Huawei Vilniuje, archyvinė nuotrauka

"Сopy paste" politika: kodėl Kinija tapo "grėsme" Lietuvai tik dabar

216
(atnaujinta 12:44 2019.02.11)
Lietuvos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime šiais metais atsirado naujas akcentas — Kinija. Kodėl Kinija? Kodėl dabar?

Galima sakyti, jog ši istorija prasidėjo dar praeitų metų vasarą, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) gavo iš Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą apie grėsmes, susijusias su Kinijos investicijomis šalyje (pavyzdžiui, su jos planais investuoti į Klaipėdos uostą). Vėliau du parlamentarai — konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis — kreipėsi į VSD ir Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą dėl "Huawei" šnipinėjimo galimybių, plėtojant 5G ryšį Lietuvoje.

Ir štai neseniai pasirodžiusiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama: "Lietuvoje, kaip ir kitose NATO ir ES šalyse, augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla", ir, anot VSD vadovo Dariaus Jauniškio, ši veikla pasiekė tokią ribą, kad reikia perspėti Lietuvos visuomenę.

Kas tokio svarbaus atsitiko, kad Kinija tapo grėsme šalies nacionaliniam saugumui? Nejaugi kalti tie keli tariami Lietuvos piliečių verbavimo atvejai? 

Keistas sutapimas  

JAV geopolitinis ir prekybinis karas su Kinija vyksta jau pakankamai ilgą laiką. Nepaisant to, buvo ekspertų, manančių, kad šalims vis dėlto pavyks rasti kompromisą, nes jų tarpusavio ekonominė priklausomybė pernelyg didelė, ir todėl rimto ilgalaikio konflikto niekam nereikia. Tačiau, kai praeitų metų gruodį Kanadoje buvo suimta "Huawei" finansų vadovė, nes Amerika įtaria, kad ši bendrovė pažeidė Iranui paskelbtų sankcijų režimą ir apskritai kelia grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, visiems tapo aišku, kad tarp JAV ir Kinijos prasidėjo "karas be taisyklių" (ypač svarbus momentas šiuo atveju yra tas, kad buvo suimta ne šiaip aukšto rango "Huawei" vadovė, o įmonės įkūrėjo dukra, kas yra labai simbolinis žingsnis, kuris Kinijoje turėjo būti įvertintas kaip didžiulis įžeidimas).  

Trumpai tariant, susidaro toks įspūdis, kad Vašingtone priimtas sprendimas pradėti su Pekinu "nulinės sumos žaidimą", kuriame nugalėtojas gali būti tik vienas. Atitinkamai, visi JAV palydovai turėjo išgirsti komandą — ugnis iš visų pabūklų. Ir ką gi mes turime Lietuvoje? Ogi štai ką — atėjo laikas pasakyti, kad Kinija ir "Huawei" kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Ideali "copy paste" (kopijavimo) diplomatija.

Beje, viename iš interviu VSD vadovas pažymėjo: "Matome ir tas pasaulines tendencijas, pasaulines saugumo situacijas. Teisingai buvo paminėtas JAV atvejis, dar pridėčiau Čekijos ir Lenkijos pavyzdžius. Šiose šalyse gal labiau reaguota dėl technologijų, dėl "Huawei", ir suspenduota šios kompanijos plėtra tose šalyse". O kas Lenkijai yra pagrindinis sąjungininkas ir saugumo garantas?

Kitaip tariant, kyla įtarimas, kad Kinijos atsiradimas Lietuvos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime yra dar vienas amerikiečių pozicijos (kietos Vašingtono konfrontacijos su Pekinu) atspindys Lietuvos saugumo politikoje. O dabar apie galimas liūdnas tokio sprendimo pasekmes.

Ką pasėsi, tą ir pjausi

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, komentuodamas specialiųjų tarnybų išvadas dėl Kinijos, pareiškė, kad ją reikia vertinti kaip ekonominę partnerę, kuri linkusi atsižvelgti į Lietuvos interesus. Tuo pat metu Jauniškis pabrėžė, kad "tikrai negalime demonizuoti Kinijos ir sakyti, kad viskas, kas iš Kinijos ir su ja susiję, tai yra blogai — tikrai ne, tačiau reikia vertinti atsargiai". Tiesą pasakius, tai tėra silpni bandymai sušvelninti įtampą, ir, manytina, kinus labiau paveikė ne jie, o Grėsmių vertinimo ataskaita.

Huawei Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Todėl Kinijos, kuri aštrias formuluotes naudoja tik išskirtiniais atvejais, reakcija į Lietuvos elgesį buvo itin griežta. Jos ambasados Lietuvoje komentare rašoma: "Reiškiame griežtą nepasitenkinimą ir tvirtą nepritarimą šiems nepagrįstiems kaltinimams. Kinija gerbia Lietuvos suverenitetą ir nacionalinį saugumą bei nesikiša į jos vidaus reikalus. Absurdiška ir juokinga, kad Lietuvos žvalgybos ir saugumo tarnybos kliaujasi spėlionėmis ir įsivaizdavimais, kurdamos nepagrįstus iškraipymus ir šmeiždamos Kinijos atstovybės, naujienų agentūros, kultūros institucijų, verslo įmonių ir darbuotojų įprastas funkcijas, ryšius ir verslo veiklą".

Kuo tai gresia Lietuvai? Pirma, ji nori eksportuoti į Kiniją kuo daugiau savo produktų. Dabar pozityvus kinų požiūris šioje srityje gali pasikeisti. Antra, per Lietuvą vyksta Kinijos prekių tranzitas į ir iš Europos, ir Lietuvos transporto kompanijos kartu su šalies valdžia svajoja pelningai įsijungti į "Naujojo Šilko kelio" projektą. Dabar Pekinas, kuris kontroliuoja savo verslo politiką, gali apriboti bendradarbiavimą su Lietuva šioje srityje. Trečia, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas pareiškė, kad, norėdama plėsti savo veiklą Lietuvoje, Kinija turi parodyti daugiau skaidrumo ir atvirumo. Turbūt, maža Baltijos valstybė nėra tas tarptautinės politikos subjektas, kuriam viena iš pasaulio lyderių turi kažką įrodinėti; ji tiesiog glaudžiau bendradarbiaus su tomis šalimis, kurioms reikia investicijų ir nereikia nieko įrodinėti. 

Apskritai, galima teigti, kad Lietuva turėjo pristabdyti Kinijos "sugrėsminimo" arklius dar praeitais metais. Galiausiai, net jeigu esama pagrindo nerimauti dėl šnipinėjimo, signalas galėjo būti pasiųstas tyliai, nes viešą kritiką kinai vertina kaip atvirą priešiškumą ir pažeminimą. Tačiau Lietuva dėl abejotinų priežasčių nusprendė paaštrinti situaciją, ir todėl peršasi mintis, kad tokiu būdu ji vėl gina ne savo, o konfrontuojančios su Kinija Amerikos interesus, dėl ko gali sulaukti skaudžių ekonominių pasekmių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.      

216
Tegai:
Kinija, Huawei, Lietuva
Dar šia tema
NKSC: "Huawei" telefonai nekelia grėsmės Lietuvos informacinių sistemų saugumui
Ažubalis ir Kasčiūnas kreipėsi į VSD dėl nepasitikėjimo "Huawei"
Konservatoriai reikalauja ištirti "Huawei" technologinę įrangą
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 17:13 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, kaip galima spręsti iš spaudos konferencijos metu išsakytų teiginių, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis, 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų pinigais padėti nukentėjusiai nuo koronakrizės Lietuvos ekonomikai.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grūmoja Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek, ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidžiamoji (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", — sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir Vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi, Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir persvarstyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Be to, ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji "raudona linija", už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės Seimo rinkimus. Jei atsirevanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nė mirktelėt nespėsi, ir iš "valstybės vadovo" galima virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, yra žmogus — bus ir straipsnis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 13:01 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta, ir šių pastabų autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba paaiškino RT transliacijų draudimą, sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne "komilfo" viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pasikartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai tarp kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais pasirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su neaiškios kilmės milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis tarptautinei bendruomenei galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad niekas jau net nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atsiskyrėlių" — atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti; pakanka tiesiog pateikti akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: antirusiškų pažiūrų auditorija, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą, kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai prijaučiančioms jėgoms, nes, matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beprasmiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Pareigūnas laiko šuniuką

Sustabdžius neblaivų BMW vairuotoją, pareigūnams teko pasirūpinti vyro augintiniu

(atnaujinta 09:55 2020.07.11)
Pasak pareigūnų, kadangi savininkui teko keliauti į areštinę, policijos pareigūnai pasirūpino keturkoju

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Sustabdžius neblaivų BMW vairuotoją, policijos pareigūnams teko pasirūpinti vyro augintiniu. Apie tai savo Facebook paskyroje pranešė Lietuvos policija.

Klaipėdos rajone buvo sustabdytas BMW automobilis, kurį vairavo neblaivus (2,03 prom.) vyras.

"Ant keleivio sėdynės buvo įsitaisęs šis gražus mažylis. Kadangi savininkui teko keliauti į areštinę, pareigūnams teko pasirūpinti keturkoju", — rašoma policijos pranešime.

Šią nuotrauką interneto vartotojai pavadino "metų kadru". "Be komentarų — tai pati gražiausia Lietuvos policijos šių metų nuotrauka!", — rašė Facebook vartotoja Lina.

"Ah sustok akimirka žavinga... Kadras tirpdantis širdis. Šilta akimirka, kupina rūpesčio ir švelnumo, tam, kuris pats negali savimi pasirūpinti. Štai ką reiškia būti žmogumi", — paliko komentarą Vaida.

Tegai:
policija, Klaipėdos rajonas
Dar šia tema
Policijos pareigūnai sulaikė du asmenis, gabenusius didelį kiekį cigarečių
Vilniuje melagingai pranešta apie užminuotą Lazdijų ligoninę
Kauno rajone paauglys peiliu sužeidė vyrą, kuris užpuolė jo motiną