Vladimiras Žirinovskis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos cenzūra prieš Žirinovskį

105
(atnaujinta 14:30 2019.04.10)
Eilinį "kryžiaus žygį" prieš Rusijos televiziją inicijavo Lietuvos politinės moralės sargybiniai

Televizijos kanalo "Rossija 24" transliacija Lietuvos teritorijoje vėl gali būti uždrausta. Nusikaltėlis yra Rusijos liberalų demokratinės partijos (LDPR) lyderis Vladimiras Žirinovskis, kuris Rusijos televizijoje grasina "sunaikinti Vakarus" branduoliniu ginklu. Ukrainos ir Vakarų televizijos kanalų raginimai "sunaikinti Rusiją" Lietuvoje nelaikomi neapykantos kurstymu.

Ir vėl "Rusijos grėsmė"

Lietuvos radijo ir televizijos komisija nusprendė priminti gyventojams, kad ji veikia. Juk ne veltui duoną valgo valstybės saugumo sargyba. Ypač tokiu itin svarbiu momentu šaliai, kai artėja Lietuvos prezidento rinkimai.

Žūtbūt reikia išvalyti Lietuvos informacinę erdvę nuo "aršaus Žirinovskio". Neduok Dieve, ką nors "užbliaus" kanalo "Rossija 24" eteryje apie Lietuvos reikalus ar prezidentę Dalią Grybauskaitę. Paklausęs Rusijos politikų kalbų, Lietuvos rinkėjas gali pasimesti ir pažymėti biuletenį ne taip, kaip reikia.

LRTK nariai kiekvieną dieną atidžiai stebi laidą "Vakaras su Vladimiru Solovjovu". Patys nenorom kelia jos reitingą Europoje. O pažiūrėti yra ką. Vladimiras Žirinovskis dalyvauja beveik visose programose. Kai kurie net juokauja, kad į laidos pavadinimą turėtų būti įterptas ir šio ryškaus politiko vardas.

Baisūs Žirinovskio žodžiai

O įsikarščiavęs Žirinovskis rėžia Vakarams nepatogius teiginius. Stebėtina, kad priežastį, dėl kurios inicijuotas procesas, LRTK atkapstė praeitų metų lapkričio mėnesį transliuotoje laidoje. Matyt, LRTK kruopščiai konspektuoja visas laidas. Tą vakarą Vladimiras Volfovičius tėškė frazę, neva reikia "sunaikinti Vakarus branduoliniu ginklu".

"Laidos transliacijos metu nustatyta pažeidimų, kai buvo skleidžiama neleistina informacija, kurstanti nesantaiką. Laukiame, kol kanalo atstovai pateiks paaiškinimus, o vėliau bus priimtas sprendimas", — Lietuvos žiniasklaida citavo LRTK vadovo Manto Martišiaus žodžius.

Žinoma, neleistina tuoj pat nutaikyti branduolines bombas į taikius ir beginklius Vakarus. Matyt, taip samprotauja Lietuvos radijo ir televizijos cenzoriai. O kas gi su jais ginčytųsi.

"Muškit prakeiktus kacapus!"

Štai tik kai kurių Vakarų politikų raginimais bombarduoti Rusijos miestus Lietuvos žiniasklaida nepaprastai džiaugiasi. Ypač jei jie sklinda iš artimiausios Lietuvos draugės — Ukrainos — radikalių politikų lūpų.

Prisiminkime frazę: "Jau metas imti ginklą į rankas ir mušti prakeiktus kacapus... Pats laikas šaudyti į juos atominiais ginklais?" Šios frazės autorė — kandidatė į prezidentus, buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko. O juk būtent ją pati Dalia Grybauskaitė lankė kalėjime.

Ar Tymošenko tai sakė ar ne? Lietuvos radijo ir televizijos komisija šio klausimo nekelia. O kam? "Mušti prakeiktus kacapus!" — vadinasi, naikinti antžmogius, o liesti taikius, bejėgius vakariečius — ką jūs, jokiu būdu! Juk tai auksinis civilizacijos fondas.

Ir tam, kad šis fondas būtų apsaugotas nuo supuvusios Rusijos propagandos įtakos per radiją ir televiziją, jų televizijos ir radijo transliacijos turi būti "uždraustos ir nukenksmintos". Atjungsime televizijos kanalo "Rossija 24" transliaciją kabeliniuose tinkluose — ir prasidės klestėjimo era Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

105
Tegai:
Rusijos televizija
Dar šia tema
Lietuvoje du Rusijos kanalai apkaltinti įstatymo pažeidimu dėl "partizanų"
Laboratorijoje, archyvinė nuotrauka

Kiek pavojinga vakcina: JAV reikalauja atsakymo, Europa skaičiuoja pelną

(atnaujinta 18:36 2020.09.29)
Vakcinos "AstraZeneca", kurią kartu sukūrė to paties pavadinimo Didžiosios Britanijos ir Švedijos farmacijos įmonė ir Oksfordo universitetas, problemos pažengė į priekį

JAV ne tik neatnaujino prieš porą savaičių įšaldytų bandymų, bet ir pagrindinė Amerikos žiniasklaida vis dažniau užduoda klausimus apie vaisto saugumą. Garsiausiai pasireiškė televizijos kanalas "CNN".

Kaip žinote, klinikiniai "AstraZeneca" tyrimai buvo sustabdyti du kartus — liepos ir rugsėjo mėnesiais: porai savanorių pasireiškė neįprasti neurologinės kilmės simptomai. Nustatyta, kad abu atvejai nesusiję su žmonėms skirta vakcina, o bandymai daugumoje šalių, įskaitant JK, pratęsti.

Tačiau Amerikos mokslininkai ir JAV sveikatos priežiūros specialistai pasirodė esą labai atkaklūs ir pranešimuose apie šalutinį poveikį nustatė rimtų neatitikimų.

"AstraZeneca" liepos mėnesio incidentą paaiškino anksčiau nediagnozuotu išsėtinės sklerozės atveju. Tačiau Oksfordo universiteto svetainėje jis apibūdinamas kaip "nepaaiškinami neurologiniai simptomai".

Antroje — rugsėjo mėnesio — istorijoje bendrovė viešai pareiškė, kad moteris savanorė susirgo "nepaaiškinama liga". Tačiau vidaus dokumentuose šis atvejis atrodo kaip skersinis mielitas (reta neurologinė liga).

Todėl amerikiečiai dabar užduoda visiškai logiškus klausimus apie šio neatitikimo priežastis. "AstraZeneca" jau sulaukė rimtų skundų dėl vakcinos poveikio skaidrumo, o dabar iškilusi diskusija tik dar labiau pakerta vaisto patikimumą ir jo saugumą.

Be to, tema apie sveikatos problemų, su kuriomis susiduria testuotojai, pobūdį išskiriama atskirai. Kaip apie tai tiesiogiai pasakė vienas iš amerikiečių profesorių-imunologų, "šokiruoja" tai, kad abi ligos yra neurologinio pobūdžio.

Galbūt "AstraZeneca" tiesiog nepasisekė ir tai tikrai nelemtas sutapimas, kuris neturi nieko bendro su kuriama vakcina. Tačiau sveikas protas reikalauja bent jau išsiaiškinti šį momentą, ir verta pagirti atsakingas Amerikos tarnybas, kurios "ne slėpė galvas smėlyje", bet užšaldė bandymus.

Čia stebina kolegų iš Europos pozicija — jie nusprendė nepastebėti visų šių keistenybių ir leido tęsti bandymus.
Tačiau ES valdžios ramybė tokios slidžios kampanijos, kuri gali virsti didžiulėmis bėdomis (jei vakcina tikrai nesaugi), klausimu turi paprastą paaiškinimą.

Neseniai naujienų agentūra "Reuters", remdamasi ES pareigūnu, pranešė, kad "AstraZeneca" gavo dalinį imunitetą kaip dalį susitarimo dėl vakcinos su Europos Sąjunga.

Susitarimas buvo pasirašytas dar rugpjūtį, tačiau kai kurios subtilios jo detalės paskelbtos tik dabar.


Esmė ta, kad farmacijos įmonė tieks vaistą ES santykinai maža kaina, tačiau mainais už tai nebus finansiškai atsakinga (viršijant tam tikrą ribą) už šalutinį jo vartojimo poveikį. Tiksli sandorio apimtis neatskleidžiama, tačiau yra žinoma, kad Europa mokės "AstraZeneca" 2,5 euro už dozę.

Prancūzijos farmacijos gamintojas "Sanofi", kuriantis savo vaistą kartu su koncernu "GlaxoSmithKline", jį pardavė Europai už dešimt eurų — ir imunitetas jam nebuvo suteiktas.

Žodžiu, abi įmonės jau gavo negrąžinamų išankstinių mokėjimų iš ES. "AstraZeneca" šios įmokos sudarė 336 milijonus eurų už 400 milijonų dozių, o "Sanofi" — 324 milijonus eurų už 300 milijonų dozių.

Taigi, jei būsimos masinės vakcinacijos metu staiga paaiškės, kad vaistas "AstraZeneca" daugeliu atvejų daro žalą žmogaus sveikatai, tai įmonei nesukels jokių mirtinų pasekmių. Nacionalinės vyriausybės, tiksliau — atitinkamų šalių mokesčių mokėtojai, mokės kompensacijas aukoms.

Įspūdinga ir tai, kad Europos valdžia renkasi iš dviejų vakcinų, kurių kūrimo procesas yra toks skirtingas. Akivaizdu, kad tai suteikia daug galimybių socialinėms ir politinėms manipuliacijoms. Bus įdomu sužinoti, kurios ES valstybės gaus kokius vaistus, taip pat, kaip jos bus platinamos pačiose šalyse, atsižvelgiant į šalių gerovę ir socialinę jų gyventojų padėtį.

Vakcina nuo COVID-19
© Sputnik / РФПИ и Центр имени Гамалеи

Kyla įtarimų, kad išrinktiesiems europiečiams, kurių sveikatai neturi pakenkti abejotinas vaistas, visada bus po ranka "Sanofi", už kurį Prancūzijos kompanija turės pati laiduoti, o tai reiškia, kad kur kas labiau pasitikima jo saugumu ir veiksmingumu.

Atsižvelgiant į tai, Rusijos realybė atrodo beveik egzotiška, kur daugelis žinomų ir aukšto rango piliečių tapo savo šalies vakcinos testų dalyviais. O pasaulio žiniasklaida netgi tvirtino, kad Rusijos elito atstovai buvo paskiepyti vaistu, kuris neperėjo daugelį mėnesių trunkančių klinikinių tyrimų.

Kaip tai suderinama su jų pačių atakomis prieš "Sputnik-V", atsižvelgiant į galimą jo nesaugumą, galima tik spėlioti.

Tikriausiai Vakarams Rusijos atžvilgiu tiesiog lemta visada nesąmoningai vadovautis principu "kam ką skauda".

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik /
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
COVID-19, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Военный конфликт в Карабахе

Situacijos Karabache paaštrėjimas kaip bandymas įtraukti Rusiją į karą Kaukaze

(atnaujinta 16:38 2020.09.29)
Ginkluotos konfrontacijos paaštrėjimas Kalnų Karabache, ilgalaikiai kariniai ir politiniai prieštaravimai tarp Baku ir Jerevano šiandien trečiųjų šalių išnaudojami kaip blogų kėslų įrankiai

Susidaro įspūdis, kad kažkas bando įtraukti Rusiją į didžiulį karą Kaukaze — nukreipti jos jėgas ir išteklius iš Baltarusijos, Sirijos, "Nord Stream-2" ir kitų geopolitinės konfrontacijos taškų. Tiesioginiai konflikto dalyviai — Baku ir Jerevanas — sąmoningai ar nevalingai "pakišinėja" Maskvą, griauna NVS ir KSSO saugumo sistemą. Kyla ir geopolitinės rizikos, susijusios su daugelio Vakarų šalių, turinčių savanaudiškų interesų Kaukaze, išorine "jėgos projekcija".

Kalnų Karabacho problema karinėmis priemonėmis neišsispręs. Abi konflikto pusės — Azerbaidžanas ir Armėnija (ginančios nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos, kuri nėra derybų šalis, interesus) ir ESBO Minsko grupė, kuriai vadovauja trys pirmininkai — Rusija, JAV ir Prancūzija, — sutinka su šiuo susitarimo postulatu. Derybų procesas vyksta lėtai ir sunkiai, tačiau nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių rugsėjo 27 dieną buvo pereita prie aktyvių karo veiksmų naudojant sunkiąją artileriją, tankus, raketų sistemas ir puolamuosius lėktuvus.

Военный конфликт в Карабахе
Минобороны Азербайджана
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Kilusi Armėnijos ir Azerbaidžano karinių žinybų "konkurencija" sunaikintų priešo tankų vaizdo įrašų skelbimo srityje, nerimą kelianti abiejų pusių nuostolių statistika Rusijoje kelia nuoširdžią užuojautą armėnų ir azerbaidžaniečių tautoms. Objektyviai vertinant, karo veiksmai nenaudingi nė vienai iš konflikto šalių, o tolesnio eskalavimo atveju pasekmės gali būti pačios netikėčiausios: užsienio taikdarių įvedimas (saugumo zonų formavimas) arba, neigiamiausių įvykių raidos atveju, didelio masto karas Pietų Kaukaze, dalyvaujant KSSO šalims (pirmiausia Rusijai ) ir NATO (užsimenama apie Turkiją).

Военный конфликт в Карабахе
Sputnik
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Leiskite priminti, kad regione, kuriame gyvena ir Azerbaidžano, ir Armėnijos gyventojai, konfliktas prasidėjo 1988 metų vasario mėnesį, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie atsiskyrimą nuo Azerbaidžano TSR. Pirmajame etape taikdarių vaidmenį atliko TSRS Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenė, kuriai trejus metus pavyko sulaikyti aktyvią ginkluotą konfrontaciją. Žlugus Tarybų Sąjungai ir nelikus vidaus kariuomenės, kova įsiplieskė su nauja jėga, o 1994 metais Azerbaidžanas prarado kontrolę didžiojoje Kalnų Karabacho dalyje ir septyniuose gretimuose regionuose. Derybos dėl taikaus konflikto sprendimo ESBO Minsko grupėje vyksta nuo 1992 metų, ginkluota konfrontacija periodiškai eskaluojama.

Nauja koordinačių sistema

Gana prieštaringa informacija gaunama iš Kalnų Karabacho karinių operacijų teatro. Azerbaidžanas ir Armėnija kaltina vienas kitą eskalacijos pradžia ir neva reaguoja tik į ginkluotas provokacijas. Atsižvelgiant į tai, pirmadienį Azerbaidžane buvo paskelbta dalinė mobilizacija, prezidentas Ilhamas Alijevas įvedė karo padėtį daugelyje respublikos miestų ir regionų. Armėnijoje dieną anksčiau buvo paskelbta bendra mobilizacija ir karo padėtis.

Военный конфликт в Карабахе
© Sputnik / Министерство обороны Армении
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Anot Azerbaidžano valdžios institucijų, rugsėjo 27 dieną armėnų kariai paliko septynis vadinamosios "saugumo juostos" kaimus (sovietmečiu ši Azerbaidžano TSR teritorija nebuvo Kalnų Karabacho autonominio regiono dalis, o 1990-ųjų pradžioje pateko į Armėnijos pajėgų kontrolę). Rugsėjo 28-osios rytą nepripažinto Kalnų Karabacho prezidentas Araikas Arutiunianas pažymėjo: "Mes praradome savo pozicijas, prarasime dar daugiau, bet taip pat ir atkovosime pozicijas". Pozicinės kovos tęsiasi. Visiško vienos iš šalių pranašumo nėra.

Военный конфликт в Карабахе
Sputnik
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Baku ir Jerevanas yra vienodai pasirengę "atkurti istorinį teisingumą" naudodami didelio galingumo daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir "Iskander" raketas, smogiamuosius lėktuvus ir bepiločius orlaivius. Kiekviena karo veiksmų diena žada naujas aukas ir sunaikinimą. Šioje situacijoje nebesvarbu, kas rugsėjo 27-ąją pradėjo ugnį sunkiąja artilerija ir tankais, kurie karo lauke pademonstruotų pranašumą operatyvumo srityje. Šiandien pagrindinis dalykas yra sustabdyti eskalavimą prie Kalnų Karabacho sienos, grįžti prie derybų stalo, išgelbėti žmonių gyvybes. Mes neturėtume pamiršti apie sąjunginius įsipareigojimus.

Jei Baku ir Jerevanas laiko save Maskvos sąjungininkais, jie turi atsižvelgti į Rusijos poziciją, suvokti esamos tarpusavio santykių ir regioninio saugumo sistemos sunaikinimo pasekmes. Net atsižvelgiant į sudėtingiausius ginkluotos konfrontacijos šalių prieštaravimus, svarius argumentus ir priežastis, Rusijai karo Kaukaze nereikia. Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Kalnų Karabacho konflikto šalis "nedelsiant nutraukti ugnį".

