Priešrinkiminė agitacija Ukrainoje, archyvinė nuotrauka

"Petro epochos" pabaiga: kokie bus Lietuvos santykiai su "naujuoju Kijevu"

130
(atnaujinta 11:49 2019.04.02)
Lietuva atidžiai stebėjo Ukrainos prezidento rinkimus. Geriausias Lietuvos rusofobų ir asmeniškai Dalios Grybauskaitės draugas, kol kas dar einantis Ukrainos prezidento pareigas, Petro Porošenko per pirmąjį rinkimų turą triuškinamai pralaimėjo

Porošenko turi minimalius šansus antrajai kadencijai pasilikti prezidento kėdėje. Po balandžio 21 dienos Vilnius, greičiausiai, turės iš naujo kurti santykius su oficialiu Kijevu. Tačiau šį klausimą nagrinės jau naujas Lietuvos prezidentas, kurio vardas paaiškės gegužės pabaigoje.

Du geriausi draugai-rusofobai — Petro Porošenko ir Dalia Grybauskaitė — beveik vienu metu gaus "buvusio prezidento" statutsą. Grybauskaitė neabejotinai išeis į pensiją šios vasaros pradžioje, tačiau Petro Porošenko dar turi galimybę pakovoti už antrą kadenciją antrojo rinkimų turo metu. Tiesa, jo šansai yra minimalūs. Atotrūkis tarp Porošenko ir jo pagrindinio oponento Vladimiro Zelenskio po pirmojo turo yra toks didelis, kad tik stebuklas ar pasaulinė provokacija gali išgelbėti dabartinį Ukrainos prezidentą.

"Su mumis Lietuva!"

Sunku nuvertinti aistringos šiuolaikinių Ukrainos ir Lietuvos vadovybių draugystės reikšmę. Simboliška, kad ji prasidėjo 2013 metų rudenį Vilniuje vykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime. Būtent po šio žlugusio aukščiausiojo lygio susitikimo Lietuvos sostinėje, kur Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius atsisakė pasirašyti asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga, Ukrainos radikalams buvo suteikta galimybė jėga perimti valdžią.

Lietuvos politikai taip pat buvo pirmieji, kurie nuvyko į Kijevo Maidaną. "Slava Ukraine!" — šaukė Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė, o buvęs premjeras Andrius Kubilius palaikė Ukrainos valdžią ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Būtent jis sugalvojo Ukrainos "Maršalo planą", kuris numatė didelę finansinę paramą Ukrainos ekonomikos plėtrai ir... karo veiksmams Donbase. O svarbiausia tam, kad toliau būtų vykdomas politinis pasipriešinimas Rusijai. Tiesa, Kubiliaus planas taip ir liko "ant popieriaus".

O štai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė perėjo nuo žodžių prie realių veiksmų. Jos tiesioginiu įsaku Lietuva buvo pirmoji pasaulio valstybė, kuri atvirai aprūpino Ukrainą mirtinais ginklais ir šaudmenimis. Ir visais pasaulio politikos lygmenimis Lietuva išdidžiai pristatinėjo save kaip pagrindinį Ukrainos vedlį ES ir NATO struktūrose. Kijevas tuo labai didžiavosi ir išnaudodavo bet kokią progą dar kartą priminti ukrainiečiams: "Su mumis Lietuva! Taigi, mes einame teisingu keliu!"

"Petro Lietuva"

Lietuvą taip pat myli šiuolaikinė Ukraina. Šiltų Petro Porošenko ir Dalios Grybauskaitės santykių dėka ukrainiečiai vis dažniau pradėjo rinktis Lietuvą ne tik turizmo tikslais, bet ir dėl papildomo uždarbio. Šiandien Lietuvos socialiniuose tinkluose pilna Ukrainos "turistų" skelbimų apie darbo ir buto paieškas. Pažymėtina, kad visi šie skelbimai parašyti rusų kalba ir skelbiami rusakalbėse grupėse.

Lietuvos migracijos valdyba oficialiai pripažino, kad ukrainiečių diaspora tapo didžiausia šalyje. Daugiau nei 13 tūkst. Ukrainos piliečių ieško geresnio gyvenimo Lietuvos platybėse. Už bevizį režimą jie dėkoja Petro Porošenko. Pirmajame prezidento rinkimų ture 35 proc. Lietuvoje balsavusių Ukrainos piliečių balsavo už dabartinį prezidentą, o kaimyninėje Latvijoje dauguma ukrainiečių balsavo už Zelenskį.

Ir dabar, matyt, baigėsi "Petro epocha" Lietuvoje.

Nauji draugai

Simboliška, kad abu prezidentai, Ukrainos ir Lietuvos, palieka savo pareigas beveik vienu metu. Kaip toliau susiklostys Vilniaus ir Kijevo santykiai? Štai kur klausimas.

Į Lietuvos prezidentus konservatoriai atkakliai stumia Ingridos Šimonytės kandidatūrą — beveik tikslią Dalios Grybauskaitės kopiją. Savo priešrinkiminėje programoje Šimonytė nedviprasmiškai pareiškė, kad ji neturės jokių reikalų su Rusija. Vladimiras Zelenskis taip pat sako, kad jis "susitiks su Putinu" tik po to, kai Krymas grįš į Ukrainą ir kai Kijevas gaus piniginę kompensaciją už "karą Donbase". Atrodo, kad du pagrindiniai Ukrainos ir Lietuvos prezidento kandidatai sutaria dėl santykių su Rusija.

O kaip bus realybėje? Tai nuspręs Baltieji rūmai ir Briuselis. Jei ES ir NATO įsakys naujiems Lietuvos ir Ukrainos vadovams ir toliau "kariauti su Rusija", Vilnius ir Kijevas atiduos pagarbą ir kariaus iki paskutinio kraujo lašo. O jei lieps "draugauti" — atsakingai įvykdys ir šį įsakymą. Tačiau visa tai paaiškės artimiausią rudenį, kai Kijevo Banko gatvėje ir Vilniaus Daukanto aikštėje bus suformuotos naujos Ukrainos ir Lietuvos prezidentų administracijos. Tuomet viščiukus ir suskaičiuos...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

130
Tegai:
Ukraina, Lietuva
Temos:
Ukrainos prezidento rinkimai — 2019 (99)
Dar šia tema
Ukrainos URM nemano, kad ukrainiečių masinė migracija į užsienį yra katastrofa
Be skiepų — jokio užsienio: Lietuva svarsto, ką daryti su tymais Ukrainoje
Susikukavo trise: kaip Lietuva, Lenkija ir Ukraina atskleidė "karinę paslaptį"
Город Вильнюс и башня Гедиминаса над ним

Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną

(atnaujinta 14:14 2020.07.06)
Esame labai jautrūs istorijai. Ypač naujausiai Lietuvos istorijai. Ją ginam. Tai patriotizmo išraiška. Ir akivaizdi veidmainystės iliustracija

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Tai žodžiai iš "Tautiškos giesmės" — Lietuvos himno. Tautos išrinktieji Seimo nariai sugiedojo himną ir išėjo į "neatostogas". Kodėl į "neatostogas"? Todėl, kad per 30 Nepriklausomybės metų šiai nacionalinei įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai taip ir nepavyko įteisinti Seimo narių atostogų. Taip pat kaip ir susimažinti nei iki 121, nei iki 99. Tradiciškai "mažinsis" jau kitos kadencijos Seimai. Tokia naujausia Lietuvos Seimo istorija.

Seimas neišėjo atostogauti — Seimas išėjo vasaroti. Baigiantis Seimo pavasario sesijai, Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis tarp darbų, kurių nepavyko nuveikti, išskyrė būtent šį, kad nepriimtas Seimo narių teisių ir pareigų įstatymas.

Pasak Pranckiečio, šiame įstatymo projekte numatytos ne tik Seimo narių atostogos, bet ir nuobaudos posėdžių nelankantiems parlamentarams. "Tai yra didelis kompleksinis darbas, kuris nepadarytas", — pabrėžė Seimo pirmininkas. Tačiau politikai mano, kad ir per likusius šio Seimo darbo mėnesius to padaryti nepavyks. Be to, nemažai jų mano, kad įteisinti Seimo narių atostogų ir nereikia.

Už vasarojančio Seimo langų ne tik vasara, bet ir saulės išblukinta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK).

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė — XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vid. — beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. — didžiąją dabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. — dalį dabartinės Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.

Yra kuo didžiuotis. Taip buvo. Yra tvirtai įsitikinusių ir tvirtinančių, kad LDK tiesiog užkoduota kiekvieno lietuvio genuose. Gal ir ne kiekvieno. Netgi ne kiekvieno Seimo nario. Bet tai genetikų ir antropologų tyrinėjimo objektas.

Kokia Lietuva buvo 1392–1430 ar 1920–1923 metais? Lankantis Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, ir žvelgiant į žemėlapiais padengtą fontaną, į klausimą atsakyti sunku. Žemėlapiai visiškai išbluko. Atnaujinti jų, kaip ir fontano, niekas neskuba. Visas dėmesys sutelktas į Lukiškių aikštę, į pliažą joje. Dar į šarvuotą raitelį su kalaviju ir skydu — Vytį.

Vytis yra Lietuvos Respublikos herbas. Vytis galbūt bus Lukiškių aikštėje, "Šimašiaus pliažo" vietoje. Taip prieš išeidamas vasaroti nusprendė Lietuvos respublikos Seimas. Kaip bus, galutinai nuspręs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Prieš tai — Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Priimant įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir moralei, paskutinę akimirką buvo pritarta grupės parlamentarų pataisoms, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti. Tačiau dėl Lukiškių aikštės memorialo vis dar vyksta teisminis procesas.

Dėl įstatymo dar turės apsispręsti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu pono Šimašiaus Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė jau kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Lukiškių aikštės įstatymą. Kreipimesi nurodoma, kad įstatymo projektas savo turiniu neatitinka esminių įstatymo požymių ir negali būti įstatymo reguliavimo objektu. Be kita ko kreipimesi pažymima, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja savivaldos autonomijos principui.

"Valstiečiai" prieš priimant įstatymą viešai irgi kritikavo siūlymą įstatymu įteisinti Vyčio skulptūros įrengimą, kol vyksta teisminis procesas. Tačiau galiausiai valdantieji bei beveik pusė opozicinių konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų priėmė įstatymą, kuris būtent tai ir numato.

Ramūnas Karbauskis nemano, kad veto atveju dėl šio įstatymo būtų šaukiama neeilinė Seimo sesija. Ir dar vasarą. O jeigu patriotizmo priepuolis? Ką gali žinoti. Taip pat ponas Karbauskis mano, kad sostinės savivaldybė pliažui galėjo pasirinkti apleistą ir neveikiantį fontaną prie Seimo. Fontaną, padengtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiais.

"Prie Seimo yra toks fontanas uždengtas tokiu trikampiu. Tai yra patyčia iš Vilniaus savivaldybės, nes ten Vilniaus savivaldybės teritorija. Tai mes sakėme, kad geriau tame "katlavane" (rus. duobėje) būtų pripylę smėlio vietoj to fontano, kuris kažkada buvo, ir ten būtų tas pliažas ir tegul žmonės ilsisi. Bet tai nebūtų ta vieta, kur žuvo, buvo nužudyta tiek žmonių", — "Žinių radijui" sakė Karbauskis.

Tai, kad pliažą būtų galima įrengti aikštėje prie Seimo, sakė ir parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. "Prie Seimo, turbūt niekas neabejotų, kad ten, kur buvęs fontanas <...> kur dabar yra pievelė, jei ten žmonės imtų degintis, abejoju ar ten kas nors imtų dėl to pergyventi ir tapatintis su kokiais nors negerais dalykais", — LRT radijui sakė Pranckietis.

"Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!" — bus giedama liepos 6 dieną — Valstybės dieną. Ar Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną himnas vieningai skambės visose Vilniaus miesto aikštėse, greitai išgirsime. Rinktis tikrai yra iš ko. Nuo "Open Beach" Lukiškių aikštėje iki LDK "katlavano" Nepriklausomybės aikštėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?

(atnaujinta 14:50 2020.07.05)
Didžioji partijų dauguma paskelbė sąrašus rinkimams, kurie skirti į respublikos Seimą. Ką jie rodo?

Jeigu lyginti Lietuvos partijas su krepšinio komandomis, "Valstiečiai" (kurie oficialiai dar nepasakė, kas juos ves į rinkimus, bet kurių lyderiai nuspėjami) primena ekipą iš NBA, kur kolektyvai dažniausiai formuojami pagal principą — žvaigždė (viena arba kelios) ir likusieji, kurių užduotis ją "aptarnauti".

Kitaip tariant, partijos priešakyje turėtų būti du "flagmanai" — Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis, ir galima sakyti, jog "Valstiečiams" labai pasisekė, kad premjeras, greičiausiai, taps jų pagrindiniu rinkiminiu veidu. Kažkur šalia bus Aurelijus Veryga, ir čia irgi sėkmė — jeigu ne koronavirusas, jo kaip sveikatos apsaugos ministro populiarumas, turbūt, neišaugtų iki dabartinio lygio.

Likusieji du "pagrindinės sudėties žaidėjai" — Agnė Širinskienė ir, galbūt, Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. O toliau didžiąja dalimi "pilkoji masė", kuri buvo, yra ir bus nežinoma didesnei Lietuvos rinkėjų daliai.

Tačiau, jeigu NBA žvaigždės sugeba laimėti sau ir komandai čempionų žiedus, kodėl "Valstiečių" lyderiai negalėtų garantuoti partijai gero rezultato? Žinoma, pakartoti praeitų rinkimų triumfą nerealu, bet solidų mandatų skaičių gauti įmanoma. O toliau jau koalicija.

Konservatoriai — jauni veidai, sena ideologija

Pirma mintis, pažiūrėjus į pirmąjį konservatorių dešimtuką — daug jaunimo: Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Radvilė Morkūnaitė, Agnė Bilotaitė ir net Žygimantas Pavilionis, kuriam tik 48-neri.

Tačiau tuo pat metu ekspertai pastebi, jog priekyje surinkti skirtingiems partijos flangams atstovaujantys politikai. Kaip pažymėjo vienas politologas, Kasčiūno pažiūros yra "pakankamai konservatyvios, ir man sunku būtų jas suderinti su Gabrieliaus Landsbergio ar Ingridos Šimonytės pažiūromis".

Bet didžiausia konservatorių problema ta, kad jauni veidai nereiškia naujos ideologijos. Taip, partijos viduje gali būti diskusija dėl tam tikrų dalykų, bet kol kas nesimato, kad jos programoje atsirastų kokia nors fundamentaliai nauja kryptis.

O būtent ji reikalinga rinkėjų bazės praplėtimui, ir būtent todėl pirmu numeriu tapo Šimonytė. Tačiau garantijos, kad šitas ėjimas suveiks, nėra. Įdomiausia tai, kad jaunieji konservatoriai atrodo konservatyvesni už senuosius, ir kaip tik jie ima dominuoti partijoje. O reiškia, jokio proveržio, greičiausiai, nebus.

Kažkas gali pasakyti, kad geriau branginti tai, ką turi. Tame yra tiesos, bet tai neatneša valdžios. Todėl "Tėvynės sąjungai" tikrai atėjo metas drąsiau eksperimentuoti, net rizikuoti prarasti dalį tradicinių rinkėjų, kad atsirastų nauji. Kitaip ji užstrigs opozicijoje ilgam kaip krepšinio komanda su pasenusia žaidimo filosofija.

Tarp viršaus ir apačios

Toliau reikėtų pasakyti keletą žodžių apie Gintauto Palucko socdemus, liberalus ir "Darbo partiją". Apie pirmus todėl, kad jie tarp lyderių. Apie antrus todėl, kad pas juos atėjo ir iš karto tapo trečiu numeriu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Apie trečią todėl, kad gali grįžti į Seimą.

Grįžtant prie paralelių su krepšiniu, galima teigti, kad socdemai — tvirti vidutiniokai, kurie po skilimo sugebėjo išsaugoti tradicinės partijos bagažą ir neiškristi į "antrą lygą". Dabar reikia galvoti, kaip grįžti į aukštumas, bet žmonių tam realiai kol kas nėra.

NBA sakoma — nori laimėti, pirk žvaigždę. "Valstiečiai" jų turi ir todėl varžosi dėl aukščiausių vietų. Tuo tarpu socdemai išsilaiko pirmiausiai sisteminio resurso (partinės struktūros) dėka, o su lyderiais problema. Todėl jų trečioji vieta rinkimuose būtų logiška — per silpni, kad pakiltų aukščiau, ir per stiprūs, kad nukristų žemiau, bet jeigu per kitus keturis metus nesuras (neišugdys) ryškių asmenybių — nukris.

Liberalai priešingai gali pakilti (tik ne iš vidurinio aukšto į paskutinį, o iš rūsio į pirmą). Po daugybės įvaizdžio smūgių ir atsisveikinimų jie, atrodo, atsigauna ir pasipildė keliais svarbiais "žaidėjais" —pirmiausiai, solidžiu Lietuvos politologu Raimondu Lopata ir, žinoma, Pranckiečiu.

Pastarojo logika suprantama (nuėjo ten, kur paėmė ir kur gali būti tarp lyderių), bet liberalų sprendimas jo atžvilgiu kelia tam tikrų abejonių, nes pakvietė politiką, kuris buvo partijoje su visiškai kitokia ideologija (o "Liberalų sąjūdis" — viena iš ideologiškai nuosekliausių politinių jėgų Lietuvoje), jau nekalbant apie konfliktinį Pranckiečio elgesį, būnant "Valstiečių" nariu.

Kita vertus, blogiau nebus, o geriau būti gali, nes liberalių rinkėjų, dėl kurių šalyje vyksta aštri konkurencija (dar yra Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius), nėra daug, ir Pranckietis, galimai, privilios tuos, kurie anksčiau už liberalus nebalsavo, taip padėdamas pastariesiems patekti į Seimą, kas šiandien jiems yra svajonių viršūnė.

Krepšinyje būna komandos, kurios negali sau leisti brangių pirkinių, ir todėl, norėdamos pasiekti sąlyginai gerą rezultatą trumpoje perspektyvoje, surenka visus, kas galėtų atnešti bent kažkokią naudą. Kažką tokio padarė "Darbo partija", prie kurios vairo sugrįžo Viktoras Uspaskichas ir kuri į pirmą dešimtuką surinko daugiau ar mažiau vertingus "politinius likučius" — Artūrą Skardžių, Mindaugą Puidoką, Vytautą Gapšį ir panašiai.

Kita vertus, kaip pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Darbo partija dabar reitingų sąrašuose atrodo silpnokai, bet mes puikiai žinome, kad tai nieko nereiškia. Klausimas, ar ji nebus ta, kuri pasiims "Valstiečių", socialdemokratų balsų? Istorija rodo, kad jie sugeba prisikelti".

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos partijų paskelbti rinkiminiai sąrašai parodo jų raidos tendencijas. Kai kurios turi asmenybių, bet neturi sistemos, kitos priešingai. Konservatoriai turi abu dalykus, bet neatnaujina ideologijos, kas riboja jų galimybes. Bendrai paėmus, Lietuva dar negali pasigirti tuo, kad jos politinėje sistemoje įvyko kartų kaita ir atsirado daug naujų "didelių" figūrų su inovatyviu mąstymu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, dvikova, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Karbauskis ragina atsakyti už "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"
Širinskienė pateikė skundą ET dėl Žalimo ir konservatorių santykių
Koronaviruso testas

Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę

(atnaujinta 13:42 2020.07.06)
Remdamasis viso pasaulio duomenimis, mokslininkas išreiškė pasitikėjimą, kad virusas kurį laiką buvo įvairiose šalyse

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. SARS-CoV-2 koronavirusas buvo ramybės būsenoje ilgai prieš protrūkį Uhane praėjusią žiemą ir pasireiškė natūralių veiksnių deriniu. Tokią išvadą padarė Tomas Džefersonas, vyresnysis bendradarbis iš Oksfordo įrodymais pagrįstos medicinos (CEBM) centro, praneša RIA Novosti.

Remdamasis viso pasaulio duomenimis, mokslininkas išreiškė pasitikėjimą, kad virusas kurį laiką buvo įvairiose šalyse.

Ankstesni koronaviruso pėdsakai buvo rasti Barselonos nuotekų mėginiuose, kurie buvo surinkti 2019 metų kovo mėnesį — devynis mėnesius iki pirmųjų COVID-19 atvejų Kinijoje. Teigiamus rezultatus parodė ir praėjusių metų gruodį Turine ir Milane gauti mėginiai.

"Aš manau, kad virusas jau buvo čia, o "čia" turiu omenyje "visur". Visiškai įmanoma, kad turime reikalų su miegančiu virusu, kurį suaktyvino aplinkos sąlygos", — laikraštis "The Daily Telegraph" cituoja mokslininką.

Jis paminėjo koronavirusinės infekcijos pavyzdį kruiziniame laive, vykstančiame iš Pietų Džordžijos į Buenos Airės.

"Aštuntą dieną, kai keleiviai perplaukė Vedelio jūrą, buvo užfiksuotas pirmasis atvejis. Ar virusas buvo paruoštame maiste ir suaktyvinamas jį atšildžius?" — stebėjosi mokslininkas.

Džefersonas pateikė analogiją su praėjusio amžiaus pradžios "ispanų" pandemija. Nuo 1918 iki 1920 metų nuo šio gripo mirė apie šimtas milijonų žmonių, o kas trečias Žemės gyventojas buvo užsikrėtęs. Visų pirma, mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad apie 30% Vakarų Samoa gyventojų mirė nuo "ispanų", nors jie neturėjo jokio kontakto su išoriniu pasauliu.

Pasak eksperto, tai galima paaiškinti tik tuo, kad viruso sukėlėjai neatsiranda iš niekur ir niekur nevažiuoja.

"Jie visada yra čia ir kartais juos kažkas suaktyvina — galbūt pasaulio gyventojų tankis ar aplinkos sąlygos. Ir tai turime išstudijuoti", — aiškino jis.

Jis prisipažino, kad virusas gali būti pernešamas ne tik tarp žmonių ore esančiais lašeliais, bet ir per nuotekas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 528 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės
PSO nutraukė trijų vaistų nuo koronaviruso tyrimus
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis