi taikiai, bet Trumpas vargu ar pasiduos taip lengvai kaip Goras. Ir tuomet iš tiesų labai svarbus tampa kariuomenės vaidmuo.

Kaip rodo apklausos, armijoje dabartinis JAV prezidentas turi daug rėmėjų, bet jo persvara šiame rinkėjų segmente nėra totali. Kitaip tariant, lemiamu momentu vieni kariškiai gali paremti Trumpą, kiti — jo oponentus (vadinamoji "giluminė valstybė" stipri ir Pentagone). O tai jau pilietinio karo grėsmė?

Pernelyg apokaliptinis scenarijus? Galbūt. Bet kas galėjo patikėti, kad Amerikoje įvyks tai, kas vyksta dabar? Politikoje dažnai būna taip, kad beveik niekas nieko nesitiki, bet kai tai įvyksta, visi iš karto suranda tūkstantį paaiškinimų, kodėl tai įvyko (kaip, pavyzdžiui, TSRS subyrėjimo atveju). Tad neskubėkime su išvadomis — paskaičiuokime viščiukus rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV kariai
Dar šia tema
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją
Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Rusijos nuolatinis atstovas: JAV yra kone apsėstos "kišimusi į rinkimus"
Lietuvos geležinkeliai traukinys

Lietuvos įmonė žengia į Lenkijos geležinkelių rinką

(atnaujinta 12:50 2020.07.08)
Bendrovė taip pat artimiausiu metu sieks strateginės partnerystės su Lenkijos rinkos vežėjais vystant krovinių maršrutus tarp Lenkijos ir Lietuvos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" (LTG) krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" pradeda plėtrą į Vakarus. Apie tai pranešė LTG spaudos tarnyba.

Bendrovė įsteigė antrinę įmonę "LTG Cargo Polska", kuri plėtos krovinių vežimo geležinkeliais veiklą Lenkijoje. Tikimasi, kad tai padidins krovinių vežimo geležinkeliu patrauklumą, sustiprins logistikos tiekimo grandines ir pagerins didelių krovinių mobilumą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Tai taip pat leis diversifikuoti "LTG Cargo" veiklos rizikas, didinti krovinių srautą ir pasiekti strategijoje užsibrėžtą tikslą — 65–70 mln. tonų krovinių per metus.

"Per pastaruosius metus įvykdyti pokyčiai sustiprino ir paruošė mus naujam veiklos etapui. Ir, nors geležinkelių krovinių vežimo verslai visoje Europoje išgyvena sukrėtimą, esamą laikotarpį vertiname kaip atvirą galimybių langą aktyviai plėtrai. Tai leis mums dar labiau diversifikuoti savo krovinių srautą, mažinti priklausomybę nuo tradicinių krovinių rūšių, kurių paklausa per artimiausią dešimtmetį pamažu trauksis. Be abejo, ilguoju laikotarpiu tikslas tapti tarptautiniu krovinių vežėju, siūlančiu greitą, patikimą ir konkurencingą krovinių judėjimą, o svarbiausia – drąsius sprendimus klientams", — sakė "LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

"LTG Cargo Polska" artimiausiu metu sieks strateginės partnerystės su Lenkijos rinkos vežėjais vystant krovinių maršrutus tarp Lenkijos ir Lietuvos. Šiuo metu vyksta "LTG Cargo" ir didžiausios krovinių gabenimo geležinkeliais įmonių Lenkijoje "PKP Cargo"  derybos dėl bendros įmonės steigimo. Planuojama, jog bendra įmonė užsiims intermodaliniais krovinių pervežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos.

LTG duomenimis, bendrovė veiklą Lenkijoje planuoja pradėti reguliariu krovinių pervežimo reisu tarp Mockavos iki Balstogės.

Dar šia tema
Parduota daugiau nei tūkstantis bilietų į traukinius, vykstančius į Kaliningradą
"Rusijos geležinkeliai" atnaujino reisus į Kaliningradą po beveik trijų mėnesių pertraukos
Lietuvoje pradės kursuoti "Pajūrio ekspresas" į populiariausius šalies kurortus