Baltijos jūra, Palanga

Alyva į ugnį: kodėl Baltijos šalys vis susipyksta dėl ekonomikos

50
(atnaujinta 16:15 2019.04.17)
Aleksandr Lipovec
Per visą šiuolaikinės Lietuvos ir Latvijos istorijos laikotarpį besitęsiantys ginčai dėl bendros jūros sienos vėl iškėlė į paviršių abiejų valstybių problemas

Dideli naftos rezervai Baltijos jūros pakrantėje yra tik viena iš jų. Išmontuoti geležinkelio bėgiai, SGD terminalas ir naujoji atominė elektrinė, kuri nebuvo pastatyta, taip pat yra nutrauktos Baltijos kelio įsivaizduojamos vienybės grandys. Vienintelė grandis, jungianti tris Baltijos valstybes, yra "Rusijos grėsmė".

Alyva į ugnį

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuolat, kiekviena proga, ragina Baltijos valstybes susivienyti, užmiršdama, kad su artimiausia ES ir NATO kaimyne — Latvija — iki šiol neišspręsti pasienio ginčai. Tai susiję su jūros teritorija, kurioje, pasak geologų, yra susitelkę dideli naftos rezervai.

Ginčas dėl jūros sienos viso labo yra dar viena priežastis pakalbėti apie Baltijos šalių "draugystę", kurią sutvirtina tik "Rusijos grėsmė"... Jei ne efemeriški Maskvos grasinimai, ko gero, kiltų atviros peštynės tarp latvių ir lietuvių. Prisiminkime kad ir skandalą su išmontuotais bėgiais, kurį teko sureguliuoti Europos Komisijoje.

Prisimename viską

Klaipėdos SGD terminalas "Independence" taip pat prisidėjo prie Rygos ir Vilniaus ginčų. Šis projektas turėjo galimybę tapti "regioniniu" ir gauti finansinę paramą iš Europos Komisijos. Bet juoda katė vėl perbėgo tarp latvių ir lietuvių. Ryga atvirai pareiškė, kad lietuviai nesilaikė preliminarių susitarimų dėl bendro SGD terminalo statybos ir eksploatacijos.

Bandymas pastatyti naują Baltijos atominę elektrinę Lietuvos teritorijoje vietoj uždarytos Ignalinos AE buvo nesėkmingas. Pagal apskaičiavimus, pigios elektros energijos iš šios stoties būtų užtekę visoms trims Baltijos šalims. Tačiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybę nužudė politikų godumas. Projektas turėjo būti finansuojamas lygiomis dalimis, tačiau Lietuva pareikalavo beveik pusės būsimos atominės elektrinės akcijų. Estai ir latviai atsisakė dalyvauti šiame projekte.

Tu man ne brolis

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis buvo teisus sakydamas, kad latviai ir lietuviai ne broliai, o konkurentai.

Baltijos jūra
© Sputnik/ Андрей Богданов

"Iš šalies atrodo, kad latviai ir estai — mūsų broliai, bet taip nėra. Jei kalbame apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš didžiausių mūsų konkurentų ekonomikos srityje", — sakė Skvernelis.

Dėl šios teisingos frazės premjeras gavo pylos ne tik nuo Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės, bet ir iš savo tiesioginio pavaldinio — užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus.

"Reikia ypatingų sugebėjimų, kad ministras pirmininkas padarytų tokią gėdą tarptautiniame lygmenyje?!" — svaidėsi žaibais Dalia Grybauskaitė.

Kandidatas į prezidentus, vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis netgi turėjo viešai teisintis, kad neva buvo neteisingai suprastas. Kaip ir tai nėra visiškai suprantama.

"Mes esame draugai ir kaimynai su latviais, turime labai glaudžius ryšius, bendrą istoriją. Tačiau mes taip pat esame ir konkurentai: kalbant apie energetikos klausimus, jūrų uostus, pakrovimą, transportą. Su Latvija vis dar neišspręstas jūros sienos demarkacijos klausimas. O tai yra klausimai, kurie turėtų būti išspręsti aukščiausiu lygiu", — patikslino Skvernelis.

Arklys ar vežimas? Politika ar ekonomika?

Prezidento rinkimų išvakarėse, ministro pirmininko, kuris atstovauja valdančiajai koalicijai, ir prezidentės Dalios Grybauskaitės, kuri išreiškia opozicijos žodžius konservatorių asmenyje, atskleidžiama pagrindinė Lietuvos problema. Reikia apsispręsti, kas svarbiausia: politika ar ekonomika.

Versle, kaip žinote, negali būti draugystės. Ir tai normalu. Kiekvienas siekia naudos tik sau. Taip ir su jūros siena. Kas nori dalintis milijonais barelių naftos vardan kažkokios "draugystės su kaimynu"? Ir, kaip žinoma, visi ginčai su kaimynais visuomet prasideda "dėl ribų".

Sunku draugauti be Rusijos

Tačiau politikoje viskas kitaip. Mano priešo priešas yra mano draugas. Visos trys Baltijos šalys turi vieną bendrą priešą, ir jo vardas yra Rusija. Vilnius, Talinas ir Ryga visada bus vieningi šiuo klausimu. Ir jie yra pasirengę dėl šios draugystės nusiimti paskutines kelnes, kad iš JAV pasisamdytų kuo daugiau apsaugininkų. Tam negaila ir dviejų procentų BVP.

Ir atstokite su savo ekonomika, juk "rusai puola"!

P.S. Latvijos gydytojai skelbia pavojų. Kaimyninėje Lietuvoje sparčiai didėja susirgimų tymais skaičius. ULAC duomenys patvirtina, kad tymus į Lietuvą atveža draugi ukrainiečiai — sąjungininkai kovos prieš Rusiją fronte. Latvijos gydytojai rekomenduoja susilaikyti nuo kelionių pas kaimynus be vakcinacijos. O politikams laikas susimąstyti — gal atėjo laikas įvesti sanitarines zonas Lietuvos ir Latvijos pasienyje?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

50
Tegai:
istorija, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Latvijos URM: Baltijos šalys nustojo būti "tiltu" tarp Rusijos ir Vakarų
Baltijos šalys vėl prakalbo apie kompensaciją už "sovietinę okupaciją"
Ekspertas: pataikaudamos neonacizmui, Baltijos šalys atvilioja teroristus
Ekspertas: Baltijos šalys turi pasirinkti — ar permokėti, ar sėdėti be elektros