Didžioji kinų siena, archyvinė nuotrauka

Naujasis Šilko kelias Lietuvą apeis aplinkkeliais

278
(atnaujinta 13:12 2019.02.12)
Tarptautinė reitingų agentūra "Fitch Ratings" palankiai vertina Lietuvos ekonomiką ir patvirtina "A-minusą su teigiama perspektyva". Tačiau po paskutinės specialiųjų tarnybų ataskaitos apie grėsmes nacionaliniam saugumui šis vertinimas gali labai kristi

Faktas, kad viena didžiausių pasaulio ekonomikų — Kinijos — gali palaidoti Lietuvos verslininkų svajones apie savo prekių ir maisto produktų tiekimą į didžiausią Azijos rinką. Ir visa tai dėl lazdos, kurią kaišioja politikai į Lietuvos verslo vežimų ratus.

Po to, kai 2014 metais prasidėjo Vakarų ir Rusijos sankcijų karas, Maskva atsisakė lietuviškų maisto produktų. Rusijoje populiarūs lietuviški sūriai ir pienas dingo nuo prekystalių. Vilnius sarkastiškai šypsojosi, atseit, menka bėda, atsiras pirkėjų visame pasaulyje. Visus produktus, pažymėtus rusų kalba, lengva parduoti Lietuvoje. Be to, šie produktai buvo daug geresnės kokybės nei skirti "vidaus vartojimui". O vietoje Maskvos ir Vladimiro netrukus pradėsime siųsti produktus į Kiniją ištisais sąstatais. Pavydėkit, rusai!

Svajonės apie kinų rašmenimis ženklintą Lietuvos pieną

Buvo nusiųsti pasiuntiniai į Dangiškąją imperiją, kurie buvo priimti pagal rytietiškus papročius. Jie pažadėjo apsvarstyti prašymą išduoti pažymėjimus ir leidimus.

Huawei Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Emisarai grįžo į Lietuvą ir trimitavo, kad Lietuvos sūriai ir pieno produktai ruošiasi užpildyti pusantro milijardo gyventojų turinčios Kinijos prekystalius. Tik spėkite tiekti! Apie diplomatinę sėkmę, ko gero, spėjo pranešti ir Dalai Lamai, geriausiam Lietuvos patriotų draugui, kurį Dalia Grybauskaitė asmeniškai priėmė prezidento rūmuose. Atseit, gerbiamasis laisvojo Tibeto lyderi, netrukus ant Jūsų stalo bus lietuviškų sūrių ir jogurtų gausa. Pasitikite!

O kinų pareigūnai, gavę lietuvių prašymą, pradėjo studijuoti informacines knygas ir ieškoti pasaulio žemėlapyje, kur yra ši fantastiška valstybė, pasirengusi užversti visą Kinijos rinką pieno produktais. Paaiškėjo, kad Lietuvos ekonomika, palyginti su kinų — net ne dulkelės, o nanodalelytės dydžio.

Lietuvos ekonomika — nanodalelė

Komunistinės Kinijos užsienio reikalų ministerija pasiteiravo savo diplomatų Vilniuje, kuo kvėpuoja Lietuva, kokios yra Kinijos prekių Baltijos jūros pakrantėse perspektyvos atgimstančiame Šilko kelyje?

Diplomatai, matyt, parengė išsamią ataskaitą. Papasakojo ir apie dekomunizaciją, korupcijos lygį Lietuvoje. Apie tai, kad piliečiai bėga iš Lietuvos ir per ketvirtį amžiaus nepriklausomybės gyventojų sumažėjo beveik trečdaliu. O mažiau nei trys milijonai lietuvių — tai mažas mikrorajonas Pekino pakraštyje.

Vienintelis deimantas aliumininėje Lietuvos ekonomikos karūnoje yra neužšąlantis Klaipėdos uostas Baltijos jūroje ir geležinkeliai su Eurazijos vėže. Tai gana patogi atkarpa, kurią galima įtraukti į naują Kinijos prekių Šilko kelią link Europos.

Tačiau šioje ataskaitoje, matyt, jie nepamiršo paminėti, kaip nuoširdžiai Lietuvoje priimamas dvasinis laisvojo Tibeto lyderis Dalai Lama. O aistringi Lietuvos patriotai netgi įrengė Tibeto aikštę istoriniame Lietuvos sostinės centre.

Pasvėręs visus "už" ir "prieš" Pekinas nusprendė, kad Lietuvos, kaip tranzito šalies, geopolitinė padėtis gali būti kaip viena iš galimybių įtraukti šalį į Šilko kelią. O smulkūs politinės aukštuomenės paišdykavimai su Tibeto dvasininku nepadarys daug žalos Kinijos įvaizdžiui pasaulio arenoje.

Tačiau, matyt, kinų strategai kažką neteisingai apskaičiavo, tikėdamiesi, kad lietuviai galės priimti savarankiškus sprendimus savo teritorijoje.

"Huawei" — grėsmė nacionaliniam saugumui

Naujausia Lietuvos specialiųjų tarnybų ataskaita — aiškus patvirtinimas. Pirmą kartą pranešime apie grėsmes Lietuvai Pekinas buvo šalia tradicinio priešo — Maskvos.

"Kinijos žvalgybos tarnybų rizika pasiekė tą ribą, kai apie ją turi būti informuojama mūsų visuomenė", — sakė Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.

Pasak Lietuvos specialiųjų tarnybų, Kinijos žvalgybos pareigūnai yra daug pavojingesni nei rusai, kurie vaikščioja aplink Vilnių su balalaika ir raudona žvaigžde ant kepurių. Kinijos šnipai yra nematomi. Jie įsiskverbia į seifus su Lietuvos paslaptimis telekomunikacijų tinkluose, naudojančiuose "Huawei" kompiuterius, kurie yra valdomi iš Kinijos ambasadų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: nuo Vašingtono ir Otavos iki Varšuvos ir Kijevo.

Ir čia, matyt, Kinijos diplomatai suprato, kad nenaudinga rimtų problemų tiesiogiai spręsti su Lietuva. Ir visos politinės subtilybės dėl Šilko kelio turės būti derinamos ne su Vilniumi, o su Briuseliu. Ką lieps ES sostinė, tą Lietuva ir padarys.

Apie Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimą Kinijos diplomatai pasakė štai ką:

"Absurdiška ir juokinga, kad Lietuvos žvalgybos ir saugumo tarnybos remiasi spekuliacijomis ir prielaidomis, sukurdamos nepagrįstus iškraipymus ir šmeiždamos įprastas diplomatinės misijos, naujienų agentūros, kultūros institucijų, įmonių ir darbuotojų funkcijas, bendravimą, ryšius ir komercinę veiklą".

O slaptajame pranešime Kinijos užsienio reikalų ministerijai diplomatai neabejotinai nepagailės spalvų ir patars, kad naujasis Šilko kelias Lietuvą apeitų aplinkkeliais. Baltijos jūroje yra daug uostų, per kuriuos Kinijos prekes galima išsiųsti į Europą, nesižeminant prieš politinę aukštuomenę mažų šalių, kurias galima sunaikinti lengvomis Kinijos sankcijomis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

278
Tegai:
specialiosios tarnybos, ataskaita, reitingas
Dar šia tema
Kinija vertins Lietuvos galimybes eksportuoti
Kinija apkaltino JAV prekybos karo sukėlimu
Kinija apmokestino muitais prekes iš JAV
Trampas papasakojo, kuo Kinija pavojingesnė už Rusiją
Akademik Čerskij

Chaosas Amerikoje padėjo Europai išspręsti "Nord Stream-2" klausimą

(atnaujinta 11:46 2020.07.12)
"Nord Stream-2" nuo pat pradžių susidūrė su beprecedentiu JAV ir jos ištikimų Europos palydovų, tokių kaip Lenkija, pasipriešinimu

Epopėja su "Nord Stream-2" statyba artėja prie savo logiško finalo, o aistros verda: Vokietijos gynybos ministrui prireiks atsakyti į įtarimus, kad Rusija "gali išleisti pinigus už dujas karinėms reikmėms".

Pasunkėjimas susijęs su tuo, kad Danijos energetikos agentūra leido naudoti laivus su inkarais, kad galėtų nutiesti likusį pusantro šimto kilometrų. Tuo pat metu pats leidimo išdavimo faktas ir laikas, per kurį tai buvo padaryta, rodo esminius geopolitinius pokyčius.

Norint suprasti šio įvykio svarbą, reikia prisiminti aplinkybes.

"Nord Stream-2" nuo pat pradžių susidūrė su beprecedentiu JAV ir jos ištikimų Europos palydovų, tokių kaip Lenkija, pasipriešinimu. Privatus komercinis projektas ("Nord Stream-2" stato ne valstybės, o bendrovių fondas) tarptautinėje arenoje atkakliai pateikiamas kaip politiškai motyvuotas ir nukreipiantis Senąjį pasaulį į tiesioginę energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Prancūzijos kompanija "Engie", Austrijos OMV, Didžiosios Britanijos ir Olandijos "Shell" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall", kurios kartu į projektą investavo 6 milijardus eurų, nenuilstamai pakartojo, kad iš Rusijos pagamintos dujų stygos turi tik praktinę reikšmę Europos lyderių pramonei ir ekonomikai, tačiau jų žodžiai buvo prarasti oponentų paleista informacijos banga.

Bendrovės "Nord Stream-2" operatorius pirmuosius prašymus nutiesti magistralinį dujotiekį pradėjo teikti dar 2017 metais, be jokių sunkumų buvo gauti leidimai iš Vokietijos, Švedijos ir Suomijos. Danija pasirodė pati problemiškiausia teritorija, per kurios teritorinius vandenis reikėjo nutiesti 147 kilometrus vamzdžių.

Danija kiek įmanoma atidėliojo pradinio leidimo išdavimą. 2019 metų rudenį ši Skandinavijos šalis, gavusi iš karto "Nord Stream-2" tris statybų projektus, padarė pertrauką ir atidėjo sprendimo priėmimą iki paskutiniųjų. Leidimas tiesti vamzdžius į Bornholmo salos pietryčius buvo išduotas praėjus 61 dienai po prašymo pateikimo — kitą dieną pasibaigus maksimaliam laikotarpiui.

Norint suprasti, koks sudėtingas buvo procesas, reikia žinoti, kad už tokių leidimų išdavimą pagal nutylėjimą yra Danijos energetikos agentūra (DEA), tačiau, sekdama Amerikos politikai, Danijos vyriausybė uždraudė DEA spręsti šį klausimą ir perdavė jį Užsienio reikalų ministerijai. "Nord Stream-2" perkėlimas iš ekonomikos lygmens į išskirtinai politinį kanalą. Tai buvo Danijos užsienio reikalų ministerija, kuri traukė laiką visiškai laikydamasi Vašingtono politinės pozicijos.

JAV neatsisakė "Nord Stream-2" idėjos "torpeduoti" dujotiekį ir sistemingai įvedė sankcijas. 2019 metų gruodžio mėnesį Šveicarijos įmonė "Allseas", bijodama patekti į sankcijų sąrašą, vienašališkai nutraukė sutartį su "Nord Stream-2" ir patraukė tris savo laivus iš statybų zonos, taip suabejodama projekto įgyvendinimu.

"Gazprom" ir užsienio investuotojų komanda, investavusi milijardus eurų į statybas, pradėjo ieškoti išeities iš aklavietės. "Akademik Čerskij" vamzdžio sluoksnis buvo iškviestas iš Tolimųjų Rytų, į kurį buvo mobilizuota "Fortūna" barža.

Jų taikymo sudėtingumas buvo tas, kad JAV nedelsdamos įvedė naujas sankcijas, uždraudusios tarptautinėms kompanijoms drausti šių laivų veiklą, o pagrindinė problema buvo ta, kad "Fortūna" pagal reikalavimus nebuvo aprūpinta dinamine padėties nustatymo sistema, tai yra, geografine padėtimi ir automatiniu valdymu. Gauti leidimą naudoti laivą su inkaravimo padėtimi buvo galima tik iš Danijos. Šalis, kuri anksčiau kiek įmanoma apsunkino projektą.

Pažymima, kad šį kartą Kopenhaga, turėdama teisinį pagrindą svarstyti šį klausimą keturias savaites, užtruko vos dvi. "Fortūna" galės pradėti dirbti Danijos teritoriniuose vandenyse po keturių savaičių. Rusiška barža galės pradėti dirbti rugpjūčio 3 dieną. Keista sutapimu, šią dieną baigiasi menkių neršto laikotarpis, kai bet kokie veiksmai jūros rajone yra griežtai draudžiami.

Danijos prestižą greičiausiai lemia du veiksniai. Pirma, tai, kad JAV vis labiau panirusios į civilinius protestus, o pasaulio hegemono vadovybė labiau nerimauja dėl artėjančių lapkričio rinkimų, o ne dėl užsienio politikos. Taip pat kenčia Amerikos naftos ir dujų pramonė — dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo angliavandenilių pardavimai ir niekas nebando prognozuoti rinkos atsigavimo horizonto. JAV naftos saugyklose užšaldė rekordiškai 540 mln. barelių naftos, o vien liepos mėnesį buvo atšauktas 45 amerikiečių pagamintų SGD pristatymas. Ar nenuostabu, kad Baltieji rūmai turi svarbesnių problemų, nei kelti sunkumų Baltijos dujotiekiui?

Kai tik JAV faktorius iškrito iš Europos politikos schemos, viskas atsidūrė savo vietoje ir ėmė paklusti ekonominių lokomotyvų logikai ir interesams. Vokietija, pagrindinė dujotiekio tiesimo naudos gavėja, nėra drovi ir aiškiai pareiškė: dujotiekis bus baigtas. Paprastai santūri Angela Merkel sankcijas dujotiekiui vadina "nesuderinamomis su įstatymų klausimų supratimu", o Bundestago ekonomikos ir energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas pasakoja apie Berlyno pasirengimą įvesti atsakomąsias sankcijas, jei Amerika nenusiramins.

Būtent dėl ​​šio veiksnių derinio Danijoje didėja pasitikėjimas savimi. Amerika yra toli ir dabar daug labiau susijusi su rinkimais ir BLM neramumais, o Vokietija (ir Austrija bei Prancūzija kartu su ja) yra netoliese ir yra be galo suinteresuota gauti rusiškas dujas, vienintelį patikimą ir aplinkai nekenksmingą kurą, ypač tuo, kad Vokietija sistemingai atsisako branduolinės ir anglies energijos.

Juokinga, kad vidinės JAV problemos leido ne tik ištikimiems Vašingtono bendražygiams įgyvendinti pačius naudingiausius projektus, bet ir vis labiau atitraukė Europą nuo Amerikos diktatūros. Ir dėl to kaltos Rusijos dujos.

Tegai:
Europa, Lenkija, Vokietija, Danija, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Naujausių priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 kovos ekipažai, archyvinė nuotrauka

"Triumfas" visiems laikams. NATO šalis tikrina Rusijos oro gynybos sistemas JAV lėktuvuose

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Jei objektyviai įvertintume Turkijos įsigijimo kovinį potencialą, tuomet pamatytume kokybinį Turkijos gynybinių pajėgumų padidėjimą

Su nauju priešlėktuvinių raketų sistemos S-400 "Triumf" išbandymu Ankara parodo tvirtą poziciją stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir tikrąjį suverenitetą — be alternatyvos perparduoti geriausius pasaulyje Rusijos pagamintus ginklus ar juos iškeisti į kai kurias JAV nuolaidas karinio-techninio bendradarbiavimo srityje.

Nuo liepos 4 dienos Turkija vykdo naujus Rusijos priešlėktuvinių raketų S-400 bandymus prieš F-16 ir F-4 naikintuvus, skraidančius skirtingu aukščiu ir atstumu Miurtedo oro bazėje. Ankara nepaisė daugybės Vašingtono perspėjimų dėl Rusijos oro gynybos sistemų veikimo.

"Triumfo" bandymai su JAV gamintais naikintuvais F-16 "Viper" ir F-4 "Phantom II" atrodo neatsitiktiniai. Praėjusiais metais, nepaisant JAV susirūpinimo, Turkijos ekspertai taip pat išbandė S-400 prieš amerikiečių naikintuvus F-16 — virš Ankaros, įvairiuose aukščiuose. Daugiapakopiai "Triumf" bandymai truks iki 2020 metų lapkričio mėnesio.

S-400 dislokavimas prasidėjo praėjusią vasarą ir sukėlė įtampą tarp Ankaros ir Vašingtono. Amerikiečiai reikalavo Turkijos partnerių atsisakyti susitarimo ir įsigyti "Patriot" sistemas, grasino išbraukti Turkiją iš bendros naikintuvų F-35 programos. Ankara atlaikė karinį ir politinį spaudimą, atsisakė padaryti nuolaidų ir kelis kartus pabrėžė, kad "Triumf" nekelia grėsmės aljansui.

Pirmąją keturių S-400 padalinių tiekimo Turkijai sutartį Rusija sudarė 2,5 milijardo JAV dolerių. 2020 metų birželio mėnesį Ankara ir Maskva pasiekė principinį susitarimą dėl antrojo "Triumf" komplekso tiekimo. Tuo pačiu metu Turkijos gynybos pramonės sekretoriato vadovas Ismailas Demiras sakė: "S-400 sistema perkama naudojimui. Taškas." Ir JAV vis dar ieško būdo, kaip pašalinti "Triumf" Turkijos žemėje: jie siūlo jį išpirkti, pakeisti amerikietiškais kompleksais — ir grasina naujomis sankcijomis.

"Triumfas" amžinai

S-400 bandymai Turkijoje atliekami siekiant išaiškinti aptikimo diapazoną, sekimo stabilumą, sunaikinimo efektyvumą ir kitus kovos parametrus. Netoli Ankaros esančioje Miurtedo oro bazėje Rusijos pagamintos priešlėktuvinės raketų sistemos yra pakartotinai tikrinamos, kad būtų vykdomos tikrosios aerodinamikos, įskaitant F-35 ir F-22 lėktuvus. Yra žinoma, kad slapti ir tariamai nematomi radaro penktosios kartos amerikiečių naikintuvai tris kartus pasirodė "Triumf" aptikimo spinduliu. Sukimosi ir perkėlimo per Juodąją jūrą ir Turkijos teritoriją į Vidurinių Rytų šalis metu JAV oro pajėgų maršrutai F-35 ir F-22 nutiesti maždaug 200 kilometrų nuo Miurtedo oro bazės.

Anot "Fighter Jets World", Turkijos oro gynybos specialistai išbando radaro galimybes skirtinguose režimuose ir skirtinguose aukščiuose. Turkijos pusė neatskleidžia detalių bandymų su Rusijos penktosios kartos S-400. Tačiau, pasak karo eksperto Viktoro Baranco, vienas iš šių bandymų dalyvių, kalbėdamas su "Rosoboronexport" atstovu, sakė: "Amerikos lėktuvai matomi radaro ekranuose kaip musės ant lubų". Atsižvelgiant į tai, kad nėra skundų, ir naujų pristatymų perspektyvas, logiška manyti, kad Ankara yra visiškai patenkinta kompleksais.

Anksčiau Turkijos gynybos departamentas pranešė, kad S-400 dislokacija buvo sėkminga, Rusijos sistema radaro aprėpties zonos pasienyje rado naikintuvą F-16 Fighting Falcon — per 600 kilometrų, visi taikiniai buvo rasti labai mažame aukštyje. "Triumf" ne tik aptinka maksimaliame nuotolyje populiariausią ketvirtosios kartos naikintuvą-bombonešį pasaulinėje ginklų rinkoje, bet ir nuolat yra pasirengęs siųsti raketas į taikinį, iki patekimo į poveikio zoną. Tai yra, koviniu režimu, F-16 "Fighting Falcon" lėktuvai bus sunaikinti automatiškai 400 kilometrų atstumu. Primenu, kad vieno lengvojo naikintuvo F-16 kaina siekia 50 milijonų dolerių, o F-35 "nematomumas" yra dvigubai brangesnis.

Laikas naujoms galimybėms

"Triumf" bandymai Miurtedo oro bazėje sukelia triuškinantį smūgį amerikiečių naikintuvų reputacijai. Vis dėlto pernelyg didelis ginčijimasis su Ankara neatitinka Vašingtono interesų. "Incirlik" oro bazė, kurioje laikomi amerikiečių branduoliniai ginklai, yra Turkijos teritorijoje, tai yra pagrindinė JAV oro pajėgų tvirtovė karštame regione. Geopolitiniu požiūriu Turkija yra labai svarbi JAV ir NATO, todėl ji gali be didesnės rizikos paveikti žaidimo taisykles aljanse. Paradoksalus suartėjimas su Maskva daro Ankarą dar mažiau pažeidžiamą Vakarų partnerių diktatūros ir išorės spaudimo.

Įsigijęs S-400 Vašingtonas užšaldė Turkijos dalyvavimą F-35 programoje (Ankara yra "nubausta", tačiau ji nėra pašalinta iš programos). Po šio apribojimo Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Čavušoglu paskelbė apie galimybę nusipirkti naujausius naikintuvus Su-35 ir Su-57 iš Rusijos.  Aviacijos parodoje "MAKS-2019" tokio "istorijos etapo" realybę patvirtino federalinės karinio-techninio bendradarbiavimo tarnybos direktorius Dmitrijus Šugajevas. Intriga kuriama, tačiau šiandien galima apibendrinti preliminarius rezultatus.

Jei objektyviai įvertintume Turkijos įsigijimo kovinį potencialą, galima pastebėti kokybinį šalies gynybinių pajėgumų padidėjimą: viena "Triumf" baterija turi iki 72 nukreiptų raketų ir vienu metu gali apšaudyti iki 36 taikinių. Skirtingų tipų raketų diapazonas leidžia S-400 efektyviai ir skirtingai numušti naikintuvus-bombonešius, dronus, sparnuotąsias, taktines ir balistines raketas, esančių nuo penkių metrų iki 30 kilometrų  aukštyje (atstumu nuo dviejų iki 400 kilometrų). "Triumf" sistema sugeba integruoti įvairaus diapazono priešlėktuvines sistemas ir valdyti reikšmingą oro gynybos sistemų tinklą (Turkijos ekspertai turėtų atidžiau pažvelgti į Rusijos oro gynybos sistemas "Pantsir-C1", "Tor-M1"). Nepramušamas oro gynybos kupolas leidžia Turkijai kompensuoti tam tikrą oro pajėgų vystymosi vėlavimą.

Turėdamas neginčijamą technologinį meistriškumą ir karinę galią, Rusijos "Triumf" Turkijoje ir keliose kitose šalyse sustiprina daugiapolį pasaulį, neiššaudamas nė vieno šūvio, pakeičia archajišką karinį bloką ir jo paties paskirtus hegemonus. Tuo tarpu ateina laikas naujoms galimybėms, o Ankaroje svarstomas Rusijos priešlėktuvinių raketų S-500 "Prometėj" įsigijimas. Rusijos tolimojo oro gynybos sistemos ir toliau išstumia ne tokius tobulus Vakarų kolegas tarptautinėje rinkoje ir kovos pozicijose.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, Turkija, Rusija, NATO, zenitinių raketų sistema S-400 "Triumf"
Dar šia tema
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
Andžejus Duda

Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą

Lietuvoje buvo vienintelė vieta balsuoti — Lenkijos ambasadoje Vilniuje iš viso balsavo nei 480 rinkėjų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovas Rafalas Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių, tačiau pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, praneša WNP.pl.

Кандидат в президенты Польши Рафал Тшасковский, 12 июля 2020 года
© REUTERS / AGENCJA GAZETA
Rafalas Tšaskovskis

Praėjusį sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Paskutiniame balsavimo etape dalyvavo dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir jo konkurentas Tšaskovskis.

Lietuvoje vienintelė rinkimų apylinkė buvo įsteigta prie Lenkijos ambasados ​​Vilniuje. Pranešama, kad Tšaskovskis Lietuvoje gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Andžejus Duda laimi Lenkijos prezidento rinkimus pagal 99,97 proc. Rinkimų komisijų protokolų, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos rinkimų komisijos vadovą Sylvesterį Marčiniaką.

"Kol kas negauti 9 protokolai. 27 222 rinkimų apygardų protokolų duomenys, tai yra 99,97%, rodo, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21% rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį - 48,79% rinkėjų", — sakė Marčiniakas.

Jis paaiškino, kad visų pirma balsavimo protokolai dar nebuvo pateikti iš balsavimo vietų Belgijoje ir JK.

Tegai:
Lenkija, Andrzejus Duda