Rinkimai Lietuvoje, archyvinė nuotrauka.

Rusakalbiai Baltijos šalių politikai: asimiliacija ar integracija

165
(atnaujinta 10:00 2019.02.08)
Praėjusių metų parlamento rinkimai Latvijoje aiškiai parodė "rusų" susiskaldymą Baltijos šalyse. Kai kurie iš jų bando integruotis į sisteminę valdžios institucijų rusofobiją, o kiti kovoja už tautinių mažumų teises, stengiasi išsaugoti rusų mokyklas. Tarp Lietuvos ir Estijos rusų susiklostė panaši situacija

Artėjant vietos tarybų, merų, Europos Parlamento ir prezidento rinkimams, "rusiškomis kortomis" bando lošti ne tik rusiškas pavardes turintys kandidatai, bet ir dešinieji. Remdamiesi beprotiška rusofobija, jie vėl sustiprins savo rinkėjų gretas.

"Teisingi" ir "neteisingi" rusai

Po 28 metų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) nepriklausomybės ir po 15-os jų buvimo ES ir NATO metų vietinė politinė aukštuomenė daugeliui rusų įkalė "kaltės dėl okupacijos" jausmą. Tuos, kurie nenorėjo to pripažinti, pirmiausia pažymėjo pilkais nepiliečių pasais (Latvijoje ir Estijoje), o po to pavadino "Kremliaus agentais".

Pirmasis suskirstymas į "teisingus" ir "neteisingus" rusakalbius Baltijos šalių gyventojus prasidėjo valstybinės kalbos žiniomis. Devintajame dešimtmetyje rusų kalbą Rygos, Vilniaus ir Talino gatvėse ėmė deginti įkaitinta geležimi. Ir bet kokia, net menkiausia, simpatija Maskvai buvo vadinama "grėsme nacionaliniam saugumui". Tokia situacija klostosi ir šiandien.

Norėdami apginti savo teises, kurias garantuoja Baltijos šalių ir Europs konstitucijos, rusai ėmė vienytis į politines partijas pagal tautinį požymį. Taip atsirado iki šių dienų egzistuojančios Lietuvos rusų sąjunga (LRS) bei Latvijos rusų sąjunga. Estijoje rusakalbiai žmonės atsisakė partijos pavadinime nurodyti, kokios tautybės yra jos nariai. Devintajame dešimtmetyje jie sukūrė Jungtinę liaudies partiją (dabar Konstitucinę partiją — Sputnik). O "suestinti" rusai dažniausiai balsavo už Centro partiją, kuriai ilgą laiką vadovavo buvęs Talino meras Edgaras Savisaaras.

Pirmaisiais egzistavimo metais visos šios rusų partijos aktyviai kovojo už tautinės tapatybės išsaugojimą esant agresyviam Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštuomenės spaudimui. Rusų atžvilgiu ši aukštuomenė ėmė sėkmingai taikyti senovės romėnų patricijų šūkį: "Skaldyk ir valdyk!"

Skaldyk ir valdyk

Jau 2000-ųjų metų pradžioje ši nacionalinės aukštuomenės politinės kovos su rusais formulė pradėjo duoti vaisių. Latvijoje atsirado proeuropietiška partija "Soglasije", kuriai vadovauja etninis rusas Nilas Ušakovas, o Lietuvoje — Rusų aljansas, kuris kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija laikėsi dar griežtesnės pozicijos tautinių mažumų teisių ir Rusijos mokyklų išsaugojimo atžvilgiu.

Tuo tarpu Lietuvos rusų sąjungos vadovybė vis dažniau sutiko su dešiniųjų ir liberalų pozicija daugeliu užsienio ir vidaus politikos klausimų. LRS lyderiai prisiekė savo rinkėjams, kad nuoširdžiai "myli Maskvą". Kiekvienais metais gegužės 9 dieną jie išdidžiai pasipuošdavo Georgijaus juostelėmis ir stovėdavo prie sovietų karių paminklo Antakalnio kapinėse šalia Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje.

Keista, bet Lietuvos žiniasklaida nepastebėjo tokių ryškių "prokremliškų" apraiškų LRS lyderių veiksmuose. Bet kai Valdemaras Tomaševskis kartą pasidabino oranžinės-juodos spalvos juostele (LLRA-KŠS lyderis — Sputnik), jį "linksniuoja" iki šiol.

2000-ųjų pradžioje Lietuvoje atsirado dar viena "rusiška" politinė sąjunga — Darbo partija. Ją įkūrė milijonierius, etninis rusas Viktoras Uspaskichas. Taip pat, kaip ir Nilo Ušakovo "Soglasije" Latvijoje, Lietuvos "darbiečiai" pripažįsta bendras Europos vertybes, jų lyderis Viktoras Uspaskichas švenčių metu kalbėjo iš televizijos ekranų pasidabinęs Lietuvos tautiniu kostiumu ir visur kalbėjo tik lietuviškai. Paprašytas duoti interviu rusakalbiams žurnalistams, jis griežtai atsakė, kad negalės su jais bendrauti be vertėjo. Neva rusų kalbą jis jau seniai pamiršo.

Gegužės 9-ąją, Pergalės dieną, per visus partijos gyvavimo metus Uspaskichas viešai nepadėjo nė vieno gvazdiko šalia tarybinių karių paminklo. Gal jis tai padarė slapta, naktį? Bet istorija apie tai nutyli.

Susitikimuose, kuriuose buvo remiamos rusų mokyklos Lietuvoje, Viktoras Uspaskichas taip pat nė karto nepastebėtas.

Tiesa, kiekvienos Rusijos dienos, kurią vietiniai rusai švenčia Lietuvoje, metu scenoje sakydavo aistringas kalbas apie tai, kaip jis myli Rusiją. Matyt, trumpam jis pasveikdavo nuo amnezijos rusų kalbai.

Dviejų kadencijų Europos Parlamente metu Uspaskichas garsėjo ne dėl "Maskvą palaikančios pozicijos", o dėl skandalo, kai jam buvo panaikintas imunitetas dėl "juodosios buhalterijos" Darbo partijoje. Tuo tarpu Europos deputatai iš Latvijos Andrejus Mamykinas ir Tatjana Ždanok bei Estijos politikas Jan Toom tvirtai gynė rusų teises Baltijos šalyse.

Kartu ar atskirai?

Rudenį vykusiuose Latvijos parlamento rinkimuose pasireiškė būtent rusų nesutarimai. Latvijos rusų sąjunga nesurinko pakankamai balsų, kad galėtų tapti parlamentine partija. Rygos mero Ušakovo "Soglasije" kaip tik pritrūko tų kelių balsų, kad laimėjus rinkimus būtų galima sukurti naują vyriausybę.

Jau antrą kartą Latvijoje parlamento rinkimus laimėjusi partija lieka opozicijoje, o pralaimėjusių partijų atstovai užima ministro pirmininko ir svarbiausius ministrų postus.

Akivaizdu, kad ši situacija paskatino susivienyti dviejų rusų partijų lyderius Latvijoje. Keletas Latvijos rusų sąjungos atstovų jau paskelbė, kad prisijungs prie "Soglasije" mitingo Rygos merui Nilui Ušakovui palaikyti. Prieš jį Latvijos valdžios institucijos šiandien bando suklastoti korupcijos bylą Rygos savivaldybėje. LRS atstovai norėtų, kad šis žingsnis taptų nedideliu bandymu susivienyti.

O Lietuvos "rusų" laukia eilinis išbandymas. Jau kovo 3 dieną vyks vietos tarybų narių ir miestų ir regionų merų rinkimai, o gegužės mėnesį — Europos Parlamento narių ir Lietuvos prezidento rinkimai.

Rusiška Klaipėdos antklodė

Akivaizdu, kad šiandien rusų disproporcija pasireiškia Klaipėdoje. Jei anksčiau kova mieste virė tarp Lietuvos rusų sąjungos ir Rusų aljanso atstovų, šiandien akiratyje pasirodė socialinis judėjimas, sukurtas Facebook rusakalbių Klaipėdoje grupės "Rusakalbė Klaipėda" pagrindu. Pažymėtina, kad savo devizu naujieji politikos aktyvistai pasirinko šūkį "Vienykitės!".

Tačiau į jų kvietimą neatsiliepė nei Rusijos aljansas, nei Lietuvos rusų sąjunga, kuriai atstovauja Viačeslavas Titovas Klaipėdoje. Prisiminkime, kad Titovui Lietuvos valdžios institucijos iškėlė baudžiamąją bylą dėl "miško brolių" vado Ramanausko-Vanago atminties įžeidimo. Anksčiau Titovas ne kartą erzino vietinius nacionalinius patriotus Georgijaus juostele, kurią prisisegęs jis atvykdavo į miesto tarybos posėdžius. Šiandien Titovas vadina save vieninteliu istorinės tiesos apie Antrąjį pasaulinį karą ir Lietuvos nacionalistų, dalyvavusių Holokauste ir pokario pasipriešinime, žiaurumus, gynėju.

Pažymėtina, kad Lietuvos rusų sąjungos lyderiai nestojo ginti Viačeslavo Titovo. Visi "Sputnik" bandymai prakalbinti Sergejų ir Larisą Dmitrijevus sulaukė mirtinos tylos. Kuklus oficialus apeliacinis skundas šalies prokuratūrai sustabdyti bylos nagrinėjimą prieš Titovą neišreiškė LRS pozicijos dėl istorinės tiesos. Ar partija palaiko Titovo kaltinimus "miško broliams"?

Sostinės rusai

Šiandien Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas yra septintasis Darbo partijos sąraše į Vilniaus miesto tarybų rinkimus. Nepriklausomai kandidatei, kaip matyti iš VRK paskelbtų duomenų, Larisai Dmitrijevai suteiktas dešimtasis numeris. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas — kandidatas į Vilniaus mero postą.

Uspaskichas kovos ir dėl vietos Europos Parlamente, kuris ne kartą jį išgelbėjo nuo baudžiamojo persekiojimo.

Kita rusakalbė sostinės dalis pagal tradiciją rems koaliciją "Krikščioniškų šeimų sąjungą", sudarytą iš Rusų aljanso atstovų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos — Krikščioniškų šeimų sąjungos. Panaši koalicija sudaryta Visagine.

Tikrąjį požiūrį į "teisingus" ir "neteisingus" rusus tautinių mažumų atstovai parodys kovo 3 dienos naktį, kai prasidės rinkimų rezultatų skaičiavimas po miestų tarybos narių ir mero rinkimų pirmojo turo.

"Sputnik Lietuva" atidžiai stebės rezultatus ir operatyviai supažindins su jais skaitytojus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

165
Tegai:
rusofobija, Baltijos šalys, parlamento rinkimai
Dar šia tema
Latvijoje leista vartoti rusų kalbą, bendraujant su klientais
Opozicija abejoja, ar Rusų aljansas nėra fiktyvi politinė partija
Latvijos rusų sąjunga pareikalavo paleisti Paleckį iš areštinės
Estijos prezidentė patvirtino mokymo rusų kalba panaikinimą
Rusija Baltijos šalių politiką rusų kalbos atžvilgiu vadina apartheidu
Pirmoji pasaulyje vakcina nuo koronaviruso, archyvinė nuotrauka

Vakarai nerimauja dėl "Putino bandomųjų jūrų kiaulyčių"

(atnaujinta 14:27 2020.08.12)
Rusijoje ir pasaulyje yra užregistruota pirmoji koronaviruso vakcina. Ji buvo sukurta Gamalėjaus vardo Nacionaliniame epidemiologijos ir mikrobiologijos centre ir pavadinta "Sputnik V"

Apie vakcinos registraciją paskelbė Vladimiras Putinas, kuris pridūrė, kad viena jo dukra pasiskiepijo, sėkmingai praėjusi abu etapus.

Ši žinia, be abejo, primena dar vieną garsų Rusijos istorijos epizodą, kai 1768 metų rudenį Jekaterina II ir 14 metų sosto įpėdinis buvo paskiepyti nuo raupų. Tiesa, priežastys, kodėl Rusijos prezidentas paviešino šią informaciją, labai skiriasi nuo didžiosios jo pirmtakės motyvų, rašo Irina Alksnis RIA Novosti straipsnyje.

Tuomet, prieš du su puse šimtmečio, imperatorė siekė įveikti išankstines nuostatas ir Rusijos visuomenės baimes dėl naujos medicininės procedūros. 2020 metais prezidentas yra priverstas atskleisti asmeninę informaciją, ko jis visada stengiasi išvengti, nes šalis įsitraukė į dar vieną — ir labai nešvarų — informacinio karo raundą.

Norint įvertinti kilusio pasibjaurėjimo laipsnį, užtenka vienos antraštės: "Filipinietis Duterte'as pasisiūlė tapti Putino (bandomąją) jūrų kiaulyte Rusijos skiepams nuo koronaviruso". Būtent tokiu pavadinimu "Deutsche Welle" paskelbė žinią, kad Filipinų prezidentas pareiškė esąs pasirengęs būti pirmasis šalyje, išbandęs Rusijos vakciną pats.

COVID-19 vakcinos kūrimas virto lenktynėmis, kuriose dalyvavo farmacijos korporacijos ir bendrai visos šalys. Staigus Rusijos, kuri ėmėsi šios temos šiek tiek vėliau nei Kinija, JAV ir Didžioji Britanija, proveržis į proceso lyderius dabar sukelia nepaprastą skausmą Vakarų partneriams. Priežasčių yra daug ir įvairių.

Pirma, prieštaravimas progresyviausioms idėjoms. Autoritarinė batuota Rusija negali aplenkti Vakarų, pasiekusi puikių rezultatų sudėtingoje mokslo ir technologiškai pažangioje srityje. Ir nesvarbu, kad mūsų šalis turi seną epidemiologinę mokyklą, sukauptą patirtį ir didelius laimėjimus vakcinų kūrimo srityje.

Antra, grėsmė Vakarų geopolitinei įtakai. Galų gale, jei Rusija aktyviai bendradarbiaus su kitomis šalimis dėl jų gyventojų skiepijimo nuo COVID-19, tada ji gaus papildomų galimybių sustiprinti savo autoritetą ten. O to, žinoma, negalima leisti.

Ir trečia, pinigai. Milžiniškos sumos, kurioms rizikuojama ir kuriomis, be abejo, norėtų pasinaudoti svarbiausi pasaulio farmacijos koncernai. Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovas Kirilas Dmitrijevas teigė, kad jo organizacija jau yra gavusi paraiškų įsigyti vieną milijardą vakcinų dozių iš daugiau nei 20 šalių. Galima įvertinti, kokį astronominį pelną tai gali duoti farmacijos verslui, ypač padauginus kainų etiketę.

Taigi neatsitiktinai Klinikinių tyrimų organizacijų asociacija (AOKI), kuri vakar paragino Rusijos sveikatos apsaugos ministeriją neregistruoti vakcinos nuo koronaviruso, kol nebus baigtas trečiasis tyrimų etapas, apima didžiausius pasaulyje farmacijos milžinus: tokius žinomus prekės ženklus kaip "Pfizer", "Bayer", "Novartis" ir kt. Galima suprasti jų jausmus ir nuoskaudas, nes pro šalį praplaukia didžiulis prizas, kurio atžvilgiu jie turėjo savo planų.

Nesvarbu, kad jų teiginius atmetė tiek oficialios Rusijos struktūros, tiek epidemiologijos mokslininkai. Vargu ar farmacijos lobistai rimtai tikėjosi sulėtinti vykstantį procesą.

Jų pagrindinis tikslas yra viešai diskredituoti šalies vidaus plėtrą ne tik ir ne tiek šalies viduje, kiek užsienyje. Galų gale, šis AOKI kreipimasis suteikia galimybę Vakarų žiniasklaidai garsiai šaukti apie tariamą savo nesaugumą.

Tik dabar jiems teks dar rašyti, kad "Putino jūrų kiaulyčių" sąrašą papildė Rusijos prezidento dukra. Ir tai pastebimai sumenkina naujojo "Kremliaus nusikaltimo" demaskavimo poveikį.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik /
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
COVID-19, vakcina, koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai sukūrė vakciną nuo koronaviruso, naudodami šilkaverpius
Mokslininkas papasakojo apie žmones, kuriems koronavirusas nedaro poveikio
Balistinė raketa, archyvinė nuotrauka

Rusijos garantijos dėl keršto agresoriui: dugno paleidžiama balistinė raketa "Skif"

(atnaujinta 16:37 2020.08.11)
Rusija panaudos savo branduolinį potencialą kilus bet kokiai raketų atakai prieš jos teritoriją, nes skrydžio metu neįmanoma nustatyti paleistos kovinės galvutės turinio

Tai teigiama kariuomenės Generalinio štabo parengtame straipsnyje "Dėl Rusijos Federacijos valstybinės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindų", kurį neseniai paskelbė laikraštis "Krasnaja Zvezda".

Rusijos sunaikinimas tokioje situacijoje bus laikomas priešo taikiniu, o "atsakas bus gniuždantis". Viena iš tokio atsako variantų galėtų būti tarpkontinentinių balistinių raketų "Skif", kurių skaičius, baziniai taškai, smogiamoji galia ir skrydžio trajektorijos yra žinomos tik siauram specialistų ratui.

Vien teoriškai priešas gali susekti ir užpulti strateginio raketinio povandeninio jūrų kreiserio pagal projektą 955 "Borei" kovos patruliavimo zonoje, atlikti prevencinę ataką prieš raketų kompleksus "Jars" su viršgarsiniais individualios orientacijos blokais "Avangard", gali artėdamas prie paleidimo linijų, smogti daugeliui Rusijos strateginių raketų nešamų bombonešių. Ir net tokiu atveju (neįtikėtinos sėkmės) iš vandenynų gelmių bus atsakomasis smūgis. Techniškai neįmanoma surengti prevencinio smūgio prieš "Skif".

Nematoma Rusijos strateginių branduolinių pajėgų sudedamoji dalis, balistinės raketos "Skif" gali daugelį metų būti budėjimo režime jūros dugne, ir pagal komandą smogti į sausumos ir jūros taikinius. Raketa pasižymi ypatingu slaptumu informacinėje sferoje, tai netiesiogiai liudija apie didelį centrinio projektavimo biuro "Rubin" ir Makejevo valstybinio raketų centro plėtros efektyvumą. Manoma, kad "Skif" yra garsiosios jūrų balistinės raketos "Sineva", turinčios patobulintas skrydžio charakteristikas ir naujausią dirbtinį intelektą, patobulinta versija. Svarbiausi "Skif" pranašumai yra didelis kovinis patvarumas ir palyginti mažos eksploatavimo išlaidos.

Paslaptis konteineryje

"Skif" priklauso tolimojo nuotolio raketų, skirtų povandeniniams laivams, grupei ir tarnauja jūros dugne paleidimo konteineryje, kuris patikimai apsaugo nuo milžiniško slėgio ir agresyvios aplinkos, užtikrina ryšį su karinio jūrų pajėgų vado postu. Pagrindinės techninės projekto problemos buvo uždaryto ir nerūdijančio "paketo", galinčio daugelį metų apsaugoti raketą nuo sūraus vandens įsiskverbimo, sukūrimas. Tačiau šiandien lengviau rasti adatą šieno kupetoje nei "Skif" jūroje.

Didelis slaptas ir nepakartojamas kovos išgyvenamumas pasiekiamas įrengiant paleidimo konteinerį dideliame gylyje, kurio negali pasiekti potencialaus priešo torpedos, gebančios efektyviai susilpninti net branduolinį smūgį jūros paviršiuje. Specialus povandeninis laivas pristato "Skif" raketą į savo dislokavimo vietą. Neįmanoma stebėti įrengimo vietos esamomis ir būsimomis žvalgybos priemonėmis.

Kovinės situacijos metu konteineris, gavęs signalą, prapučia balastą (kaip povandeninis laivas), plūduriuoja į iš anksto nustatytą gylį, o raketa pagal savo programą startuoja link taikinio. Jei "Sineva" nuotolis yra didesnis nei 8000 km, galima manyti, kad labiau pažengęs "Skif" skris toliau.

