100-osios Latvijos nepriklausomybės metinės Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Tu man ne brolis. Lietuvos ministras pirmininkas įžeidė Latviją

77
(atnaujinta 10:56 2019.03.25)
Lietuvos ministras pirmininkas, susitikęs su rinkėjais, ėmė ir leptelėjo: latviai, sako, mums ne broliai, o konkurentai. Dėl tiesos nepykstama, bet Latvija įsižeidė. Teko aiškintis Lietuvos prezidentei.

Žvelgiant į šeimos ryšius, kyla noras nueiti į bažnyčią. Ta prasme, kad jautiesi taip, lyg žaistum ruletę: pasiseks arba ne. Mes galime pasirinkti tik draugus, ir tai — ne visuomet. Giminaičiai paveldimi vos gimus — praeities palikimas. Kažkas, žinoma, pasisekė — artimas giminaitis nuo pat vaikystės ugdo pavydą, kompleksus, padidintą neteisybės jausmą ir tikėjimą, kad vieną dieną visi gaus tai, ko nusipelnė, rašo "Sputnik Radijo Baltija" autorius Piotras Malejevas.

Priešingi pavyzdžiai ugdo gailestingumą ir jautrumą. Na, arba aroganciją ir mizantropiją, čia jau priklauso nuo prigimties. Santykiai taip pat gali būti sudėtingi, ypač jei iš pat pradžių neaišku: man jis yra brolis, bet kas jam esu aš? Tai geriausia išsiaiškinti nedelsiant, kol stiprių giminystės ryšių nesugriovė pinigai ar nekilnojamasis turtas.

Būna, kad tų giminaičių tokia galybė, kad juos kur velnias griebtų. Ypač, jei jie tokie, kad apsaugok, Viešpatie. Kiti vargsta, jiems tenka tik: "Viešpatie, apsaugok". Latviams atiteko antras variantas. Lietuviai — ir... sąrašas baigėsi. O jei atidžiau pasiraustume po genealogijos medžio šaknis, ta pati nesudėtinga slavų šeima. Bet geriau padėkime kastuvą į šalį ir ten nelįskime. Nebent iš tolo šyptelėkime į neslaviškus ūsus, kai eiliniai nebroliai tiria Rh faktorių. O štai latviai myli lietuvius. Ir ideologiškai (kadangi prie Maskvos vartų stovėjo), ir paprastame kasdieniame gyvenime (jų yra šiek tiek daugiau, ir prekiauja jie šiek tiek geriau, ir apskritai — juk broliai).

Broliškoje respublikoje netrukus vyks rinkimai. Susitikimai, pažadai. Dabartiniam Lietuvos ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui pabodo premjero kėdė, jis jau dairosi prezidento sosto. Susitiko su rinkėjais Lietuvos pasienyje, kad išsiaiškintų, ar kas nors prisimena, apie ką kalbėjo Tėvas Varlamas ir Griška apsišaukėlis. Jį tuoj pat apipylė klausimais: o štai latviai — ar jie mums broliai ir t.t.? Kur buvęs, kur nebuvęs, premjeras ėmė ir leptelėjo: ne broliai jie mums. Šiaip, konkurentai. Kur jūs matėte, kad broliai neleistų uždirbti tokio švento dalyko kaip pinigai?

Žodžiu, įžeidė visą šalį. Spjovė į latvių patriotų širdį. Juos ramino, sakė, kad nevalia įsižeisti dėl teisybės, kad teisybėje — jėga, o ne skausmas. Bet patriotas — jis juk pažeidžiamas kaip vaikas. Todėl tiesa dar labiau įžeidė. Temperamentingieji iš karto pašoko, primindami viską, kas kliuvo po ranka. Ir kaip ir jūs, lietuviai, visada iš aukšto žiūrėjote į mus. Žodžiu, kaip mylėjo, taip ir įsižeidė. Na, ir kilo triukšmas.

