Teisminė sistema Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Vienų neliečiamųjų laikai baigiasi. Prasidės kitų?

198
(atnaujinta 12:33 2019.02.22)
Lietuvos politikai savo Facebook paskyrose komentuoja garsią bylą dėl stambaus masto korupcijos teismų sistemoje

Pretendentas į Lietuvos Prezidentus Saulius Skvernelis apie teisėjų skandalą savo Facebook'e iš pat ryto pareiškė: "Skaidrūs ir nepriklausomi teismai yra teisinės valstybės pagrindas. Prieš aštuonis teisėjus pradėtas baudžiamasis persekiojimas yra signalas, kad Lietuvos teismų sistemoje yra rimtų problemų, kurios turi būti nedelsiant sprendžiamos". Ir, žinoma, padėkojo Generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai už darbą.

"Gražus fasadas slepia ydas viduje. Garsios kalbos apie teismų reformą užgožia tikrovę", ― teigia Saulius Skvernelis. Neminėdamas Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, šiuos žodžius taiko būtent Jos Ekscelencijai. 

10 metų Prezidento pareigose ― ilgas laikas. Prezidentas yra svarbiausias veiksmingos teismų valdžios garantas, nes būtent Prezidentas teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko kandidatūrą. Būtent Prezidentas skiria Apeliacinio teismo teisėjus bei Apeliacinio teismo pirmininką, apygardų ir apylinkių teismų teisėjus bei pirmininkus.

Savo rytinį pareiškimą Facebook'e Saulius Skvernelis baigia kvietimu-šūkiu (juk rinkimai): "Neliečiamųjų laikai baigėsi. Šią pamoką turi išmokti visi ― ir politikai, ir tarnautojai, ir teisėjai, ir gydymo įstaigų vadovai. Valstybėje siekiame nulinės tolerancijos korupcijai, o asmenys, kurie dengėsi tvirtais partiniais stogais ar naudojosi suteiktais įgaliojimais savo, o ne valstybės gerovei kurti, turi sulaukti tinkamo atpildo". Kokias partijas turėjo omenyje, ponas Skvernelis nepatikslino. Tačiau atpildo sulauks ir jos.

Saulius Skvernelis neliečiamųjų laikai baigėsi 1
© Photo : Facebook / скриншот
Saulius Skvernelis: neliečiamųjų laikai baigėsi!

Sauliui Skverneliui pritarė ir kitas pretendentas į Lietuvos Prezidentus Gitanas Nausėda: "Žinia apie įtariamą korupciją teismuose yra sukrečianti. Ir savo mastu, ir padėtimi, kurią daugelis įtariamųjų užėmė Lietuvos Respublikos teismų sistemoje. Kas įvyko, kaip įvyko, kas dar įsivėlęs į visą šį tinklą, parodys prokuratūros tyrimas. Tačiau šiandien aišku viena ― teismų sistemai būtinas išsivalymas".

Ponas Nausėda savo Facebook'e pažadėjo: "jei būsiu išrinktas šalies Prezidentu, pareiga ir prioritetas bus pasitikėjimo mūsų valstybe, jos teismų sistema, atkūrimas ir teisingumo visiems įtvirtinimas".

Gitanas Nausėda šiandien aišku viena – teismų sistemai būtinas išsivalymas 2
© Photo : Facebook / скриншот
Gitanas Nausėda: šiandien aišku viena – teismų sistemai būtinas išsivalymas

Tuo tarpu, dviejų vyrų kandidatų į Prezidento postą konkurentė Ingrida Šimonytė savo Facebook'e "Už Ingridą" neišreiškė savo nuomonės, nekomentavo Lietuvą sukrėtusio teisėjų korupcijos skandalo, nereplikavo. Ingrida Šimonytė savo Facebook'e džiaugėsi surinktais parašais ir nauju rinkimų kampanijos plakatu.

Už Ingridą. Už Lietuvą. Už Landsbergį 3
© Photo : Facebook / скриншот
Už Ingridą! Už Lietuvą! Už Landsbergį!

Jis susilaukė dėmesio ir klausimų. Ingridos Šimonytės Facebook'o draugas Alvydas Butkus klausia: "Čia rimtai ar žmogaus šaržas? Labai apdairiai iš kumščio pašalintas peilis. Ar lazda, kuria užsimota? Fotošopas tikras gelbėtojas  :) Nežinau tik, kas plakato autorius, - padėkočiau".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

198
Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Grybauskaitė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 aukšto rango teisėjus
Teisėjų byla: Lietuvoje suimami aštuoniolika vakar sulaikytų įtariamųjų
Военный конфликт в Карабахе

Situacijos Karabache paaštrėjimas kaip bandymas įtraukti Rusiją į karą Kaukaze

(atnaujinta 16:38 2020.09.29)
Ginkluotos konfrontacijos paaštrėjimas Kalnų Karabache, ilgalaikiai kariniai ir politiniai prieštaravimai tarp Baku ir Jerevano šiandien trečiųjų šalių išnaudojami kaip blogų kėslų įrankiai

Susidaro įspūdis, kad kažkas bando įtraukti Rusiją į didžiulį karą Kaukaze — nukreipti jos jėgas ir išteklius iš Baltarusijos, Sirijos, "Nord Stream-2" ir kitų geopolitinės konfrontacijos taškų. Tiesioginiai konflikto dalyviai — Baku ir Jerevanas — sąmoningai ar nevalingai "pakišinėja" Maskvą, griauna NVS ir KSSO saugumo sistemą. Kyla ir geopolitinės rizikos, susijusios su daugelio Vakarų šalių, turinčių savanaudiškų interesų Kaukaze, išorine "jėgos projekcija".

Kalnų Karabacho problema karinėmis priemonėmis neišsispręs. Abi konflikto pusės — Azerbaidžanas ir Armėnija (ginančios nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos, kuri nėra derybų šalis, interesus) ir ESBO Minsko grupė, kuriai vadovauja trys pirmininkai — Rusija, JAV ir Prancūzija, — sutinka su šiuo susitarimo postulatu. Derybų procesas vyksta lėtai ir sunkiai, tačiau nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių rugsėjo 27 dieną buvo pereita prie aktyvių karo veiksmų naudojant sunkiąją artileriją, tankus, raketų sistemas ir puolamuosius lėktuvus.

Военный конфликт в Карабахе
Минобороны Азербайджана
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Kilusi Armėnijos ir Azerbaidžano karinių žinybų "konkurencija" sunaikintų priešo tankų vaizdo įrašų skelbimo srityje, nerimą kelianti abiejų pusių nuostolių statistika Rusijoje kelia nuoširdžią užuojautą armėnų ir azerbaidžaniečių tautoms. Objektyviai vertinant, karo veiksmai nenaudingi nė vienai iš konflikto šalių, o tolesnio eskalavimo atveju pasekmės gali būti pačios netikėčiausios: užsienio taikdarių įvedimas (saugumo zonų formavimas) arba, neigiamiausių įvykių raidos atveju, didelio masto karas Pietų Kaukaze, dalyvaujant KSSO šalims (pirmiausia Rusijai ) ir NATO (užsimenama apie Turkiją).

Военный конфликт в Карабахе
Sputnik
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Leiskite priminti, kad regione, kuriame gyvena ir Azerbaidžano, ir Armėnijos gyventojai, konfliktas prasidėjo 1988 metų vasario mėnesį, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie atsiskyrimą nuo Azerbaidžano TSR. Pirmajame etape taikdarių vaidmenį atliko TSRS Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenė, kuriai trejus metus pavyko sulaikyti aktyvią ginkluotą konfrontaciją. Žlugus Tarybų Sąjungai ir nelikus vidaus kariuomenės, kova įsiplieskė su nauja jėga, o 1994 metais Azerbaidžanas prarado kontrolę didžiojoje Kalnų Karabacho dalyje ir septyniuose gretimuose regionuose. Derybos dėl taikaus konflikto sprendimo ESBO Minsko grupėje vyksta nuo 1992 metų, ginkluota konfrontacija periodiškai eskaluojama.

Nauja koordinačių sistema

Gana prieštaringa informacija gaunama iš Kalnų Karabacho karinių operacijų teatro. Azerbaidžanas ir Armėnija kaltina vienas kitą eskalacijos pradžia ir neva reaguoja tik į ginkluotas provokacijas. Atsižvelgiant į tai, pirmadienį Azerbaidžane buvo paskelbta dalinė mobilizacija, prezidentas Ilhamas Alijevas įvedė karo padėtį daugelyje respublikos miestų ir regionų. Armėnijoje dieną anksčiau buvo paskelbta bendra mobilizacija ir karo padėtis.

Военный конфликт в Карабахе
© Sputnik / Министерство обороны Армении
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Anot Azerbaidžano valdžios institucijų, rugsėjo 27 dieną armėnų kariai paliko septynis vadinamosios "saugumo juostos" kaimus (sovietmečiu ši Azerbaidžano TSR teritorija nebuvo Kalnų Karabacho autonominio regiono dalis, o 1990-ųjų pradžioje pateko į Armėnijos pajėgų kontrolę). Rugsėjo 28-osios rytą nepripažinto Kalnų Karabacho prezidentas Araikas Arutiunianas pažymėjo: "Mes praradome savo pozicijas, prarasime dar daugiau, bet taip pat ir atkovosime pozicijas". Pozicinės kovos tęsiasi. Visiško vienos iš šalių pranašumo nėra.

Военный конфликт в Карабахе
Sputnik
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Baku ir Jerevanas yra vienodai pasirengę "atkurti istorinį teisingumą" naudodami didelio galingumo daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir "Iskander" raketas, smogiamuosius lėktuvus ir bepiločius orlaivius. Kiekviena karo veiksmų diena žada naujas aukas ir sunaikinimą. Šioje situacijoje nebesvarbu, kas rugsėjo 27-ąją pradėjo ugnį sunkiąja artilerija ir tankais, kurie karo lauke pademonstruotų pranašumą operatyvumo srityje. Šiandien pagrindinis dalykas yra sustabdyti eskalavimą prie Kalnų Karabacho sienos, grįžti prie derybų stalo, išgelbėti žmonių gyvybes. Mes neturėtume pamiršti apie sąjunginius įsipareigojimus.

Jei Baku ir Jerevanas laiko save Maskvos sąjungininkais, jie turi atsižvelgti į Rusijos poziciją, suvokti esamos tarpusavio santykių ir regioninio saugumo sistemos sunaikinimo pasekmes. Net atsižvelgiant į sudėtingiausius ginkluotos konfrontacijos šalių prieštaravimus, svarius argumentus ir priežastis, Rusijai karo Kaukaze nereikia. Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Kalnų Karabacho konflikto šalis "nedelsiant nutraukti ugnį".

Tikiu, kad sveikas protas nugalės, ir padėtis regione nedegraduos iki didelio masto karinio eskalavimo, dalyvaujant koalicijos grupėms. Be to, tarptautinė reakcija į Karabacho paūmėjimą paprastai yra konstruktyvi. Europos Sąjungos šalys, JAV, Iranas reiškia susirūpinimą ir siūlo tarpininkavimo paslaugas. Tik Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas palaiko galios scenarijaus kūrimą, bet daugiausia žodžiais. Net karingoji Ankara turi ką prarasti pavojingame žaidime Pietų Kaukaze. Ataka prieš Armėniją neišvengiamai sukels KSSO atsakymą, tai yra, karą su Rusija (ir tai nėra Kipras su Graikija). Tai kas gi yra pagrindinis karštų įvykių iniciatorius ir naudos gavėjas?

Stulbinamas įžvalgumas

Gerai numatydamos įvykius ir oficialią Vašingtono reakciją į juos, JAV diplomatinės atstovybės Azerbaidžane ir Armėnijoje penktadienį, rugsėjo 25 dieną, perspėjo savo piliečius apie aštrėjančią padėtį. JAV ambasada Armėnijoje nepatarė lankytis Kalnų Karabacho regionuose, esančiuose į šiaurę nuo Diližano nacionalinio parko, iki Gruzijos sienos Tavušo regione. Tą pačią dieną JAV ambasada Azerbaidžane paragino savo piliečius neišvykti už Apšerono pusiasalio ribų "dėl įtampos aštrėjimo Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje". Galbūt tai nėra paprastas sutapimas, o kompleksinio karinio ir politinio derinio padarinys.

Военный конфликт в Карабахе
Sputnik
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Jungtinių Valstijų noras dominuoti Rusijos sienose ekonominėje ir karinėje srityse visiškai atitinka planuojamus vidutinio intensyvumo ginkluotus konfliktus Kaukaze ir kituose regionuose. Jie negaili NVS šalių gyventojų, todėl bus garantuota, kad Rusijos ištekliai bus nukreipti karinei grėsmei pašalinti. Tai yra, Maskva turės mažiau jėgų ir išteklių konkuruoti su Vašingtonu kitose pasaulio vietose. Paūmėjęs Kalnų Karabacho konfliktas aiškiai kelia problemų Rusijai ir visiškai atitinka nacionalinius JAV interesus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
karas, Rusija, Azerbaidžanas
Gitanas Nausėda ir Emanuelis Makronas

Didysis brolis šalia. Makronas išmokys Baltijos šalis, kada loti, o kada tylėti

(atnaujinta 15:32 2020.09.29)
Antrąją vizito Lietuvoje dieną Prancūzijos prezidentas pradėjo susitikimu su Svetlana Tichanovskaja. Jis pažadėjo buvusiai kandidatei į Baltarusijos prezidentus palaikymą ir tarpininkavimą

Be to, Makronas paaiškino Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kad būtina atkurti bendradarbiavimą su Maskva.

Paskutinį kartą Prancūzijos prezidentas į Lietuvos žemę buvo įžengęs prieš 20 metų. Todėl Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitą Vilniuje galima laikyti istoriniu.

Tai vyksta per didžiausią per pusšimtį metų įtampą santykiuose tarp Rytų ir Vakarų, kurią kai kurie stebėtojai įvardijo kaip naujojo šaltojo karo išvakares. Europoje jau pažymėta priešakinė linija, kurioje vyks susirėmimas. Kol kas ideologinis. Vakaruose — nuo Bresto palei Baltarusijos ir Rusijos sieną su Lenkija ir Baltijos šalimis bei pietvakariuose — su Ukraina.

Naujos Žečpospolitos sukūrimas "nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros" yra pagrindinis strateginis uždavinys, kurį JAV iškėlė Varšuvai. Ir į tai nukreipiamos visos jėgos. Iš Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos jau sukurtas "Liublino trikampis". Atėjo laikas paversti jį kvadratu — aneksuoti Baltarusiją. Tada Maskva, kaip ir viduramžiais, atsidurs priešų, kurie jau numatė ir naujojo Lžedmitrijaus kandidatūrą, apsuptyje. Tačiau kol kas jie jį saugo vokiečių kryžiuočių globoje ir aiškina būsimam Rusijos carui, kokius įsakymus išduoti pirmiausia. Tokius, kaip, pavyzdžiui, "Dėl vienašališko Rusijos kariuomenės nusiginklavimo", "Dėl gynybos komplekso privatizavimo", "Dėl LGBT vertybių propagavimo mokyklose ir darželiuose" ir pan.

Bet kažkas Vakarų planuose pakrypo ne ta linkme. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirodė esąs kietas riešutėlis. Ir suskaldyti jo kol kas nepavyksta. Skaldytojos — daugiausia "dailiosios lyties" atstovės. Ir norėdami jas kažkaip nudžiuginti, pirmaujančių Vakarų šalių vadovai vieną iš "režimo skaldytojų" — Svetlaną Tichanovskają — net paskyrė "Baltarusijos lydere". Pats Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas jau atidavė jai pagarbą.

"Aš labai gerbiu ir vertinu jos įsitraukimą. Mes, europiečiai, padarysime viską, kad grįžtume prie ESBO tarpininkavimo, kad pasiektume pažangą <...>. Mes gerai padiskutavome. Tačiau dabar turime būti pragmatiški ir palaikyti Baltarusijos žmones. Mes padarysime viską, kas įmanoma, patikėkit", — sakė Makronas, susitikęs su Tichanovskaja Vilniuje.

Tačiau už viso šio spektaklio — susitikimo su Tichanovskaja ir garsių Makrono pareiškimų, kad "Lukašenka turi atsistatydinti", — kažkodėl beveik nepastebėtas liko pagrindinis pagrindinių Europos galių geopolitinis tikslas. Makronas atvyko į Vilnių ir Rygą nuraminti Baltijos šalių rusofobijos!

"Jei norime, kad taika viešpatautų ilgą laiką, turėtume dirbti su Rusija, nes turime bendrą geografiją ir praeitį <...>. Turėtume dirbti strategiškai. Turėtume stengtis sukurti saugumo architektūrą, atnaujinti bendradarbiavimą, pasitikėjimą, kur auganti įtampa leidžia mums kovoti su kibernetinėmis atakomis, dezinformacija ir destabilizavimu <...>. Mes su Rusija esame pagarbūs ir labai reiklūs", — po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda sakė Makronas.

Čia tai bent posūkis! Tai yra, Makronas nebijo grasinti sankcijomis Lukašenkai, tačiau drovisi Baltarusijos prezidento "vyresniojo brolio" Vladimiro Putino. Tai reiškia, kad jis supranta, jog nebus jokio "Liublino keturkampio" su Baltarusija, taip pat nebus ir naujos Žečpospolitos. O Lukašenkai dabar tik vienas kelias — po "vyresniojo brolio" sparnu. Patys Vakarų strategai ir įvarė Batką į "Maskvos kampą", pamiršdami, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Sąmoningai ar nesąmoningai? Didieji politikai apie tai paprastai nutyli.

O kad Baltijos šalių limitrofai savo lojimu tinkamoje vietoje ir ne vietoje nesugadintų garbingų žaidėjų didžiojo žaidimo, Makronas susiruošė į Vilnių ir Rygą. Ir pagrindinis tikslas yra aiškiai paaiškinti, jog dialogas su Rusija yra svarbus, "kad nepasikartotų Baltijos šalių patirtos baisybės".

"Tai labai opi tema. Aš puikiai suprantu jūsų praeitį, žinau, kad jūsų šeimos išgyveno siaubingas tragedijas, susijusias su okupacija. Tačiau žvelgiu į kitą šimtmetį ir kalbu būtent apie Baltijos šalis. Šis naujas dialogas ir jo atnaujinimas mums yra svarbus, kad baisybės nepasikartotų", — įtikinamai kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

Taigi, Makronas perspėjo lietuvius, kad nebūtų padaryta naujų klaidų. Na, o už jau padarytas teks sumokėti realiais eurais, kurių Lietuvos biudžetas gaus mažiau po Baltarusijos prekių nukreipimo iš Klaipėdos uosto į Ust Lugą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos šalys, Gitanas Nausėda, Emanuelis Makronas
Baltarusijos URM pastatas

Baltarusija įvedė atsakomąsias sankcijas Baltijos šalims

Šalies užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Minskas ir toliau atsakinės į kitų šalių įvestas ribojančias priemones, tačiau niekada nebus tokių veiksmų iniciatorius

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims atsakant už anksčiau nustatytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos apribojimus. Apie tai praneša agentūra "BelTA".

"Na ką gi, nuo šiandien, kaip ir buvo žadėta, mes taip pat kiekvienai iš šių šalių įvedame abipuses simetriškas ribojančias priemones. Mes sakėme, kad tai yra žemyn einanti spiralė, paleista atskirų Lietuvos vadovų siūlymu. Mes ir toliau atsakinėsime, bet niekada neinicijuosime tokių veiksmų", — sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Anatolijus Glazas.

Anot jo, tokių priemonių įvedimas nebus naudingas niekam, išskyrus, galbūt, Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, kuris "padarytų viską, kad būtų pastebėtas prieš artėjančius rinkimus".

"Tai tikrai neturės įtakos jo atlyginimui, skirtingai nei Lietuvos verslininkų ir mokesčių mokėtojų pajamoms, kurias sieja bendri projektai, sandoriai ir investicijos su kaimynine šalimi", — sakė Glazas.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo, kad pernai Lietuvoje apsilankė apie 600 tūkstančių baltarusių, kurie ten paliko beveik milijardą eurų. Be to, pasak jo, Minskas kasmet aprūpina daugiau nei trečdalį "Lietuvos geležinkelių" bendrovės pakrovimo.

Glazas pavadino Lietuvos žingsnius Baltarusijos atžvilgiu "nuostolingais" ir mano, kad jie būtų atliekami "norint įtikti trumpalaikėms ambicijoms".

Patikslinta, kad apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Reaguodamas į sankcijų įvedimą iš Baltijos šalių pusės, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
Baltijos šalys, sankcijos, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai
Prancūzijos prezidentas pažadėjo Tichanovskajai padėti dialoge dėl Baltarusijos
JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė susirūpino dėl situacijos Baltarusijoje