Atkreipkite dėmesį, kad kovinis budėjimas Rusijos vidaus vandenyse nepažeidžia "Jūros dugno sutarties" (1970 metai), draudžiančios branduolinius ginklus dislokuoti jūros dugne už 12 mylių zonos, esančios greta pakrantės. Pavyzdžiui, Arkties šelfe ir Ramiojo vandenyno pakrančių vandenyse yra daugybė patogių giliavandenių taškų, kuriuose galima įrengti iš dugno paleidžiamas balistines raketas — kiek įmanoma arčiau taikinių potencialaus priešo teritorijoje.

Ir tai nėra "Rusijos grėsmė", o rimtas veiksnys, ribojantis agresyvius Vakarų siekius, pretenzijų į Šiaurės jūros kelią ir Rusijos Arkties, Tolimųjų Rytų ir Kurilų salų gamtos turtus.

"Skif" ekonominiai pranašumai yra akivaizdūs. Branduolinius povandeninius laivus, gabenančius raketas, gaminti ir eksploatuoti yra labai brangu, bei ir įgulos apmokymai yra brangūs. Iš dugno paleidžiama raketa gali išgyventi bet kokį povandeninį laivą pagal tarnybos laiką be papildomų išlaidų ir tuo pačiu išsaugoti savo pradinį kovos potencialą, galimybę paleisti ir tiksliai pataikyti į taikinius. Tai yra Rusijos atsakas į naujas kolektyvinių Vakarų paskelbtas ginklavimosi varžybas jūroje.

Yra žinoma, kad pirmasis "Skif" bandymas įvyko 2008 metais, gamyklos bandymai Baltojoje jūroje prasidėjo 2013 metų vasarą, o 2017 metais Federacijos tarybos Gynybos ir saugumo komiteto vadovas Viktoras Bondarevas teigė, kad balistinė raketa jau Rusijos "ginkluotųjų pajėgų arsenale". Todėl naujoji raketa jau buvo išbandyta laiku ir verta mūsų dėmesio.

Iliuzijų aukos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželio 2 dieną patvirtino valstybės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindus. Remiantis dokumentu, potencialus priešininkas turėtų žinoti apie keršto už agresiją neišvengiamumą. Vis dėlto Rusija mano, kad branduoliniai ginklai yra tik atgrasymo priemonė.

Leiskite man jums priminti, kad aštuntajame dešimtmetyje JAV atsisakė idėjos dislokuoti raketas dugne ir pradėjo dislokuoti vidutinio nuotolio raketas Europoje. JAV branduolinės strategijos dokumentuose pasirodė agresyvi doktrina, kaip pasiekti pergalę ribotame branduoliniame kare dėl padidėjusio skrydžio laiko ir į priekį grįstos sistemos Vakarų Europoje.

Pagal Vašingtono planus daugiau kaip 570 raketų "Pershing-2", turėjo pristatyti 80 kilovatų talpos branduolinius blokus prie taikinių TSRS iki 1800 km atstumu (iki Maskvos — per 8 minutes).

Tai yra, šiandien istorija kartojasi kitokiame technologiniame lygyje, o "Forward Based" sistema mūsų akyse dreifuoja iš Vokietijos į Lenkiją. JAV veiksmai strateginių ginklų srityje yra skirti įgyvendinti "visuotinio streiko", naudojant branduolinius ginklus, koncepciją.

JAV ir NATO aktyvistai bando panaudoti karinius įrankius, norėdami "suvaldyti" Rusijos ekonominę plėtrą ir tarptautinės įtakos augimą, kuris gerokai pralenkė kolektyvinius Vakarus kuriant ir gaminant viršgarsines raketas, branduolinius povandeninius laivus, 5-osios kartos naikintuvus, "Poseidon" klasės povandeninius dronus ir kitą aukštųjų technologijų ginkluotę, garantuojančią pralaimėjimą bet kuriam agresoriui. Susidaro paradoksali situacija, kai kariniai patarėjai bijo patarti išprotėjusiems Amerikos politikams, nes mato skirtumą tarp doktrinos ir realybės.

Beveik du dešimtmečius Pentagonas ir jo sąjungininkai vykdė brangias karines operacijas Afganistane siekdami nugalėti silpnai ginkluotą teroristinę organizaciją Talibaną*. Vėliau JAV sudarė taikos susitarimą su priešu, gėdindamos Amerikos armiją, ir išeina, palikdamos esamą silpną valstybę — Afganistano Islamo Respubliką — likimo valiai. Deja, Vašingtonas nepadarė teisingų išvadų ir entuziastingai ėmė "gelbėti Europą" nuo neegzistuojančios Rusijos grėsmės. Tačiau "Skif" ir kiti Rusijos Federacijos saugumo garantai nemiega.

* teroristinė organizacija, uždrausta Rusijos Federacijoje ir daugelyje kitų šalių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ginkluotė, Rusija
Maskva, archyvinė nuotrauka

EP narys Lenkijos teigė, kad sankcijas įvykius Baltarusijoje reikia taikyti Rusijai

(atnaujinta 12:09 2020.08.13)
ES, kalbant apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, buvo išsakyta nuomonė apie galimybę svarstyti sankcijas Minskui

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Rusijai turėtų būti taikomos sankcijos už įvykius Baltarusijoje, kur protestai tęsėsi keletą dienų po prezidento rinkimų, sako Jacekas Sariušas–Volskis, Europos Parlamento narys iš Lenkijos.

ES, kalbant apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, buvo išsakyta nuomonė apie galimybę svarstyti sankcijas Minskui.

"Tai, ką ES galėtų padaryti, ką galėtų pasiūlyti Lenkija, yra nukreipti sankcijas ne prieš Baltarusiją, o prieš Rusiją. Kadangi tai yra kaip bausmė kardu, o ne ranka. Jei Rusijos intervencija ar net aneksija bus neutralizuota, manau, kad baltarusiai patys susitvarkys su demokratijos kūrimu", — sakė Lenkijos radijo eteryje Sariušas–Volskis.

Rusijoje ne kartą buvo sakoma, kad Vakaruose tapo madinga kaltinti Rusijos Federaciją dėl visų problemų, ir jie tai pavadino "rusofobijos manija". Rusijos Federacija ne kartą yra pareiškusi, kad ji tikisi abipusiai naudingų Rusijos ir Baltarusijos santykių plėtojimo visose srityse, gilesnio bendradarbiavimo Sąjungos valstybėje rėmuose ir integracijos procesų kūrimo.

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Europarlamentaras apgailestavo dėl nepakankamai griežtos Europos Sąjungos reakcijos į įvykius Baltarusijoje.

"Požiūris į tai, kas daroma Baltarusijoje, būtų visiškai kitoks, jei ne dėl to, kad šiandien tie, kurie turi valdžią Europos Sąjungoje, santykius ir verslą su Rusija kelia aukščiau už demokratinių judėjimų Baltarusijoje palaikymą, tam tikra prasme pripažindami, kad tai yra Rusijos įtakos teritorija", — teigė parlamentaras.

Jo nuomone, Europos Sąjungos reakcija į įvykius Baltarusijoje yra "nepakankama, tam tikra prasme gėdinga ir neryžtinga".

Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas sutinka su Sariušu Volskiu. Jis norėtų, kad įvykiai Baltarusijoje paskatintų Vokietiją persvarstyti savo požiūrį į dujotiekio "Nord Stream-2" statybą.

"Tikiuosi, kad galbūt tai bus dar vienas elementas, kuris privers kai kurias ES ir NATO šalis pakeisti, pavyzdžiui, jų požiūrį į "Nord Stream", tai yra, į šią politinę Rusijos ir Vokietijos įmonę", — teigė Blaščakas.

"Tikiuosi, kad jie dar kartą pagalvos, ypač Vokietija, kad verslas su Rusija neatitinka laisvojo pasaulio interesų", — pridūrė jis.

Rusijos Federacija ir Vokietija ne kartą pareiškė, kad dujotiekio "Nord Stream-2" projektas yra komercinis ir naudingas Vokietijai.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,08% balsų.

Nuo sekmadienio buvo tęsiami neleistini veiksmai, tačiau saugumo pajėgos juos griežtai slopina. Teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, svaiginančias granatas, gumines kulkas. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu žuvo vienas žmogus, jis teisėsaugos pareigūnų link bandė mesti nenustatytą sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
sankcijos, Rusija, Baltarusija, Lenkija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
Seime nuspręsta nepripažinti Baltarusijos prezidento legitimiu
Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru