Ukrainos pasas, archyvinė nuotrauka

Draugiškas dempingas: Ukraina ruošiasi "pavergti" Lietuvą

472
(atnaujinta 15:59 2019.04.19)
Lietuvos vyriausybė parengė įstatymo projektą dėl kvotų nustatymo Lietuvoje ketinantiems dirbti užsieniečiams. Visų pirma, tai turės įtakos tūkstančiams ukrainiečių, kurie atvyksta į Lietuvą ir bando čia įsidarbinti. Įstatymo projektas jau pateiktas Seimui

Darbo jėgos importas į Lietuvą įsibėgėja. Vien praėjusiais metais Lietuvos įmonėse įsidarbino daugiau nei 52 tūkst. užsieniečių. Dauguma jų atvyko iš Ukrainos. Ir tai tik dalis tų, kurie oficialiai kreipėsi dėl darbo vizos. O kiek dar Lietuvoje dirba uždarbiautojų iš Ukrainos, statistika nebegali apskaičiuoti.

Mokykitės ukrainiečių kalbos

Šiandien ukrainiečių kalbą galima išgirsti statybvietėse ir automobilių remonto dirbtuvėse, logistikos įmonėse ir parduotuvėse. O rusakalbėse socialinių tinklų grupėse — daug darbo paieškos skelbimų. Pretendentai — vien ukrainiečiai iš Kijevo, Rivno, Charkovo ir kitų miestų. Darbuotojai iš Ukrainos yra pasirengę Lietuvoje dirbti net už minimalų darbo užmokestį. Ukrainos standartais jis visai ne minimalus. Vidutinis Lietuvos darbo užmokestis  700 eurų ukrainiečiams atrodo milžiniškas.

Tokiu būdu jie mažina Lietuvos darbo rinkos kainas. Paprastai lietuviai vis dažniau išsako nepasitenkinimą šiuo klausimu ir... išvyksta iš valstybės. Taigi, ukrainiečiai aktyviai išstumia lietuvius iš savo protėvių žemių. Pasirodo, kad šiandien galima užkariauti užsienio šalį be jokios ginkluotės. Ryškus pavyzdys — migrantai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų užtvindė Europą ir jau diktuoja europiečiams, "kaip jiems derėtų elgtis".

Matyt, netrukus antra labiausiai paplitusi kalba Lietuvoje bus ukrainiečių.

Su beviziu režimu atkeliauja ir ligos

Policijos suvestinėse paplito Ukrainos moterų, atvykusių į Lietuvą dirbti intymių paslaugų srityje, pavardės. Jos išsinuomoja butą dviems–trims mėnesiams ir "dirba" sau ramiai. Klientus joms suranda vietiniai taksi vairuotojai ir... socialiniai tinklai.

Tačiau kartu su beviziu režimu į Lietuvą patenka ir ligos  ne tik venerinės, bet ir kitos. Ukrainos tymų epidemija pasiekė ir Lietuvą. Jau net kaimyninė Latvija skambina pavojaus varpais ir užsimena, kad atėjo laikas įkurti sanitarines ir epidemiologines užkardas pasienyje su Lietuva. Lietuvos politikai jau garsiai prakalbo apie tvarką, pagal kurią įleisti į šalį užsieniečius galima tik pateikus sveikatos pažymą.

Durys užsidaro

Ukrainos beviziam režimui jau beveik sukako dveji. Per tą laiką Europa ne tik pajuto pigios darbo jėgos "iš Rytų" privalumus, bet ir kitas "gėrybes" — nuo narkotikų kontrabandos iki nelegalių ginklų srauto. Atėjo laikas uždaryti duris  draugams ukrainiečiams.

Lietuvos vyriausybė jau parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama įvesti darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotas. Tiesa, ribojamųjų kvotų įvedimo terminas buvo atidėtas pusantrų metų. Biurokratija. Juk ministrų siūlymui dar turėtų pritarti Seimas. O vėliau dar ir naujasis prezidentas turėtų pasirašyti tą įstatymą.

Tačiau visiems gerai žinoma, kad Lietuvos politika ne tik ekonomiką valdo, bet ir visuomeninį gyvenimą. O draugystė su Ukraina "prieš Rusiją" yra šios politikos esmė. Šiandien daugelis pirmaujančių šalių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje atsigręžia į Maskvą. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid nuvyko į Kremlių susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu. Ji nusispjovė į "Baltijos solidarumą", kurio taip aršiai ragina laikytis kadenciją baigianti Dalia Grybauskaitė.

Matyt, greitai ateis laikas, kai Lietuva liks vienintele Ukrainos drauge. Prisiminkime, jog Ukrainoje gyvena 40 milijonų žmonių, o Lietuvoje — mažiau nei trys milijonai. Taigi, Ukraina savo "taikia darbo jėga" gali akimirksniu pavergti mažą Baltijos valstybę. Lietuviai net nespės suvokti, kaip jie tapo tautine mažuma savo istorinėje tėvynėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

472
Tegai:
Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos ekonomiką ir demografiją pagerins ukrainiečiai
Be skiepų — jokio užsienio: Lietuva svarsto, ką daryti su tymais Ukrainoje
Uždarbiautojai — Lietuvos specialiųjų tarnybų galvos skausmas
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 13:01 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta, ir šių pastabų autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba paaiškino RT transliacijų draudimą, sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne "komilfo" viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pasikartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai tarp kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais pasirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su neaiškios kilmės milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis tarptautinei bendruomenei galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad niekas jau net nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atsiskyrėlių" — atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti; pakanka tiesiog pateikti akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: antirusiškų pažiūrų auditorija, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą, kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai prijaučiančioms jėgoms, nes, matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beprasmiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Kanalo RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Paprieštarauti negalime blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT

(atnaujinta 15:36 2020.07.09)
Lietuvos "žiniasklaidos sargai" uždraudė šalyje transliuoti RT. Jų sprendimas buvo pagrįstas ne RT turinio cenzūra, o "pritrauktu už ausų" faktu — neva kanalui vadovauja Rusijos pilietis Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos sankcijos

Rusijos žurnalistų bendruomenės, Rusijos ambasados ​​Lietuvoje, RT vadovės Margaritos Simonian argumentai — kaip žirniai į sieną.

"Gerbiama Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri uždraudė RT Lietuvoje. Dmitrijus Kiseliovas neturi nieko bendra su "Russia Today". Dmitrijus Kiseliovas vadovauja naujienų agentūrai MIA "Rossija segodnia". Net jei "Google" vertėjas jums sako, kad "Russia Today" verčiama kaip "Rossija segodnia", — sprendimą Facebook puslapyje komentavo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian.

Pasipiktinimą tokiu sprendimu išreiškė ir Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Rusijos užsienio reikalų ministerija jau išaiškino, kad tvirtinimai, jog Dmitrijus Kiseliovas valdo RT kanalų grupę, yra netiesa. Šį nedraugišką Lietuvos valdžios institucijų sprendimą mes vertiname kaip dar vieną žingsnį kovoje su alternatyviomis nuomonėmis ir žiniasklaidos laisve", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Rusijos ambasados atstovą spaudai Aleksandrą Kudriavcevą.

Tiek diplomatai, tiek kanalo vadovybė apie tai kalbėjo dar prieš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdį, komentuodami Latvijos žiniasklaidos laisvės puoselėtojų sprendimą nutraukti septynių kanalų arabų ir ispanų kalbomis transliavimą Latvijoje.

Bet, matyt, "Google" vertėjas lietuvių cenzoriams yra svaresnis įrodymas nei diplomatų ar paties RT kanalo, kuris šiandien yra tarp pasaulio žiniasklaidos lyderių, vadovybės žodžiai. Anksčiau Baltijos šalyse buvo bandoma apkaltinti RT dėl "feikų". Bet kažkodėl nepavyko iš piršto laužtų kaltinimų pagrįsti faktais. Tai pripažįsta patys Lietuvos cenzoriai.

"Programų transliacija nutraukiama ne dėl pažeidimų, o dėl to, kad asmuo, susijęs su šios televizijos programomis, yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Tai yra ponas Kiseliovas. Jis neturi gauti naudos, todėl laidų transliacija nutraukiama. Tai buvo padaryta Latvijoje, ir dabar ir Lietuvoje", — po komisijos posėdžio sakė LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Pasirodo, atvirose žurnalistinėse diskusijose nepavyko paneigti RT medžiagos teisingumo. Todėl nuspręsta apeiti iš kitos pusės. Kaip tarybiniais laikais, kurių dabartinė Lietuvos valdžia labai nekenčia, kai buvo nuspręsta nutildyti "balsą iš anapus".

Tikėtina, kad toks radikalus Lietuvos ir, ko gero, Latvijos valdžios sprendimas neliks ne tik be RT vadovybės, bet ir visos Rusijos žurnalistų bendruomenės atsako.

"Tai yra tiesioginis spaudimas žiniasklaidai, atviras cenzūros aktas. Šio sprendimo priežastys kelia nerimą, nes tai, kad Kiseliovas vadovauja RT — matyt, čia žmonės painioja RT, "Russia Today" ir "Rossija segodnia". <...> Tai yra specifiškas tiesioginis spaudimas mūsų žiniasklaidai. Kokie galėtų būti mūsų veiksmai, mes taip pat pasakėme. Jei, pavyzdžiui, RT vadovybė pateiks ieškinį, gins savo teises teisme, tada tai bus absoliučiai logiškas sprendimas. Imtis kai kurių veidrodinių priemonių neveiksminga, o lietuviška žiniasklaida tokia apimtimi Rusijoje netransliuojama, juolab jokie televizijos kanalai", — Sputnik Lietuva sakė Rusijos žurnalistų sąjungos viceprezidentas Timuras Šafiras.

Anot LTRK vadovo Manto Martišiaus, komisijos sprendimas uždrausti RT transliacijas Lietuvoje įsigalioja iškart nuo jo paskelbimo internete, tai yra, nuo liepos 9 dienos. Nuo šios dienos kabelinės ir IT televizijos operatoriai — "Balticum", "Consilium Optimum", "Penki kontinentai" ir "megogo.net" — turi nutraukti penkių RT grupės kanalų (RT, RT HD, RT Spanish, RT Documentary ir RT Documentary HD) transliavimą.

Anksčiau tam, kad būtų užblokuotos tam tikros žiniasklaidos priemonės Lietuvos informacinėje erdvėje, neužteko vien LTRK sprendimo. Tai turėjo patvirtinti teismo nuosprendis. Bet po daugybės prieštaringai vertinamų klausimų, susijusių su Rusijos televizijos kanalų ("Pervyj kanal", "Rossija", "NTV") transliacijų blokavimu Lietuvoje, jie nusprendė nesivarginti su tokiomis smulkmenomis. Kaip ir viskas aišku, tačiau nepriklausoma teismų sistema Lietuvoje yra santykinė sąvoka. Bus lengviau, kaip ir represijų laikais, jei mirties bausmę paskelbs ne teismai, o "troikos".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žiniasklaida, Lietuva, Dmitrijus Kiselevas, RT
Dar šia tema
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Lietuvoje uždrausta RT
Traukinys Kaliningrado stotyje

Keleivių srautas Kaliningrado geležinkeliu smarkiai sumažėjo

(atnaujinta 15:43 2020.07.10)
Keleivių srautas tarp Kaliningrado ir kitų Rusijos miestų buvo pristabdytas beveik trims mėnesiams

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Dėl apribojimų, įvestų dėl koronaviruso pandemijos, tolimųjų reisų keleivių srautai Kaliningrado geležinkeliu per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 63,4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Apie tai pranešė Kaliningrado geležinkelių spaudos tarnyba.

Naujausiais duomenimis, šia kryptimi važiavo 1 mln. 439 tūkst. keleivių, tai yra 34,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Iš jų 38,6 tūkst. keleivių buvo išsiųsti tolimu susisiekimu iš Kaliningrado geležinkelio stočių ir metro stočių, -63,4 proc., tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Priemiesčio traukiniais važiavo 1,4 mln. žmonių (32,8 proc. mažiau).

Birželio mėnesį pervežimai taip pat sumažėjo 32,8 proc. Iš viso priemiestiniais traukiniais važiavo 400 tūkst. keleivių.

Balandžio pradžioje traukiniai tarp Kaliningrado ir kitų Rusijos miestų, į kuriuos vežama tranzitu per Baltarusiją, buvo laikinai atšaukti.

Geležinkelio ryšys atnaujintas tik liepos 1 dieną, tačiau dabar galioja specialios taisyklės. Lietuvos ir Baltarusijos stotyse yra tik techninės stotelės, įlaipinimas ir išlaipinimas draudžiamas.

Taip pat tik vakariniame Rusijos regione registruoti keleiviai gali kirsti Rusijos sieną tranzitiniais traukiniais, važiuojančiais į Kaliningradą ir iš jo.

Tegai:
transporto srautas, keleiviai, Kaliningradas
Dar šia tema
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų