Astravo AE statybos, archyvinė nuotrauka

Astravo AE pavirsta... Lietuva papasakojo Minskui anekdotą apie dujų stotį

177
(atnaujinta 12:41 2019.03.13)
Atominės elektrinės infrastruktūrą galima panaudoti gamtinių dujų elektrinės statybai be jokių problemų ir gana nebrangiai — jums reikės sumokėti tik už buldozerių darbą ir statybos atliekų išvežimą

Tarptautinės moters dienos, kuri tradiciškai švenčiama daugelyje šalių, išvakarėse Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nepaprastai pakėlė nuotaiką, paskelbdamas anksčiau jo sumanyto "plano-chuligano" dėl Baltarusijos atominės elektrinės detales. Kaip paaiškėjo, buvęs Kelių policijos viršininkas ir sulaikytųjų palydos komandos komisaras Skvernelis gerai išmano chuliganizmą — taip lengvai ištarti frazę: "Dėde, pirk plytas!" gali tik tikras profesionalas. Su kuo sutapsi — taip tau ir reikia.

Lietuvos vyriausybės spaudos tarnyba nurodė pagrindinę ministro pirmininko plano idėją: "Saulius Skvernelis pasiūlys Baltarusijai panaudoti Baltarusijos AE sukurtą infrastruktūrą panaudoti gamtinių dujų elektrinės statybai". Pats iškilmių herojus buvo daug iškalbingesnis: "Mes siūlome Baltarusijai strateginį sprendimą dėl nepriklausomos ir diversifikuotos energetikos ekonomikos plėtros. Lietuva gali būti geras pavyzdys ir naudinga partnerė Baltarusijai".

Nepaisant gana solidaus amžiaus, ministras pirmininkas yra jaunos sielos žmogus — kaip ir kai kurie berniukai ir mergaitės, besimokantys aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse, Saulius Skvernelis yra tikras, kad "elektros energija gaunama iš rozetės".

Panaudoti AE infrastruktūrą gamtinių dujų elektrinei statyti galima be jokių problemų ir gana nebrangiai — jums reikės sumokėti tik už buldozerių darbą, kurie turi nugriauti viską, kas buvo pastatyta Baltarusijos AE statybvietėje, ir išvežti šiukšles. Skvernelis teisus — įgyvendindama tokį "projektą" Lietuva tikrai gali tapti geru pavyzdžiu ir naudinga partnere Baltarusijai — buvusių gamyklų ir fabrikų pavertimo prekybos centrais patirtis yra tiesiog stulbinama.

Reaktoriaus pastate — parduotuvė, panaudoto branduolinio kuro baseine — vandens atrakcionai, o pasitelkus reaktoriaus korpusą su ketaus kūju bus galima sugroti atsisveikinimo su sveika nuovoka melodiją. Tačiau net ir brangiai pardavus visus dviejų Baltarusijos branduolinių jėgainių įrenginius į metalo laužą, nepavyks grąžinti Rusijai dešimties milijardų dolerių tarpvalstybinės paskolos, kuri panaudota Astravo AE statybai, o ir Aleksandras Lukašenka nėra tas lengvatikis "dėdė", kuris sutiktų pirkti plytas iš chuligano.

SGD projektas su lietuvišku akcentu. 2018 metų rezultatai

Tuo tarpu Saulius Skvernelis, be abejo, puikiai suprato, koks juokingas yra jo pasiūlymas paversti AE į dujomis kūrenamą šiluminę elektrinę, ypač, kai liko tik keli mėnesiai iki pirmojo elektrinės reaktoriaus paleidimo, kai Rusijos paskola buvo investuota į infrastruktūrą, įrangą ir personalą.

Labiausiai "planas-chuliganas" yra panašus į nevilties šauksmą žmogaus, kuris supranta, kokia beprasmiška ir nepelninga avantiūra pasirodė esanti idėja išnuomoti plūduriuojantį regazifikacijos terminalą "Idependence", kuris nuo 2015 metų puošia Klaipėdos uostą. Mūsų portalas jau ne kartą nagrinėjo šį projektą — Lietuvos pasitraukimą iš trišalio susitarimo su Latvija ir Estija, dujotiekio tiesimą iš Klaipėdos į požeminę dujų saugyklą Inčukalnyje, ir t.t.

Neseniai buvo apibendrinti 2018 metų terminalo "Independence" veiklos rezultatai. Ataskaitą paskelbė "Independence" operatorė "Klaipėdos nafta", o terminalo savininkė yra Norvegijos bendrovė "Hoegh LNG".

2018 metais "Klaipėdos nafta" regazifikavo ir paleido į Lietuvos dujų sistemą 879 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, o tai atitinka 22 proc. "Independence" pajėgų. "Klaipėdos naftos" pelnas pardavus gamtines dujas 2018 metais sudarė 64,5 mln. eurų.

"Independence" nuomos kaina pagal sutartį su "Hoegh LNG" yra 66 milijonai JAV dolerių, "Klaipėdos naftos" pelnas 2018 metais buvo daug mažesnis — reikia atsižvelgti į tiekiamos SGD sąnaudas, dujų saugojimo Inčukalno PDS kainą ir kitas eksploatacijos išlaidas.

2019 metais Lietuvos bendrovės laukia dar įdomesnis rezultatas, nes vasario viduryje laikinai sustabdytas SGD įrenginių darbas dėl "Independence" įrangos techninio aptarnavimo darbų, kurie truks iki kovo pabaigos. Tai reiškia, kad SGD tiekimas neišvengiamai bus dar mažesnis, o "Klaipėdos naftos" nuostoliai bus dar didesni.

Tuo tarpu 2019 metų vasario 15 dieną Latvija, Estija ir Suomija pasirašė susitarimą dėl dujų rinkos, kuri veiks pagal bendras taisykles, sukūrimo nuo 2020 metų. Lietuva tiesiog nebuvo pakviesta į derybas dėl bendros dujų rinkos projekto įgyvendinimo — avantiūra su "Independence" Baltijos kaimynėms parodė, kokia ji yra nepatikima partnerė.

Tunelis be prošvaisčių

Žinoma, Saulius Skvernelis nedalyvavo rengiant projektą "Independence", tačiau jis, kaip ministras pirmininkas, turės prisiimti atsakomybę už Lietuvos valstybės biudžetą ir rasti būdų, kaip padengti nuostolius iš Lietuvos SGD projekto. Jokių racionalių idėjų dėl SGD naudojimo pačiame Lietuvos energetikos sektoriuje nėra, o ES neketina mokėti jokių kompensacijų už parodytą "kūrybinę iniciatyvą".

Jei Rusijai "Brexit" kelia tik pašalinio stebėtojo akademinį susidomėjimą, tai su Lietuva jis yra tiesiogiai susijęs. Jungtinė Karalystė buvo viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos ekonomikų ir buvo donorė, perkėlusi nemažą sumą į vadinamąjį ES Sanglaudos fondą. Šis fondas buvo naudojamas mažiausiai išsivysčiusioms Sąjungos narėms, tame tarpe ir Lietuvai, paremti. Todėl dabar pagalba Lietuvai bus daug kuklesnė.

Rimti investuotojai į šalį, kurios energetika yra 70–80 proc. priklausoma nuo importo, nenori ateiti — jie renkasi šalis, kuriose gamybos įrenginių veikimo sąlygos yra labiau nuspėjamos. Trumpai tariant, Lietuva atsidūrė tunelyje, kuriame nėra šviesos.

Ministras pirmininkas su jaunatvišku entuziazmu gali Baltarusijai teikti juokingiausius pasiūlymus, bet stebėtis tuo, kad kaip atsakymas bus girdimas tik skardus juokas, Sauliui Skverneliui tikrai neverta. Baltarusijos vadovybė negali priimti tokio nuostolingo pasiūlymo naudoti SGD, kurios nereikalingos net pačiai Lietuvai, todėl į tokį pasiūlymą ji negali rimtai reaguoti — tik pasijuokti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

177
Tegai:
atominė elektrinė
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (379)
Dar šia tema
Minskas kaltina Espo konvencijos šalis noru įtikti Lietuvai dėl Astravo AE
Skvernelis pateikė savo pasiūlymą dėl Astravo AE Baltarusijos premjerui
Grybauskaitė padėkojo Austrijai už paramą Lietuvai dėl Astravo AE
JAV valstybės departamento pastatas, archyvinė nuotrauka

Kaip JAV atskleidė Rusijos "propagandos ir dezinformacijos ekosistemos" paslaptis

(atnaujinta 13:56 2020.08.09)
Amerikiečiai atskleidė Rusijos taktiką vykdyti pasaulinę dezinformacijos kampaniją. Iš tiesų atskleidimas yra Valstybės departamento bandymas dezinformuoti Amerikos gyventojus ir tuo pačiu išpešti iš vyriausybės daugiau pinigų

Staigmena staigmenoje

Neseniai Visuotinio įsitraukimo centras prie JAV valstybės departamento paskelbė pranešimą "Rusijos propagandos ir dezinformacijos ekosistemos pagrindai" Šio darbo autoriai laikė savo tikslu "atskleisti Rusijos taktiką, kad mūsų partneriai, sąjungininkų vyriausybės, pilietinės visuomenės organizacijos, mokslininkai, spauda ir viso pasaulio visuomenė galėtų atlikti tolimesnę analizę ir sustiprinti kolektyvinį atsaką į dezinformaciją ir propagandą".

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo solidu — 75 puslapiai teksto, 313 nuorodų, grafikos ir lentelės. Aš sąžiningai sugaišau laiką, kad perskaityčiau šį tyrimą.

Ir jis iš tiesų turintis proveržį. Pavyzdžiui, pasakojama, kad Rusijos valdžia bando pasitelkti žiniasklaidą, kad pareikštų savo požiūrį (!) — žinoma, tai genialus Kremliaus išradimas, kitos šalys turėtų pasimokyti iš to.

Dar vienas "atradimas" yra tas, kad Rusijos valstybinės žiniasklaidos skelbiama informacija (pavyzdžiui, tos pačios  "Zvezda") pasigaunama daugybės kitų leidinių ir toliau platinama tinkle. Autoriai, matyt, dar tik pradeda atrasti interneto ir dabartinės informacijos perdavimo terpės ypatybes (per kurias būtina ne reflektuoti ir tikrinti jos patikimumą, bet greitai perpasidalinti naujienomis ir įgyti peržiūrų).

Ataskaitoje pateikti svarbiausių Rusijos žiniasklaidos ir jų savininkų aprašymai taip pat turi kolosalią vertę bet kuriam analitikui — galų gale, dėl tam tikrų priežasčių paaiškėja, kad provalstybiniams kanalams, leidiniams ir interneto svetainėms vadovauja žmonės, besivadovaujantys provalstybine ideologija. Tik pamanyk!

Be to, nustebau sužinojęs, kad angliškuose "Rusijos propagandos ekosistemos" elementuose skelbiami užsienio autoriai, kurie dalijasi Rusijos pažiūrą apie Vakarų užsienio politikos strategijos trūkumus. Tai tiesiog nuostabu!

Na ir, pagaliau, pagrindinę vertę tyrėjams suteikia centrinė visos ataskaitos idėja: bet koks Maskvos požiūris į pasaulio problemas, bet kokia šio požiūrio publikacija yra nėra žodžio laisvės pasireiškimas, o klastingas Rusijos propagandos ir melo pavyzdys, apniaukiantys dievobaimingų vakariečių sąmonę.

Galima, žinoma, būtų pasakyti, kad vien ši mintis nuvertina mokslinę pranešimo vertę — vis dėlto ji tiesiog neturi šios vertės.

Iš esmės šie 75 puslapiai — minčių srautas ir banalumų išvardijimas. Kurių tikslas yra ne atskleisti, o iš esmės sustiprinti valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus prašymą dvigubai padidinti Visuotinio įsitraukimo centro finansavimą. Kaip tik kovai su Rusijos ir kitų šalių dezinformacija.

Piniguose laimė

Nenuostabu, kad Rusijos politikų ir ekspertų reakcija į šią ataskaitą buvo kažkas tarp pasityčiojimo ir paniekos. Joje  pateikti argumentai nebuvo vertinami rimtai, pavadino eiline rusofobine rašliava. Tačiau tuo tarpu pripažinta, kad ataskaitos autoriai turėjo gana pagrįstą pagrindą ją publikuoti.

"Nauja antirusiškų sapaliojimų porcija, pateikta valstybinio departamento rusofobų pranešime, aiškiai demonstruoja panišką amerikietiškų politikų baimę prieš alternatyvų požiūrį į tai, kas vyksta šalies viduje ir pasaulyje", — sako, pavyzdžiui, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Železniakas. RT ir Sputnik turi mažiau pinigų nei didžiausios Vakarų žiniasklaidos — tačiau jos turi tą patį alternatyvų požiūrį.

Kai kuriems vis dar gali atrodyti, kad Vakaruose egzistuoja žodžio laisvė, tačiau taip nėra. Dėl daugelių klausimų (pirmiausia ideologinio pobūdžio) Amerikos žiniasklaida primena sovietinius laikraščius — jie transliuoja vieningą, politiškai korektišką požiūrį.

Ir šis požiūris - į juodaodžių ir kairiųjų rengiamus pogromus JAV, apie Amerikos istorinio paveldo sunaikinimo teisingumą, apie nekaltumo prezumpcijos panieką (prisimink daugybės garsių žmonių persekiojimus dėl kaltinimų priekabiavimu), taip pat apie Rusijos demonizavimą — pradeda blaškyti Vakarų skaitytojus. Jie ieško alternatyvaus požiūrio — ir randa jį rusiškoje anglų kalbos žiniasklaidoje.

Ir tai jau yra rimta problema JAV, nes pasaulinės informacinės sferos kontrolė yra Amerikos dominavimo pagrindas. Štai kodėl, kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, "Vašingtonas kritikuoja bet kokius informacijos šaltinius, skleidžiančius jiems alternatyvius požiūrius, bando užtildyti bet kokį balsą, prieštaraujantį Amerikos požiūriams ir nuostatoms". Ir kai kritika nepadeda, įvedamos sankcijas ir (kaip Kinijos "TikTok" atveju) bandoma jas perimti per reiderių technologijas.

Toks persekiojimas iš tikrųjų silpnina JAV geopolitinę galią. Pavyzdžiui, apie Rusijos naudojimą Kinijos nulaikyme, taip pat sprendžiant kitas globalias problemas. Vis daugiau Amerikos ekspertų ragina Vašingtoną laikytis pragmatiškesnio požiūrio į dialogą su Maskva. To pavyzdys — atviras 103 garsių Amerikos ekspertų, įskaitant buvusius diplomatus ir politikus, laiškas, paskelbtas "Politiko".

"Tačiau tokiais už vandenyno oponentų dokumentais, kaip Visuotinio įsitraukimo centro ataskaita, galima pasiekti tik vieną tikslą — įkalti galutinį pleištą Rusijos ir Amerikos dialoge globaliais klausimais ir atmesti galimybę per ateinančius metus įveikti mūsų šalių nepasitikėjimo krize", — sako Železniakas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
dezinformacija, propaganda, Rusija, JAV
Programišiaus kaukė, archyvinė nuotrauka

Miražai ir blefas: Lietuvoje labai didžiuojamasi neveiksmingu kibernetiniu saugumu

(atnaujinta 10:06 2020.08.09)
Pagal 2019 metų paskelbtą Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI) Lietuva užima 4-ąją vietą, nusileidusi tik Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Prancūzijai

Ir patenka į daugiausiai dėmesio kibernetinio saugumo sričiai pasaulyje skiriančių valstybių grupę.

Lietuvoje tuo labai didžiuojamasi. Pasauliui giriamasi. Šį laimėjimą nuolat primena Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC). Beveik kaip savo nuopelną.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras  — pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją. Teoriškai.

NKSC nuostatuose yra numatyti ir pagrindiniai institucijos veiklos tikslai. T.y. įgyvendinti nacionalinę kibernetinio saugumo politiką; atlikti Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas; atlikti Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas. Ir dar vykdyti informacijos sklaidos, tyrimų ir analizės kibernetinio saugumo klausimais veiklą.

"Informacijos tyrimus" NKSC vykdo su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu. Arba dar tiksliau su Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pagalba in corpore. In corpore skaičiuoja Lietuvai nedraugiškos informacinės veiklos atvejus. Žinoma, planuoja ir koordinuoja visuomenės informavimą bei vykdo viešųjų ryšių projektus žurnalistams. Apie savo institucijų gerus darbus. Ir apie tariamų priešų blogus.

Dar yra Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas. Yra Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija ir Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas LR vyriausybės patvirtintas...

Pasak NKSC ekspertų, procesus Lietuvoje kibernetinio saugumo srityje lemia ES priimti teisės aktai ir rekomendacijos, sparčiai besivystančios informacinės ir ryšių technologijos. O taip pat įtempta geopolitinė situacija.

Kas kelia geopolitinę įtampą ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui klausti nereikia. Atsakymus kasmet pateikia Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose. Pasak AOTD ir VSD blogis ateina iš Rusijos Federecijos, Baltarusijos Respublikos,  nuo 2019 metų ir iš Kinijos Liaudies Respublikos.

Gąsdintis ir gąsdinti grėsmėmis nacionaliniam saugumui Lietuvoje yra madinga. Geras tonas. Net peržengiant institucijų kompetencijos ribas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos pagal savo kompetencijas turėtų rūpintis ir Registrų centru (RC). Tačiau kol perkūnas netrenks, tol valstietis nesižegnoja. Trenkė ne tik perkūnas, bet ir gan smarkiai palijo. Ir iš rikiuotės daugiau nei savaitei išvedė RC serverius.

Kiekviena rimtesnė serverinė yra strateginis objektas, už devynių užraktų, trigubų sienų, su specialiu temperatūriniu ir klimatiniu režimu. Ir dar serveriai dubliuojami, kad kilus problemai, akimirksniu pradėtų veikti kitas.

Ir štai už 30 kilometrų nuo "nedraugiškos" valstybės Baltarusijos, Europos Sąjungos  valstybės, pagal Globalų kibernetinio saugumo indeksą  užimančios 4-ą vietą Pasaulyje, sostinėje Vilniuje,  rūsyje, praėjus stipresnei liūčiai, užpilami serveriai. Sutrinka arba neveikia e.sveikata, elektroninis parašas, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrai, Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, paralyžiuotas notarų darbas ir dar neaišku kas. Esant tokiai situacijai gali pakakti kelių nekonvencinių hibridinių ir net nebūtinai žalių žmogeliukų iš Rusijos, tos pačios Baltarusijos, Kinijos ar Kosmoso...

Sutrikusi e. sveikatos sistemos veikla ne visus sutrikdė. Registrų centro valdoma e.sveikatos sistema ilgiausiai galėjo neveikti aštuonias valandas, BNS kompetentingai teigė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal patvirtintus saugos reikalavimus. Teoriškai.

Žaibuoja ir lyja ne pagal instrukcijas

"E.sveikatos sistemos kategorija yra pirma, aukščiausia. Yra vidaus reikalų ministro patvirtinti saugos reikalavimai, (...) pagal kuriuos e.sveikatos sistema turi būti atstatyta per aštuonias valandas. Valdytojas turi nusimatyti priemones, konkrečiai — atsargines patalpas, iš kurių galėtų tęsti veiklą, nesant galimybei tęsti veiklos pagrindinėse patalpose", — kompetentingai sakė KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas. "Kitas dalykas — pirmos kategorijos sistemos prieinamumas turi būti užtikrintas ne mažiau nei 99 procentus laiko per parą", — kompetentingai pridūrė kiber saugumietis.

Skaičiuoti nedraugiškos informacinės veiklos atvejus yra paprasčiau. Patriotiška. Ir labai tinka į bendrą Tėvynės gynimo toną. Tai galima pademonstruoti.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvos publiką tikina, kad Lietuvos valstybingumas, nepriklausomybė ir demokratijos principai pastaruosius keletą metų yra tapę vienais svarbiausių šaliai nedraugiškos žiniasklaidos taikinių. Ir nustatė net 2 890 Lietuvai nedraugiškų informacinės veiklos atvejų bei pabrėžė, kad ketvirtis jų — konstitucinių pagrindų apsaugos srityje.

NKSC savo nuveiktų darbų ataskaitoje remiasi  Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis. Joje teigiama, kad 2019 metais dezinformacijos intensyvumo lygmuo Lietuvoje savo apimti bei turiniu išlaikė panašų lygį kaip ir ankstesniais metais. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad stebimu laikotarpiu "išaugo rezonansinių daugiasluoksnių (angl. multi-layered) informacinių atakų, t. y. atakų, susidedančių iš kibernetinių ir informacinių elementų, skaičius". Kompetentingai pabrėžiama, kad šios atakos pasižymėjo "pažangesniais techniniais ir turinio apipavidalinimo sprendimais, sudėtingesniu operaciniu veikimu, šio tipo išpuoliams vykdyti buvo skiriami didesni nei įprastai informaciniai ištekliai, technologiniai ir fiziniai pajėgumai". Ir reziumė — be abejo "pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės...".

Po užsitęsusio fiasko su RC saugomais duomenimis, medikų ir pacientų dėl sutrikusios e. sveikatos sistemos atsiprašė premjeras Saulius Skvernelis. Ir priminė, jog dar 2017 metais Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad "nuo 2000 m. į e. sveikata buvo sukišta 40 mln. Eur, o turėjome... neveikiančią sistemą!". Gal čia kokios Kremliaus pinklės?

E. sveikatos sistemą perdavus RC, tikėtasi esminio proveržio, tačiau jis taip ir neįvyko.

Ar NKSC, AOTD, VSD gebėtų užkardyti prieigą prie e.sveikatos, elektroninio parašo, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrų, Nekilnojamojo turto sandorių, kitų viešųjų elektroninių paslaugų ne tik kokiam ateiviui iš Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos, bet ir mūsiškiui, vietiniam niekadėjui? Klausimas nors ir retorinis, bet praktiškas.

Lietuvoje kibernetinių nusikaltimų prevencija, kontrolė ir tyrimas yra nepakankami ir neveiksmingi, konstatavo Valstybės kontrolė. Ji atliko Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijų veiklos šioje srityje auditą. Tikrinta šių institucijų veikla 2015—2019 metais planuojant ir įgyvendinant nusikaltimų elektroninėje erdvėje prevenciją, užtikrinant šių nusikaltimų ištyrimą bei sudarant sąlygas šios srities tyrimams tobulinti.

Prevencinę veiklą šioje srityje vykdo policija, jau minėtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, net Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir kitos institucijos. Tačiau jos savo veiklos tarpusavyje nederina, veiklos poveikio vertinimo neatlieka ir šalies mastu veikiančios planavimo bei koordinavimo sistemos nesukuria. Tokios Valstybės kontrolės išvados.

Pasak Valstybės kontrolės, policija ne tik negauna visos informacijos apie kibernetinio saugumo incidentus, kurie gali būti nusikaltimai, tačiau ir patys neskiria jų stebėsenai ir analizei žmogiškųjų išteklių. 19 iš 143 auditorių apklaustų kibernetinio saugumo subjektų nepranešė policijai apie kibernetinius incidentus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėjamu laikotarpiu tokios informacijos neteikė nė karto. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodė saugumo subjektams kreiptis į policiją patiems. Tarp šių dviejų institucijų duomenų apsikeitimas apie įvykius ir incidentus elektroninėje erdvėje nevyksta iki šiol.

Lietuvos kriminalinės policijos biure su kibernetiniais incidentais dirba vos vienas pareigūnas, kuris per beveik penkis metus atliko tik devynis tyrimus dėl tokių incidentų. Aktyvi stebėsena biure nėra vykdoma.

Valstybės kontrolės pažymima, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje profilis neapima dalies Konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų nurodytų veikų, tokių kaip — kompiuterinių sukčiavimų, nusikaltimų, susijusių su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio nusikaltimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad policijos registruose nėra renkama ir analizuojama informacija apie šiuos nusikaltimus, jų grėsmių apimtis ir tendencijos. Nesisteminant šios informacijos gali nukentėti strateginiai sprendimai ir tinkama reakcija, teigiama audito medžiagoje.

Vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai politinių dividendų neuždirbs. Jie ne tokie didingi objektai KAM, AOTD ir VSD viešųjų ryšių specialistams. O štai geopolitika, kibernetinis saugumas plačiąja prasme, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, — šitai ypatingo dėmesio verta aktualija.

Registrų centro problematika, vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai dar gali palaukti savo eilės. Kompetentingos institucijos turi reikšmingesnių darbų, — skaičiuoti "Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių" publikacijas. Žinoma, už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Kompetentingos Lietuvos institucijos turėtų būti dėkingos Kremliui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinis saugumas, Lietuva
Dar šia tema
Sugalvojo, ką galėjo. FSB operacija "Maršrutizatorius" ir kitos Lietuvos tarnybų pasakos
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"
KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Putinas pasveikino Lukašenką perrinkus Baltarusijos prezidento postą

(atnaujinta 11:41 2020.08.10)
Rusijos vadovas išreiškė viltį, kad jo kolegos iš Baltarusijos veikla prisidės toliau plėtojant abipusiai naudingus dvišalius santykius

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino Aleksandrą Lukašenką perrinkus Baltarusijos prezidento postą, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.

Pažymima, kad Rusijos vadovas nusiuntė atitinkamą sveikinimą Lukašenkai.

"Tikiuosi, kad jūsų valstybinė veikla prisidės prie tolesnio abipusiai naudingų Rusijos ir Baltarusijos santykių plėtojimo visose srityse, gilinant bendradarbiavimą Sąjungos valstybėje, kuriant integracijos procesus per Eurazijos ekonominę sąjungą ir NVS, taip pat karinius-politinius ryšius Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje. Tai neabejotinai tenkina pagrindinius broliškų Rusijos ir Baltarusijos tautų interesus", — rašoma telegramoje.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko sekmadienį. Preliminariais duomenimis, Lukašenka surinko 80,23 proc. balsų.

Kaip sekmadienį pranešė Baltarusijos centrinė rinkimų komisija, galutiniai rinkimų rezultatai gali būti apibendrinti tik šį penktadienį.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Aleksandras Lukašenka, sveikinimas, Rusija, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija kontroliuoja situaciją po protestų
Baltarusijoje paskelbti preliminarūs prezidento rinkimų rezultatai