Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis

Universalus susitapatinimas su Lietuvos premjeru Skverneliu

154
(atnaujinta 19:12 2019.04.03)
Vytautas Bakas nori, kad valstybės vadovas kovotų su korupcija, dirbtų Lietuvos žmonėms, Tėvynės labui. Tas valstybės vadovas, pagal poną Baką, žinoma, yra Saulius Skvernelis

Ta proga ponas Bakas atnaujino Facebook'e savo profilio nuotrauką ir po ja pasirašė: "Tėvynės labui! Saulius Skvernelis". Bei pakvietė Facebook'o bendruomenės narius atnaujinti savo profilio nuotraukas su šiuo rėmeliu.

Nė vienas iš 1,5 milijonų Facebook'o vartotojų Lietuvoje nepanoro pasipuošti siūlomu rėmeliu ir susitapatinti su kandidatu į prezidentus Sauliumi Skverneliu. Vienintelis toks originalus tik ponas Bakas. Tikėtina, kad po rinkimų jam bus atsidėkota. Žinoma, jeigu Sauliui Skverneliui rinkimai bus sėkmingi. O jeigu ne?  

Vytautas Bakas: Tėvynės labui aš Saulius Skvernelis
© Photo : screenshot
Vytautas Bakas: Tėvynės labui aš Saulius Skvernelis

Rėmeliu "Tėvynės labui! Saulius Skvernelis" nepasidabino ir Zenonas Vaigauskas. Nors jam, kaip aktyviam Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo nariui, derėtų taip pasielgti. Ponas Zenonas Vaigauskas tiesiog nespėja visur. Dabar jis ne tik Vyriausioje rinkimų komisijoje atstovauja Socialdemokratų darbo partijai, bet ir aktyviai pasisako įvairiomis temomis Facebook'e.

Universaliomis temomis rinkimų periodui. Nuo Astravo atominės elektrinės iki 2 procentų šalies gynybai. Ir, žinoma, už visą gėrį ponas Vaigauskas negaili padėkų asmeniškai Sauliui Skverneliui.

Zenonas Vaigauskas: "2 procentai šalies gynybai pasiekta būtent prie Skvernelio vyriausybės. Dėl to buvo Seime pakeistas biudžeto įstatymas! Visa tai padaryta Skvernelio vyriausybei norint ir galint! O kaip buvo iki Skvernelio? Pasiekti 2 procentus ankstesnės valdžios niekaip nesugebėjo. Kalbėjimų ir atsikalbėjimų, netgi panašių į kaulijimą, buvo daug. Bet padaryta nebuvo. Kada labiausiai buvo nutolta nuo įsipareigojimų dėl krašto gynybos finansavimo? Kas tuomet buvo valdžioje? Nepermeskite savo galvos skausmo sveikoms galvoms!"

Vaigauskas apie galvas 2
© Photo : screenshot
Zenonas Vaigauskas apie galvas

Ponas Zenonas Vaigauskas negebėjimu kaltindamas ankstesnes valdžių galvas netaktiškai apkaltino ir savo paties atstovaujamos Socialdemokratų darbo partijos pirmininką Gediminą Kirkilą. Juk ponas Kirkilas buvo Lietuvos krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas.

Būtų tuomet prieš dešimtmetį vietoje premjero Kirkilo ponas Skvernelis, jau tada būtų skirti tie 2 procentai gynybai. Bet prieš dešimtmetį ponas Skvernelis dirbo Tėvynės labui Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininku. Tėvynei 2 procentų teko laukti net visą dešimtmetį.

Dabar daug kas stengiasi, jeigu ne susitapatinti su pretendentu į prezidentus Sauliumi Skverneliu, tai bent pastovėti šalia. Ar net prisidengti, bandant susitapatinti su kitomis reikšmingomis valstybėje valdžios pozicijomis. Pavyzdžiui, Lietuvos banko pirmininko pozicijomis. 

Taip Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, palaikomas premjero, stojo į atvirą kovą prieš Lietuvos banko pirmininką Vitą Vasiliauską.  

Stasys Jakeliūnas: "2019-09-14 Lietuvos banko valdybos pirmininkas parlamentinį krizės tyrimą apibūdino kaip "maroderiavimą" ir "santykius su lavonais". Tokių epitetų iš valstybės pareigūno nebuvo tekę girdėti. Tačiau visa tai girdėjo ir matė šios svarbios valstybės institucijos tarnautojai, kurių yra berods apie 600. Taip jų akyse buvo siekiama diskredituoti ne tik tyrimą atliekančius ir svarbią informaciją jam teikiančius žmones (kurių yra dešimtys), bet ir visą Seimą. Ar tokie išsireiškimai ir veiksmai, nuteikiant vieną valstybės instituciją prieš kitą, dera centrinio banko vadovui (ir Europos centrinio banko tarybos nariui), įvertins, reikia manyti, tas pats Seimas ir visa visuomenė. Įdomu, ar įvertins ir prezidentė Grybauskaitė, kuri du kartus teikė Vasiliauską šioms pareigoms užimti?"

Jakeliūno ir Vasiliausko dvikova 3
© Photo : screenshot
Jakeliūno ir Vasiliausko dvikova

Susidariusią situaciją žiniasklaidai pakomentavo ir pats Skvernelis: "Vienas iš veiksmų yra kreipimasis į patį LB, kuris, suprantama, yra nepriklausoma institucija, kad būtų pateikta jų nuomonė ir atsakymai, ir galbūt į Generalinę prokuratūrą, įvertinti, ar tinkamai atstovaujamas viešasis interesas ir ar nėra pagrindo įsitraukti į viešojo intereso gynimą".

Paklaustas, ar LB valdybos pirmininkas Vasiliauskas, jo nuomone, gali toliau eiti savo pareigas, premjeras sakė, kad kol kas tai vertinti yra per anksti, tačiau pridūrė, kad abejonių dėl institucijų vadovų, kurios yra atsakingos už finansų sistemas ir vartotojų teisių gynimą, neturi kilti.

Atmosfera kaista — rinkimai. Dalyviai nusiteikę ryžtingai ir karingai. O mūsų mokytojai mus mokė santarvės, savitarpio supratimo, taikos. Tačiau ir mokytojų esama įvairių. Įvairių ir mokinių.

Buvęs Rytų Europos studijų centro analitikas, dabar Seimo nario padėjėjas ir didelis kandidato į Europos Parlamentą Vytauto Radžvilo gerbėjas Vytautas Sinica savo Facebook'e didžiuosi savo mokytoju ir klausia savo draugų, ką laisvalaikiu veikia jų mokytojai.

Vytautas Sinica: "Čia mano istorijos mokytojas, didelis autoritetas ir didelis patriotas, mėgstam pasiginčyt apie politiką. Jaučiu, kad stribo nepagailėtų. O ką jūsiškis veikia laisvalaikiu?"

Tamsta mokytojas 4
© Photo : screenshot
Tamsta mokytojas

O ką jūs galėtumėt papasakoti apie savo mokytoją patriotą? Ar jis moka šaudyti?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Lietuvos Respublikos prezidentai
© Sputnik /
Lietuvos Respublikos prezidentai
154
Tegai:
prezidento rinkimai, Lietuva, Saulius Skvernelis
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Skvernelis pareiškė, kad Rusija "pažadino" Lietuvos politikus
Kijevo įvykiai Maidane, archyvinė nuotrauka

Pinigai ir ginklai Maidanui Lietuvos užsienio politikos kvintesencija

(atnaujinta 15:53 2020.08.03)
Pasirodė informacija, kad Lietuvos ambasada Ukrainoje aktyviai dalyvavo Maidane. Nesąmonė ar tiesa?

Viešojoje erdvėje pasirodė sensacinga informacija — ypač Lietuvos mastu: buvęs Petro Porošenkos bendražygis Davidas Žvanija pareiškė, kad 2014 metais Maidano metu Ukrainoje vyko suplanuotas valdžios užgrobimas ir kad per Lietuvos ambasadą šioje šalyje "buvo perduodami pinigai ir ginklai". 

Pirmas momentas (suplanuotas perversmas) nėra ypatinga naujiena — didelei daliai ekspertų ir paprastų žmonių tai tapo aišku jau seniai. O štai konkrečiai Lietuvos vaidmens paminėjimas ne tik pinigų, bet ir ginklų perdavimo kontekste yra naujiena.

Iš karto kyla klausimas — ar tai tikrai tiesa, juk pasakyti galima bet ką (ypač Ukrainoje)? Žvanija teigia, kad turi "dokumentinių įrodymų", kuriuos pasiruošęs pateikti Ukrainos Generalinei prokuratūrai. Problema ta, kad šios šalies valdžiai tiesa (ar tai būtų tiesa apie snaiperius Maidane, ar apie Odesos tragediją) nereikalinga, nes tuomet galutinai žlugs Maidano kaip kovos už laisvę ir demokratiją mitas, o kartu su juo ir tos valdžios legitimumas.

Ir tai jau nekalbant apie tikėtiną isteriją nacionalistų tarpe, kuri papildomai destabilizuos politinę situaciją Ukrainoje (kaip tai vyksta, kai prezidentas bando ieškoti kažkokių kompromisų dėl konflikto Donbase). Atitinkamai, tikėtis prokuratūros tyrimo šiuo atveju sunku, o reiškia galima vadovautis tik tam tikrais netiesioginiais įrodymais ir logika. Pastaroji sako, kad Žvanijos informacija apie Lietuvą gali būti teisinga.

Pirma, Vilnius aktyviai rėmė jau "Oranžinę revoliuciją", ir reikia priminti, kad tada įvykęs "trečias turas" nelabai derinosi su Ukrainos konstitucinės santvarkos pagrindais, bet Lietuvai tai nebuvo problema — svarbiausia buvo provakarietiška Kijevo orientacija.

Todėl nenuostabu, kad 2014 metais ji vėl parėmė "Ukrainos žmonių pasirinkimą", kai nepavyko "užlaužti rankų" Viktorui Janukovyčiui ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimo Vilniuje metu. Dar daugiau, po konflikto Donbase pradžios Lietuva pradėjo teikti Ukrainai oficialią karinę paramą (ginkluotė, instruktoriai), o neoficialiai ten galėjo būti siunčiami samdiniai, apie ką yra informacijos viešojoje erdvėje.

Kodėl Vilnius taip elgiasi, irgi pakankamai akivaizdu. Jis kaip ištikimas Vašingtono sąjungininkas realizuoja pastarojo geopolitinius tikslus (įtakos plėtra antirusiškumo pagrindu) posovietinėje erdvėje. Jeigu kalbėti dar tiksliau — demokratinio—globalistinio sparno interesus, ir šiame kontekste galima prisiminti Aivaro Abromavičiaus faktorių.

Grandinė paprasta: Abromavičius kaip ekonomikos ministras Ukrainos vyriausybėje po Maidano — Džordžas Sorošas — JAV demokratai (įskaitant Džo Baideną) — Petro Porošenka. O šiuo metu ponas Abromavičius — "Ukroboronprom" vadovas.

Be to, negalima nepaminėti neseniai įkurto "Liublino trikampio", kurio kampai (Lietuva, Lenkija, Ukraina) — valstybės, kurioms Amerika yra pagrindinis užsienio politikos prioritetas, o jos buvimas Europoje — tikra palaima. Pagaliau, Ukraina nėra vienintelis Lietuvos kaip JAV tarpininko veikimo pavyzdys — dar yra Gruzija, Moldova ir, žinoma, Baltarusija, kur šiuo metu irgi bręsta Maidano pobūdžio neramumai (tai yra, didesnė jau minėtos "Rytų partnerystės" programos dalyvių dalis).

Tokiu būdu, jeigu Žvanijos teiginiai apie Lietuvos vaidmenį Maidane pasitvirtintų, tai tikrai nesukeltų nuostabos. Būtų nuostabu, jeigu būtų kitaip. "Bet juk tai skandalas — ne šiaip sau kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus, o dalyvavimas antikonstituciniame perversme", — gali pasakyti paprastas žmogus. O vietoj atsakymo — tyla Lietuvos prezidentūroje, URM, teisėsaugoje ir žiniasklaidoje.

O jeigu ir bus kokie nors komentarai, tai, greičiausiai, bus aiškinama, kad visa tai Kremliaus agento paistalai. Na, o jeigu faktai  visiškai prispaus, tada galima pasakyti, kad buvo remiamas ne antikonstitucinis perversmas, o "Ukrainos žmonių, kurių pusėje buvo visas civilizuotas pasaulis, kova už laisvę ir demokratiją".

Pabaigai norisi prisiminti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius: "Šiuo metu, manau, didžiausia grėsmė pasaulinei tvarkai, taisyklėms, kurios yra nusistovėjusios dešimtmečiais, kyla būtent dėl Rusijos veiksmų". O kas teisėjai?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pažadėjo tęsti paramą Ukrainai įgyvendinant Asociacijos susitarimą
Istorikas: Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susivienijimas yra simbolinis
Politologas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina neturi perspektyvų, kaip ir Europos Sąjunga
Puškovas teigia, kad Baltarusiją bandoma įtraukti į "antirusiškas žaidynes"
Turistas Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"Vakcinų lenktynės": Vakaruose kaltina Rusiją

(atnaujinta 13:56 2020.08.03)
Praėjus maždaug mėnesiui po to, kai koronaviruso pandemija pasaulio ekonomiką tiesiog parklupdė ant kelių, politiniame ir žiniasklaidos pasaulyje atsirado naujas tarptautinės konkurencijos "žanras", kurį ironiškai galima vadinti vakcinų lenktynėmis

Atsižvelgiant į akivaizdžią psichologinę traumą, kurią koronavirusas du kartus padarė kolektyviniams Vakarams, šių lenktynių laimėjimo klausimas tapo ne tik politinis, bet ir politinis ir esminis Vakarų visuomenės savigarbos išsaugojimo atžvilgiu. Žmogui, išugdytam geriausio europietiško humanizmo tradicijose (o tai šiuolaikiniame pasaulyje iš esmės reiškia ne europietį ar amerikietį, o sovietinį ar rusišką išsilavinimą įgijusį asmenį), gana sunku suprasti šiuolaikinę Vakarų "vakcinų lenktynių" maniją, tačiau galite pabandyti tai paaiškinti pagrindinės šiuolaikinės JAV ar Didžiosios Britanijos pramonės, tai yra, politinės ir komercinės savireklamos požiūriu.

Koronaviruso testas
© Sputnik / Григорий Сысоев

Savireklamos erdvėje kolektyviniai Vakarai, bei konkrečiai JAV ir Didžioji Britanija patyrė keletą rimtų "koronaviruso traumų". Pirmiausia paaiškėjo, kad tolima (taip pat "labai totalitarinė ir kai kuriose vietose atsilikusi", pagal Londono ir Vašingtono politikų stereotipus) Kinija susidorojo su epidemija, geriau suprato problemą anksčiau ir veiksmingai apribojo ekonominę žalą. Atsižvelgiant į tai, net ir savo patriotų akimis, JAV ir Didžioji Britanija, taip pat kai kurios ES šalys neatrodo labai įkvepiančios.

Kita kolektyvinių Vakarų savigarbos trauma buvo netyčia (kaip atsitinka) padaryta Rusijos — jos "įžeidžiamai mažas" mirtingumas nuo koronaviruso ir įdiegti masiniai tyrimai, kurie iš viso sukėlė "dantų griežimą" Vakarų žiniasklaidoje ir nepagrįstus kaltinimus dėl suklastotos statistikos, nors statistika (be PSO vertinimų) buvo savaime suprantama: Niujorke epidemijos aukų lavonai buvo laikomi refrižeratoriuose gatvėse, ir vien to pakanka medicinos ir viešojo administravimo kokybės skirtumui įvertinti.

Tokiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į reikalaujamas išlaidas ir bet kokią galimą riziką, kolektyviniams Vakarams (taip pat ir kai kuriems konkretiems ambicingiems Vakarų politikams) vakcinų gamybos pirmumo klausimas tampa gyvybiškai svarbus įvaizdžio atžvilgiu, nes būtina parodyti, kad, pavyzdžiui, JAV — "vis dar numeris vienas pasaulyje".

Tuo tarpu skaitant Amerikos žiniasklaidą, kyla keistas jausmas: atsižvelgiant į partijos priklausomybę ir leidinio savininkų simpatijos Donaldui Trampui buvimą ar nebuvimą, konkretūs leidiniai palaiko arba amerikiečių kompanijas, kuriančias vakcinas, arba britų, vokiečių, netgi Indijos bendroves ir universitetus, norėdami užtikrinti, kad "vakcinų lenktynių" nugalėtojų laurai patektų į "teisingos" šalies struktūrą, tačiau taip, kad "pasmerktas Trampo režimas" negalėtų gauti politinių premijų iš to.

Makro lygmeniu taip pat kyla panašus konfliktas: užuot koordinavęs pastangas su savo partneriais NATO ar G7, oficialusis Vašingtonas, bent jau kai kurių Vokietijos žiniasklaidos atstovų teigimu, bandė nuvilioti ir perkelti iš Vokietijos į JAV perspektyvią biotechnologijų įmonę, kuri turėjo kai kurių svarbių technologijų kovai su koronavirusu.

Šiame kontekste logiška, kad bet kokie pranešimai apie tai, kad Rusija ar Kinija yra arti vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo ir masinio naudojimo, sukelia Vakarų informacijos lauke reakciją, kurią galima palyginti ne tiek su banalia alergija, kiek su tikru anafilaksiniu šoku.

Žinoma, galima manyti, kad Amerikos medicinos srities valdininkai iš tikrųjų vadovaujasi tik profesiniais sumetimais, tačiau atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, kyla rimtų įtarimų dėl tam tikro politinio įsipareigojimo. Kaip oficialios reakcijos į pranešimus apie Rusijos planus pradėti masinį gydytojų skiepijimą šį rudenį, taip pat naujienas apie sėkmingus Kinijos galimų vakcinų bandymus pavyzdį galima paminėti vyriausiojo Amerikos infekcinių ligų specialisto poziciją, kurią skelbia "The Wall Street Journal":

"Dr. Anthony Stephenas Fauci, vyriausias užkrečiamųjų ligų ekspertas JAV, penktadienį per kongrese vykusį COVID-19 pakomitečio posėdį sakė, kad JAV greičiausiai nenaudos Kinijoje ar Rusijoje sukurtų vakcinų." Aš labai tikiuosi, kad kinai ir rusai iš tikrųjų išbando vakciną prieš ją kam nors suteikdami", — teigė jis. — Manau, kad teiginiai, jog vakcina yra paruošta platinti prieš atliekant bandymus, geriausiu atveju yra problemiški." Dr. Fauci taip pat teigė, kad tikisi, kad JAV gaus vakciną iki metų pabaigos."

Remiantis palyginamąja galimų skirtingų šalių vakcinų analize, kuri vadovauja verslo informacijos agentūrai "Bloomberg", ekspertas greičiausiai tikisi vakcinos iš amerikiečių bendrovės "Moderna".

Verta pažymėti, kad "Bloomberg" apžvalgoje (bent jau iki šiol) nėra duomenų iš Rusijos, o tai Vakarų skaitytojams gali sudaryti klaidingą įspūdį apie Rusijos galimybes, nes gali susidaryti iliuzija, kad Rusijos vakcina "atsirado iš niekur".

Jau galima numanyti, kaip bus tęsiamos "vakcinų lenktynės": rusišką ar kinišką iš karto paskelbs pavojingomis, paremdami netikrų naujienų žanro turiniu. Be to, kad būtų lengviau įtikinti skeptiškesnę Vakarų auditorijos dalį, bus propaguojama tezė apie tai, kad bet kuriuo atveju, net jei skiepai veiksmingi šios vakcinos gaminamos naudojant duomenis, kuriuos neva pavogė Kinijos, Irano ir Rusijos įsilaužėliai, o atitinkamas visuomenės nuomonės parengimas jau atliktas. 

COVID-19 vakcinos bandymai Rusijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Катаев

O paskutinė gynybos linija bus ciniški Rusijos ir Kinijos kaltinimai "vakcininiu nacionalizmu" ir siekiu kovą su epidemija paversti kažkokios tarptautinės konkurencijos analogu, tačiau lygiagrečiai bus skleidžiama tezė apie poreikį sukurti savo vakciną Vakaruose, kad nebūtų priklausomybės nuo Pekino ar Maskvos.

Šio požiūrio problema yra ta, kad kiekviename šio "kontroliuojamo atsitraukimo" etape — ir nėra jokios abejonės, kad tai būtent atsitraukimas, skatinamas neišvengiamos realybės — Vakarų žiniasklaidos aparatas praras savo auditorijos pasitikėjimą vis daugiau ir daugiau segmentų. Tai baigsis reguliariomis konferencijomis dėl būtinybės kovoti su Rusijos ir Kinijos dezinformacija ir atitinkamų Amerikos ir Europos struktūrų reikalavimais skirti joms daugiau lėšų, kad būtų atkurta ankstesnė jų įvaizdžio didybė. 

Tačiau auditorijos pasitikėjimas lengvai prarandamas, o atgaunamas lėtai,ir koronavirusas tik paspartino visuomenės pasitikėjimo degradacijos procesus, kurie jau vyko Vakarų pasaulyje. O Rusija, Kinija ir kiti "etatiniai kaltininkai", į kuriuos įprasta rodyti pirštais Vakarų šalių žiniasklaidos erdvėje, iš tikrųjų neturi nieko bendra su šia problema, o Rusijos Vakarų partneriai kentės dėl "vakcinų nacionalizmo" savo iniciatyva ir, ko gero, išdidžioje vienatvėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, vakcina
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Trys Rusijos COVID-19 vakcinos prototipai parodė veiksmingumą
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso
PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje
Rasa Juknevičienė, archyvinė nuotrauka

"Netinka ministro pareigoms": Juknevičienė apie Verygos vaidmenį jo viceministrės byloje

(atnaujinta 20:13 2020.08.03)
Lietuvos atstovės Europos Parlamente teigimu, ministras negali nežinoti, ką veikia viceministras su tokiais milijonais

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Pirmadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimo sukčiavimo ir kitų nusikaltimų įtarimai buvo pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

Šį kilusį skandalą savo Facebook paskyroje pakomentavo Lietuvos atstovė Europos Parlamente Rasa Juknevičienė.

Politikė tikina, kad sveikatos apsaugos ministras tikrai žinojo apie tokius savo pavaldinės darbus, ir žinojo dar birželio mėnesį, todėl ir nusprendė pasiimti penkių savaičių truksiančias atostogas.

"Dabar aišku, iš kur tos penkių savaičių Verygos atostogos atsirado, jei pas jo artimiausią politinį žmogų ministerijoje dar birželį vyko kratos. Norėjo nuošaly pabūti, kol korupcinės audros nurims", — rašė ji.

Juknevičienės teigimu, ministras negali nežinoti, "ką veikia viceministras su tokiais milijonais".

"Viską žinojo, viską derino, nes viceministrai tam ir yra, kad derintų. O jei, sakykim teoriškai, nežinojo — tai dar blogiau. Vadinasi, jis nėra ministras, netinka ministro pareigoms", — teigė ji.

Anksčiau buvo pranešta, kad Jaruševičienė įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą.

Pabrėžiama, jog Jaruševičianei skirta kardomoji priemonė — rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

Praeitą savaitę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės koronaviruso (COVID-19) reagentų pirkimu. Tada buvo skelbiama, kad prekyba poveikiu įtariamas Šarūnas Narbutas, buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas. Įtariama, kad Narbutas 5 mln. eurų vertės reagentų pirkimuose veikė kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir Ispanijos bendrovės. Narbutas buvo suimtas, tačiau vėliau paleistas. Jam skirtas mėnesiui skirtas namų areštą — teismas nurodė nuo 22:00 iki 06:00 būti namuose.

Vėliau žiniasklaidoje pasirodė informaciją, kad ir pats ministras Verygą buvo apklaustas STT.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), skandalas, koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija, Aurelijus Veryga, Rasa Juknevičienė
Dar šia tema
Kaune esančios "Maximos" darbuotojai diagnozuotas COVID-19
Vyriausybė perspėja apie atsakingas keliones: tarp paveiktų šalių gali atsidurti Lenkija