Ingrida Šimonytė

Šimongrybytė eina: Lietuvos politikai pasirodė visu savo grožiu

328
(atnaujinta 11:36 2019.04.26)
Grožio neįmanoma apibūdinti: niekas nepasakys, kas tai yra ar ką tai reiškia. Bet per amžių amžius vis tiek bandoma tą padaryti. Rašytojo Antoine'o de Saint-Exupery manymu, "tikrasis grožis nematomas". Rašytojas Fiodoras Dostojevskis teigė, kad "grožis išgelbės pasaulį"... O moterų grožis nuginkluos!

Nė vienam iš šių rašytojų neteko dalyvauti rinkimų kampanijoje. Ir Facebook'o tada dar nebuvo.

Dabartinės prezidento kampanijos dalyviai išmano grožio galią ir sumaniai ja naudojasi savo socialinių tinklų paskyrose. Ir tai yra gerai. Gerai, kai grožis neslepiamas tarp keturių sienų. Juk grožis gali pakelti pretendento į prezidentus reitingą.

Kita vertus, pagal prezidento protokolą, Lietuvos prezidentą oficialiose kelionėse į svečias šalis turi lydėti žmona arba vyras. Todėl rinkėjams yra svarbu žinoti, kas kieno žmona ar vyras. Svarbu ir Lietuvos įvaizdžiui.

Arvydas Juozaitis apie savo misiją ir grožį: "Mūsų, vyrų, misija — padaryti taip, kad šalia esanti moteris būtų laiminga. Nuoširdžiai mylėti, leisti jai pasirinkti, kiek laiko ir jėgų ji gali skirti vaikų auginimui, kiek kūrybai, karjerai".

Arvydas Juozaitis apie grožį ir Lietuvos vyrų misiją 1
screenshot
Arvydas Juozaitis apie grožį ir Lietuvos vyrų misiją

Pretendentas į prezidentus Gitanas Nausėda šį kartą nedaugžodžiauja.

Tiesiog Gitanas Nausėda 2
screenshot
Tiesiog Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda pagaliau prie jūros 3
screenshot
Gitanas Nausėda pagaliau prie jūros

Šv. Velykų ir rinkimų proga Facebook'e savo gražią šeimą parodė ir Saulius Skvernelis. Parodė su lydraščiu.

Saulius Skvernelis: "...gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje parodė, kokie vieningi galime būti. Net ir didžiausi sunkumai gali būti įveikti dirbant kartu, tikint ir siekiant bendro tikslo. Paremkime ir padrąsinkime vieni kitus, palinkėkime dvasios stiprybės, pajuskime dvasinį artumą, pasisemkime įkvėpimo".

Graži Skvernelių šeima 4
screenshot
Graži Skvernelių šeima

Kandidatė Ingrida Šimonytė savo Facebook'ą taip pat pagražino. Pačia savimi — atnaujino savo profilių nuotraukas.

Ingrida Šimonytė Už Ingridą 5
screenshot
Ingrida Šimonytė: Už Ingridą!

Žurnalistė Rūta Janutienė sureagavo labai jautriai ir nelabai gražiai: "Šimongrybytė eina! Tokios autentiškos: net švarkas, kirpėja ir žydri šešėliai jos". Vyras džentelmenas taip nepasakytų kaip Rūta.

Rūta Janutienė apie aprangos kodą 6
screenshot
Rūta Janutienė apie aprangos kodą

Ir dar Ingrida Šimonytė pakvietė visas, o gal visus, į diskusiją "Moterų balsas". Susitikime bus kalbama, koks moterų vaidmuo valstybės gyvenime, ar moterų balsas girdimas, "kaip auginame save kaip profesionales, kas mus veda pirmyn ir motyvuoja, kaip kuriame savo ir vaikų ateitį bei kaip mes gyvename".

Ingrida Šimonytė Už moteris 7
screenshot
Ingrida Šimonytė: Už moteris!

Moterų emancipacija Lietuvoje žengia į trečią kadenciją. Vyrai Lietuvoje džentelmenai — kartais moteris praleidžia pirma savęs.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai – 2019
© Sputnik /
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai – 2019
328
Tegai:
Facebook, prezidento rinkimai, Lietuva
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Rinkimai: atėję balsuoti žmonės gaus trijų skirtingų spalvų biuletenius
Paskelbta, kada prasidės išankstinis balsavimas Lietuvos prezidento rinkimuose
Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

Va dabar tai rinkimai Karbauskis smogė "neliečiamiesiems"

(atnaujinta 10:51 2020.09.28)
"Valstiečiai" pradėjo platinti rinkiminį leidinį, kuriame puolami konservatoriai ir "jų žmonės". Kaip jį vertinti?

Tiems, kas girdėjo apie "Neliečiamuosius" (kurie kaip nestandartinis žingsnis vienareikšmiškai paįvairino pakankamai nuobodžią rinkiminę kampaniją), bet dar galvoja, ar verta skaityti 30 puslapių, galima rekomenduoti tai padaryti. Argumentas gerai suformuluotas pačiame dokumente: "Visi šiame leidinyje minimi faktai yra surinkti viešoje erdvėje, tiesiog jie susisteminti ir pateikti parodant kas, kada ir kokius priiminėjo sprendimus, kokia galima žala valstybei padaryta".

Akcentuojami keli Lietuvos gyvenimo epizodai. Pirma, "Mažeikių naftos" pardavimas. Antra, valdančiųjų veiksmai ("naktinė reforma", brangus skolinimasis ir taip toliau) 2008–2009 metų krizės metu. Trečia, lietuviškos atominės elektrinės projektas. Ketvirta, SGD terminalo projektas. Penkta, "MG Baltic" skandalas.

"Raudona linija" visose šiose istorijose — konservatorių ir/ar jų "agentų" vaidmuo. Pagrindinė mintis — "Tėvynės sąjunga" ir artimi jai žmonės sąmoningai priima žalingus valstybei sprendimus. Kaltinimai pagrindžiami konkrečiais įrodymais, kuriuos nuginčyti sunku.

Taškus ant "i" šiame kontekste, kaip teisingai pabrėžiama leidinyje, galėtų sudėti teisėsaugos institucijos. Tačiau jos, kaip rodo praktika, paprastai ignoruoja tokius atgarsį visuomenėje sukeliančius epizodus, kol duodamas nurodymas "iš viršaus". Pavyzdžiui, "Mažeikių naftos" pardavimo ir SGD terminalo nuomos atvejai labai gerai parodo, kaip elitas nepaiso socialinių interesų. Ypač įdomiai rašoma apie "Roko Masiulio draugų grupę" ir galimas Landsbergių šeimos finansines nuodėmes. Tačiau įstatymo sergėtojai tyli.

Įdomu tai, kad "Tėvynės sąjunga" taip pat tyli, turbūt suprasdama, kad viskas, ką ji padarys ar pasakys toje provokacinėje situacijoje, bus panaudota prieš ją. Tik LRT (tie, kurių atžvilgiu buvo atliktas daug ką parodęs tyrimas ir kurie didžiąja dalimi yra konservatorių ruporai) pateikė tokią buvusio "valstiečių" patarėjo, komunikacijos eksperto Liutauro Ulevičiaus nuomonę apie jų iniciatyvą: "Turinys yra manipuliatyvus, kai kurie faktai yra tiesiog nukabinti iš dangaus, pritraukti prie realybės".

Galbūt, iš dalies tokia pozicija teisinga, bet apskritai savo leidiniu "valstiečiai" dar kartą — tik su papildomomis detalėmis — parodė, kad Lietuva yra kyšių ir ryšių šalis, kurioje politika (tiek nacionalinė, tiek regioninė), verslas bei žiniasklaida susipina ir kaip parazitas siurbia valstybės kraują. Žinoma, negalima sakyti, kad "visi jie vienodi" — yra sąžiningų politikų, verslininkų ir žurnalistų. Tačiau, kaip sakoma, gerų žmonių dauguma, bet blogiukai geriau organizuoti.

Kiti ekspertai kelia klausimą, kodėl "valstiečiai" puola konservatorius, o ne socdemus ar "darbiečius", nes būtent su pastarosiomis partijomis jie pirmiausia kovoja dėl neapsisprendusio rinkėjo.

Kaip paaiškino komunikacijos specialistas Arijus Katauskas, valdantieji, matyt, nusprendė, kad geriausia strategija — girti save ir pulti konservatorius (akcentuojant — panašiai kaip Donaldas Trampas Amerikoje — egzistencinį pasirinkimą tarp senos korumpuotos ir naujos pažangios Lietuvos).

Tačiau svarbiausias momentas kitas. Tai, kad Lietuvoje daug neteisybės, — faktas. Tai, kad "valstiečiai" bando ieškoti tiesos, — gerai. Bet iki galo neaišku, kodėl jie tai daro.

Viena vertus, norisi tikėti, kad jie iš tiesų siekia kažką pakeisti. Kita vertus, nepalieka nerimas, kad nori tik performuoti interesų sistemą savo naudai pagal principą — anksčiau valdė ir lobo konservatoriai bei socdemai, dabar mūsų eilė, traukitės iš kelio.

Galutinį atsakymą šiuo atveju kol kas pateikti sunku, bet manytina, kad dabartiniai valdantieji nusipelno antro šanso, nes su konservatoriais viskas aišku, o "valstiečiai" bent jau nesugalvojo savo "Mažeikių", atominių elektrinių ar SGD terminalų (nepragmatiška pozicija Baltarusijos atžvilgiu nesiskaito, nes užsienio politikoje Lietuva nėra savarankiška).

Galiausiai, jeigu Landsbergius Ramūnas Karbauskis baisiai nervina, vadinasi, daro kažką teisingai...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sajunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Austėja Landsbergienė, Vytautas Landsbergis, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
VMI paskelbė turto deklaracijas: Karbauskis — turtingiausias Seimo narys
Karalienės Mortos mokykla įtariama asmens duomenų vagyste
Niekas nesitikėjo. Lietuvos prezidentas parodė diktatoriškas manieras
Pardavėjai laiko 1969 metų plakatą su buvusio Kinijos lyderio Mao Dzedongo atvaizdu antikvariniame turguje Pekine, Kinija

Kultūrinė revoliucija kinų ir amerikiečių

(atnaujinta 10:50 2020.09.27)
JAV ir kitose šalyse vyksta tai, kas Kinijoje savo laiku vadinosi "kultūrine revoliucija". Panašumas yra visiškas — paminklų griovimas, literatūros naikinimas, "pavyzdinių filmų" platinimas

Kinijos propaganda dar neišmoko ignoruoti klastočių srauto prieš savo šalį — kartais ji laiko savo pareiga juos paneigti. Nors tai daro jau atlaidžiai, lyg išvargusi. Naujas toks paneigimas pasirodė į užsienio skaitytojus orientuotame anglų kalbos leidinyje "Global Times" dėl, tarytum, menkos dingsties — dėl to, kad niekas naujuose mokykliniuose vadovėliuose (manykite — Pekine) neperžiūrėjo negailestingų 1966–1976 metų "didžiosios proletarinės kultūros revoliucijos" vertinimų. Kaip ji buvo vadinama nelaime, taip ir vadinama iki šiol. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Donaldas Trampas
© AP Photo / Carolyn Kaster

Ši istorija labiau vakarietiška nei kiniška. Teigimai dėl vadovėlių keitimo (kurie, kaip mums praneša, priklauso "kai kurioms Vakarų žiniasklaidos priemonėms") — tai, panašu, įprastos nekompetencijos, padaugintos iš noro bet kokiu būdu pakenkti Pekinui, rezultatas.

"Global Times" paaiškina: kaip bebūtų keista, šalis turėjo ir vis dar turi keletą mokyklinių vadovėlių apie gimtąją istoriją variantų. 2016 metais buvo nuspręsta sutvarkyti reikalus šiame chaose, lygiai prieš metus mokyklos pradėjo gauti naujas knygas, nors visiškas vadovėlių pakeitimas bus baigtas tik 2022 metais. Supainioti skirtingų knygų formulėse — "klaida", "sunkus išbandymas" ar "vidinis chaosas" — kokiam nors amerikiečiui labai lengva: kodėl viename leidinyje buvo viena formuluotė, o kitame — naujame — pasirodė kita? Koks skirtumas? Iš tikrųjų viskas paprasta. Oficialų nuosprendį dėl tos chaoso eros priėmė dar Kinijos komunistinės partijos centrinis komitetas 1978 metų gruodį vykusiame plenume. O būtent — kad čia nebuvo jokios revoliucijos ir socialinės pažangos, o tik valstybės vadovo klaida, kuria pasinaudojo kontrrevoliucinė klika; o ši klaida sukėlė "vidinį chaosą", sukėlusį partijos, šalies, visos tautos katastrofą. Nuo tada niekas nepanaikino ir neredagavo plenumo nuosprendžio. Tuo vadovaujamasi ir sudarant naujus vadovėlius.

Ir tuo būtų galima užbaigti pokalbį, jei jis netilptų į bendrą pašėliškos neapykantos Kinijai tendenciją, kurią skleidžia JAV ir kitų Vakarų visuomenių dešinysis flangas. Pažvelkime į vieną iš daugelio amerikiečių medžiagų šia tema, paskelbtą gana pakaltinamame leidinyje "Daily Signal". Vadinasi aiškiai — "Posūkis į tamsą" — ir mintis išreiškia aiškiai. O būtent: visi buvę JAV prezidentai gyrė Kiniją už precedento neturinčią sėkmę kovojant su skurdu, už klestinčios kapitalistinės visuomenės kūrimą, tačiau staiga Pekine įvyko tas pats posūkis į tamsą. Atėjo naujas lyderis Si Dzinpingas, pasmaugė žodžio ir interneto laisvę, surengė platų tautinių mažumų persekiojimą... Ir toliau — pažodžiui: "Šiandien Kinija vėl tapo grėsminga komunistų diktatūra".

Jie grįžo prie Mao Dzedongo: štai į kokią logiką turi laisvai ar priverstinai įsikomponuoti beprotiška idėja, kad Pekinas peržiūri "kultūros revoliucijos" vertinimą, staiga pripažinęs tai naudingu dalyku.

Iš tikrųjų Kinija išlieka tokia, kokia buvo pastaruosius 40 metų. Kažkas, kaip ir visur kitur, ten keičiasi, tačiau ten nėra sugrįžimo prie maoizmo — ir jokio posūkio į tamsą. Pasisukimas įvyko Jungtinėse Amerikos Valstijose ir jis yra tiesiogiai susijęs su grandioziniu ir baisiu įvykiu pasaulio istorijoje — su ta pačia "kultūrine revoliucija", kuri dabar vyksta jau pačiose JAV ir bet kur kitur (tik ne Kinijoje).

Sovietų propaganda šią "revoliuciją" pirmiausia vaizdavo kaip kovą dėl valdžios su ideologine kinų specifika. O būtent: Mao Dzedongas, mėgstantis radikalias visuomenės pertvarkymo priemones, pasitraukė iš valdžios, šaliai pradėjo vadovauti to paties tipo žmonės, kurie ją valdo pastaruosius 40 metų, ir pradėjo atkurti normalų gyvenimą po ankstesnių komunistų (maoistų) eksperimentų. Tačiau Mao su savo sąjungininkais-radikalais ("klika") sugebėjo nustumti prie revoliucijos moksleivius ir studentus, kurie nuniokojo šalį ir nuvertė Mao Dzedongui nemalonią vadovybę, grąžinę jam vadovavimą. Po to — kadangi Kinija nuo to nusirito į badą ir suirutę — Mao kontrolę perdavė kariams, jie nusiuntė į kaimą perauklėjimui jaunus "raudongvardiečius" ir maištininkus ir kažkaip laikėsi iki Mao mirties, 1976 m., po to Kinija ėmė atsigauti ir transformuotis į tai, kas ji yra dabar.

Ir tai tiesa, bet čia maksimumas vienas tik dramblio straublys, o pats dramblys yra didesnis ir sudėtingesnis. Šiandien, po "spalvotųjų" ir kitų revoliucijų, paplitusių po visą pasaulį, patirties, visi labiau domisi kažkuo kitu: o kas paaiškins apie milijonus eilinių "kultūrinės revoliucijos" kovotojų — "raudongvardiečius" ir maištininkus? Gal tai buvo "dvejetukininkų revoliucija", kurie pavydėjo sėkmingesniems mokslo draugams ir apskritai suaugusiųjų pasauliui? Gal ši visuomenė su dideliu malonumu sureagavo į idėjas, kad maždaug 750 milijonų kinų kultūrą ir gyvenimo būdą galima ir reikia stipriai ir visam laikui pakeisti, nors ir sunaikinus tuo metu savo šalį?

Taigi, galų gale tai yra maždaug tas pats, kas buvo ir vyksta dabar visų pirma JAV, bet ir daugelyje kitų šalių. Ir Honkonge — ypatingoje Kinijos teritorijoje, Vakarų likutinėje dalyje. Skirtumas tik tas, kad Kinija iki 1949 metų (kai Mao atėjo į valdžią) apsiėjo be visuotinio išsilavinimo, o štai jis pasirodė ir paaiškėjo, kad tai sunkus dalykas, reikalaujantis pastangų — ir ką daryti su tuo metu skleidžiama proletariato lygybės ir dominavimo, o ne išsilavinusios klasės ideologija? Štai Vakaruose šis procesas buvo kiek kitoks — švietimo lygio ir kokybės sumažėjimas, kurį apsunkino socialinių tinklų idiotizmas. Tuo metu rezultatas buvo tas pats: būtent besimokančioje (ir kažkaip išmokytoje) aplinkoje pasklinda totalinių pokyčių, neapykantos kultūrai, istorijai ir praeičiai, taip pat staigaus ir smurtinio "teisingos" visuomenės kūrimosi idėjos.

Tiesą sakant, tai visai nėra atradimas, jau seniai buvo pastebėta ir pasakyta, kad JAV, o dabar ir kitose šalyse, vyksta būtent ta pati, labai kiniška "kultūrinė revoliucija". Panašumas yra visiškas — paminklų griovimas, literatūros naikinimas, "pavyzdinių filmų" platinimas (žiūrėk naujas "Oskarų" skyrimo taisykles). Ir būtent "dvejetukininkai" dideliais kiekiais tampa buku demokratų (dvasinių Mao brolių) instrumentu, sutriuškinančiu visuomenes ir valstybes. Kas tada nutinka dvejetukininkams — žiūrėk aukščiau, į mažamečių kinų radikalų likimus. Bet tai nesvarbu ir niekas nesigaili.

Ir jei iki galo perskaitytume primityvų agitacinį kūrinį iš "Daily Signal", greitai paaiškės, kad jis skirtas ne Kinijai, o savo "kultūros revoliucionieriams". Tiesiog kažkam Jungtinėse Valstijose atrodo, kad paprastiems žmonėms reikia sukurti dabartinį kairiųjų radikalizmo siaubo įsikūnijimą — ir čia kartu paaiškėja, kad nuo maoizmo išsigydžiusi Kinija visiškai sustiprėjo. Ir reikia ją sustabdyti, apkaltinus bet kuo (grįžimu prie Mao) ir įvedus sankcijas. Tai primityvu ir nekelia pagarbos, bet ką daryti, jei tėvynei kyla pavojus — ji užsikrėtė kinų liga iš 1966 metų.

Tegai:
JAV, Kinija
Eilė Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje

Daugiau nei 500 sunkvežimių stovi Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje

Eilės prie Baltarusijos sienos su Lietuva, Latvija ir Lenkija buvo pastebimos visą praėjusią savaitę

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Baltarusijos pasienyje su Lietuva stovi daugiau nei 500 sunkvežimių, tokie duomenys skelbiami Baltarusijos Respublikos valstybės sienos komiteto tinklalapyje.

Sunkvežimių eilės pasienyje su Lietuva, Latvija ir Lenkija esančiuose kontrolės punktuose buvo pastebimos visą praėjusią savaitę. Arčiau ketvirtadienio jų ėmė mažėti, o savaitgalį susidarė naujos spūstys. Pirmadienį 12:00 duomenimis, išvažiavimo į ES šalys daugiau nei 690 sunkvežimių.

Sunkiausia padėtis yra pasienyje su Lietuva. "Kamennyl Log" kontrolės punkte stovi daugiau nei 180 sunkvežimių, "Privalkoje" — daugiau nei 140, "Beniakoni" —  daugiau nei 110, "Kotlovkoje" — daugiau nei 100 sunkvežimių.

Baltarusijos ir Latvijos pasienyje susirinko nedidelė eilė. Ten prie "Urbany" kontrolės punkto stovi daugiau nei 20 sunkvežimių , dar daugiau nei 20 sunkvežimių laukia išvykimo į kaimyninę šalį "Grigorovščina" kontrolės punkte.

Baltarusijos pasienyje su Lenkija spūstys yra tik "Bruzgi" kontrolės punkte: ten yra daugiau nei 120 sunkvežimių.

Praėjusią savaitę Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per kalbą moterų forume Minske sakė, kad respublika "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų".

"Mes priversti išvesti kariuomenę iš gatvių, pusę armijos apginkluoti ir uždaryti valstybės sieną iš vakarų, pirmiausia su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną, mūsų didžiausiam apgailestavimui, su savo broliška Ukraina", — sakė jis.

Baltarusijos vadovas nepaaiškino, ką tiksliai reiškia "sienų uždarymas". Tuo pat metu Baltarusijos valstybės sienos komitetas sakė, kad pasienio apsauga sustiprinta.

Tegai:
eilės pasienyje, pasienis, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Baltarusija paneigė informaciją apie draudimą įvažiuoti į šalį Lietuvos vežėjams
Lietuvos VSAT pranešė, kad pasienyje su Baltarusija darbas vyksta kaip įprasta
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju