Kandidatai į Lietuvos prezidentus, archyvinė nuotruka

Estijos prezidentė vyksta į Rusiją. Ar pajudės Lietuvos ledai?

141
(atnaujinta 11:27 2019.04.15)
Kandidatai į Lietuvos prezidento postą buvo priversti komentuoti Estijos vadovės sprendimą susitikti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Ką reiškia jų komentarai?

Akivaizdu, kad planuojamas Estijos prezidentės vizitas į Maskvą daug kam tapo dideliu netikėtumu — ypač Baltijos valstybėse, kurių vienybė Rytų fronte tokiu būdu sudužo į šipulius. Todėl nenuostabu, kad prezidentinių debatų Lietuvoje metu ši tema tapo viena iš pagrindinių, ir manytina, kad kandidatų nuomonė šiuo klausimu rodo, kokia gali būti Vilniaus politika Rusijos atžvilgiu po rinkimų.

Vertybės ir pragmatizmas

Pagrindiniai pretendentai į prezidento postą Lietuvoje — Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis.

Turint omenyje tai, kad Šimonytė yra oficiali konservatorių kandidatė, galima buvo prognozuoti, kad ji neigiamai įvertins Kersti Kaljulaid iniciatyvą. Taip ir atsitiko.

"Nežinau, ar galime, nepažeisdami savo vertybių, savo įsitikinimų, galvoti, kad kartais tas taisykles, tas vertybes galime paminti, jeigu kažkam labai to reikia, siekiant kažkokių tikslų, savo interesų. Tikrai nelabai matyčiau, apie ką dabar galėtume kalbėtis", — pažymėjo Šimonytė.

Paprastai tariant, ji tęstų Rusijos atžvilgiu dabartinę politiką, kuri vadinama vertybine, bet iš tiesų yra net ne proamerikietiška, o tiesiog amerikietiška ir dažnai prasilenkia su ekonominiais šalies interesais.

Iš Nausėdos, kuris, kaip daug kas sako, yra neoficialus konservatorių kandidatas, reikėjo tikėtis panašaus komentaro. Tačiau jis paragino neskubėti su išvadomis dėl Estijos vadovės ketinimų susitikti su Putinu. Tai, kas įvyko Ukrainoje, anot jo, negali būti toleruojama, bet langai ekonominiams ir kultūriniams ryšiams su Rusija turi būti atviri. "Manau, kad ryšiai su Rusijos žmonėmis turėtų būti dabar mūsų didžiausias prioritetas, nes su šiais žmonėmis mums reikės gyventi ir tada, kai dabartinių Kremliaus vadovų kadencija bus pasibaigusi", — apibendrino Nausėda.

Regis, labiau subalansuotas požiūris, nei Šimonytės. Tačiau kultūrinių ir socialinių santykių akcentavimas — tai iš esmės kalbos apie nieką: kai viskas yra blogai, ir nėra už ko užsikabinti, belieka kalbėti apie kultūrą.

Na, o jei rimtai, ekonominio bendradarbiavimo su Rusija plėtrai reikėtų nors kažkokio politinio "atšilimo", ir imtis iniciatyvos turėtų būtent Lietuva (kaip tai padarė Estija). Ar konservatorių užnugaris leis Nausėdai tai padaryti? Vargu.

Ir apskritai jo atsakymas nuskambėjo kaip štampas, kuris naudojamas tada, kai norima išvengti konkrečių teiginių ir aštresnių kampų, kas, atrodo, yra jo rinkiminės strategijos pagrindas. Panašiai Nausėda išsisukinėjo, kalbėdamas apie seksualines mažumas ir šeimos institutą.

Tuo tarpu Skvernelis pastaruoju atveju aiškiai pasakė, kad nepritaria vienos lyties asmenų santuokų įteisinimui. Ryžtingiau jis kalbėjo ir apie santykius su Rusija Estijos prezidentės sprendimo kontekste.

"Šiandien Estijos prezidentės vizitas, net neabejoju, yra susisietas su tuo, kad atstovaujama Estijos valstybės ir Estijos tautos interesams. Net neabejoju, kad iškilus tokiai būtinybei, padaryčiau tą patį, (...) aš gerbiu tos valstybės poziciją ir drąsą kalbėtis su labai agresyviu priešininku, bet kuris yra kaimyninė valstybė", — pabrėžė Skvernelis.

Žinant tai, kad konservatoriai vadina "valstiečius" antisistemine politine jėga, iš pastarųjų kandidato, galbūt, ir galima laukti kažkokių dialogo su Maskva korekcijų.

Permainų vėjas?

Jeigu jau Estijos (kuri kaip ir Lietuva asocijuojasi su stipria antirusiška pozicija ir priklausomybe nuo Vašingtono) vadovė ryžosi susitikimui su Putinu, pasaulyje kažkas, turbūt, iš tiesų keičiasi. Pirmiausia — transatlantiniuose santykiuose.

Lietuvos karininkai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Galbūt, net ištikimiausi JAV bendražygiai pradeda jausti, kad Amerikos laikas Europoje artėja link pabaigos, o išeina amerikiečiai, kaip rodo praktika (pavyzdžiui Egipte), nesirūpindami vakarykščių ilgamečių sąjungininkų likimu. Atitinkamai, reikia pradėti ruošti saugos pagalvę, nes Rusija niekur nedings, o neapibrėžtos ateities Europa arba bandys su ja susitarti, arba mes savo periferiją likimo valiai.

Ar aktualūs tokie argumentai Lietuvai? Gyvenančiai praeitimi Šimonytei (konservatoriams), matyt, ne. Ekonomistas Nausėda asmeniškai, galbūt, ir norėtų pagerinti santykius su Rusija, bet, greičiausiai, ne tam jis buvo pasirinktas tų pačių konservatorių kaip atsarginis variantas. O štai Skvernelio atveju bent jau yra vilties, kad kažkas pasikeis.

Manytina, kad, kai premjeras pirmą kartą prabilo apie būtinybę normalizuoti dialogą su didele kaimyne, nes ją, nepaisant įvairių nesutarimų, palaiko visi, jis buvo nuoširdus. Kadangi neadekvati "sistema" į tokią idėją, kaip ir reikėjo tikėtis, sureagavo labai kritiškai, kandidatas į prezidentus Skvernelis buvo priverstas sugriežtinti toną "agresyvaus Kremliaus" atžvilgiu.

Tačiau, kaip rodo jo pasisakymai debatų metu, pirmoji mintis dar gyva, ir sugrįžimą prie jos gali paskatinti du faktoriai — vidinis ir tarptautinis.

Jeigu Skvernelis laimės prezidento rinkimus, visa valdžia atsidurs "valstiečių" rankose, ir antirusiškai opozicijai (konservatoriams) bus žymiai sunkiau priversti jų atstovą Daukanto aikštėje (jau nekalbant apie Ramūną Karbauskį, kuris, atrodo, irgi nedemonizuoja Rusijos) susilaikyti nuo kontakto su Maskva.

Žinoma, ilgą laiką lemiamu veiksniu Lietuvos užsienio politikoje buvo JAV žodis. Tačiau, kaip rodo aštrėjantys ES (Vokietijos) santykiai su Amerika ir Estijos drąsa, laikai, atrodo, keičiasi, ir išorinės kontrolės faktorius silpnėja, kas praplečia galimybių langą.

Apibendrinant, galima teigti, kad radikalių permainų Lietuvos santykiuose su Rusija po prezidento rinkimų tikėtis neverta dėl pernelyg stiprios antirusiškos inercijos Lietuvos politikoje (ypač jeigu laimės Šimonytė ar Nausėda — tai yra, konservatoriai). Tačiau Skvernelio pergalės atveju yra šiokių tokių šansų, kad santykiai gali pagerėti, nes tam susiklostys palankios vidinės ir toliau tendencingai klostosi palankios tarptautinės aplinkybės.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

141
Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija, Estija, kandidatai į prezidentus
Dar šia tema
Iki paskutinio kraujo lašo: kaip kandidatai polemizuoja Facebook
JAV kariškiai, archyvinė nuotrauka

Pradėti karą Irake ir prarasti Ameriką: kaip tai atsitiko

(atnaujinta 15:24 2020.08.13)
Baigėsi devintojo dešimtmečio iliuzijos, kad dabar pasaulyje yra vienintelė supervalstybė, valdanti šį pasaulį

