Rusijos kateris Baltijos jūros karinėje bazėje, archyvinė nuotrauka

"Karo banginiai ir krevetės": NATO kuria naujas pasakas apie Rusiją Baltijos jūroje

165
(atnaujinta 15:39 2019.05.01)
Neva Norvegijos pakrantėje aptiktas Rusijos (iš Sankt Peterburgo) baltasis delfinas su "šnipinėjimo įranga"

Norvegijos televizijos kanalas "NRK" pranešė, kad netoli Ingoy salos Finnmarko regione, balandžio 27 dieną žvejai sutiko banginius su speciale "GoPro" įranga, ant kurios užrašyta " Equipment of St. Petersburg".

Nepaisant informacijos stokos, autoritetingi Norvegijos mokslininkai — Oidin Rikardsen iš Tromso universiteto ir Martin Biuv iš Jūrinių tyrimų instituto — dėl kažkokios priežasties iškart aptiko šioje istorijoje Rusijos karinį pėdsaką. Rikardsenas paskelbė: "Mes žinome, kad Rusijoje yra prijaukintų banginių, kurie kartais seka mūsų laivus. Atrodo, kad kai kurie iš jų ištrūko į laisvę".

Informacija sukėlė susirūpinimą kaimyninėje Suomijoje. Karinis ekspertas Samuli Haapaa įtaria, kad banginis išplaukė iš "Murmansko laivyno" karinės bazės, beje, kuri iš tikrųjų neegzistuoja. "Patyręs suomių žvalgybos pareigūnas" pulkininkas Juha Vihersaari irgi  įžvelgia rusų žvalgybos pėdsakus. Ir daugelis patikėjo, nes 1999 metais Vihersaari matė kovinius delfinus Kryme. Be to, Suomijos pulkininkas daro prielaidą, kad netoliese yra automatinis šnipinėjimo dronas, į kurį banginis "siunčia" žvalgybinius duomenis apie NATO elektronines kontrolės sistemas, įrengtas jūros dugne. Jis neatmeta galimybės, kad baltieji delfinai apmokyti minuoti telekomunikacijų kabelius.

CNN kanalas transliuoja: baltasis delfinas buvo "apmokytas Rusijos karininkų". Tikriausiai amerikiečiai sugebėjo apklausti gyvūną.

Žygis per tris jūras

Keista, kad Norvegijos GPS navigacijos specialistai neaptiko "kovinių banginių". Praėjusių metų pabaigoje vykusio NATO Trident Juncture pratybų metu sąjungininkai apkaltino Rusiją kišimusi į palydovinės navigacijos sistemą. Praėjusių metų pabaigoje NATO "Trident Juncture" pratybų metu sąjungininkai jau buvo apkaltinę Rusiją dėl trikdžių palydovinės navigacijos sistemoje.

Holivudo vertas siužetas: Sankt Peterburge Rusijos specialistų apmokyti koviniai banginiai GoPro kamera filmuoja slaptus NATO laivyno objektus Estijos, Latvijos ir Lietuvos pakrantėje. Vėliau jie išplaukia į Šiaurės ir Norvegijos jūras, nuolat teikdami informaciją Rusijos laivynui — per žvalgybos palydovus ar autonominį "Poseidon" tipo droną. Šimtai baltųjų banginių kontroliuoja JAV karinio jūrų laivyno ir NATO veiksmus pasaulio vandenyne.

Bet aptarkime faktus. Nuotraukos ir vaizdo įrašai leidžia pastebėti lentelę su užrašu anglų kalba: "Equipment of St. Petersburg". Tarkime, kad įranga kartu su banginiu atvyko į Norvegijos vandenis iš Rusijos Sankt Peterburgo (žinoma, kad baltieji delfinai žiemą atplaukia į Baltijos jūrą). Bet nuotraukose trūksta nors kokio aukštųjų technologijų "equipment". Drobiniai dirželiai nieko neįrodo, o miestas St. Petersburg yra ir Jungtinėse Valstijose, Meksikos įlankos pakrantėje (yra Sankt Peterburgų ir Ohajaus, Šiaurės Karolinos, Misūrio valstijose, o Pensilvanijoje jų net penki). Atkreipiame dėmesį, kad Rusijos Federacijos Gynybos ministerijoje plačiai naudojama rusų kalba, bei Sergejaus Šoigu pavaldiniai visai nenori lengvinti priešininkų darbo ir versti savo aukštų technologijų lenteles į anglų kalbą.

Galbūt JAV ir NATO apmoka arkties gyvūnus — baltuosius delfinus kovoti su Rusijos Šiaurės laivynu, o ne atvirkščiai. Siekiant įtvirtinti kontrolę  Arkties regione, amerikiečiai susiduria su didelėmis problemomis — JAV karinis jūrų laivynas turi tik du keturiasdešimties metų senumo ledlaužius. O baltųjų delfinų šioje zonoje kur kas daugiau, bet jie nebenori tarnauti.

Nesuka sau galvos

Anksčiau "Daily Mail" rašė, kad Jungtinės Valstijos ketino perkelti į Ukrainos krantus 20 kovinių delfinų ir dešimt jūrų liūtų, kad jie galėtų dalyvauti NATO pratybose. Taigi Martial JAV Navy delfinai yra gana realūs, Pentagonas kasmet išleidžia milijonus dolerių jūros gyvūnams apmokyti.

Rusijosp priešlėktuvinė raketų sistema S-400
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

Amerikiečiai jau seniai naudoja delfinus ir jūrų liūtus kovoje su teroristais, diversantais. Net per Vietnamo karą, gindami JAV karinio jūrų laivyno bazę Cam Ranh, delfinai sunaikino priešo kovinius plaukikus.  2003 metais karinės operacijos Irake metu JAV kovos delfinai Umm-Qasr įlankoje ieškodavo minų ir nutiesdavo kelią jūrų pėstininkams. Pentagono delfinai patrulavo JAV Kitsap-Bangor branduolinio povandeninio laivo bazę Vašingtono valstijoje.  "Associated Press" kalbėjo apie tokio pobūdžio eksperimentus laivyno bazėje San Diege, Kalifornijoje. Taigi Amerikos saugos pareigūnų rato išplėtimas dėka banginių neturėtų stebinti Norvegijos žvejų.

Be jokio humoro: Amerikos išskirtinumas numato, kad Jungtinių Valstijų saugumą gali ir turi užtikrinti visi planetos gyviai — nuo Europos sąjungininkų iki Afrikos dramblių, Arkties banginių ir egzotiškų mikrobų.

Anksčiau JAV vyriausybė už 3,2 mln. dolerių  užsakė eksperimentą su beždžionėmis, kurios turėjo gerti labai daug alkoholio.  Daug pinigų buvo skirta jūros krevečių apmokymams. Pentagonas išleido dešimtis tūkstančių dolerių, norėdamas suprasti, ar sugeba Afrikos drambliai aptikti bombas. Tiesa, drambliai nenorėjo dirbti kaip išminuotojai. Bet ateityje laukia dar daug įdomių eksperimentų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

165
Tegai:
Baltijos jūra, NATO, Rusija
Dar šia tema
Lietuvos "Spartan" kaip NATO karinio pasirengimo veidrodis
Ekspertas: Baltijos jūra tapo NATO vykdomo agresyvaus Rusijos sekimo vieta
Ekspertas: Lietuvos ir JAV karinė sutartis — tik tuščias popiergalis
Bet koks galimas konfliktas su Rusija kelia grėsmę visoms Baltijos šalims
Alyva į ugnį: kodėl Baltijos šalys vis susipyksta dėl ekonomikos
Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Kam gresia vienatvė Baideno Amerikai ar Trampui?

(atnaujinta 11:24 2020.11.29)
Džo Baidenas pripažino, kad Trampas pakeitė pasaulį ir Ameriką. Pusiau išrinktas prezidentas, aiškindamas, kad jo prezidentavimas nebus trečioji Obamos kadencija, teigė, kad tai tiesiog neįmanoma
"Mes susiduriame su visiškai kitokiu pasauliu. Prezidentas Trampas pakeitė kraštovaizdį. Dabar tai "Amerika pirmoje vietoje", arba "vieniša Amerika".

Čia panaudotas vienas pagrindinių Trampo šūkių – "America First", kurį galima išversti kaip "Amerika pirmoje vietoje". Štai prie ko niekšas su savanaudiškumu-izoliacionizmu privedė šalį – pasaulio lyderę: mes dabar vieni, mumis niekas netiki, skundžiasi Baidenas. Bet nieko – mes susigrąžinome Baltuosius rūmus, sugrąžinsime ir pasaulio lyderystę:

"Amerika grįžo. Mes atliksime pagrindinį vaidmenį pasaulyje, neatsitrauksime nuo jo, neatmesime sąjungininkų, ginsime savo vertybes. <...> Amerika yra pasirengusi mesti iššūkį mūsų priešams ir bendradarbiauti su tradiciniais sąjungininkais. Amerika grįžo!"

Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Andrew Harnik

Na, taip, grįžo, Trampui neleido jos išvežti. Trampas nekaltas dėl Amerikos vienatvės – jis tiesiog labai norėjo vėl padaryti šalį didingą, bet kaip suverenią nacionalinę valstybę, o ne globalistų žaidimų konsolę. Tam reikėjo pakeisti kursą – ką Trampas bandė padaryti, nors ir ne labai sėkmingai.

Tačiau vien jo ketinimų pakako išgąsdinti visą elitą abipus vandenyno. Ar dabar Baidenas sustiprins Atlanto solidarumą? Tačiau pasaulis pasikeitė – tai yra, jis pasikeitė jau valdant Obamai (2013–2015 metais, kai visiems tapo aišku, kad valstijos negali sustabdyti atvirą iššūkį jiems metusios Rusijos), o Trampas tik bandė išvesti Ameriką iš geopolitinės audros su minimaliais nuostoliais. Dabar jam priskiriamas šio pasaulio kūrimas – žadama viską sutvarkyti ir atkurti Amerikos lyderystę. Kas tuo patikės – kolektyvinio Baideno sugebėjimu grąžinti Amerikai tai, ko ji neteko dar iki Trampo? Europiečiai, rusai, kinai, arabai, indai, lotynų amerikiečiai? Juokinga.

Niekas nepatikės – nes pralaimėjusieji jau negalės laimėti. Nes jie pralaimėjo ne Trampui 2016 metais, o daug anksčiau – kai po 2008 metų krizės negalėjo suprasti, kad prasideda nauja era. Objektyvi istorijos eiga nuvedė Ameriką prie kryžkelės, tačiau jie to tiesiog nepastebėjo ir toliau ėjo globalizacijos keliu, vedančiu į žlugimą (nors buvo galima pasukti į "Amerika pirmoje vietoje"). Todėl dabartinė demokratų "pašto pergalė" netaps keršto pradžia – be to, tai tik sustiprins Amerikos problemas. Visus ketverius metus Baideno administracija gyvens laukdama Trampo keršto.

Ne, Trumpą marginalizuos ir pasodins į kalėjimą, vos tik jis paliks Baltuosius rūmus. O jei neįkalins, jis bus tąsomas po teismus, atjungtas nuo žiniasklaidos, Respublikonų partija jį išduos, o "isteblišmentas" surengs jam viešą "plakimo seansą", kad atgrasytų kitus. Tokios nuomonės nėra retenybė, bet ar šis scenarijus realus?

Trampas negali būti pašalintas iš Amerikos politikos, jis gali būti pašalintas tik fiziškai. Po sausio 20 dienos jis liks populiariausias JAV politikas, už kurį balsavo daugiau nei 70 milijonų amerikiečių. Niekas nesiginčys, kad dauguma iš 80 milijonų, balsavusių už Baideną, tai padarė ne dėl simpatijos buvusiam viceprezidentui, bet dėl antipatijos Trampui?

Dar niekada Amerikos istorijoje buvę prezidentai nebuvo įkalinti, o tokio precedento sukūrimas tik papildytų Trampo šalininkų gretas. Net kalėjime Trampas galės išrinkti prezidentu savo sūnų ar dukterį ar kažką kitą. Vargu ar tai yra kovotojų prieš trampizmą planų dalis.

Ar galės respublikonų "isteblišmentas" atsisakyti Trampo? Tik tuo atveju, jei viršininkai panorės pribaigti savo partiją – nes Trampas yra daug kartų populiaresnis už respublikonus. Remiantis šią savaitę CNBC ir "Change Research" paskelbta apklausa, 72 procentai respublikonų teigė, kad jie liktų su Trampu, jei jis išeitų iš partijos ir tik 28 procentai liktų "senojoje partijoje".

"Politico" ir "Morning Consult" apklausa rodo, kad 2024 metais respublikonai garantuotai siūlys Trampo kandidatūrą – 53 procentai respublikonų rinkėjų ir neprisijungusių rinkėjų jau yra pasirengę balsuoti už jį. Prie jo balsų galima pridėti dar 20 proc. – tie, kurie pasirengę palaikyti viceprezidentą Maiką Pensą (12 proc.) ir Donaldą Trampą jaunesnįjį (dar aštuoni). Konkurentų paprasčiausiai nėra – nė viena iš buvusių "žvaigždžių" (Mittas Romney, Tedas Cruzas ir kt.) nesurinko net penkių procentų. Tai yra, respublikonai dabar yra visiškai Trampo partija, jų elektoratas yra pasirengęs sekti tik paskui jį. Ir net jei įsivaizduosime visiškai nerealų scenarijų su savižudišku respublikonų "isteblišmento" elgesiu, jei iš partijos bus pašalintas jos lyderis, Trampas sukurs savo partiją ir eis su ja į rinkimus 2024 metais. Taip, tada jis negalės įveikti demokratų kandidato – bet respublikonų kandidatas užims trečią vietą ir palaidos partiją.

Atjungimas nuo žiniasklaidos visiškai negąsdina Trampo, ketverius metus jis buvo beveik visiškai apšaudomas iš jų pusės. Jis yra pats sau žiniasklaida – ir nuo nuolio sukurs naują nacionalinę. Svarbiausia, kad jis turi realią pusę šalies rinkėjų palaikymo bazę. Tai yra daug – ir didžioji dauguma šių žmonių lauks jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Ir Trampas jiems ateinančius ketverius metus pavers serialu – ne tik "Kortų nameliu", bet ir "Trampas grąžins tai, kas buvo pavogta".

Kuo jis užsiims? Agitacija, propaganda ir kontrpropaganda, sieks įgyti visišką Respublikonų partijos aparato ir struktūrų kontrolę. O svarbiausia – rinkimais. 2022 metais Trumpas turės užtikrinti Respublikonų partijos pergalę Kongrese.

Jis sieks ne tik išlaikyti kontrolę virš Senato, bet ir padidinti savo daugumą ten, o idealiu atveju atgauti Atstovų Rūmus. Atsižvelgiant į daugybę problemų, su kuriomis susidurs Demokratų partija, antroji užduotis neatrodo neįmanoma – nepaisant Baideno pažado suteikti pilietybę 11 milijonų migrantų (vis tiek jie daugiausia gyvena "mėlynose", tai yra demokratų apygardose). Laimėjęs 2022 metais, Trampas pradės kampaniją į Baltuosius rūmus, norėdamas 2024 metais sugrįžti pats arba atsivesti savo žmogų.

Amerikos istorijoje jau yra buvę pralaimėjusių sugrįžimo atvejų, nors jie buvo įvardijami kaip nevykėliai ir jų pačių partija nuo jų nusisuko.

Groveris Klyvlendas tris kartus gavo didžiąją rinkėjų balsų dalį, tačiau tik du kartus tapo prezidentu. 1888 metais, pasibaigus pirmajai kadencijai,  jis pralaimėjo pagal rinkikų balsus – 1892 metais jis grįžo į Baltuosius rūmus. Klyvlendas buvo demokratas, bet buvo Tammany Hall, korumpuotos partijos mašinos, priešas. Beje, jį palaikė net kai kurie respublikonai, įskaitant Niujorko politiką Teodorą Ruzveltą.

Ruzveltas tapo prezidentu 1901 metais, po McKinley, pas kurį  jis ėjo viceprezidento pareigas, nužudymo, o 1904 metais jis pats laimėjo rinkimus. Jis galėjo laimėti 1908 metais, tačiau būdamas ištikimam duotam žodžiui, jis atsisakė dalyvauti kampanijoje. Jo išrinktasis kandidatas, karo sekretorius Taftas, laimėjo, tačiau pradėjo vykdyti politiką, kuri nepatiko Ruzveltui. Itin populiarus Ruzveltas nusprendė grįžti į Baltuosius rūmus, tačiau partijos mašina neleido jo nominuoti. Tada jis sukūrė savo "Progresyvią partiją" ir rinkimuose gavo 27 procentus balsų (keturiais procentais daugiau nei Taftas) ir pralaimėjo demokratų  kandidatui Vudrovui Vilsonui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Алексей Никольский

Jei po ketverių metų Ruzveltui nepavyko susigrąžinti Baltųjų rūmų, nepaisant didžiulio populiarumo, tai Ričardas Niksonas padarė neįmanomą – grįžo po aštuonerių metų. 1960 metais jis, būdamas viceprezidentu, pralaimėjo rinkimus Džonui Kenedžiui. Bet 1968 metais jis laimėjo pradinius etapus ir turėjo kovoti su Kenedžio broliu Robertu. Jis buvo nužudytas per rinkimų kampaniją, po kurios Niksonas nugalėjo viceprezidentą ir grįžo į Baltuosius rūmus ir po ketverių metų buvo perrinktas.

Ką dar bendro turi šie Trampo pirmtakai? 1888 m. Klyvlendo ir 1960 m. Niksono pralaimėti rinkimai, švelniai tariant, buvo suklastoti – lygiai taip pat, kaip Ruzvelto pralaimėjimas pirminiuose respublikonų rinkimuose 1912 m. Visi trys buvo sustabdyti nesąžiningai (taip, visa Amerikos rinkimų istorija yra manipuliavimo balsais technologijų varžybos), tačiau tada dviem pavyko laimėti, nepaisant to, kad partijos mašina ir "isteblišmentas" veikė prieš juos. Ir visi trys yra vieni galingiausių Amerikos prezidentų – ne tik galingiausias Ruzveltas, bet ir Niksonas, kurio taip nemėgsta Amerikos žiniasklaida, bei Klyvlendas.

Trampas neseks Ruzvelto keliu – o Respublikonų partija negali sau leisti pakartoti 1912 metų kampanijos. Trampas sujungs Niksono (vieno iš jo mėgstamiausių prezidentų) ir Klyvlendo kelius kad grįžtų į Baltuosius rūmus 2024 metais. Pats arba kaip prezidento tėvas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, Džo Baidenas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Britų laikraštis pranešė apie "trečiojo pasaulinio karo grėsmę" dėl JAV eskadrinio mininko
"Kursas karo link": vokiečiai įvertino JAV eskadrinio minininko įplaukimą į RF vandenis
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

Karbauskis išeina. "Valstiečiai" griauna "normalumo" pamatus Lietuvos politikoje

(atnaujinta 09:03 2020.11.29)
"Valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė pasitraukti iš Seimo. Ką tai galėtų reikšti?

Naujai išrinkto Seimo darbas prasidėjo skandalingai. Didžiausios opozicinės partijos lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė atsisakyti parlamentaro mandato, protestuodamas prieš konservatorių siekį atimti iš "Valstiečių" bet kokią valdžią. 

Šiame kontekste pirmas klausimas — Karbauskio poelgis tai spontaniškos emocijos ar iš anksto sugalvotas planas? Didesnė dalis ekspertų pritaria antram variantui. Kitaip tariant, "Valstiečių" vadovas ketino pasitraukti iš Seimo nepriklausomai nuo konservatorių veiksmų, tačiau jie savo elgesiu sukūrė jam idealų foną tai padaryti. 

Kaip pažymėjo Seimo pirmasis vicepirmininkas, "Tėvynės sąjungos" narys Jurgis Razma: "Galiu apgailestauti, kad, ko gero, mes neįžvelgėme, jog galime būti netyčia pakliuvę į Ramūno Karbauskio slapto viešųjų ryšių plano vykdymą". Tačiau vargu ar tai tik viešieji ryšiai — labiau panašu į gerai apgalvotą žingsnį. Kokia esmė?

Akivaizdu, kad "valstiečiai" pralaimėjo rinkimus tame tarpe todėl, kad nepakankamai gerai dirbo su rinkėjais — galvojo, kad pakaks kasdienio premjero ir sveikatos apsaugos ministro viešumo, kovojant su koronavirusu. Nepakako. 

Tuo tarpu, kaip po pirmojo Seimo rinkimų turo pasakė "Laisvės partijos", kuri nustebino savo rezultatu, lyderė Aušrinė Armonaitė: "Rodos, 9,11 proc. žmonių pirmajame ture balsavo už Laisvės partiją. Mes daug dirbome, kad prisistatytume jiems: ir 12 valandų transliavome programą, ir pati du kartus Lietuvą pervažiavau, ir toliau bendraujame mikrorajonuose Vilniuje su žmonėmis. Gal tas politikų išėjimas į gatvę, išgirdimas 10 kartų kritikos, kad tuos du kartus galėtum paaiškinti savo idėjas ir galbūt sulauktum simpatijų. Tai yra labai svarbu".

Taip, pastovus tiesioginis bendravimas su elektoratu (tuo labiau, kad Lietuvoje yra daug neapsisprendusių ir pasyvių rinkėjų) iš tiesų yra labai svarbus, ir Karbauskis, atrodo, tai suprato. Aiškindamas savo sprendimą trauktis iš Seimo, jis teigė: "Prioritetiniu tampa ir pasiruošimas savivaldybių rinkimams, kam pasitarnaus LVŽS skyrių stiprinimas ir gerai organizuota rinkiminė kampanija. Suvokdamas savo atsakomybę formuojant šešėlinę Vyriausybę, stiprinant LVŽS struktūras, rengiantis artėjantiems savivaldybių rinkimams, nutariau pasitraukti iš Seimo".

Sėkmė savivaldybių rinkimuose yra tramplinas į sėkmingus Seimo rinkimus. Todėl labai svarbu gerai pristatyti save ir pakritikuoti oponentus (o progų turėtų būti nemažai) regionuose. Be to, išėjimas iš parlamento reiškia ne tik daugiau laisvo laiko, bet ir didesnę pasisakymų laisvę. O "karštai" pasisakyti Karbauskis mėgsta.

Tiesa, dalis ekspertų mano, kad politikui naudingiau būti parlamente, nes ten esi pastebimesnis ir todėl turi daugiau galimybių populiarinti savo partiją. Be to, darbas Seime reiškia žinojimą, kas vyksta politikos užkulisiuose. Šiame kontekste galima pažymėti, kad žiniasklaidos dėmesio Karbauskiui net ir po išėjimo iš parlamento, greičiausiai, netrūks (tuo labiau, kad jis lieka vadovauti partijai). O Seime jis palieka daug bendražygių, kurie turėtų padėti jam neprarasti ryšio su didžiąja politika — pirmiausiai Saulių Skvernelį.

Tuo tarpu pastarasis gali įnešti daugiau konstruktyvumo bei sutarimo į vidinius procesus "valstiečių" frakcijoje ir į jos santykius su kitomis politinėmis jėgomis. Tokiu būdu, susiklostytų gero (Skvernelio) ir blogo (Karbauskio) policininko situacija, kuri ilgainiui leistų partijai sustiprinti savo politines pozicijas.

Tačiau visame šitame paveiksle yra viena rizika — ne tiek "valstiečiams" kaip organizacijai, kiek Karbauskiui kaip ambicingai asmenybei. Gali atsitikti taip, kad, kol jis dirbs "ant žemės", partija gali priprasti prie gyvenimo be jo aktyvesnio vaidmens aukščiausiame lygmenyje (pirmiausiai Seime). 

Kitaip tariant, ji pradės institucionalizuotis (remtis struktūra, o ne lyderiu) ir orientuotis į kitas personalijas (pirmiausiai, į Skvernelį), kas Karbauskiui gali nepatikti ir todėl baigtis partine suirute. Kita vertus, jeigu jis gerai apgalvojo išėjimą iš Seimo, jis turėjo įvertinti visas galimas tokio žingsnio pasekmes. Reiškia, nebijo nei sisteminių, nei asmeninių iššūkių. Kaip bus, pažiūrėsime.

Apibendrinant, galima teigti, kad "valstiečiai" su Karbauskiu priešakyje ir toliau griauna "normalumo" pamatus Lietuvos politikoje, bet nuo to ji darosi tik įdomesnė. Kitas faktas yra tas, kad pasiduoti jie neketina ir jau pradėjo ruoštis revanšui. Laukiame tęsinio.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), valstiečiai
Dar šia tema
Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į Lietuvos premjerus
Laisvės partijos frakcijos seniūnei Seimas pasirodė smarkiai archajiškas
Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas
Vakcina nuo koronaviruso

Biologė apibrėžė pagrindinį vakcinų nuo koronaviruso trūkumą

(atnaujinta 14:43 2020.11.29)
Ekspertė pažymėjo, kad be Rusijos, JAV ir Didžioji Britanija, Kuba ir Kazachstanas paskelbė apie vakcinų kūrimą

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Džordžo Meisono universiteto Sisteminės biologijos mokyklos profesorė Anča Baranova mano, kad tik gamybos pradininkai galės atlikti išsamius klinikinius savo vakcinų prieš COVID-19 tyrimus, o tie, kas pradės vėliau, paprasčiausiai negalės išbandyti savo vakcinos masinio kitų vakcinų fone, praneša RIA Novosti.

"Klinikiniai vakcinų tyrimai labai greitai pasidarys nepaprastai sunkūs. Kodėl? Kai asmuo pradeda tyrimą, jis pasirašo sutartį, kad jie bus stebimi šešis mėnesius. Teisingų bandymų metu turėtų būti eksperimentinė grupė ir kontrolinė grupė. Dabar įsivaizduokite, kad žmonės nuėjo į bandymą ir pateko į grupę, kuriems skiriamas placebas. Tuo tarpu  prasideda bendra vakcinacija. Kaip žmogus jausis? Tikriausiai jis norės atsisakyti testų ir pasiskiepyti, ir tai yra jo teisė", — sakė ji.

Be to, pasak jos, masinės vakcinacijos metu visuomenėje padidėja imunitetą turinčių žmonių procentas, tai yra, sumažėja sergamumas.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

"Kaip vertinti vakcinos poveikį? Tai nepaprastai sunku. Klinikiniai vakcinos tyrimai konkuruos su masine vakcinacija. Todėl įmonės, kurios pirmosios dalyvavo vakcinų testavime, greičiausiai susidaro tiksliausią vaizdą apie savo vakcinų veiksmingumą." — pažymėjo Baranova.

Ekspertė pažymėjo, kad be Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos, Kuba ir Kazachstanas paskelbė apie savo vakcinų kūrimą.

Rugpjūtį Rusijos sveikatos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V". Vakcina yra pagrįsta gerai ištirta ir patvirtinta žmogaus adenovirusinio vektoriaus platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikis nepageidaujamas poveikis.

"Vektor" centro sukurta vakcina, pagrįsta peptidiniais antigenais "EpiVacCorona", Rusijoje buvo įregistruota spalio 13 dieną. Sveikatos apsaugos ministerija leido "Vektor" atlikti vakcinos tyrimus po registracijos. 

Trečioji Rusijos vakcina yra pakeliui, sakė anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Anksčiau Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė Rusijos Federacijos gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso planuojama nuo 2021 metais, ji bus savanoriška.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
vakcina, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinio poveikio simptomus
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka