Pioneering Spirit , archyvinė nuotrauka

Riaušės prie vamzdžio: Europa nusprendė parodyti JAV, kas svarbiausias energetikoje

221
(atnaujinta 13:36 2019.03.27)
Boris Marcinkevič
Pragmatiškas Europos verslo pasaulis pavargo nuo dabartinės Europos Parlamento ir Europos Komisijos sudėties "solidarumo su Atlantu" ir nuo nevykusių eksperimentų energetikos srityje

Vasario mėnesį Bavarijos sostinėje vyko eilinė Miuncheno saugumo konferencija, kuri laikoma pasaulio lyderių, karių ir ekspertų susirinkimo vieta, kurioje aptariami saugumo klausimai. Tačiau pastaroji konferencija labai skyrėsi nuo ankstesnių, visų pirma dėl to, kad iš pasaulio lyderių dalyvavo tik Angela Merkel. JAV, Kinijos, Rusijos, Prancūzijos lyderiai šį kartą į Vokietiją neatvyko. Labai logiška, kad Vokietijos kanclerės kalba buvo svarbiausias konferencijos įvykis.

Vasario 15 diena, Miunchenas, Angela Merkel

25 minutes trukusią Angelos Merkel kalbą išanalizavo daugelis, kartais atrodo, kad ištirtas beveik kiekvienas žodis — čia kalbama ir apie santykius su NATO, ir apie konfrontaciją su Rusija, ir pasaulio terorizmą (Merkel kalba buvo sudaryta tokia seka), ir apie Iraną, ir apie Siriją, ir pan. Tačiau kanclerės kalboje buvo viena vieta, kuri kažkodėl liko nepastebėta. Šis momentas yra tiesiogiai susijęs su Europos Sąjungos ir ypač Vokietijos saugumo klausimais, tačiau kalbama ne apie karinį, o ekonominį saugumą.

Pirmą kartą dujotiekio "Nord Stream-2" projekto rėmimas ir griežta JAV kritika vienu metu nuskambėjo vienos iš ES ekonominių lyderių viešoje kalboje.

"Tiek VDR laikais, tiek dabar Rusijos dujos išlieka Rusijos dujomis. Nepaisant to, ar jos pateks į Europą per Ukrainą, ar bet kuriuo kitu maršrutu, Rusijos dujos išliks Rusijos dujomis". Ir po kelių minučių: "Šiandien perskaičiau JAV pramonės departamento pareiškimą, kad "Vokietijos automobilių pramonė kelia grėsmę JAV nacionaliniam saugumui". Tai mums kelia nerimą".

Iš bet kokio rango Europos politiko lūpų išsprūdusi frazė "JAV veiksmai mums kelia nerimą" — drąsos ir didvyriškumo viršūnė, ir Angela Merkel sugebėjo žengti šį drąsų žingsnį. Jei pašalinsime ironiją ir nekreipsime dėmesio į diplomatijos etiketą, alegoriją, šios vokiečių lyderės kalbos dalies esmė yra paprasta: Merkel nepatenkinta užjūrio vyresniojo partnerio diktatu Europos Sąjungos energetinio saugumo klausimais, o ypač Vokietijoje; Merkel nepatenkinta JAV planuojamu 25% importo muitu Vokietijos automobilių įvežimui į šios šalies teritoriją.

Tarytum išsigandusi savo drąsos, Angela Merkel ėmė kalbėti apie nuostabias Amerikos SGD perspektyvas, apie tai, kad ES yra pasirengusi jas priimti bet kokiais kiekiais, bet pamiršo paminėti, kad Vokietijos pakrantėje nėra vieno regazifikacijos terminalo, kad investuoti į du visiškai naujus projektus dar tik svarstoma.

Ji nepasakė nė žodžio apie kainų skirtumą tarp išgautų skalūnų dujų iš Jungtinių Valstijų ir dujotiekio dujų iš Rusijos, kurios išgaunamos tradiciniu būdu. Žinoma, Merkel taip pat kalbėjo, kad būtina išlaikyti dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją, tik tai nėra politika, o "dujų aritmetika" — net ir po "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream" darbo pradžios "Gazprom" negalės visiškai įvykdyti esamų ilgalaikių sutarčių su Europos bendrovėmis.

Tačiau, kaip sakoma, tai yra techninės detalės — šiuo atveju svarbiausia yra pati idėja. Aukšto rango Europos politikė, ES ekonominio lokomotyvo lyderė vienu metu išreiškė nepasitenkinimą JAV taikomais muitais Vokietijos automobilių pramonei ir palaikė "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimą.

Vasario 21 diena Vašingtonas, Sebastianas Kurcas

Dėl neaiškių priežasčių šio signalo neišgirdo daugelis analitikų, sunku spręsti, bet praėjus kelioms dienoms po Miuncheno konferencijos tapo aišku, kad šis signalas nebuvo ekspromtas.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas oficialaus vizito metu vasario 21 dieną Vašingtone, iškart po pokalbio su Donaldu Trampu surengė trumpą spaudos konferenciją: "Aš išreiškiau susirūpinimą JAV prezidentui dėl planų įvesti 25% muitą Europos automobilių pramonės produktams. <...> Jungtinės Valstijos ne kartą pareiškė, kad prieštarauja "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimui, ir mes Austrijoje apie tai žinome. Tačiau Austrija domisi patikimais gamtinių dujų tiekimais, kurie reikalingi šildymui ir pramonės veiklai. Austrija turi įsipareigojimų projekto "Nord Stream-2" dalyviams ir ji ketina juos visiškai įgyvendinti. Iki to laiko, kai JAV pasiūlys konkurencingas kainas, Rusija ir toliau bus prioritetinė Austrijos partnerė".

Būtent tas pats "siužetas", kurį mes girdėjome Merkel kalboje Miunchene, tačiau išreikštas dar griežčiau ir aiškiau. Tarp abiejų kanclerių kalbų buvo praėjusios šešios dienos.

Vasario 21 diena, Berlynas, Rusijos ir Vokietijos prekybos rūmai

Iš kur staiga kilo visas šis akiplėšiškumas, drąsa ir atkaklumas? Požiūris į XIX a. Karlą Marksą, vokiečių filosofą ir ekonomistą pasaulyje nevienareikšmiškas, tačiau kai kurios jo skelbiamos tiesos neginčijamos. Visų pirma, postulatas apie tai, kad kapitalistinėje visuomenėje žaidimo taisykles nustato verslas: kitais žodžiais sakant, verslas vadovauja politikams. 2019 metų vasario 21 dieną dar kartą įsitikinome, kad nėra prasmės ginčytis su Marksu.

Būtent Kurco vizito į Vašingtoną dieną buvo paskelbtas Rusijos ir Vokietijos prekybos rūmų pareiškimas — Vokietijos verslininkų asociacija, turinti apie 850 narių iš "BMW", "Mercedes" ir "Siemens" iki vidutinio lygio įmonių, plėtoja verslą su Rusija.

1995 metais Rusijos ir Vokietijos prekybos rūmai įregistruoti kaip Rusijos juridinis asmuo, pavadintas "Vokietijos ekonomikos sąjunga Rusijos Federacijoje". Šiandien organizacijos dalyviai Vokietijoje teikia daugiau nei milijoną darbo vietų, dalyvių skaičius auga, nepaisant bet kokių Rusijai taikomų sankcijų. Tai iš tiesų yra verslo pagrindas, kuris iš esmės lemia Vokietijos ekonominę politiką — didžiausią ES ekonomiką.

Rusijos ir Vokietijos prekybos rūmų pareiškime devyni punktai skirti "Nord Stream-2" projektui, kurie yra aiškūs, logiški, lakoniški, kaip būdinga vokiečiams. Kad galėtume suvokti šio pareiškimo turinį, pakanka pirmojo punkto: "Norint atlaikyti pasaulinę konkurenciją, daug energijos sunaudojančioms Vokietijos pramonės šakoms reikia prieinamos energijos. <...>  "Ewi Energy Research & Scenarios " vertinimais, vien tik Europos metalurgijos pramonėje galima sutaupyti milijardą eurų per metus, teigiamas poveikis chemijos pramonei gali būti iki trijų milijardų eurų per metus". Verslas diktuoja sąlygas politikams — jis nori matyti tik tokią ekonominę politiką, ir jokios kitos.

Gegužė. Europos Parlamento rinkimai

Tikėti tokio sutapimo atsitiktinumu — Merkel kalba Miuncheno konferencijoje, Kurco spaudos konferencija, kurią jis surengė vos išėjęs iš Apvaliojo kambario Baltuosiuose rūmuose, ir beveik sinchronišką Rusijos ir Vokietijos prekybos rūmų pareiškimą? Mano nuomone, tai būtų naivumo viršūnė. Tai labiau panašu į suplanuotą didelio masto akciją, pozicijos pareiškimą, kuri skirta ne tik Jungtinėms Valstijoms.

Merkel pasisakė gana diplomatiškai, tačiau Sebastianas Kurcas, Prekybos rūmai buvo daug konkretesni. Yra dar viena smulki detalė: Rusijos ir Vokietijos prekybos rūmų vadovas yra Vokietijos pilietis Raineris Zele — Austrijos bendrovės "OMV" vadovas, kuriam priklauso dujų mazgas "Baumgarten" ir jis finansuoja "Nord Stream-2" statybą. Kartoju — visa ši kalbų ir pareiškimų grandinė susidarė neatsitiktinai pačioje žiemos pabaigoje.

Gegužės mėnesį Europoje vyks Europos Parlamento rinkimai — institucijos, renkančios naują Europos Komisijos pirmininką ir patvirtinančios jos naują sudėtį. Jei naudosime įprastą leksiką, Europos Parlamentas skiria "Europos vyriausybės" vadovą ir patvirtina jos sudėtį. Vokietijos verslininkai aiškiai parodė, ką jie parems per artėjančius rinkimus, ir tai svarbus įvykis — pragmatiškas Europos verslo pasaulis pavargo nuo dabartinės Europos Parlamento ir Europos Komisijos sudėties "solidarumo su Atlantu" ir nuo nevykusių eksperimentų energetikos srityje.

Šią liniją tvirtai palaikė Austrija, neliko nuošalyje ir Prancūzija: su visais Makrono pozicijos trūkumais jis rado būdą paremti Merkel norą įgyvendinti "Nord Stream-2" projektą. Leiskite jums priminti Prancūzijos ir Vokietijos kompromiso tarp Trečiojo energetikos paketo ir "Nord Stream-2" projekto sąlygas.

Trečiasis energetikos paketas galioja visur ir visada, bet valstybė, į kurios teritoriją dujotiekis ateina iš už ES ribų, turi teisę daryti išimtis Trečiajam energetikos paketui. To užtenka ne tik "Nord Stream-2", tai yra universalus būdas įgyvendinti bet kurį kitą dujotiekio projektą. Kaip ir tais metais, kai nebuvo trečiojo energetikos paketo, dujų tiekėjas gauna galimybę derėtis ir pasirašyti sutartis ne su Europos Komisija, bet tik su bendrovėmis, veikiančiomis kaip didmeniniai pirkėjai, ir su viena ES valstybe — ta, kuri "priims" naują dujotiekį.

Verslo Europa pradeda tiesioginę konfrontaciją su Europos pareigūnais — tai, mano nuomone, yra vasario įvykių, vykusių Miunchene, Vašingtone ir Berlyne, grandinė, kurioje buvo paskelbtas Rusijos ir Vokietijos prekybos rūmų pareiškimas. Numatyti, kuo tai pasibaigs, neįmanoma, tačiau negalima atmesti galimybės, kad iki 2019 metų pabaigos ES ekonominė politika iš esmės pasikeis.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

221
Tegai:
energetika, Europos Komisija, verslas, Europa
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (168)
Dar šia tema
JAV grasina sankcijomis "Nord Stream-2" rangovams
Vokietijos URM pavadino JAV ambasadoriaus laiškus dėl "Nord Stream-2" provokacija
Zacharova įvertino JAV ambasadoriaus laiškus apie "Nord Stream-2"