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Dabartinę JAV nacionalinę katastrofą visų pirma sukėlė (arba išprovokavo) nesėkminga avantiūra Irake: dabar tai akivaizdu. Ir knyga, ką tik išleista Amerikoje, yra gera ne tik todėl, kad joje išsamiai analizuojama, kaip ir kas priėmė sprendimus pradėti intervenciją Irake 2003 metų kovo mėnesį. Ji taip pat provokuoja diskusiją šia tema, kad esmė yra ne tik tuometinės valdančiosios komandos — Džordžo Bušo ir kitų — neadekvatumas. Yra gilesnių priežasčių, tokių kaip "o iš kur atsiranda neadekvatumas?", rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Kalbama apie Roberto Dreiperio kūrinį "Pradėti karą. Kaip Bušo administracija pastūmėjo Ameriką į Iraką" (To Start a War, by Robert Draper). Autorius palaikė draugiškus santykius su Bušo šeima — iki to momento, kai pradėjo rašyti šią knygą: čia buvęs prezidentas atsisakė su juo kalbėtiы. Kiti neatsisakė. Dreiperis rinko interviu su šimtais to meto valdininkų, todėl tekstas ne visada skaitomas, bet labai naudingas.

Pažvelkime į šio klausimo kainą savo laikmečio žmogaus — ir nebūtinai amerikiečio — akimis. Prie ko Irako karas atvedė Ameriką ir pasaulį?

Akivaizdžiausia: baigėsi devintojo dešimtmečio iliuzijos, kad dabar pasaulyje yra vienintelė supervalstybė, valdanti šį pasaulį. Nes supervalstybė visiems parodė, kad gali laimėti karą su akivaizdžiai silpnu priešininku (ne taip, kaip Indokinijoje praėjusio amžiaus 60–70 dešimtmečiuose), tačiau tokia pergalė naikina ir nugalėtoją.

Be to, paaiškėjo, kad tiek artimiausi sąjungininkai (Vokietija ir Prancūzija), tiek ir tuomet geranoriški partneriai (Rusija) tokioje situacijoje gali turėti savo požiūrį ir prireikus ignoruoti Ameriką.

Paaiškėjo, kad okupavusi šalį (tai yra Iraką), Amerika, turėdama visas savo finansines ir kitas galias, nesugebėjo padaryti šios šalies laiminga ir klestinčia. Tai reiškia, kad JAV (ir Vakarų) politinė sistema ir vertybių sistema netinka eksportui, o tai lemia dešimčių dešimčių valstybių visame pasaulyje mintis ir veiksmus. Tai yra, paaiškėjo, kad be Amerikos tai ne tik įmanoma, bet ir reikia padaryti.

Ir dar nėra labai ištirtas klausimas apie dabartinį Amerikos visuomenės, visos valdžios sistemos suskaidymą ir ideologinį žlugimą, jau nekalbant apie finansus — ir ar ši katastrofa būtų nutikusi šalyje, jei ne avantiūra Irake. Bet kokiu atveju Irakas čia padarė reikšmingą indėlį.

Dreiperio knyga pirmiausia parodo mums, regis, visiškai atsitiktinį siužetą: Amerikos intelekto degradaciją. Pasirodo, kad 90-ųjų pabaigoje CŽV turėjo problemų su Bilo Klintono administracija, iki galimybės padalyti agentūrą į keletą dalių. Bet tada 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvyko teroristinis išpuolis, o tuometinis departamento vadovas Džordžas Tenetas tikėjosi, kad bus įmanoma atgaivinti įtaką.

Beje, CŽV nesėkmės 90-aisiais turėjo savo, ir labai skirtingas priežastis, tačiau tada susiklostė juokinga situacija — būtent Artimuosiuose Rytuose (kaip paaiškėjo remiantis visos Irako istorijos rezultatais) pritrūko sumanių ir pajėgių specialistų. Tada Tenetas turėjo įrodyti, kad tai yra neįtikėtina — kad Irako lyderis Sadamas Huseinas sudaręs slaptą aljansą su "Al-Qaeda" *, kuris surengė rugsėjo 11 dienos teroristinį išpuolį, ir kad jis rengia masinio naikinimo ginklus prieš JAV.

Ir kaip tokiais atvejais elgiasi blogas žvalgyba? Ji kuria klastotes ir prašo jomis patikėti. Beje, palyginti su 2003 metais, situacija beveik nepasikeitė, apgailėtina "Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus" istorija taip pat buvo paremta atvirai nenaudinga medžiaga. Apskritai išmintinga žvalgyba sutaupo valstybei daug pinigų, kvaila sukuria milžiniškų problemų.

Tačiau vieno skyriaus nesėkmė — tik proceso dalis. Irako katastrofos nebūtų, jei Džordžas Bušas asmeniškai ir žmonės, kuriuos jis paskyrė į svarbiausias pareigas, nereikalautų iš CŽV tos labai melagingos informacijos. Taip, Tenetas savo biurą pavertė agentūra, "parduodančia visuomenei" idėją, kad Sadamas kelia grėsmę JAV. Bet jį tiesiogine prasme privertė visi pagrindiniai to laikmečio veikėjai — gynybos sekretoriaus pavaduotojas Paulius Wolfowitzas ir jo viršininkas Donaldas Rumsfeldas, viceprezidentas Dickas Cheney ir, svarbiausia, pats prezidentas.

Kodėl jie tai padarė? Nes jie buvo globalizmo, tai yra nevaržomos Amerikos lyderystės visame pasaulyje, ideologai. Net savo ankstesnėse pozicijose, devintojo dešimtmečio pabaigoje, jie pasiekė, kad Kongresas priimtų "Irako išvadavimo aktą", sukūrė komisijas, kurios iš tikrųjų kaltino CŽV nepastebėjus "Irako (ir tuo pačiu Irano ir Šiaurės Korėjos) grėsmės". 

Na, kai teroristai smogė į Niujorką, šalyje kilo nekontroliuojama isterija, kuria visi šie žmonės paprasčiausiai negalėjo nepasinaudoti.

Kalbant apie Bušą, jam, pasak knygos autoriaus, Sadamas nebuvo tik pabaisa, bet ir toks, kad palikti jį valdžioje buvo neįsivaizduojama. Ir kiti neteisingi užsienio lyderiai — taip pat: pagaliau atėjo valanda Amerikai parodyti, kad dabar ji yra vienintelė supervalstybė.

Rezultatas: Anot Dreiperio, administracijoje nebuvo nė vienos diskusijos, ar pradėti karą Irake. Pokalbiai buvo tik apie tai, kada ir kaip.
O kokia situacija, kai valdžioje yra žmonės, turintys paruoštas idėjas, o jų pavaldiniai privalo tik parinkti tuos — ir tik tuos — faktus, kurie atitinka šias iš anksto numatytas idėjas? (Beje, tas pats vyksta ir šiandien Jungtinėse Valstijose, bet daugiausia Kinijos atžvilgiu; vakar tas pats buvo prieš Rusiją.)

Taigi, kai idėjos išdėstomos iš anksto, o faktai turi jas atitikti, tai vadinama valstybės valdančiosios klasės nekompetencija ir degradavimu. Taip pat ir visos jos išsilavinusios klasės degradacija. Ir jei prezidentus, ministrus pirmininkus ar karalius galima kažkaip pakeisti, tai visą tautą — sudėtingiau.

Ši idėja mirga reakcijose į Draperio knygą: "Mūsų visuomenė yra be intelekto", "mokyklos, kurios apsimeta dėstančios istoriją, sociologiją, kultūrą", dažniausiai tik renka pinigus ir suteikia švietimo iliuziją ...

Apie švietimo pablogėjimą JAV ir jos giminingose ​​šalyse nuoširdžiai pradėta diskutuoti devintajame dešimtmetyje, iš kur, kaip matome, auga Irako ir  kitų problemų šaknys. Ir šios kalbos baigsis negreitai.

* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.

Tegai:
karas, Irakas, JAV
Dar šia tema
Iranas išpuolį prieš bazes Irake pavadino "antausiu JAV"
Linkevičius nubrėžė ES veikimo gaires malšinant įtampą Irake
Irano apšaudytoje bazėje Irake tarnavę Lietuvos kariai perdislokuoti į Kuveitą
Ledo klasės SGD tanklaivis, archyvinė nuotrauka

Streso testai su atsarga: kaip Rusija ruošiasi visapusiškam išėjimui į SGD rinką

(atnaujinta 13:21 2020.08.12)
Nauja Rusijai suskystintų gamtinių dujų gamybos ir prekybos rinka toli gražu nėra paprasta, joje yra daug sudedamųjų, mūsų pramonė mokosi susidoroti su kiekviena iš jų internete. Dar kartą įvertinkime, ko dar trūksta, o kas iš šio sąrašo jau yra

Mažos apimties skystinimas — viskas tvarkoj

Mažos apimties skystinimas — technologinės linijos, kurių pajėgumas iki 100 tūkst. tonų SGD per metus. Čia viskas tvarkoj: savos technologijos, visiška įrangos gamybos lokalizacija, eksportas į Kiniją, eksploatuojančios gamyklos Pskovo ir Kaliningrado srityse, vykdome nemažai projektų.

Nėra prasmės pačiam gaminti SGD eksportui šiuo metodu, tai labiau tinka išspręsti mūsų pačių problemas praplėčiant Rusijos teritoriją išdujinimui. Vienintelė išimtis yra suskystintų gamtinių dujų, pagamintų naudojant šią technologiją, eksportas iš "Kriogaz" gamyklos Pskovo srityje į Estiją, tačiau tai iš tikrųjų yra visiškai unikalus aplinkybių derinys.

"Gazprom" pastangų dėka Rusijos dujofikacija 2019 metų pabaigoje viršijo 71 procentą, o nedidelės apimties SGD jėgainės gali padėti paspartinti šį procesą. Tačiau svarbu atsiminti, kad čia nuolat kyla dilema: kartais gali būti brangu nutiesti dujotiekius į mažai apgyvendintas teritorijas. Tačiau tam, kad SGD visada būtų galima pristatyti laiku, reikalingi keliai — automobilių keliai ar geležinkeliai, atsižvelgiant į visas gautas sąmatas.

Todėl mažo tonų tūrio SGD nėra savotiškas "stebuklingas eliksyras", norint pilnai gazifikuoti visus mūsų miestus ir miestelius, reikia integruoto požiūrio. Bet pati technologinių linijų gamyba turi eksporto potencialą, jau atsirado pirmoji pristatymų patirtis, yra pagrindo manyti, kad tęsis toliau.

Du vidutinio tūrio Rusijos projektai

Vidutinio tūrio suskystinimas — technologinės linijos, kurių pajėgumas iki vieno milijono tonų SGD per metus. Pirmasis projektas jau buvo įgyvendintas "Gazprom Bank" ir "Novatek" pastangomis — "Kriogaz-Vysock" gamykla Leningrado srityje, kurioje naudojama prancūzų kompanijos "Air Liquide" technologija, kuri sutiko su "Gazprom Bank" reikalavimu visiškai perduoti visas licencijas ir patentus.

"Kriogaz-Vysock" įrangos lokalizacijos laipsnis yra apie 70 procentų, pirmajam projektui tai yra labai didelis skaičius. Antroji mažo tūrio linija turi būti pradėta eksploatuoti 2020 metų pabaigoje kaip "Jamal" suskystintų gamtinių dujų dalis. Tai visiškai Rusijos technologija, vadinama "Arkties kaskadu".

"Novatek", kaip privati ​​įmonė, turi visas teises neatskleisti viso informacijos kiekio, tačiau viename iš savo interviu "Novatek" vadovas Leonidas Michelsonas teigė, kad "Arkties kaskadas" gali tapti didelės talpos, tam reikalinga vietinė didelės talpos dujų turbina.

Vidutinio tūrio skystinimas jau turi akivaizdų eksporto komponentą: "KryiogazVysock" gaminius mažieji SGD vežėjai tiekia į Klaipėdą, Lietuvą ir kelis Vokietijos uostus. Tanklaiviai nėra rusų kilmės, o "Novatek", kaip šio projekto operatorė, ramiai naudojasi užsakomaisiais laivais. Teoriškai prie šio projekto gali būti prijungtas "Maršalas Vasilevskis", plūduriuojantis pakartotinio dujinimo įrenginys, priklausantis "Gazprom", tačiau šio laivo talpa yra per didelė kuklioms gamyklos Vysocke galimybėms.

"Rosatom" ir Rusijos SGD projektas

Dvi Rusijoje veikiančios didelio masto suskystintų gamtinių dujų gamyklos naudoja anglų-olandų "Shell" (Sachaline) ir amerikiečių "Air Product" (Jamal) technologijas. Tuo tarpu, parduodant "Jamal-SGD", lokalizavimas jai skirtų įrengimų gamyboje viršijo 50 procentų, o "Novatek" įsitikinusi, kad statant "Arctic SPG-2" šis procentas bus dar didesnis.

Didelės apimties SGD gamyba Rusijoje jau yra eksporto projektas, ir jei Rusija į šį sektorių pateko rimtai ir ilgam laikui, tada reikia per trumpą laiką įsisavinti visus kitus šio verslo komponentus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2020 metų rugpjūčio 4 dieną Rusijos "Glavgosekspertiza" pateikė teigiamą nuomonę dėl kriogeninio stendo komplekso, skirto vidutinio ir didelio masto SGD gamybos technologijoms išbandyti, statybos projekto.

Stendą statys, kaip įprasta, "Rosatom" — branduolinės valstybės korporacija dalyvauja daugelyje aukštųjų technologijų projektų, SGD projektas nėra išimtis. Bandymų stendas jam yra nepaprastai svarbus, nes būtina, kad kuo įmanoma naujesnę įrangą būtų galima išbandyti veikiant kuo arčiau gamybos sąlygų.

Yra tik du skaičiai: gamtinių dujų suskystinimo temperatūra yra minus 162 laipsniai Celsijaus, o temperatūra, kurią galima gauti bandymų stende, yra minus 196 laipsniai, su tokia gera marža. Bet geriau išbandyti įrangą ypač atšiauriomis sąlygomis, nei atsikratyti rimtų avarijų rizikos statomose gamyklose.

Be to, "Rosatom" jau įvaldė kriogeninių siurblių — tokių, kurie naudojami SGD siurbti iš gamyklinių rezervuarų į SGD tanklaivių rezervuarus — gamybą. Ir tai jau yra reikšmingas indėlis į išdujinimo terminalų — SGD tiekimo taškų pristatymo galutiniams vartotojams — technologijos plėtrą.

Leiskite jums priminti, kad tik 41 pasaulio šalis perka SGD savo poreikiams, o tai yra viena reikšmingiausių kainų mažėjimo priežasčių, kurią šiais metais patiria pasaulio SGD rinka — pasiūla žymiai viršijo paklausą. Tuo pačiu metu paklausa negali augti dėl tokios technologinės problemos — yra šalių, kurioms reikalingas šis energijos šaltinis, tačiau jos nesugeba to priimti.

Stendą, kurį statys "Rosatom", leis patikrinti visą kitą terminalų priėmimo įrangą, todėl galime užfiksuoti, kad Rusija artimiausiu metu potencialiai galės žengti pirmuosius žingsnius šios technologijos įsisavinimo srityje.

Suskystintų gamtinių dujų membraninės laikymo sistemos — riba pasiekta

Ankstesniuose šios serijos straipsniuose mes jau išsiaiškinome, kad Rusija yra pajėgi pagaminti daug to, ko reikia ledo klasės SGD tanklaivių statybai, nuo laivų plieno iki AZIPOD vairo kolonėlių. Pastarųjų gamybai bendra "Rosneft" ir "General Electric" įmonė 2019 metų pabaigoje pastatė "Safir" gamyklą Bolšoj Kamen mieste, tačiau reikiamo dydžio laivų plieno pristatymo į šį miestą iš Rusijos gamyklų logistikos klausimas dar nėra išspręstas.

2019 metų rugsėjį laivų statybos komplekso "Zvezda" projektą prižiūrintis "Rosneft" vadovas Igoris Sečinas paskelbė apie metalurgijos gamyklos statybų Tolimuosiuose Rytuose projekto sukūrimą kaip naujai sukurto pramoninio klasterio dalį, tačiau kol kas jokių atvirų informacijos šaltinių šiuo klausimu nepasirodė.

Tačiau turime labai rimtų teigiamų naujienų, atkeliavusių iš "Zvezda" 2020 metų liepos mėnesį — Prancūzijos įmonė "Gastransport & Traiding" suteikė laivų statybos komplekso licenciją kaip vienintelę membraninių SGD laikymo sistemų tanklaiviams gamintoją Rusijoje. Siekdami įrodyti savo kvalifikaciją, gamyklos specialistai griežtai laiku ir laikydamiesi visų technologinių standartų pagamino SGD tanko prototipą.

Šis įvykis yra dar reikšmingesnis, nes ta pati technologija taip pat naudojama suskystintų gamtinių dujų saugojimui gamyklinėse cisternose, taip pat SGD laikymo sistemoms laivuose, kurie SGD naudoja kaip variklio kurą, ta pati technologija bus naudojama rezervuaruose "Novatek" planuojamose perkrovimo bazėse Murmanske ir Bičevinskaja įlankoje Kamčiatkoje.

Ir net jei Rusijos pramonė įsisavins pakartotinio dujinimo terminalų statybos technologiją, SGD saugyklų technologija taip pat bus paklausi — juk ne visos šalys turi galimybę pastatyti požemines dujų saugyklas, jos turės pasirūpinti didelių sausumoje esančių SGD saugyklų sukūrimu.

Pačiai "Zvezda" licencijos gavimas tapo vienu svarbiausių momentų — laivų statybos kompleksas įrodė, kad gali statyti tanklaivius, kurie tampa dujų gabentojais tik sukūrus kriogeninius tankus (laivų cisternas). Ši naujiena nebuvo pakankamai aprėpta naujienų agentūrų, nors ji to tikrai nusipelnė, todėl Sputnik Lietuva tiesiog neturi pasirinkimo — teks imtis šio darbo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, SGD
Dar šia tema
Įvardyta šalis, iš kurios Lietuva per šešis mėnesius gavo daugiausia SGD
Atidarytos orlaidės technologija: Rusija turi slaptų išteklių SGD rinkoje
Trečias tanklaivis per mėnesį: Lietuva gauna didelę SGD siuntą iš Norvegijos
Gėlių laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 14-osios šventės

(atnaujinta 19:41 2020.08.13)
Šią dieną katalikai mini Šv. Maksimilijonas Kolbę, vardadienius šią dieną švenčia Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta

Rugpjūčio 14 yra 226-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 227-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 139 dienos.

Šią dieną katalikai mini Šv. Maksimilijonas Kolbę

Šventasis (1894–1941) gimė Zdunska Voloje netoli Lodzės, Lenkijoje. 1910 metais tapo pranciškonu, studijavo Romoje. 1918 metais įšventintas kunigu. Iš Aušvico koncentracijos stovyklos pabėgus vienam kaliniui buvo pasmerkti keli nekalti žmonės. Vienas iš jų buvo gausios šeimos tėvas. Maksimilijonas pasisiūlė į jo vietą ir 1941 metų rugpjūčio 14 dieną mirė kankinio mirtimi. Popiežius Jonas Paulius II 1982 metais jį paskelbė šventuoju.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1385 metais Krėvos pilyje po pusę metų trukusių derybų Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila su Lenkijos bajorais sudarė Krėvos sutartį. Šia sutartimi Jogaila įsipareigojo vesti vienuolikmetę mirusio Lenkijos karaliaus Liudviko dukterį Jadvygą, paleisti į nelaisvę paimtus krikščionis, krikštytis, pakrikštyti Lietuvos gyventojus ir prijungti Lietuvą prie Lenkijos karūnos. Šis žingsnis davė pradžią Jogailaičių dinastijai, kurios įtaka po pusantro amžiaus taip išaugo, kad daugiau nei trečdalis Europos buvo valdoma lietuviškosios dinastijos palikuonių. XVI a. pr. Jogailaičių teritorijos išsitęsė tarp Juodosios, Baltijos ir Adrijos jūrų (dinastijai priklausė LDK, Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos sostai).

2004 metais savo namuose Krokuvoje mirė 93 metų lietuvių kilmės lenkų poetas, prozininkas, Nobelio premijos laureatas Česlavas Milošas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1867 metais pasirodė pirmasis Karlo Markso "Kapitalo" tomas.

1911 metais viename iš Kijevo teatrų mirtinai sužeistas Rusijos vyriausybės vadovas Petras Stolypinas. Jis mirė po keturių dienų.

1927 metais Prancūzijos Nicos mieste tragiškai žuvo legendinė JAV baleto šokėja Izadora Dunkan. Ją pasmaugė į atviro automobilio ratą įsisukęs šalikas, kurį ji ryšėjo ant kaklo.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta.

Tegai:
šventės, šventė