Ukrainos pasienio tarnyba, archyvinė nuotrauka

Be skiepų jokio užsienio: Lietuva svarsto, daryti su tymais Ukrainoje

136
(atnaujinta 10:37 2019.03.29)
Masinė "tymų psichozė", apėmusi Rytų Europą, įgauna pagreitį. Priežastis — ligos epidemija Ukrainoje. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras ragina šalies gyventojus nusiraminti. Jis patikino, kad ministerija turi išteklių visiems, norintiems paskiepyti. O opozicija ragina imtis griežtų priemonių prieš nenorinčius skiepytis

Lietuvos vyriausybė nerimauja dėl piliečių sveikatos. Pirmiausia, Užsienio reikalų ministerija įspėjo piliečius, keliaujančius į Ukrainą. Netrukus Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad nėra jokios priežasties panikuoti — Lietuvoje vakcinos nuo tymų užteks visiems. O dėl visko kalti ukrainiečiai, kurie neseniai tapo didžiausia užsienio diaspora Lietuvoje. Teisėti ir nelegalūs uždarbiautojai iš Ukrainos

Skiepai
© Sputnik / Николай Хижняк
masiškai užplūdo Lietuvos darbo rinką. O kartu su jais į Baltijos regioną atslinko ir pavojinga liga.

Ukrainos tymai broliams europiečiams

Kas gi vyksta su tymais Ukrainoje? Tai uždengta paslapties šydu. Vos per vienerius metus žmonių, užsikrėtusių tymais, skaičius padidėjo daugiau nei dešimt kartų. Nuo 4782 atvejų 2017 metais iki daugiau nei 53 tūkst. 2018 metais ir užsikrėtimo atvejų vis daugėja. Kai kurie leidiniai nurodo, kad priežastis slypi amerikiečių laboratorijose Ukrainoje, kuriose kuriami bakteriologiniai atrankinio poveikio ginklai.

Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras patvirtina, kad būtent Ukrainoje apsilankę keli Lietuvos piliečiai užsikrėtė tymais. Centro darbuotojai patvirtina ir mirtinus užsikrėtimo tymais atvejus Ukrainoje.

Dėl to Lietuvos piliečiams, planuojantiems verslo ar turistines keliones į įvairius Ukrainos regionus, Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja skiepytis prieš kelionę.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad šalyje yra pakankamai vakcinos, kad visi norintys būtų paskiepyti. Ministerija paragino neskubėti kreiptis į privačias klinikas, kurios smarkiai pakėlė šio tipo paslaugas. Pasak sveikatos apsaugos ministro, kai kuriose klinikose skiepas nuo tymų kainuoja iki 40 eurų, kai tuo tarpu valstybinėse gydymo įstaigose vakcina kainuoja tik 6 eurus. Kapitalizmas baimės dėl sveikatos sąskaita.

Karantinas pasienyje

Bet ką daryti su Ukrainos turistais ir uždarbiautojais, kurie masiškai plūsta į Lietuvą dėl bevizio režimo? Apie šią problemą kol kas negirdėt. Tačiau tai yra vienas iš realiausių ligos įvežimo į Lietuvos teritoriją kanalų.

Kas belieka? Pasienyje įrengti sanitarinius postus ir tikrinti visus įvažiuojančius iš Ukrainos? Dėl to gali kilti politinis skandalas. Be to, šiandien Lietuva yra labiausiai atsidavusi Kijevo valdžios gerbėja Europos ir pasaulio erdvėje. O ukrainiečiai — Lietuvos politinės aukštuomenės sąjungininkai kovoje prieš Rusiją.

Konservatoriai siūlo išeitį iš susiklosčiusios situacijos. Jie reikalauja visuotinio skiepijimo. O atsisakiusius skiepytis siūlo paskelbti kaip grėsmę valstybės saugumui. Neskiepyti vaikai neturėtų būti priimami į vaikų darželius ir mokyklas, o suaugusieji neturėtų būti įdarbinami, ypač tose įstaigose, kuriose dirbama su vaikais. Užsieniečiai, t. y. ukrainiečiai, gali būti įleidžiami į Lietuvą tik tuo atveju, jei jie turi vakcinacijos pažymėjimą. Gražus svetingumas.

Per tris 2019 metų mėnesius Lietuvoje užfiksuoti 234 tymų atvejai, kai tuo tarpu per visus 2018 metus tokių atvejų buvo tik 30. Užsikrėtimo tymais atvejų padaugėjo daugiau nei dešimt kartų. Ir šis skaičius, pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, nuolat auga. Atėjo laikas paskelbti tymų epidemiją Lietuvoje? Ir nutraukti bevizį režimą su broliška Ukraina?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

136
Tegai:
skiepai, Ukraina, tymai
Dar šia tema
Ar skiepai išgelbės nuo ukrainietiškų tymų?
Lietuvoje nustatyti šeši tymų atvejai, du iš susirgusių yra vaikai
Šiais metais Lietuvoje buvo užregistruota apie 70 tymų atvejų
Maskva

Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą

MIA "Rossija segodnia" pristatė tyrimą "Aštuonkojis 2.0. Koronavirusas Rusijoje", skirtą šalies įvaizdžiui Vakarų (ir ne tik) žiniasklaidoje. Šį kartą į tyrėjų akiratį pateko pandemija, o aprėptas buvo ne tik G7, bet ir Kinija, kurioje įvyko pirmasis ligos protrūkis.

Papildymas pasirodė gana sėkmingu, nes Kinijos žiniasklaidos statistika pateikė gana netikėtą pasaulio paveikslą, kurį transliavo Vakarų leidiniai.

Apskritai, "Aštuonkojis 2.0" nepateikė jokių ypatingų staigmenų: Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą.

Neabejotinu lyderiu čia tapo amerikiečiai — 58% publikacijų šia tema penkiose reikšmingiausiose (pagal auditorijos pasiekiamumą) Amerikos žiniasklaidose turėjo neigiama tonalumą. Toliau sekančioje Vokietijos žiniasklaidoje šis skaičius sudarė 44 proc., pas kanadiečius — 41 proc., o britus — 38 proc.

Tuo tarpu likusiuose trijuose "septyneto" valstybėse negatyvo dalia Rusijos atžvilgiu šia tema pastebima žemesnė: Japonijoje — 33 proc., Italijoje — 28 proc., Prancūzijoje — įspūdingas 21 proc.

Tiesa, ir pozityvo nebuvo daug — nuo vieno iki penkių procentų. Vienintelė išimtis yra Italija, kur net devyni procentai Rusijos ir koronaviruso paminėjimų buvo teigiami. Nesunku numanyti, kad būtent pagalba, kurią rusai suteikė italams kovojant su epidemija (siunčiant medicininius išteklius ir gydytojus), suteikė jų žiniasklaidai didesnę palankių publikacijų dalį.

Tačiau šiose skaičiuose įdomus kitas aspektas: jie aiškiai parodo aktualiausias dabartinės geopolitines tendencijas. Viena vertus, anglosaksai (tiek iš Senojo Pasaulio, tiek iš už vandenyno) išlieka antirusiškos atakos priešakyje, esant jos varomąja jėga. Tačiau iš kitos pusės — jie akivaizdžiai praranda net savo artimiausių sąjungininkų palaikymą, kurie bando išlaikyti neutralų požiūrį ir nepropoguoti rusofobijos, kas yra logiška: laikai pasikeitė ir kieme ne 2014-ieji.

Kartu skaičiai rodo, kokioje sunkioje — pirmiausia sau —  pozicijoje yra Vokietija. Aktyvi antirusiška lyderiaujančios Vokietijos žiniasklaidos pozicija aiškiai prieštarauja valstybinei-politinei linijai, kai Berlynas ne tik skatina ir gina bendrus projektus su Maskva, bet ir nuosekliai atsikrato pusiau okupacinės priklausomybės nuo JAV. Tačiau žiniasklaidos srityje akivaizdžiai išlieka griežtas svarbiausių leidinių pavaldumas ir besąlygiškas lojalumas nacionaliniams interesams ir Vašingtono viršenybei.

Kalbant apie konkrečias temas, kurios buvo naudojamos koronaviruso- antirusiškoje propagandoje, jos neišsiskyrė originalumu, vienaip ar kitaip veda prie dviejų seniai ir visiems gerai žinomų pagrindinių motyvų: Rusija eilini kartą žlūgsta, kaip niekad anksčiau, bet taip pat kelia didžiulę grėsmę visam pasauliui.

Visų pirma, buvo sukritikuota ir bendra situacija šalyje ir šalies sveikatos priežiūros sistemos būklė bei Rusijos valdžios veiksmai kovojant su COVID-19 — numatant, kad padėtis vėl laikosi ant plauko ir bet kurią akimirką gali žlugti. Kalbant apie grėsmę likusiai planetai, šiuo atveju taip pat nebuvo sugalvota nieko naujo: pagrindiniai kaltinimai — Maskvos vykdymo kampanija dezinformuojant apie pandemiją, iki to, kad Rusija klastingai įskiepija žmonijai apie rankų plovimo nenaudingumą.

Žinoma, Kinijos žiniasklaidoje ryškiai skiriasi problemos apšvietimo vaizdas, ir reikalas net ne 20% teigiamų publikacijų apie Rusiją kovos su koronavirusu kontekste ir neigiamų nebuvimu.

RT logotipas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Pagrindinis bruožas yra didelis straipsnių šia tema skaičius. Per peržvelgta laikotarpį — nuo kovo iki birželio — 5 populiariausiuose Kinijos žiniasklaidos šaltiniuose buvo paskelbta daugiau nei 1 200 straipsnių apie Rusijos konfrontaciją su epidemija. Palyginimui: per tą patį laikotarpį minimaliausias tekstų skaičius pasirodė Kanadoje — 238 vienetai, o kitų šešių šalių rodikliai svyravo tarp 371 (Italija) ir 470 (Japonija). Beje, amerikiečiai su savo 428 straipsniais yra penktoje sąrašo vietoje.

Gaunasi, kad per tris mėnesius Kinijos žiniasklaida paskelbė tema "Koronavirusas Rusijoje" beveik tris kartus daugiau medžiagos, nei atrodo galingiausia planetoje Amerikos žiniasklaida. Be to, verta priminti, kad 80% kinų iš jų buvo neutralaus informacinio pobūdžio, tai yra, daugiausia tai buvo tik naujienų pranešimai.

Būtų klaidinga priskirti tokį milžinišką skirtumą ypatingam Kinijos dėmesiui ir domėjimusi Rusijos reikalais. Atrodo, kad viskas yra daug paprasčiau ir banaliau: reikalas intensyvesniame pirmaujančių Kinijos žiniasklaidos priemonių darbe ir didesniame efektyvume, kurios apdoroja ir perduoda per save daug daugiau informacijos srautų nei jų kolegos iš Vakarų.

Iš tiesų, tai patvirtina Vakarų baimę dėl informacinės lyderystės praradimo. Žinoma, norint pateikti tai auditorijai, jie yra išpūsti iki anekdotinių formų, tačiau iš esmės turi pagrindo.

Kadaise Vakarai sukūrė masinės informacijos priemonę šiuolaikiniu jų supratimu, tapus besąlygišku lyderiu ir pavyzdžiu visiems kitiems. Žodžio laisvė ir informacijos skleidimas tapo vienu pagrindinių jos kozirių kovojant su ideologiniais ir geopolitiniais oponentais — ir buvo sėkmingai panaudoti.

Tačiau dabar mes matome augančią šios ne taip jau seniai atrodančios sistemos krizę.

Kuo toliau, tuo sunkiau Vakarų žiniasklaidai konkuruoti su "ne laisvojo pasaulio" žiniasklaida, nesvarbu, ar tai būtų Kinija, ar Rusija. Galite juoktis tiek, kiek norite dėl Amerikos ir Europos politikų skleidžiamos panikos apie "Kremliaus žiniasklaidos čiuptuvus", tačiau RT ir Sputnik išties sulaukia vis daugiau atgarsio socialiniuose tinkluose nei garsiausi ir įtakingiausi Europos naujienų šaltiniai. Daugiau nei 1200 Kinijos žiniasklaidos pranešimų, nukreiptų prieš mažiau nei 450 — iš amerikiečių tik vienos bei siauros temos bei ne pačiomis karšiausiomis šioms valstybėms, atspindi tą patį procesą.

Vakarų žiniasklaidai vis sunkiau ir sunkiau (palyginus su senesniais konkurentais) susitvarko su savo pagrindine funkcija - akumuliuoti ir pateikti auditorijai kuo įvairesnę informaciją. Tai taikoma ir medžiagos turiniui ir pateikimui.

Taip, Vakarai ir toliau laikosi "laisviausios, sąžiningiausios ir profesionaliausios spaudos" etiketės. Tačiau susiklosčiusi situacija, kaip su karaliaus drabužiais iš pasakos — vieną dieną ji tiesiog nustos veikti.

Tegai:
koronavirusas, propaganda, žiniasklaida, Kinija, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 17:13 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, kaip galima spręsti iš spaudos konferencijos metu išsakytų teiginių, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis, 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų pinigais padėti nukentėjusiai nuo koronakrizės Lietuvos ekonomikai.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grūmoja Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek, ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidžiamoji (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", — sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir Vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi, Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir persvarstyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Be to, ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji "raudona linija", už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės Seimo rinkimus. Jei atsirevanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nė mirktelėt nespėsi, ir iš "valstybės vadovo" galima virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, yra žmogus — bus ir straipsnis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Литовский солдат

Girtas Lietuvos kariškis grasino moteriai smurtu

(atnaujinta 12:45 2020.07.11)
Įtariamasis buvo sulaikytas. Neblaivumo laipsnis buvo 1,92 promilės alkoholio. Pradėtas ikiteisminis tyrimas

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Vilniaus rajone neblaivus Lietuvos karys grasino moteriai fiziniu susidorojimu, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko penktadienio vakarą viename iš Kalviškių kaimo namų. 1998 metais gimęs kariškis, kuris ne tarnybos metu buvo apsvaigęs, grasino 1967 metais gimusiai moteriai.

Jo kraujyje buvo 1,92 promilės alkoholio.

Įtariamasis buvo sulaikytas. Pagal straipsnį dėl nužudymo grėsmės ar rimto pakenkimo žmonių sveikatai pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
smurtas, kariškis, Lietuva
Dar šia tema
Kauno rajone paauglys peiliu sužeidė vyrą, kuris užpuolė jo motiną
Lietuvos policija papasakojo apie vyriausią policijos žirgą