Mikrofonai, archyvinė nuotrauka

Kas palankesnis Kremliui: kandidatai į prezidentus aptarė užsienio politiką

150
(atnaujinta 15:55 2019.04.17)
Nuobodybė. Taip pirmuosius visų devynių kandidatų į šalies prezidentus debatus televizijoje įvertino žiūrovai ir politikos ekspertai. Neapsieita be etikečių klijavimo ir detektyvo elementų

Tik keli kandidatai: Valentinas Mazuronis, Mindaugas Puidokas, Valdemaras Tomaševskis ir Vytenis Povilas Andriukaitis — pabandė švelniau kalbėti apie santykius su Rusija. Šie kandidatai jokių radikalių sprendimų nepasiūlė, tik vos vos bandė švelninti retoriką dėl Rusijos. Ir to pakako.

Lietuvos karininkai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius savo Facebook'e pretendentus į prezidentus nedelsdamas surūšiavo. Žinoma, pagal savo politinius įsitikinimus.

Marius Laurinavičius: "Manęs dažnai klausia, kas yra Rusijos kandidatas Lietuvos prezidento rinkimuose. Kas iš kandidatų tikrai toks yra, žinoma, neturiu jokių galimybių nustatyti. Bet pagal vakarykščių debatų metu dėstytas mintis analitiškai sudėliojau Rusijai priimtiniausių kandidatų reitingą".

Ponui Laurinavičiui kilo abejonių ir dėl premjero Sauliaus Skvernelio: "Jeigu vertinsime, ką S.Skvernelis kalbėjo ir darė anksčiau, visiškai akivaizdžiai turėčiau jį priskirti prie kandidatų, kuriuos Kremlius galėtų paremti. Žodžiu, dėl Skvernelio šiuo požiūriu - sumaištis. O tai reikštų, kad būtent Rusijai nepriimtinos yra vos dviejų kandidatų į Lietuvos prezidentus (I. Šimonytės ir G. Nausėdos) pozicijos..."

Kremliaus favoritai
© Photo :
Kremliaus favoritai

Televizijos žiūrovams nereikėjo būti labai akyliems, kad pamatytų, jog pretendentas į prezidentus Saulius Skvernelis debatams buvo geriausiai pasiruošęs. Ar paruoštas?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorių Tomą Janeliūną taip pat nustebino prezidento posto siekiantis premjeras S. Skvernelis, kurio pasisakymai buvo patys konkrečiausi ir kokybiškiausi. Politologui sukėlė įtarimų kandidato į debatus atsinešti lapai, iš kurių didžiąją dalį atsakymų į klausimus jis tiesiog perskaitė. "Tas kalbėjimo stilius, neužtikrintumas savo kalba ir nuolatinis žiūrėjimas į užrašus sudarė skeptišką požiūrį, ar S. Skvernelis iš tikrųjų žino ir supranta, ką kalba", — vertino T. Janeliūnas.

Tiesioginių TV debatų vedėjui Edmundui Jakilaičiui teko aiškintis ir teisintis.

Edmundas Jakilaitis: "Dabar trumpai paaiškinu apie "Skvernelis žinojo klausimus". Skvernelis dažniausiai skaitė užrašus, kuriuos rašė studijoje kitiems kandidatams kalbant. Jis visą laiką rašė. Skverneliui iš kraštų stovėjo Puteikis ir Šimonytė, todėl matė geriausiai. Kiek aš mačiau, jis neatsinešė jokių paruoštukų, turėjo tik užrašų knygelę. Jokių klausimų, jokių užuominų, bent žodžiu daugiu nei nurodyta tv programoje, niekas negavo, negaus ir niekaip negalėjo susiveikti. Nė vienas kandidatas ar jo atstovas klausimų ir neprašė. Tai tiek".

Edmundas Jakilaitis paruoscaron; tuko Saulius Skvernelis tikrai neturėjo
© Photo :
Edmundas Jakilaitis: paruoštuko Saulius Skvernelis tikrai neturėjo

Gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje sujaudino visus, tame tarpe ir pretendentus į prezidentus. Jautriausiai Facebook'e savo jausmais ir mintimis pasidalino Gitanas Nausėda.

Gitanas Nausėda: "Man, kaip tikinčiam ir pasitikinčiam Vakarų kultūros galia žmogui, veriasi simbolinė šio įvykio prasmė... tarsi dabartinio Europos namų stovio metafora. Išorė graži, bet vidus juodas. Gerovės lyg apstu, bet žmonių moralė nyksta, o mus vis stelbia buko vartojimo, prisitaikėliškumo, menkavertiškumo, pagaliau, politikų melo chaosas. Kai namuose subujoja blogis, nedarna, netrukus įsiplieskia vaidai. Žiūrėk, ir namai suliepsnoja".

Gitanas Nausėda kai namuose subujoja blogis - žiūrėk ir namai suliepsnoja
© Photo :
Gitanas Nausėda: kai namuose subujoja blogis - žiūrėk, ir namai suliepsnoja

Nepaisant nelaimės Paryžiuje, Lietuvoje įsibėgėja prezidentinė rinkimų kampanija. Kandidatai keliauja po Lietuvą, susitinka su rėmėjais ir rinkėjais.

Štai Ingrida Šimonytė lankėsi Kaune, "Volfas Engelman" alaus darykloje, kur verdant alų grojamas džiazas. Malonu, kai toks darbas tampa džiaugsmo šaltiniu.

Alus gerti sveika
© Photo :
Alų gerti sveika

Tačiau neišvengiamai artėja antri tiesioginiai TV debatai. Debatų tema — krašto apsauga, gynyba, Lietuvos nacionalinis saugumas. Gal jie nebus tokie nuobodūs, kaip Lietuvos užsienio politika. Nors ir čia viskas aišku, priešas žinomas. Tad viskam reikia būti pasiruošus. Valentinas Mazuronis jau pasiruošęs. Ir debatams, ir gynybai.

Visada pasiruoscaron;ęs gynybai
© Photo :
Visada pasiruošęs gynybai

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

150
Tegai:
debatai, prezidento rinkimai, Kremlius
Dar šia tema
Kandidatų į prezidento postą debatai: pirmasis kalisumas — santykiai su Rusija
Debatai tiesiogiai: kuris labiau įtikino?
JAV ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Vašingtonas nusprendė tikrųjų nubausti Europą

Nepaisant visų sunkumų tarp Trampo administracijos ir Amerikos IT gigantų, tokių kaip Facebook, Google ir Amazon, Trampas pasirengęs paaukoti transatlantinio solidarumo ir geros valios tarp JAV ir ES likučius, kad apsaugotų korporacijų pajamas

Senas, daugelį metų trunkantis konfliktas dabar perėjo į atvirus, skaudžius finansinius smūgius, siekiančius milijardus dolerių — Europos Sąjunga nori "prispausti" amerikiečių korporacijas, kurios dešimtmečiais dirbo ES nemokėdamos mokesčių, o JAV ketina nubausti Europos Sąjungą už bandymą įgyti minimalų fiskalinį suverenitetą.

Verta pagirti Donaldo Trampo komandą — jų kerštas pasirodė esąs labai tikslus, turint omenyje, kad jiems pavyko nustatyti konkretų Europos proveržio į laisvę iniciatorių ir idėjos, kad Amerikos IT verslas dirba "JAV Europos kolonijose" ir privalo mokėti mokesčius, autorių, o po šio identifikavimo buvo imtasi atsakomųjų Amerikos priemonių.

Prancūzijos prezidentas ir didelis mėgėjas pakalbėti apie Europos kaip pasaulio galios centro atkūrimą Emanuelis Makronas buvo Europos mokesčių Google, Facebook ir Amazon įvedimo autorius ir įkvėpėjas, todėl bendrovių, patekusių po Baltųjų rūmų "karštąja ranka", sąrašas buvo sudarytas taip, kad būtų sukeltas maksimalus diskomfortas Eliziejaus rūmams.

CNBC Amerikos finansų kanalas praneša:

"Prancūzijos bendrovių [veikiančių liukso segmente — Sputnik] akcijų kritimas įvyko po to, kai JAV paskelbė, kad jos gali nustatyti aukštas kai kurių šios kategorijos produktų kainas.

Pagal naujus tarifus, kurie gali įsigalioti sausio pabaigoje, JAV prekybos atstovybė galės imti iki 100 % siekiančius mokesčius už tokių prekių importą iš Prancūzijos. Numatoma suma [importo, kuriam taikomi nauji tarifai — Sputnik] yra 2,4 milijardo dolerių. Prancūzijos akcijų kritimas pakenkė įmonėms, kurioms priklauso "Louis Vuitton", "Hennessy", "Hermes", Christian Dior, "Gucci", "Yves Saint Laurent" ir "Balenciaga".

"Šimtas procentų yra gana daug", — "The Wall Street Journal of America" sakė Bruno Pavlovsky, "Chanel House" prezidentas. "Tai nėra tarifas. Šimtas yra bauda", — pridūrė jis.

Verta paminėti, kad Amerikos pareigūnai siūlo savo įvykių versiją ir tvirtina, kad kaltas yra Makronas, kuris neva nori diskriminuoti tam tikras Amerikos bendroves ES. Šis kaltinimas kelia tam tikrą skeptiškumą net tradiciškai patriotiškos Amerikos žiniasklaidos priemonėms.

"JAV mano, kad Prancūzijos mokesčių struktūra yra nesąžiningai nukreipta į dideles JAV interneto bendroves, tokias kaip Facebook, Google ir Amazon. Nepaisant to, kitos šalys vis labiau ieško būdų, kaip gauti pajamų iš įmonių, kurios uždirba milijardus dolerių savo rinkose", — praneša leidinys "Politico".

Trampo atsakomųjų priemonių pasirinkimą greičiausiai lėmė tai, kad "Prancūzijos rinkinys" buvo laikomas savotiška patikimumo sala ir saugiu prieglobsčiu investuotojams, kurie tikėjo, kad Prancūzijos įmonės, dirbančios tik su pasiturinčiais vartotojais, yra idealiai apsaugotos nuo koronaviruso epidemijos padarinių ir nuo prekybos karų rizikos.

Juodame gilios ekonominės krizės, kurioje Prancūzija pasinėrė į kovą su epidemija, fone, prabangos kompanijos atrodė kaip šviesos spindulys ir vilties šaltinis, taip pat simbolis, kad šalis, negalinti konkuruoti su Vokietija ar Kinija tradicinėje pramonėje, turi tam tikrų konkurencinių pranašumų tarptautinėje arenoje. Sumenkinti šį simbolį, faktiškai atimant iš šių bendrovių prieigą prie Amerikos rinkos, yra gera idėja, jei tikslas yra išgąsdinti Prancūzijos prezidento administraciją ir paveikti Europos mokesčių politiką apskritai.

Prancūzai gali pasielgti principingai ir įvesti mokestį Amerikos įmonėms (bent jau nacionaliniu lygmeniu), tačiau ar, pavyzdžiui, Vokietijos pareigūnai norės palaikyti tokio tipo bendro Europos mokesčio įvedimą, rizikuodami "100 % tarifu", pvz., vokiškų automobilių eksportui.

Kita vertus, šiuo atveju mes nekalbame apie tik ekonominį konfliktą. Tai diskusija apie pačių Europos politikų statusą. Lemiamas veiksnys, nurodantis faktinę nuosavybės teisę į tam tikrą teritoriją, yra klausimas, kam vietiniai verslininkai moka mokesčius. Kas turi teisę įvesti ir surinkti šiuos mokesčius, turi galią tam tikroje teritorijoje. Istorijoje būta atvejų, kai tam tikri užsienio prekeiviai ar verslininkai gavo teisę į neapmokestinamą prekybą ar paslaugų teikimą tam tikroje šalyje, tačiau tai vyko tik tuo atveju, jei ji anksčiau buvo pralaimėjusi karą ar tiesiog pasirašė tam tikras pasenusias pasidavimo sąlygas, gresiant karinei jėgai.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Taigi, kai Amerikos įmonės tampa dominuojančiomis Prancūzijos internetinės reklamos ir internetinės komercijos rinkos dalyvėmis, jos gauna milijardus eurų iš Prancūzijos kompanijų (tuo pat metu turi galimybę sužlugdyti bet kurį Prancūzijos verslą, kai tiesiog neįmanoma efektyviai reklamuoti ar parduoti savo produktus internete). Be to, Prancūzijos biudžetas šioje situacijoje negali gauti nė cento, o tai reiškia, kad Prancūzija yra JAV kolonija arba bent jau neturi visiško ekonominio suvereniteto. Ir sprendimas įvesti kuklų trijų procentų mokestį yra ne tiek siekis papildyti biudžetą, kiek bandymas atkurti nepriklausomybę.

Svarbu tai, kad tiek Respublikonų, tiek Demokratų partija palaikė Trampo administracijos veiksmus, kad nubaustų Prancūziją — ir tai yra labai gera žinia Rusijai, ypač tuo atveju, jei Prancūzijos politikai staiga ims rodyti savo orumą.

Bent jau reaguodami į praeities grėsmes, Prancūzijos ir net Vokietijos valdžios atstovai parodė, kad yra pasirengę žengti toliau ir ginti savo teisę vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką.

Jei padėtis ir toliau vystysis pagal šį scenarijų, tada, nepaisant to, kas laimės JAV rudens rinkimus, santykiai Vašingtono–Paryžiaus ir Vašingtono–Berlyno linijose toliau blogės.

Bus juokinga, jei netolimoje ateityje amerikiečių vartotojas "Chanel" kvepalus ar "Hermes" rankinę galės įsigyti tik kontrabandos būdu, o europiečiams teks ieškoti alternatyvų Amerikos socialiniams tinklams. Ekonominės deglobalizacijos daigai skverbiasi į užmegztų tarptautinių ryšių tarpsnį.

Toms šalims, kurioms dabartinė globalizuotos ekonomikos sistema netinka, tai yra paskutinis ir rimtas šansas ištaisyti praeities klaidas ir užsitikrinti patogesnę padėtį deglobilizuotoje ateityje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, JAV, Donaldas Trampas
Andžejus Duda

Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje

(atnaujinta 15:28 2020.07.13)
Andžejaus Dudos pergalė per Lenkijos prezidento rinkimus gali patikti ne visiems Lietuvoje. Kai kurios politinės jėgos per spalį vyksiančius Seimo rinkimus turės pakoreguoti programos gaires, atsižvelgdamos į Varšuvą

Tuo metu, kai prieš lemiamą prezidento rinkimų turą Lenkijoje buvo tylos diena, kovotojai už LGBT lygybę ėjo pagrindiniu Lietuvos sostinės prospektu. Čia buvo galima įžvelgti tam tikros simbolikos. Juk Varšuvoje susirėmė dvi ideologijos — tos pačios lyties asmenų meilės priešininkai ir šalininkai. Kalbant apie kitus Lenkijos užsienio ir vidaus politikos klausimus, Andžejaus Dudos ir jo oponento Rafalo Tšaskovskio nuomonės nesiskyrė taip kardinaliai.

Gal todėl, sužavėti šeštadienio "vaivorykštės" procesijos, Vilniaus rinkimų apylinkėje daug daugiau lenkų balsavo už LGBT tolerantišką Varšuvos merą nei už dabartinį ir naujai išrinktą prezidentą. Už Tšaskovskį buvo atiduoti 352 balsai, o už Dudą — tik 129.

Tuo metu, kai Lenkija vėl balsavo už tradicines šeimos vertybes, Lietuvos sostinėje ne tik vyko eitynės, remiančios LGBT žmones, bet ir seksualinių mažumų aktyvistai kone ultimatumo forma reikalavo iš Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos išreikšti atvirą paramą jiems.

Taigi, LGBT vertybių tema artėjančiuose Seimo rinkimuose gali būti lemiamas veiksnys politinėje kovoje dėl valdžios ateinantiems ketveriems metams. Tik klausimas, kuri iš lyderiaujančių Lietuvos politinių partijų drįsta atvirai ginti tradicines šeimos vertybes. Kol kas tik viena nedidelė, bet valdančioji partija — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" savo programose pasisako už tradicinę šeimą.

Tie konservatoriai, kurių partijos pavadinime yra žodis "krikščionys" (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jau seniai atvirai remia liberalias vertybes. O jų partijos sąrašo "pirmas numeris" — buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė — nuo 2015 metų aktyviai remia partnerystės įstatymo projektą. Ji įsitikinusi, kad Lietuvai reikia įgyvendinti partnerystės įstatymo projektą, "kaip tai suprantama Vakaruose". Ji kalbėjo apie tai per praėjusių metų prezidento rinkimus, būdama kandidate į prezidentus nuo TS-LKD.

Tačiau pagrindiniai konservatorių varžovai artėjančiuose rinkimuose — valdančioji "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga", kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis, — dar turi atvirai pareikšti savo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Kaip žinote, pagrindiniai LVŽS rinkėjai yra provincijos gyventojai. Būtent jie lėmė "valstiečių" pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose.

Lietuvos, taip pat ir Lenkijos gilumoje šiandien jie tiesiog išlaiko patriarchalinę šeimos struktūrą. Būtent šis rinkėjas Lenkijoje pasitikėjo Andžejumi Duda. Gal todėl jis ir laimėjo.

Sprendžiant iš naujausių apklausų Lietuvoje, dvi pagrindinės opozicijos jėgos — konservatoriai ir "valstiečiai" — artėja prie Seimo rinkimų su vienodais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. LGBT vertybės gali būti lemiamos pergalėje. Priešingu atveju, mažai tikėtina, kad beveik visų politinių partijų programinės nuostatos smarkiai skirsis.

Akivaizdu, kad užsienio politikoje visos partijos kalbės apie konfrontaciją su "agresore" — Rusija. Kalbant apie Baltarusijos AE boikotą, jos taip pat bus vieningos ir stiprins valstybės gynybą dėl tarptautinio Šiaurės Atlanto aljanso kontingento Baltijos regione. Viskas, apie ką šiandien kalba Varšuva.

Per pastaruosius dvejus metus tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atkurti ne tik šilti, bet ir draugiški santykiai. Varšuvai šiandien ES nėra artimesnio rėmėjo nei Vilnius. Kitos dvi Baltijos šalys — Latvija ir Estija — nevienareikšmiškai palaiko Lenkijos valdžios iniciatyvas. Ir jei Rusijos konfrontacijoje yra visiška vienybė, tada dėl Europos vidaus problemų Ryga ir Talinas Varšuvai neteikia tokios vienareikšmiškos paramos, kokią teikia Vilnius.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Lenkijos valdžia, vadovaujama "Teisės ir teisingumo" (PiS) partijos ir prezidento Dudos, šiandien vykdo agresyvią politiką ne tik prieš Maskvą, bet ir prieš Vokietiją. Lenkija ir Vengrija yra pagrindinės problemų sukėlėjos ES. Lenkai ir vengrai siūlo naują Europos Sąjungos modelį, pagrįstą ne liberalizmu, o konservatizmu — be tos pačios lyties asmenų santuokų ir Briuselyje įsikūrusių Europos parazitų parazitų. Todėl Lietuvai čia yra daugybė povandeninių akmenų, ant kurių galima paslysti.

Taigi, spalį Lietuvos rinkėjų, kaip kad praėjusį savaitgalį buvo Lenkijoje, laukia sunkus pasirinkimas — patriarchija ar agresyvus neoliberalizmas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Andrzejus Duda
Dar šia tema
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" už Lenkiją palaikydama ryšius su JAV
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Международный праздник День огурца

Kokia šiandien diena: liepos 14-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.07.13)
Šią dieną Lietuvoje minima Agurkų diena. Natūralu, kad tokią šventę pasiūlė Kėdainiai, kurie kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno

Liepos 14 yra 195-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 196-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 170 dienų.

Liepos 14-ąją Kėdainių kraštas paskelbė Agurkų diena. Pirmą kartą pagerbti agurkų augintojus sumanyta dar 1997 metais. Agurkų šventė švenčiama liepos viduryje, nes tuo metu agurkai atpinga ir prasideda konservavimo ir šių daržovių ruošimo žiemai laikas.

Kėdainiai kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno. Kad čia auginami agurkai, minima jau XVII a., karaliaus Jono Sobieskio laikais (1674 metais). Agurkų auginimo verslas klestėjo carinės Rusijos laikais, tarpukario Lietuvoje bei sovietmečiu.

Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose lapkričio 14-ąją minima raugintų agurkų diena. Manoma, kad tarp 1800 ir 1900 metų į Ameriką atvykę žydai čia išpopuliarino raugintus agurkus.

Katalikai liepos 14-ąją mini Šv. Kamilį Lelietį (1550–1614), kunigą. Jis gimė Abrucuose. Jau nuo jaunystės tarnavo kariuomenėje, dalyvavo karuose su Turkija, vėliau dirbo ligoninėse. Buvo linkęs į pasaulietinį gyvenimą. Galiausiai atsivertė ir atsidavė nepagydomų ligonių slaugai ligoninėje, tarsi slaugytų patį Kristų. Šv. Pilypo Nėrio paskatintas tapo kunigu, Romoje padėjo pamatus Reguliarių kunigų kongregacijai ligoniams slaugyti.

Šią dieną savo vardadienį švenčia Eigilė, Liberata, Liberatas, Vydas.

Tegai:
šventės, šventė