Vilniaus miesto savivaldybė, archyvinė nuotrauka

Naujas Lietuvos politinio gyvenimo formatas

101
(atnaujinta 12:16 2019.03.05)
Pasibaigė pirmasis Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių merų ir vietos tarybų rinkimų turas. Atėjo laikas apibendrinti tarpinius rezultatus. Politinius judėjimus pakeičia visuomeniniai. Tačiau Lietuvos rusų problemos tos pačios — išsibarstę jie pralaimi, o būdami kartu — laimėtų

Svarbiausias kovo 3 dieną įvykusių rinkimų rezultatas yra socialinių judėjimų ir politines partijas pakeičiančių komitetų pozicijų sustiprėjimas. Iš esmės žlunga visa valstybės vidaus politikos kūrimo sistema.

Anksčiau ji buvo pagrįsta daugiamečiu ir tvirtu politinių partijų darbu, kuriame turėjo būti ne mažiau kaip 2 tūkst. nuolatinių narių. Šiandien paaiškėjo, kad po laikinojo komiteto iškaba galima surinktižymiausius ir aktyviausius žmones, laimėti rinkimus ir iš tikrųjų paimti valdžią į savo rankas vietos valdžios institucijose.

Visiškai įmanoma, kad būsimasis Seimas, kuris bus išrinktas 2020 metų rudenį, turės įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl Lietuvos Konstitucijos pakeitimų, reglamentuojančių federalinės vyriausybės formavimą viešųjų komitetų ir judėjimų lygmeniu.

Rusai yra susiskaldę

Rinkimai — tai tautinių mažumų politikų egzaminas Lietuvoje. Lietuvoje rusakalbiai rinkėjai gyvena susibūrę trijuose regionuose — Vilniaus, Klaipėdos ir Visagino. Sostinėje ir atomininkų mieste rusakalbiai kandidatai, atstovaujantys "Rusijos aljansui", tradiciškai prisijungė prie Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos.

Visagine neįvyko jokių sensacijų. Rusų ir lenkų koalicija pakartojo prieš ketverius metus pasiektą rezultatą ir gavo tris mandatus miesto taryboje. Kandidatas į mero postą Dmitrijus Ikonnikovas užėmė "garbingą" paskutiniąją vietą iš penkių. Tiesa, verta pažymėti, kad dabartiniuose rinkimuose Ikonnikovas dalyvavo su visiškai atnaujinta komanda ir frakcijos pozicijos išlaikymą miesto taryboje galima laikyti sėkme.

Lietuvos jūrų vartai

O Klaipėdoje įvyko tai, apie ką "Sputnik Lietuva" rašė rinkimų išvakarėse. Rusakalbiai rinkėjai pasiskirstė į tris dalis, ir sėkmė nusišypsojo tik visuomeniniam komitetui "Titov ir teisingumas", kuriam vadovauja persekiojamas Viačeslavas Titovas. Būsimoje miesto taryboje jie gavo du mandatus.

Избирательный бюллетень, муниципальные выборы
© Sputnik / Владислав Адамовский

Bet Titovo oponentai — partija "Rusų aljansas" ir komitetas "Rusakalbė Klaipėda" — patyrė fiasko. Jiems nepavyko įveikti 4 proc. barjero ir per ateinančius ketverius metus negalės dalyvauti uostamiesčio politiniame gyvenime. Ir jei laikinajam komitetui tai yra tik "nepateisintos ambicijos", tai "Rusų aljansui" šis triuškinamas pralaimėjimas gresia žlugimu. "Skaldyk ir valdyk" principas vėl suveikė prieš rusus, kurie dėl lyderių asmeninių ambicijų nesugebėjo susivienyti ir pralaimėjo.

Tiesa, mažai tikėtina, kad pats Viačeslavas Titovas deputato kėdėje sėdės ilgą laiką. Baudžiamoji byla prieš jį dėl "partizanų" vado Ramanausko-Vanago atminimo įžeidimo dar nebaigta. Ir, greičiausiai, viename iš pirmųjų naujo Klaipėdos Titovo miesto tarybos posėdžių iš jo vėl atims deputato neliečiamybę, kad teismas galėtų paskelbti savo kaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Šį nuosprendį nuspėti lengva.

Apie tai jau užsiminė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, kuris po pirmojo mero rinkimų turo turi visas galimybes pakartoti prieš ketverius metus aplankiusią sėkmę. Grubliausko vadovaujamas visuomeninis komitetas "Vytautas Grubliauskas ir komanda" gavo daugiausia mandatų naujojoje miesto taryboje. Taigi, pats Grubliauskas jau pareiškė, kad yra pasirengęs suformuoti naują valdančiąją koaliciją su bet kuria politine jėga, išskyrus Viačeslavo Titovo komitetą.

Pralaimėjimas sostinėje

Rusų ir lenkų aljansas triuškinamą pralaimėjimą patyrė ir sostinėje. Krikščioniškų šeimų koalicija, sudaryta iš "Rusų aljanso" ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, sugebėjo gauti tik šešis mandatus, kai tuo tarpu buvusioje taryboje turėjo dešimt.

Jiems koją pakišo Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas. Savo pažadais stoti krūtine už rusus ir pastatyti rusų mokyklas už savo pinigus, Uspaskichas prisiviliojo didelę rusų ir lenkų koalicijos rinkėjų dalį. Jam padėjo patys lenkai, kurie per pastaruosius dvejus darbo metus valdančioje koalicijoje kartu su Remigijaus Šimašiaus liberalais neįtikino rusų balsuoti už juos. Nepriklausoma kandidatė iš "Rusų aljanso" sąrašo, gerai žinoma žurnalistė ir visuomenės veikėja Romualda Poševeckaja gavo vieną mandatą, paneigdama teiginį, kad "vienas lauke — ne karys".

O penkių iš Darbo partijos išrinktų kandidatų sąraše yra dvi rusiškos pavardės — Sergejus Ursulas ir Sergejus Dmitrijevas. "Sputnik Lietuva" primena, kad Sergejus Dmitrijevas — "Lietuvos rusų sąjungos" pirmininkas — taip ir nestojo garsiai ir atvirai ginti savo kolegos, partijos Klaipėdos filialo pirmininko Viačeslavo Titovo.

Tik kartu mes jėga

Rinkimai dar kartą parodė, kad Lietuvos rusams ir lenkams reikia vienytis kitokiu būdu. "Rusų aljanso" ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos koalicija pasirodė esanti silpna. Turint omenyje pralaimėtus rinkimus Vilniuje, 2020 metų rudenį frakcijos Lietuvos Seime gali nebelikti.

Darbotvarkėje numanoma koalicija Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Darbo partijos lygmeniu. Ir toks aljansas gali būti patikrintas jau per ateinančius Europos Parlamento rinkimus. Pavieniui du EP nariai — Viktoras Uspaskichas ir Valdemaras Tomaševskis — šiandien turi mažai galimybių grįžti į Europos Parlamentą. O drauge jie turi galimybę gauti net du mandatus.

Ir, svarbiausia, su šia koalicijos versija galėtų sėdėti už to paties stalo dvi mažos, sąlyginai rusų, politinės partijos — "Rusų aljansas" ir "Lietuvos rusų sąjunga". Tokia sąjunga turi daugiau šansų grįžti į valdžios institucijas ir svariau ginti tautinių mažumų teises.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

101
Tegai:
rusai, Lietuva, visuomeniniai judėjimai, rinkimai
Temos:
Savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai — 2019 (26)
Dar šia tema
"Skaldyk ir valdyk": rusai Baltijos valstybėse kelia grėsmę
Lietuvos rusai rinkimų išvakarėse: skaldyk ir valdyk
Vamzdžiai Keystone XL vamzdynui

Į Rusiją pripumpuoti pinigų. Baidenas varo amerikiečių naftininkus į kampą

(atnaujinta 23:39 2021.01.25)
Pirmąją darbo dieną 46-asis prezidentas Džo Baidenas pasirašė įsaką, draudžiantį statyti "Keystone XL" magistralinį vamzdyną. Tai buvo padaryta aiškiai priešinantis Donaldo Trampo veiksmams, kuris savo ruožtu panaikino savo pirmtako Barako Obamos įsaką

Pirmas įspūdis — tai kažkokie JAV vidaus reikalai, politinių partijų ir grupuočių "informavimas", tačiau yra faktų, rodančių, kad Baideno sprendimas gali turėti toli siekiančių padarinių kelioms šalims vienu metu, tarp jų ir Rusijai.

Įgyvendinti ir uždrausti planai

Pirmiausia, derėtų priminti, kad "Keystone XL" yra ketvirtasis "Keystone" naftos tiekimo vamzdynų tinklo etapas, jungiantis naftos telkinius Kanados Albertos provincijoje su naftos perdirbimo gamyklomis Vidurio Vakarų ir JAV įlankos pakrantėse. Antrasis "Keystone" etapas eina per vieną iš pagrindinių žalios naftos prekybos centrų pasaulyje, kur susidaro WTI žalios naftos kaina.

Metinis pirmosios ir antrosios "Keystone" linijų pajėgumas yra 590 tūkstančių barelių per dieną, trečioji linija, vedanti į pietų naftos perdirbimo gamyklas, yra 700 tūkstančių barelių per dieną. Pajėgumai padidėjo būtent dėl ​​to, kad didžiausia pasaulyje naftos saugykla yra Kušinge — bendras rezervuarų tūris čia siekia 82 milijonus barelių. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad šis rodiklis pralenkė Kiniją, kuri nemėgsta skleisti tikslių duomenų apie naftos saugyklas, kurias pastaruoju metu gana aktyviai stato.

Маршрут трубопровода Кистоун
"Keystone" dujotiekio maršrutas

Ketvirtąjį šio vamzdyno etapą, kuris gavo savo pavadinimą "Keystone XL", Kanados bendrovė "TransCanada Corporation" suprojektavo už 800 tūkstančių barelių per dieną metinį pajėgumą. Siūlomas "Keystone XL" maršrutas turėjo būti maždaug 1 900 kilometrų ilgio, tačiau maršrutas eina per "Bakken" skalūnų gavybos teritoriją.

"Keystone" projektas buvo skirtas keliems tikslams pasiekti vienu metu. Pirma, Kanados bituminių naftos telkinių geografinė padėtis nėra labai gera — atstumas iki Atlanto vandenyno ir Ramiojo vandenyno pakrantės yra per didelis. Antra, Kanados naftos eksportuotojai turi minimalų žalios naftos eksporto lygį, nes dėl kokybės ji nėra tinkama rafinuoti: didelis klampumas, didelis tankis ir didelis sieros kiekis. Tuo tarpu JAV apie 90 procentų telkinių yra lengva ir mažai sieros turinti nafta, todėl naftos perdirbimo gamyklos gali gaminti visą spektrą produktų, pradedant benzinu, baigiant mazutu ir degutu (kad ir kaip keista, bet JAV taip pat tiesia naujaus automobilių kelius ir juos remontuoja), jiems reikia būtent tokios kokybės naftos, kurios yra Kanados bituminiame smėlyje.

Kanados nafta, Gvaidas Venesueloje, Ruhanis Irane

Meksikos įlankos pakrantėje yra daug naftos perdirbimo gamyklų, iš kurių 12 yra stambios. Tradiciškai jos pirko Venesuelos sunkiąją naftą, tačiau prieš porą metų ši tradicija buvo sulaužyta — nuo to laiko, kai Chuanas Gvaidas "paskirtas" Venesuelos prezidentu JAV, o po to — drausmingoje ES. Iškart po to, kai paaiškėjo, kad Nikolas Maduras neketina palikti savo posto, kad dar viena "spalvotoji revoliucija" nepavyko, JAV pasipriešinusiai šaliai taikė vienašališkas diskriminacines priemones, kurios žiniasklaidoje dažnai klaidingai vadinamos sankcijomis.

Dabar mes dar kartą atidžiai pažiūrėkime į datas. 2017 metų sausio 12 dieną Donaldas Trampas panaikino vykdomąjį Obamos įsakymą sustabdyti "Keystone XL". 2018 metų vasarą "TransCanada" jau pradėjo ruoštis naftotiekio statybai — buvo išvalyti miško kirtimai, pradėti vamzdžių ir kitų medžiagų gabenimai į Montanos ir Pietų Dakotos valstijų teritoriją. Jei į projektą, kuris užplūdo JAV teismines institucijas protestais prieš MNP statybą, nebūtų įsikišusios įvairiausios aplinkosaugos grupės, 2020 metais "Keystone XL" jau būtų pradėtas eksploatuoti. Tai užtikrintų sunkiosios Kanados naftos tiekimą Persijos įlankos pakrantės naftos perdirbimo gamykloms ir įprastą jų veiklą.

Gerai žinomi įvykiai Venesueloje prasidėjo, prisiminkime, 2019 metų sausio mėnesį. Tai, kad juos sukėlė JAV, yra Polišinelio paslaptis. Pagrindinis JAV skaičiavimas, be abejo, buvo tas, kad jiems pavyks pastatyti Gvaidą į valdžią Venesueloje, tačiau operacija buvo gana rizikinga, todėl Trampas apsidraudė išduodamas leidimą "Keystone XL" statybai. 2016 metų prezidento kampanijos metu būtent naftos ir anglies ir naftos bendrovės suteikė didžiausią paramą Trampui; todėl 45-ojo JAV prezidento planuose tikrai nebuvo numatyta jas prarasti. Tačiau Maduro nuvertimas neįvyko, o teisminės institucijos blokavo naftos vamzdyno statybą.

Todėl JAV naftos perdirbėjų padėtis yra itin linksma. Sunkiosios naftos nebuvimas reikštų ir dyzelinio kuro nebuvimą, kuris, nepaisant visų madingų "žaliųjų" tendencijų, buvo ir tebėra labai populiarus produktas tarp Amerikos automobilių savininkų. Dėl paskelbtų priemonių prieš Venesuelą naftos perdirbimo gamyklų savininkams buvo atimta galimybė importuoti sunkiąją Venesuelos "Merey" naftą.

Kalbant apie cheminę sudėtį, kuo artimesnė "Merey" kuro rūšis vadinama "Iran Heavy" — manau, kad čia nereikia komentarų. Kita "artimiausia "Merey" giminaitė" yra žalia nafta, vadinama "Urals". Įvedęs diskriminacines priemones Venesuelai ir Iranui, Trampas nesumažino antirusiškos retorikos intensyvumo, tačiau amerikiečių naftos perdirbimo gamyklų savininkai buvo tiesiog priversti didinti Rusijos naftos pirkimus.

2019 metais, palyginti su 2018, Rusijos naftos tiekimas į JAV padidėjo 3,1 karto — nuo 1,38 milijono tonų (10,1 milijono barelių) iki 4,28 milijono tonų (31,4 milijono barelių). Per pirmuosius dešimt 2020 metų mėnesių Rusija į JAV tiekė 22,8 mln. tonų (167 mln. tonų naftos ir naftos produktų), pagal šį rodiklį užimdama ketvirtą vietą. Priešakyje yra Kanada, Meksika ir Saudo Arabija, o trečioje vietoje yra "Saudi Aramco" dėl to, kad ši įmonė valdo didžiausią naftos perdirbimo gamyklą JAV ir degalinių tinklą keliose valstijose.

Negana to: iš tų 167 milijonų barelių žalia nafta sudaro tik 15 procentų, o likę 85 procentai yra mazutas. Priežastis ta, kad Rusijos naftos kompanijos mieliau dirba su savo partneriais pagal ilgalaikius kontraktus, dėl ko "Urals" amerikiečiams paprasčiausiai nepakako.

Amerikos naftos perdirbimo gamyklų technologinės linijos leidžia naudoti lengvojo mazuto ir mazuto mišinį — todėl ponai sutiko įžengti į sunkius 2020-uosius metus su savo antipandeminėmis priemonėmis ir nauju OPEC+ susitarimu dėl Rusijos naftos bendrovių gelbėjimo.

Rinkitės, bet atsargiai. Atsargiai, bet rinkitės

Atsižvelgiant į visa tai, Baideno "Keystone XL" sprendimas atrodo labai įdomus. Išmeskite daugybę žodžių apie kovas dėl aplinkos, ką mes turime? Yra nedaug variantų. Arba Baidenas užmerks akis prieš tai, kaip JAV naftos kompanijos "pumpuoja pinigus" į Rusijos naftos pramonę, taip sukeldamas griežtą politinių oponentų kritiką.

Arba Baidenas sutiks, kad Valstijos grįžtų į JCPOA (Bendrą išsamų veiksmų planą) dėl Irano branduolinės programos, taip panaikindamos visus Trampo šiai valstybei taikomus apribojimus. Tokiu atveju Iranas plačiai grįš į pasaulinę naftos rinką — pagal Irano energetikos lyderių pareiškimus jie per trumpą laiką galės eksporto apimtį pasiekti iki 2,2 milijono barelių per dieną, ypač todėl, kad Iranas neprisiima jokių įsipareigojimų OPEC+.

Tai, žinoma, leis Amerikos įmonėms, turinčioms naftos perdirbimo gamyklas, atsisakyti Rusijos naftos ir jos produktų. Tačiau dėl tokio papildomo naftos kiekio sumažės pasaulinės jos kainos, o tai bus naujas smūgis skalūnų gamybai, kuri jau yra nukritusi į JAV po visko, kas įvyko per 2020 metus. Yra ir trečias variantas — Iranas gali atnaujinti savo eksportą, tačiau tuo pačiu atsisakyti tiekti naftą į JAV ne tik dėl ideologinių priežasčių, bet ir dėl to, kad daug lengviau ir pigiau pristatyti kurą savo tradiciniams vartotojams Indijai ir Kinijai. Trumpai tariant, "geležinis vamzdis", kurį Baidenas uždraudė statyti, gali sukelti daug minčių politologų apmąstymams.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
nafta, JAV, Džo Baidenas, Rusija
Vakcina Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Meluoja ir neraudonuoja kodėl Lietuva prieš "Sputnik V" vakciną?

(atnaujinta 16:00 2021.01.25)
Lietuva kritikuoja rusišką vakciną, bet nenori matyti "Pfizer" problemų. Atrodo labai negražiai

Tarptautinėje politikoje paprastai nėra draugų ir sentimentų — tik interesai ir bekompromisė kova, nulinės sumos žaidimas. Tačiau būna retų atvejų, kai net didžiausi priešai padeda vienas kitam (pavyzdžiui, perspėja dėl galimo teroro akto) ar susilaiko nuo kritikos, kaip gyvūnai Kiplingo "Džiunglių knygoje" sausros metu prie vandens. Tačiau net tokioje situacijoje gali atsirasti Šerchanas ir jo niekingas pakalikas — šakalas Tabakis, kuriems negalioja jokios minimalaus padorumo taisyklės. 

Prieš koronavirusą visi lygūs, jis negaili nieko: nei amerikiečių, nei vokiečių, nei rusų, nei lietuvių — nieko. Todėl galima tik džiaugtis, kad atsirado įvairios vakcinos, ir nesvarbu, kas jas sukūrė. Svarbiausia, kad žmonija gavo šansą įveikti minėtą ligą, ir reikia išnaudoti bet kokį šansą — ar tai būtų rusiškas preparatas, ar amerikietiškas, ar kiniškas. 

Kitaip tariant, ciniški politiniai žaidimai šiuo atveju yra nepriimtini, net antižmogiški. Ir jeigu privačias farmacijos kompanijas, kurios gina pirmiausiai savo produktą, dar galima kažkaip suprasti (jos visada daro verslą iš bet kokios nelaimės ir nori uždirbti kuo daugiau), atskirų valstybių — pavyzdžiui, Ukrainos — bandymai be pagrindo menkinti Rusijos vakciną savo piliečių gyvybių sąskaita yra sunkiai suprantami.

Be abejo, tai nereiškia, kad vakcinų gamintojų iš viso negalima kritikuoti. Svarbu, kad oficialios institucijos ir, jeigu reikia, žiniasklaida sąžiningai atskleistų visą tiesą — taip pat ir nemalonią — apie jas, nes nuo to priklauso žmonių sveikata. Tačiau tendencingas neobjektyvumas šiuo atveju yra smerktinas elgesys.  

Neseniai, sausio 22 dieną, valstybinė Lietuvos televizija (LRT) parodė reportažą, kuriame buvo toks komentaras: "Europos vaistų agentūra iki kitos savaitės pabaigos turėtų patvirtinti dar vieną — bendrovės "AstraZeneca" ir Oksfordo universiteto — vakciną, tačiau net nesvarsto galimybės įteisinti daug ekspertų abejonių sukėlusią Rusijos vakciną "Sputnik V". Rusija ją įregistravo dar nepradėjusi didelio masto klinikinių bandymų, tačiau Vengrijos vyriausybė perka du milijonus rusiškos vakcinos dozių". 

Po tokių žodžių net nežinai, nuo ko pradėti. Pirmiausia reikia pažymėti, kad Rusija pateikė paraišką dėl "Sputnik V" registracijos Europos Sąjungoje ir tikisi, kad ekspertizės procesas, po kurio bus priimtas galutinis sprendimas, prasidės vasario mėnesį. Tačiau Lietuvos televizija apie tai, turbūt, negirdėjo ar nenorėjo girdėti.

Antra, dėl "ekspertų abejonių" ir bandymų. Galbūt, "Sputnik V" ne pati geriausia vakcina pasaulyje, bet ką tada kalbėti apie "Pfizer" produkciją, nuo kurios, kaip viešai pranešama, miršta žmonės. Be to, neramina ne RT ar Sputnik, o "Le Monde" publikacija apie tai, kad aukščiausi Europos Komisijos vadovai spaudė Europos vaistų agentūrą kuo greičiau įregistruoti "Pfizer" ir "Moderna" vakcinas. Ir apskritai, jeigu "Sputnik V" vakcina buvo įregistruota skubotai, su kokia kita vakcina buvo atlikti visi klinikiniai bandymai, kurių reikalauja standartinė procedūra? Apie tai Lietuvos televizija savo reportaže taip pat nekalba.

Trečia, jame norima pasakyti, kad Vengrija, skirtingai nuo likusios ES, pasielgė neatsakingai, nusprendusi skiepyti savo piliečius rusiška vakcina. Taip, turbūt, yra dėl to, kad šalies specialistai "nieko nesupranta", arba dėl to, kad premjeras Viktoras Orbanas yra "kvailas diktatorius" ir/ar "Putino draugas". Tačiau kaip tada vertinti daugybės pasaulio šalių, kurios įsigijo "Sputnik V", elgesį? Jie visi kvailiai ar savo žmonių priešai? Kodėl Argentinos prezidentas pasiskiepijo šia vakcina?

Po šitos publikacijos kažkas pasakys — Rusijos propaganda vykdo informacinį karą prieš vakarietiškas vakcinas ir primeta savąją, o kartu niekina Lietuvą ir visą ES. Šiame kontekste dar kartą reikia pabrėžti — apskritai nesinori nieko kritikuoti kovos su koronavirusu kontekste, nes sunku ir valstybėms, ir vakcinų gamintojams. Neišvengiamos klaidos ir problemos, nes reikėjo veikti greitai.

Tačiau, jeigu jau lyginti, tai būtina daryti maksimaliai objektyviai. Jeigu Lietuva (kaip neadekvati Ukraina) nenori pirkti rusiškos vakcinos, galimai, vien todėl, kad tai prieštarauja Briuselio ir Vašingtono nurodymams, tegul neperka, bet bent jau nereikia jos menkinti ir daryti iš žmonių kvailius vien todėl, kad Rusijai sekasi vakcinų gamybos srityje.

Paraiška dėl "Sputnik V" pripažinimo buvo pateikta ne tik Europos vaistų agentūrai (EVA), bet ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), į kurią sugrįžo JAV. Jeigu PSO ir EVA verdiktai bus teigiami, ką tuomet sakys Lietuvos valdžia (ir žiniasklaida)? Greičiausiai bus priversta pripažinti, kad rusiška vakcina yra normali (bet vis tiek nepirks iš principo). Tai gal iš karto elgtis konstruktyviau ir atsakingiau, kad po to nereikėtų raudonuoti ir teisintis prieš pasaulį ir savo žmones? Nors Lietuvos politikams, žurnalistams ir ekspertams tai jau seniai ne problema.  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vakcina, COVID-19, koronavirusas, Rusija, Lietuva, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Ko tikėtis iš "EpiVacCorona". Viskas apie peptidinę COVID-19 vakciną
Ekspertas atskleidė "inovatyvų" "Sputnik V" skirtumą nuo kitų vakcinų
Antikūnų kiekis vyrų ir moterų kraujyje po vakcinos "Sputnik V" nesiskiria
Pakistanas pritarė Rusijos "Sputnik V" vakcinos vartojimui, praneša žiniasklaida
Žmogus su antrankiais

Anykščių rajone vyras beveik dvi paras laikytas dėžėje

(atnaujinta 07:48 2021.01.26)
Nukentėjęs vyras, panaudojant smurtą, iš Anykščių rajono buvo išvežtas į Druskininkų rajoną ir daugiau kaip dvi paras prievarta laikomas dėžėje. Paskui atvežtas atgal į Anykščių rajoną ir paliktas šalia kelio

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Gruodžio mėneįsį  Anykščių rajone  šalia kelio Troškūnai–Latavėnai–Didžiuliškiai buvo rastas gulintis vyras (g.1983 m.), lipnia juosta apvyniota galva ir ant rankų matomomis rišimo žymėmis, rašoma Policijos pranešime.

Vyras dėl kūno atšalimo ir sumušimų buvo paguldytas į ligoninę. Nukentėjusysis policijai buvo žinomas dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų.

Tyrimo metu pradėtos kelti įvairios nusikaltimo padarymo ir motyvų versijos. Skubiai surinkus tirti reikšmingus duomenis,  atlikus visos medžiagos analizę, buvo nustatyta, kad nukentėjęs vyras, panaudojant smurtą, iš Anykščių rajono buvo išvežtas į Druskininkų rajoną ir daugiau kaip dvi paras prievarta laikomas dėžėje. Paskui atvežtas atgal į Anykščių rajoną ir paliktas šalia kelio.

2021 metų sausio 11 dieną  buvo nustatytas ir sulaikytas asmuo, galbūt dalyvavęs darant šį nusikaltimą. Įtariamo vyro gyvenamojoje aplinkoje atliekant kratas buvo rasti daiktai ir priemonės, kurios galbūt buvo naudojamos smurtaujant ir suvaržant nukentėjusio vyro laisvę.

Be to, sulaikyti dar penki asmenys, įtariami bendrai dalyvavę darant šį nusikaltimą. Pagal surinktus duomenis, nusikalstamą veiką galimai organizavo vienas iš sulaikytųjų.

Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Vienam įtariamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kitiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

"Tokie įvykiai grąžina į 1990 metus, tačiau dabar, panaudojant inovatyvias technines priemones ir glaudžiai bendradarbiaujant, žiaurų nusikaltimą galimai padarę asmenys buvo sulaikyti", — pastebi Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojas Vaidotas Žilys.

Tegai:
nusikaltimas