Tačiau to nereikėjo daryti. Bartis galima tik tyliai, kad Rytų kaimynė su savo propaganda neišgirstų. Tegu bjaurybė net neįtaria, kad čia ne viskas gerai. Visų akivaizdoje — visada esame malonūs, visada einame už parankės. Prašom, "merci". Tegu jai dėl šios idilijos darosi bloga, ypač todėl, kad jos atžvilgiu iš nebrolių pusės sklinda kasdieninis riksmas mūsų džiaugsmui.

Situacijos svarbą atidžiai stebėdama situaciją suprato viskam atidi ir sąžininga Lietuvos prezidentės širdis. Dalia Grybauskaitė ėmė smaigstyti adatas į premjerą: jis, esą, užtraukė gėdą prieš visą pasaulį! Gėda: nesinori net atidengti užuolaidų, baisu įsijungti internetą. Patriotai nurimo — čia jau visai kitas reikalas, ši širdis nesumeluos. Nors ir šnekama, kad žodžiai iš šios širdies sklinda dėl rinkimų kampanijos. Bet Latvijai tai nerūpi — tegu neapsijuokia prieš visą pasaulį. Tiesa, pasaulis, regis... net nereagavo. Net "Google" nežino, apie ką ten tas latvis kalbėjo. Ką? Lietuvis? O koks skirtumas.

77
Tegai:
latviai, Lietuva, ministras pirmininkas
Švietimas, archyvinė nuotrauka

Mokslų Rusijoje kvotų paskirstymas : vietų bus daugiau, sistema reformuota

(atnaujinta 18:33 2020.09.24)
Reikia pertvarkyti nemokamų vietų Rusijos universitetuose suteikimo pareiškėjams iš kaimyninių šalių ir Baltijos šalių formatą, sako "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. "Rossotrudničestvo" vadovu šių metų birželio pabaigoje buvo paskirtas Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas Jevgenijus Primakovas. Jis iš karto pažadėjo didelius pokyčius Rusijos institucijos veikloje. Viena iš opiausių temų, kurią naujasis "Rossotrudničestvo" vadovas apibrėžė, yra švietimo kvotų paskirstymo Rusijos universitetuose užsienio piliečiams sistema.

"Kvotų skaičius padidės — prezidentas [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas — Sputnik] sakė, kad jų bus daugiau. Iki 2023 metų kvotų skaičius turėtų padvigubėti. Bet mes su kolegomis iš Švietimo ir mokslo ministerijos, iš Valstybės Dūmos svarstome, kad kvotos nėra labai veiksmingos", — Sputnik sakė "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas.

Ir jis kaip pavyzdį pateikė Baltarusiją, kuriai universitetuose buvo skirta daug biudžeto finansuojamų vietų, tačiau Rusijai "sunku konkuruoti net su Lenkija".

"Lenkai suteikia galimybę ne tik mokytis, bet ir skiriamos stipendijos, studentams skiriami grantai. Mums sunku konkuruoti, jei jaunuoliams siūlome tiesiog ateiti ir mokytis. Turime patobulinti sistemą, kad tam tikru momentu bent dalyje šių kvotų atsirastų stipendijų ir grantų komponentas. Ne tik ateikite ir mokykitės, bet — štai jums bilietas atskristi, čia jums galimybė sumokėti už būstą ar bendrabutį", — sakė Primakovas.

"Rossotrudničestvo" suinteresuota, kad užsienio studentai atvyktų į Rusiją tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, ekspertais tos srities, kurioje studijuoja, pabrėžė agentūros vadovas. Po mokslų jie grįžtų namo, pradėtų eiti jiems reikšmingas pareigas ir gautų gerą darbą. Tačiau pagal dabartinę sistemą šių planų dažnai nepavyksta įgyvendinti.

"Yra žmonių, kurie atvyksta į Rusiją, patenka į sunkias aplinkybes, eina dirbti sargybiniais, taksi vairuotojais. Tai neteisinga net ir tuo požiūriu, kad mūsų biudžeto lėšos buvo skiriamos šių žmonių išsilavinimui", — aiškino "Rossotrudničestvo" vadovas.

Jis pridūrė, kad kol kas nėra aiškių planų reformuoti kvotų paskirstymo sistemą, "planai jau yra kažkas daugiau ar mažiau aiškaus, parengto", problema vis dar svarstoma. Tačiau be reformos jau nebeapsieiti, įsitikinęs Jevgenijus Primakovas.

Kvotų didinimas nuo 15 iki 30 tūkstančių biudžetinių vietų užsienio studentams buvo plačiai svarstytas 2020 metų pradžioje Valstybės Dūmoje. Tuomet Dūmos NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Kalašnikovas 15 tūkstančių vietų skaičių pavadino neatitinkančiu Rusijos tarptautinio vaidmens ir humanitarinės jėgos. Jis taip pat pateikė Lenkijos pavyzdį, kuri skiria dešimt tūkstančių biudžetinių vietų vien Baltarusijos piliečiams, ir Rumuniją, kuri kasmet nemokamai apmoko penkis tūkstančius Moldovos piliečių. Tuo tarpu užsieniečių prašymų studijuoti Rusijoje skaičius priartėjo prie 100 tūkst. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija planuoja padidinti užsienio studentų kvotų skaičių iki 30 tūkstančių.

Tegai:
mokslas, Rusija
Dar šia tema
Pokyčių kelias — kokios reformos šiemet laukia "Rossotrudničestvo"?
Svetlana Tichanovskaja

Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 

(atnaujinta 16:05 2020.09.24)
Baltarusijos žiniasklaidai paskelbus apie Aleksandro Lukašenkos inauguraciją Minske, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir prezidentas Gitanas Nausėda vieni pirmųjų paskelbė nepripažįstantys Lukašenkos. Vilnius sudegino visus tiltus galimoms paliauboms

Aleksandro Lukašenkos inauguracijos dieną įvyko incidentas. Pirmasis Baltarusijos Respublikos prezidento pareigų teisėtumo nepripažinimą paskelbė ne Lietuvos, o Slovakijos užsienio reikalų ministras. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovą Liną Linkevičių, matyt, tai supykdė nejuokais. Kur tai regėta: Baltarusijos lydere paskelbta Svetlana Tichanovskaja gyvena Vilniuje, o tai reiškia, kad visi tokio pobūdžio pareiškimai pirmiausia turėtų būti iš Lietuvos. Prašau Europos Vadovų Tarybos tai pranešti Slovakijos diplomatams!

Tiesa, tada Gitanas Nausėda reabilitavo Lietuvą ir pirmasis iš prezidentų pasakė griežtą "fi!" Aleksandrui Lukašenkai.

"Lietuva nepripažįsta Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Rugpjūčio 9 dieną vykę rinkimai Baltarusijoje nebuvo laisvi, sąžiningi ir demokratiški. Nei slaptos, nei pompastiškos ceremonijos šio nenuginčijamo fakto nenuneigs ir legitimumo iliuzijos nesukurs", — trečiadienį sakė Lietuvos prezidentas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, norėdamas kaip nors reabilituotis dėl savo lėtumo, įsivaizduodamas save lygų šalies prezidentui, pareiškė, kad jei į Lietuvą atvyks naujas Baltarusijos ambasadorius su Lukašenkos pasirašytais įgaliojimais, jis bus išsiųstas namo.

Pasak jo, nekyla abejonių, kad jis nebus priimtas. Jei neteisėtas prezidentas jį atsiųs, jis neturės teisinių galių. Tačiau, anot jo, ambasadorius buvo paskirtas, šiuo atveju ne Lietuva turi užduoti šį klausimą.

Tai yra, pasirodo, kad nuo šiandien visi Baltarusijos Respublikos norminiai aktai ir dokumentai bus laikomi neteisėtais Lietuvoje? Tai yra kažkas naujo tarptautiniuose santykiuose. Jei vadovaujamės Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo logika, tai ir vyriausybę, ir kariuomenę, prisiekusią ištikimybę naujai išrinktam senajam prezidentui, reikėtų laikyti neteisėta. Tai reiškia, kad visi ryšiai su Baltarusijos pareigūnais turėtų būti nutraukti.

Ar galite įsivaizduoti paveikslą? Važiuojate automobiliu į vieną iš kontrolinių punktų Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ir iššaukiamai pareiškiate pasieniečiams ir muitininkams: jie sako, kad jūs neturite teisės tikrinti dokumentų ir krovinio, nes esate neteisėti! Sakysite, kvailai samprotauju? Ar ne kvailumas ir beprotybė aukščiausių Lietuvos pareigūnų, atsakingų už užsienio politiką, argumentuose?

Panašu, kad, atsiėmę "kinder-siurprizą" "prezidentės Svetos" pavidalu, Lietuvos prezidentas ir užsienio reikalų ministras įsivaizdavo esą beveik visos ES užsienio politikos valdovai. Kaip šapito, jie vežioja Tichanovskają po visas šalis ir tarptautines organizacijas, rodo ją kaip Baltarusijos brangenybę atvykstantiems ministrams pirmininkams ir prezidentams. Net Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizito Lietuvoje programoje gali būti įtrauktas susitikimas su "prezidente Sveta".

Tuo tarpu Linkevičius ir Nausėda maudosi pasaulio žiniasklaidos kamerų šviesoje, juos cituoja svarbiausi leidiniai. Vieningai su jais Europos Parlamente minią veda Lietuvos Europos parlamentarai Petras Auštrevičius, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė. O Rusijos ir Baltarusijos vyriausybės savo kabinetų tyloje svarsto galimybes nukreipti krovinių srautus į Ust Lugą ir perskirstyti elektros srautus iš eksploatuojamos Astravo AE visame regione.

Neseniai kaimyninė Latvija pasipiktino visa ES, nes jos geležinkelis prarado beveik milijardą eurų dėl... Rusijos. Panašiai, būtina griežtai įsakyti Maskvai, kad tai nepriimtina civilizuotoje visuomenėje. Atseit, rusai, grąžinkite savo krovinius į Latvijos uostus vietiniais geležinkeliais. O ant savo itin modernaus uosto Baltijos jūros pakrantėje — Ust Lugoje — vartų pakabinkite spyną.

Įdomu, ką užgiedos Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius naujaisiais metais, kai bus nutrauktos baltarusiškų prekių perkrovimo per Klaipėdos uostą sutartys? O taip! Spalio mėnesį Lietuvoje vyks naujojo Seimo rinkimai ir nėra faktas, kad kitoje vyriausybėje tokį atsakingą postą vėl užims Linas Linkevičius. Nors negalima atmesti šios galimybės. Juk jis dvi kadencijas iš eilės vadovavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Ar įmanoma rasti jam lygiavertį pakaitalą? Taip, ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jau pareiškė, kad vos ne pats rinksis kandidatus į ministrus ir net į ministrus pirmininkus.

Jei būsimojoje vyriausybėje nebus Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, kurios narys yra Linas Linkevičius, tai, galbūt, norint padėkoti už kovą "Baltarusijos fronte", Linas bus įtrauktas kaip prezidento Nausėdos administracijos patarėjas tarptautinių reikalų klausimais. Juk negalima prarasti tokių kadrų?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
inauguracija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes
Šimtai sunkvežimių iš Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją
Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams

(atnaujinta 19:21 2020.09.24)
Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą tiekti pradės jau lapkritį, praneša VKJ spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad VKJ šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių — 2,18 ct/kWh. Planuojama, kad lapkritį VKJ pagamins ir šilumos tiekėjui patieks apie 23 GWh šilumos.

"Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp kurių yra ir siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą. Šis šilumos tiekimo aukcionas, kuriame dalyvavo VKJ, yra pirmas žingsnis šio siekio link", — sakė VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Pranešime teigiama, kad VKJ pradėjus komercinę veiklą, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia — apie 240 MW.

Jėgainėje įdiegti ypač modernūs ir šiuolaikiški dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos iš komunalinių atliekų ir biokuro gamybą.

Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio.

Tegai:
šiluma, Vilnius, kogeneracinė jėgainė
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys iš Rusijos