Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Kas bus kitas? Lietuva svarsto apie galimybę susitikti su Rusijos prezidentu

167
(atnaujinta 11:05 2019.04.06)
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid planuojamas susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu prikaustė Baltijos šalių politikų dėmesį. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis jau paminėjo, kad jei jis bus išrinktas Lietuvos prezidentu, kilus realiai grėsmei valstybės saugumui, jis taip pat yra pasirengęs vykti į Maskvą. Tiesa, kol kas vyriausybės vadovas tokios grėsmės neįžvelgia

Žinia, kad Kersti Kaljulaid nori susitikti su Vladimiru Putinu, akimirksniu apskriejo ne tik Baltijos jūros pakrantę, bet ir visą pasaulį. Argi juokai, trapi estė eina tiesiai į rusų lokio nasrus! Toks pasiaukojimas! Ir visa tai — kad išgelbėtų savo tautą.

Gražuolė ir pabaisa

Ar prisimenate pasaką apie drakoną, kuriam kiekvienais metais aukodavo gražiausią merginą, kad išgelbėtų karalystę nuo trigalvio rūstybės? Ir čia ji, Kersti Kaljulaid, savo noru palieka žmones ir eina pasitikti mirties.

Panašios asociacijos kilo po pirmojo pranešimo apie artėjantį Estijos prezidentės vizitą į Maskvą. Tiesa, iš karto nebuvo aišku, ar tai bus valstybinis vizitas, su apsilankymu Kremliuje, ar tai bus tik turistinė kelionė apžiūrėti Auksinio žiedo istorinius paminklus.

Vėliau Rusijos prezidento spaudos sekretorius patvirtino, kad ruošiamasi Vladimiro Putino ir Kersti Kaljulaid susitikimui, kuris įvyks balandžio 18 dieną. Jo metu bus aptarti ne tik dvišaliai, bet ir tarptautiniai santykiai.

"Pažvelkime, Estijos diplomatai ir politikai daug kalba apie Rusiją pasaulyje, bet neaišku, kodėl jie nekalba su pačia Rusija. Žinant, kad turime taip mažai sąlyčio taškų, labai svarbu, kad šis susitikimas įvyktų", — sakė Kaljulaid Estijos televizijos eteryje.

Sėsti už derybų stalo su Vladimiru Putinu šiandien išdrįsta tik patyrę ES ir NATO politikai. Tokie kaip Donaldas Trampas, Angela Merkel arba Emanuelis Makronas. O šiuo atveju, šalies, kurioje yra apie milijoną gyventojų, kaip viename Maskvos mikrorajone, prezidentė, matyt, labai griežtai, žiūrėdama tiesiai į akis, pasiryžusi paklausti Putino: "Kodėl jūs barbariškai sudeginote 70 tonų Estijos šprotų?

Kodėl jūs skriaudžiate taikius ukrainiečius ir gruzinus?!"

Stebi iš šalies

Kersti Kaljulaid kolegos iš Rygos ir Vilniaus kol kas nesureagavo į pranešimą dėl Estijos prezidentės vizito į Maskvą. Tačiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis netiesiogiai palaikė drąsią estę.

"Nežinau argumentų ir motyvų, manau, kad šalies vadovė mato, kad tai yra būtina Estijos valstybės ir Estijos žmonių interesams apsaugoti ir ginti. Jei sprendimas jos susijęs su šiais tikslais (...), aš tai vertinu kaip tos valstybės interesų, žmonių interesų atstovavimą", — "Žinių radijui" ketvirtadienį sakė premjeras.

Kartu jis pareiškė, kad yra pasiruošęs pats vykti į Maskvą, jei Lietuvos žmonėms kiltų pavojus dėl Rusijos veiksmų.

"Bet jei tokios realios situacijos, grėsmės mūsų šalies gyventojams kiltų, būtų galima viską svarstyti, siekiant padaryti taip, kad būtumėme apginti mes, kaip valstybė, mūsų šalies gyventojų interesai. Bet šiandien tokio poreikio, kalbant apie situaciją Lietuvoje, nematau", — teigė Saulius Skvernelis.

"O mes eisime į šiaurę"

Pasak Lietuvos ministro pirmininko, "Rusijos grėsmė" nėra tokia pavojinga, kaip apie tai kiekviename žingsnyje trimituoja atsakingi už Lietuvos užsienio politiką Dalia Grybauskaitė ir Linas Linkevičius.

Eiliniame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Linkevičius isteriškai ragino Aljansą imtis ryžtingų veiksmų Juodojoje jūroje, kad apgintų Ukrainą ir Gruziją. Pasirodo, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras atvirai kursto karines provokacijas, kurios gali pražūtingai baigtis NATO jūrų laivybai, kuri dabar yra Juodojoje jūroje?

Drąsi Estijos prezidentė yra pasirengusi derybų su Rusijos lyderiu metu rimtai ir konstruktyviai aptarti dvišalius ir tarptautinius santykius. O Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas primena filmuko "Mauglis" personažą, kuris iš pasalų šnabžda smaugliui: "Jie tave pavadino geltona žemės kirmėle".

"Rusijos žemėlapis" ir Ukrainos pamoka

Po mėnesio Lietuvoje — prezidento rinkimai (pirmasis turas vyks gegužės 12 dieną). Be abejo, bus lošiama "Rusijos korta". Pagrindinė Skvernelio konkurentė konservatorė Ingrida Šimonytė jau kategoriškai pareiškė, kad toliau tęs Grybauskaitės-Linkevičiaus provokacinę ir konfliktinę nuostatą Rytų atžvilgiu.

Kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis nėra toks kategoriškas. Jis yra pasirengęs pakartoti Kaljulaid žygdarbį, tačiau tam tikromis sąlygomis. Skvernelio komanda atidžiai išnagrinėjo Ukrainos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus. Į antrąjį turą tikrai galėjo patekti... prorusiškas kandidatas Jurijus Boiko, surinkęs beveik 12 procentų balsų.

Likus keletui dienų iki rinkimų Boiko atvirai išvyko į Rusiją, kur aptarė Ukrainos ir Rusijos santykius su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu prieš televizijos kameras. O jei kitas "prorusiškas kandidatas", Aleksandras Vikulis, atsisakytų savo ambicijų ir pasitrauktų iš rinkimų "Boiko naudai", pastarasis tikrai pranoktų Petro Porošenko ir paliktų dabartinį Ukrainos valstybės vadovą už borto. O ten, žiūrėk, ir iki santykių tarp Maskvos ir Kijevo normalizavimo būtų arti. Tačiau, matyt, tai neparanku "Ukrainos draugams", tarp kurių Lietuva yra pirmoji (Lino Linkevičiaus ir Dalios Grybauskaitės, kuri netrukus paliks prezidento rūmus Daukanto aikštėje, asmenyje).

Pirmadienį, balandžio 8 dieną, pirmieji televizijos debatai vyks tarp trijų pagrindinių prezidento kandidatų Lietuvoje: Gitano Nausėdos, Saulius Skvernelio ir Ingridos Šimonytės. Ar kas nors iš jų yra pasirengęs pakartoti Jurijaus Boiko ir trapios Kersti Kaljulaid žygdarbį? Klausimas lieka atviras...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

167
Tegai:
grėsmė, Saulius Skvernelis, Vladimiras Putinas, Kersti Kaljulaid
Temos:
Estijos prezidentės vizitas į Maskvą (16)
Dar šia tema
Ekspertas: Estijos valdžia neįvertina kaimynystės su Rusija naudos
Estijos prezidentė paprašė susitikimo su Putinu Maskvoje
Maskva patvirtino, kad ruošiasi Rusijos ir Estijos prezidentų susitikimui
Rikša su kauke, archyvinė nuotrauka

Nuspręsta: Kiniją "smaugs" dešimt susirinkusių. Ar bus pakviesta Rusija?

(atnaujinta 14:54 2020.08.05)
Šaltojo karo su Kinija neišvengiamumo suvokimo, kuris greičiausiai apims sankcijas, ekonominių ryšių ribojimą, abipusį šnipinėjimą ir kitas konfrontacijos formas, fone, Vakarų ekspertai pradeda ieškoti kažkokio stebuklingo būdo nugalėti Pekiną

 Vienokiu ar kitokiu pavidalu, beveik visos Vašingtone, Londone ar Briuselyje aptariamos Kinijos drakono "nugalabijimo" galimybės reiškia tam tikros plačios antikinietiškos koalicijos sukūrimą, siekiant kolektyviai izoliuoti, neutralizuoti ir sugriauti Kiniją pagal maždaug tą patį modelį, kuris buvo sėkmingai naudojamas kovoje prieš TSRS.

Tačiau, jei kai kurių pagrindinių principų lygmeniu nėra įvairovės, tai konkrečių šių principų įgyvendinimo lygmenyje iškyla rimta problema, kurią bandant išsispręsti lūžta prezidentų, ministrų pirmininkų, diplomatų ir analitikų ietys.

Faktas yra tas, kad tiek kai kuriose Europos sostinėse, tiek JAV "minčių rinkiniuose" jau susidaro pagrįstas įspūdis, kad dėl tam tikrų priežasčių išsiskiria daugelis ES šalių (ypač šiuo klausimu išsiskiria Vokietija, Prancūzija ir Italija), taip pat kai kurios Azijos šalys, kurios nenori dalyvauti kaip JAV pėstininkai naujame Šaltajame kare prieš Kiniją.

Be to, jos nenori mokėti pinigų už JAV pergalę šiame kare (tai išreiškiama amžinuose skandaluose dėl Vokietijos ir Prancūzijos nenoro mokėti du procentus BVP už Amerikos teikiamą "karinę priedangą") ir jie net nėra pasirengę tuoj pat taikytis su visiškais apribojimais, pvz., tiekia Kinijos bendrovės "Huawei" 5G tinklams įrangą į Europos Sąjungą, kas neįtikėtinai pykdo "antikiniškus vanagus" Vašingtone ir Londone. Atsižvelgiant į europiečių pareiškimus apie realų savo armijos sukūrimą ir Makrono pareiškimus apie norą vykdyti nepriklausomą (tai yra ne "prorusišką", bet ne "proamerikietišką") užsienio politiką, kyla įtarimų, kad bus labai sunku ir brangu išplėsti aljansą prieš Kiniją. Šiuo metu tik suintensyvėjo šios problemos sprendimų paieška.

Autoritetingame žurnale "Foreign Affairs", kuris leidžiamas globojant įtakingos užsienio reikalų ministro tarybos, analizuojami du požiūriai į šią problemą, iš kurių vieną galima pavadinti "Donaldo Trampo požiūriu", o kitą — "Boriso Džonsono". Atsižvelgiant į didžiulę įtaką, kurią "Council on Foreign Relationsine" daro Amerikos elitui ir proamerikietiškam elitui Europoje, ("smegenų centras" yra kelių populiarių sąmokslo teorijų herojus, kuriuose jis laikomas vos ne "šešėline JAV vyriausybe), verta pasidomėti metodais, kurie siūlomi išspręsti į amerikiečius orientuotos pasaulio tvarkos krizę ir sėkmingai kovoti su "Kinijos problema", juo labiau kad jie yra tiesiogiai susiję su Rusija.

Nepaisant to, kad paskutinis straipsnis užsienio reikalų tema buvo paskelbtas antrašte "Demokratijų taryba gali išgelbėti daugiašališkumą (tarptautiniuose santykiuose. - Sputnik)", Siūlomi metodai vis dar yra sutelkti į faktinį Vašingtono dominavimo (bent Vakarų) pasaulyje išsaugojimą ir skirtumas slypi konkrečiuose Amerikos hegemonijos palaikymo būduose.

Kaip atspirties tašką argumentavimui, autoritetingo amerikiečių leidinio autoriai pradeda nuo teiginio, kad egzistuojanti pasaulio tvarka vos kvėpuoja, o pagrindinė grėsmė dabar yra ne koronavirusas, o Kinija ir Rusija.

"Bet dar prieš koronaviruso pandemiją daugiašalė sistema, kurią JAV padėjo sukurti po Antrojo pasaulinio karo, buvo vos pajėgi išspręsti aktualiausias pasaulio problemas. COVID-19 parodė, kad karalius — nuogas, tačiau iš tikrųjų karalius kurį laiką buvo netinkamai apsirengęs. 

Visuotiniam ekonominio svorio centrui persikėlus į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, struktūroms, turinčioms pasaulinių ambicijų, tapo neįmanoma reikalauti patikimos lyderystės be reikšmingo atstovavimo šiame regione.

Tačiau G7, atsiradęs po 1973 metų naftos šoko, vis dar turi tik vieną narė —Japoniją — už euroatlantinio regiono ribų. G20, kuris buvo suformuotas po 1997 metų Azijos finansų krizės ir parodė savo vertę per 2008 metų pasaulinę finansų krizę, pasirodė esąs per daug nesuderinamas politiniu požiūriu ir pagal savo galimybes patikimai išspręsti tarptautines problemas. Tuo tarpu JT saugumo taryba buvo pažeista "agresyvaus autoritarizmo atgimimo Kinijoje ir Rusijoje".

Tai labai drąsi diagnozė, kurią galima sumažinti iki šios tezės: "Viskas pražuvo ir niekas neveikia!"

Atitinkamai, siūlomi du sprendimai: vienas — Trampo, kitas — Džonsono. Džonsonas pirmasis sugalvojo naujos struktūros idėją. Gegužės mėnesį jis pasiūlė sukurti dešimties didžiausių demokratijų aljansą, sudarytą iš G7 šalių bei Australijos, Indijos ir Pietų Korėjos, pavadintą D10, kad būtų galima koordinuoti telekomunikacijų politiką ir plėtrą.

Alternatyva Kinijos rinkos lyderei "Huawei", kurios dominavimas 5G technologijoje sukėlė plataus masto susirūpinimą dėl saugumo. Netrukus po to, kai Trampas atšaukė G7 susitikimą birželio mėnesį ir pasiūlė G11 formatą rudenį vyksiančiame viršūnių susitikime. Įveikusi Džonsono pasiūlymą, naujoji Trampo grupė apims tas pačias šalis kaip D10, bet čia taip pat numatoma įtraukti ir Rusiją.

Rusijos ir Kinijos vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

Užsienio reikalų ekspertai nerekomenduoja kviesti Rusijos į šį klubą ir jie renkasi "D10 variantą", tai yra, Džonsono schemą, tačiau tai nėra svarbiausias dalykas. Šios rekomendacijos motyvacija kelia didelį susidomėjimą, ir ji slypi tame, kad net jei Rusiją bus galima kažkaip įtikinti dalyvauti kovoje prieš Kiniją, Trampo schema vis tiek atrodys labai prastai ir ilgainiui taps beviltiška dėl to, kad pirmiausia turi būti pastatyta antikiniška darbotvarkė, tačiau iš Džonsono schemos tariamai galima išgauti tam tikrą pozityvią kryptį, tai yra, tam tikrą vienijančią idėją, kuri leis sukurti ne "sąjungą prieš Kiniją", bet tam tikrą "aljansą visų labui".

Teigiama darbotvarkė, be abejo, apima tuščių šūkių rinkinį — "Demokratija", "Laisvė" ir "Žmogaus teisės".

Ypač smagu, kad tokios pozityvios darbotvarkės atsiradimas yra priešpastatomas dabartinei užsienio politikai Vašingtone: "JAV gali priešintis Kinijos vadovaujamam Azijos infrastruktūros investicijų bankui, "Belt and Road" iniciatyvai ir Rusijos tiesiamam dujotiekiui "Nord Stream-2"i, tačiau bus sunku įtikinti kitas šalis padaryti tą patį, nebent jos sugalvos įtikinamų alternatyvų. Vašingtonas negali ką nors įveikti niekuo nepasinaudodamas."

Šio požiūrio problema yra ta, kad mažai tikėtina, kad "Demokratija" ir "Laisvė" su užrašu "Pagaminta JAV" pakeis Rusijos dujas Vokietijai arba Kinijos investicijas Italijai. Čia galėtų dirbti amerikiečių pinigai, tačiau Vašingtonui tokių santykių nereikia nepriklausomai nuo konkretaus būsimojo prezidento vardo: tiek Baidenui, tiek Trampui reikia kolonijų, tačiau mažai tikėtina, kad pavyks grąžinti Europos Sąjungą į šią poziciją, ir nesvarbu, D10 ar G11 formatu, o apie Rusiją neverta net kalbėti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
šaltasis karas, Kinija
Dar šia tema
Supainiojo NATO su prekyba. Kodėl Rusija nenori grįžti į G7
Politologas: G7 negali išspręsti problemų su kitomis šalimis be Rusijos
JAV įvedė sankcijas Kinijai
Šiaulių aviacijos bazė, archyvinė nuotrauka

Trampo rokiruotė: Pentagono įsitvirtinimas Lietuvoje gresia lietuvių gyvybėms

(atnaujinta 12:23 2020.08.05)
Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė apie 24 milijonų eurų, kuriuos JAV skyrė buvusios sovietinės oro bazės Šiauliuose modernizavimui, panaudojimą. Tokiu būdu Pentagonas tapo savotišku didžiausio karinio objekto Baltijos šalių teritorijoje akcininku

24 milijonai eurų yra nemaža suma vienam NATO karinės infrastruktūros objektui. Kaip praneša vietinė žiniasklaida su nuoroda į Lietuvos gynybos ministeriją, už šiuos pinigus Šiaulių priemiestyje esančioje Zoknių oro bazėje buvo pastatyti "įrengti transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai".

"Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016 – 2020 metais iš JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Pilnai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais", — skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Taigi aerodromas, kuriame yra NATO naikintuvai, vykdantis oro policijos misiją Baltijos šalių oro erdvėje, virsta strateginiu Šiaurės Atlanto aljanso objektu. Matyt, aerodromas netrukus galės nuolat priiminėti sunkius JAV oro pajėgų bombonešius, gebančius nešti branduolinius ginklus. Ir tai yra Kaliningrado srities ir Baltarusijos pasienyje.

Nesunku padaryti prielaidą, kad Lietuvos oro bazė jau buvo įtraukta į Rusijos strateginių ir operacinių-taktinių raketų kompiuterius kaip "pirmojo sunaikinimo" taikinį. Taigi hipotetinio Vakarų ir Rytų susidūrimo atveju pirmosios raketos kris į Lietuvos, o ne į Amerikos žemę. Viskas pagal Pentagono strategiją — galimą trečiojo pasaulinio karo teatrą perkelti toliau nuo savo sienų. O geriausia — į Europos teritoriją, kur vyko pirmieji du pasauliniai karai.

Tačiau Lietuvos politinis elitas kažkodėl kelia isteriją dėl galimos avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje, o ne dėl rusų raketų sprogimų Šiaulių pakraštyje. Tokiu būdu Lietuvos valdžia atitraukia gyventojų dėmesį nuo didesnio pavojaus, kurį kelia Zoknių oro bazė.

Skiriant pinigus Lietuvos karinės bazės modernizavimui, JAV siekia grynai merkantilinių tikslų. Išprovokavęs politinį skandalą su Vokietija dėl dujotiekio "Nord Stream-2", Donaldas Trampas davė sau valią ir žengė dar vieną žingsnį link NATO rytinių sienų. Lenkija jau išdidžiai paskelbė, kad yra pasirengusi priimti iki tūkstančio amerikiečių kareivių iš 12 tūkstančių, kuriuos Trampas pažadėjo išvesti iš Vokietijos. Artėjantį rudenį Lietuva ruošiasi organizuoti šiltą eilinio amerikiečių reindžerių bataliono priėmimą.

O Pentagonas trina rankas ir ruošiasi įsitvirtinti Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Ir tai nepaisant to, kad amerikiečiai oficialiai neturės savo bazių Baltijos regione. JAV karių išlaikymo išlaidos kris ant Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurios jau entuziastingai skiria gynybos reikmėms du ar daugiau procentų BVP, mokesčių mokėtojų pečių.

Tai tokią rokiruotę atliko Donaldas Trampas. Užsispyrusiems vokiečiams, jis jau parodė, kad amerikiečių karių apsaugos nuo išorinių grėsmių paslaugas gaus tik tie, kurie pasirengę už tai mokėti. O jei ne tiesiogiai — pinigais, tada galima atsiskaityti savo suverenitetu arba savo infrastruktūros objektų "akcijomis".

Pažymėtina, kad JAV vyriausybė realias lėšas Europoje investuoja tik į karinius objektus, o ne į taikią ES valstybių ekonomiką. Be to dar ir įžūliai reikalauja iš NATO narių pirkti tik amerikietiškus, o ne europietiškus ginklus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
aviacijos bazė, Lietuva, JAV, NATO
Dar šia tema
Pinigai ir ginklai Maidanui — Lietuvos užsienio politikos kvintesencija
Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo
Aktorius Michailas Jefremovas

Po eismo įvykio Jefremovo kraujyje rasta marihuanos ir kokaino pėdsakų

(atnaujinta 16:50 2020.08.05)
Be to, šiandieniniame posėdyje vienas iš kelių policijos pareigūnų papasakojo, kad aktorius avarijos metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Aktoriaus Michailo Jefremovo kraujyje po avarijos buvo rasta kokaino ir marihuanos pėdsakų, rašoma baudžiamosios bylos medžiagoje, kurią paskelbė prokurorė.

Kaip pranešė RIA Novosti korespondentas iš Maskvos Presnenskij teismo salės, tyrimai dėl narkotikų Jefremovui buvo atlikti iškart po eismo įvykio.

"Remiantis tyrimų rezultatais, Jefremovo kraujyje rasta narkotikų — kokaino ir marihuanos — pėdsakų", — teigė prokurorė, nepatikslinusi koncentracijos.

Taip pat aktoriaus automobilyje, kuriuo jis sukėlė avariją Maskvos centre, buvo rasta "mikroskopinių" hašišo pėdsakų.

Kaip pranešė RIA Novosti korespondentas, dėl to gali būti įrodytas faktas, kad Jefremovas automobilyje vartojo narkotikus, nors byloje dėl narkotikų platinimo jis yra liudytojas.

"Jefremovo automobilyje buvo rasta mikroskopinių tetrahidrokanabinolio, kurio yra hašišo ir hašišo aliejaus [ir kitų narkotikų rūšių, gaunamų iš kanapių] sudėtyje, pėdsakų", — sakė prokurorė.

Nepaisant to, ekspertizės duomenimis, tokių žymių ant aktoriaus marškinėlių ir Jefremovo krepšyje nebuvo rasta.

Anksčiau apie tai RIA Novosti informavo šaltinis iš teisėsaugos institucijos, tačiau ši informacija dar nėra oficialiai patvirtinta.

Michailas Jefremovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Блинов

Tuo tarpu šaltinis pareiškė, kad buvo rasta "liekanų pėdsakų", narkotikus jis "anksčiau vartojo, tačiau greičiausiai tai neatsispindės šiame eismo įvykyje".

Be to, šiandieniniame posėdyje vienas iš kelių policijos pareigūnų papasakojo, kad menininkas avarijos metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Anot jo, atlikus medicininę apžiūrą Jefremovui, buvo nustatyta 1,23 prom.

Pats aktorius kol kas nekomentuoja informacijos apie alkoholį ir narkotikus, tačiau teigė su kaltinimu nesutinkantis. Pasak jo, jis "nieko neprisimena".

Birželio pradžioje Michailas Jefremovas, vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", kirto dvigubą ištisinę liniją Smolensko aikštėje, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į furgoną "Lada". Vairuotojas, vienos iš internetinių parduotuvių kurjeris Sergejus Zacharovas buvo hospitalizuotas į ligoninę dėl galvos traumos. Ryte vyras mirė. Dabar jam yra skirtas namų areštas, jam gresia nuo penkerių iki 12 metų kalėjimo.

Tegai:
vairavimas išgėrus, Rusija, eismo įvykis, narkotikai, Michailas Jefremovas