Tikiu, kad sveikas protas nugalės, ir padėtis regione nedegraduos iki didelio masto karinio eskalavimo, dalyvaujant koalicijos grupėms. Be to, tarptautinė reakcija į Karabacho paūmėjimą paprastai yra konstruktyvi. Europos Sąjungos šalys, JAV, Iranas reiškia susirūpinimą ir siūlo tarpininkavimo paslaugas. Tik Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas palaiko galios scenarijaus kūrimą, bet daugiausia žodžiais. Net karingoji Ankara turi ką prarasti pavojingame žaidime Pietų Kaukaze. Ataka prieš Armėniją neišvengiamai sukels KSSO atsakymą, tai yra, karą su Rusija (ir tai nėra Kipras su Graikija). Tai kas gi yra pagrindinis karštų įvykių iniciatorius ir naudos gavėjas?

Stulbinamas įžvalgumas

Gerai numatydamos įvykius ir oficialią Vašingtono reakciją į juos, JAV diplomatinės atstovybės Azerbaidžane ir Armėnijoje penktadienį, rugsėjo 25 dieną, perspėjo savo piliečius apie aštrėjančią padėtį. JAV ambasada Armėnijoje nepatarė lankytis Kalnų Karabacho regionuose, esančiuose į šiaurę nuo Diližano nacionalinio parko, iki Gruzijos sienos Tavušo regione. Tą pačią dieną JAV ambasada Azerbaidžane paragino savo piliečius neišvykti už Apšerono pusiasalio ribų "dėl įtampos aštrėjimo Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje". Galbūt tai nėra paprastas sutapimas, o kompleksinio karinio ir politinio derinio padarinys.

Военный конфликт в Карабахе
Sputnik
Karinis konfliktas Kalnų Karabache.

Jungtinių Valstijų noras dominuoti Rusijos sienose ekonominėje ir karinėje srityse visiškai atitinka planuojamus vidutinio intensyvumo ginkluotus konfliktus Kaukaze ir kituose regionuose. Jie negaili NVS šalių gyventojų, todėl bus garantuota, kad Rusijos ištekliai bus nukreipti karinei grėsmei pašalinti. Tai yra, Maskva turės mažiau jėgų ir išteklių konkuruoti su Vašingtonu kitose pasaulio vietose. Paūmėjęs Kalnų Karabacho konfliktas aiškiai kelia problemų Rusijai ir visiškai atitinka nacionalinius JAV interesus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
karas, Rusija, Azerbaidžanas
Svetlana Tichanovskaja

Baltarusijos URM Tichanovskają pavadino "nauja Lietuvos įžymybe"

(atnaujinta 22:04 2020.09.29)
Pasak ministerijos atstovo, Makrono kontaktai "su keistais subjektais" neturės jokios praktinės prasmės

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija buvusią kandidatę į prezidentus Svetlaną Tiсhanovskają pavadino "nauja įžymybe", praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Antradienį užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas pakomentavo Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono susitikimą su Tichanovskaja per politiko vizitą Vilniuje.

"Prancūzijos prezidento Makrono vizito į Lietuvos sostinę darbotvarkė ypač nestebina. Iš esmės kyla stiprus jausmas, kad Lietuvoje atsirado nauja įžymybė, kurią visiems reikia aplankyti", — sakė Baltarusijos ministerijos atstovas.

Anot Glazo, nereikia pasiduoti iliuzijoms, nes kai kurie "skuboti kontaktai su keistais subjektais" neturi ir neturės jokios praktinės prasmės.

"Diplomatijoje yra pakankamai visų pripažintų civilizuotų instrumentų, kuriuos pasitelkus galima vesti dialogą ir ginti interesus. Šie instrumentai yra daug efektyvesni nei bandymai spausti ir primesti savo valią kaimynui", — pridūrė Glazas.

Jis pabrėžė, kad Baltarusijos užsienio politika visada buvo grindžiama tarptautine teise ir kitais suprantamais principais — valstybės interesais ir konkrečių žmonių, verslo, prekybos, saugumo, infrastruktūros ir kt. interesais.

Kaip anksčiau sakė Tichanovskaja, susitikimo su Makronu metu ji priminė, kad Baltarusijos žmonės pasisako už naujų rinkimų organizavimą šiais metais, o ESBO yra geriausia platforma deryboms dėl naujo balsavimo.

Pats Makronas anksčiau įvykius Baltarusijoje pavadino "valdžios krize" ir paragino dabartinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką atsistatydinti. Atsakydamas į tai, Baltarusijos lyderis savo kolegą pavadino nesubrendusiu politiku ir patarė atkreipti dėmesį į Prancūzijos vidaus reikalus.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Nuo pat Baltarusijos protestų pradžios Vilnius kišosi į kaimyninės valstybės reikalus.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, tame tarpe ir Lukašenkai.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Emanuelis Makronas
Dar šia tema
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel