Kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Ar buvusi Lietuvos finansų ministrė bus patraukta atsakomybėn dėl "Snoro" bankroto

5352
(atnaujinta 14:31 2019.05.11)
Lietuvos lauke — eilinė tarptautinio teismo byla. Rusijos investuotojų apsaugos fondas užsienyje pateikė ieškinį Paryžiaus tarptautinių prekybos rūmų arbitražo teismui

Ieškinyje reikalaujama kompensuoti 1,1 mlrd. eurų nuostolius, kuriuos patyrė buvęs Lietuvos banko "Snoras" akcininkas Vladimiras Antonovas, dėl to, kad 2011 metais Lietuvos vyriausybė nacionalizavo banką. Tuo metu Lietuvos finansų ministrės pareigas ėjo dabartinė rinkimų į Lietuvos prezidentus favoritė — konservatorė Ingrida Šimonytė.

Dar vienas debesis pakibo virš Lietuvos biudžeto ir reputacijos. Vilniui gali tekti sumokėti milžinišką sumą — daugiau nei vieną milijardą eurų. Ieškinį pateikė Rusijos investuotojų apsaugos fondas buvusių banko "Snoras", kuriam Lietuvos valdžios institucijos atliko bankroto procedūrą, savininkų vardu.

Pirmąjį ieškinį, pateiktą Rusijos teismuose, Vilnius dėl politinių priežasčių atmetė. Neva Lietuva nepasitiki Rusijos teismų jurisdikcija. Nepasitikite? Gerai, tuomet galėsite paaiškinti Prancūzijos teisėjams, kokiu pagrindu vienas iš stipriausių Lietuvos bankų tuo metu buvo sunaikintas.


"Sputnik Lietuva" jau rašė, kaip vienas iš didžiausių tuo metu Lietuvos bankų — "Snoras", priklausęs Rusijos verslininkui Vladimirui Antonovui (68 proc.) ir lietuviui Raimondui Baranauskui (25 proc.), — buvo bankrutavo ir buvo nacionalizuotas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Nors įvardyta bankroto priežastis — beveik pusės milijardo eurų vertės vertybinių popierių trūkumas. "Snoro" bankrotas sukėlė tarptautinį skandalą, nes šis bankas turėjo platų filialų ir dukterinių bankų tinklą ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

Proceso su "Snoru" metu išaiškėjo politinės korupcijos faktai aukštesnėse valdžios grandyse. Garsiausi iš jų buvo susiję su Seimo pirmininkės, konservatorių partijos narės Irenos Degutienės giminaičiais (sūnumi ir vyru). Šiame skandale mirgėjo ir kai kurių Lietuvos vyriausybės narių, vadovaujamų konservatorių, pavardės.

Verta prisiminti, kad dabartinė rinkimų dėl prezidento posto lyderė, buvusi Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė taip pat pridėjo ranką prie šio paslaptingo bankroto. Taip pat prisiminkime, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat buvo ne tik Lietuvos finansų ministrė (2001-2004), bet ir visos Europos Sąjungos finansų ir biudžeto komisarė (2004–2009 m.). Taigi, finansų klausimais ir Ingridai Šimonytei, ir Daliai Grybauskaitėi nėra lygių.

O "Snoro" bankroto pradžia yra labai įdomi. Prašydamas neatskleisti pavardės vienas iš Baltijos šalių bankų analitikų leidiniui "Sputnik Lietuva" papasakojo apie kai kuriuos bankų veiklos sunkumus.

Bankininkai dažnai apkaltinami viršijant leistinas likvidumo normas ir lėšų trūkumu indėlių nutekėjimo atveju. Tačiau beveik visi pasaulio bankai leidžia tokią savivalę, kai reikia "prasukti" didelį sandorį. Ir visi apie tai žino. Būtent tai yra didelių pinigų rizika. Kitas dalykas yra tas, kad vieniems tai leidžiama, o kiti gali brangiai už tai sumokėti. Ir jei gaunamas "politinis užsakymas", toks bankas bus "gaudomas" per tokias rizikingas operacijas bankininkystės veiklos įstatymo požiūriu.

2011 metų pavasarį Švedijos valdžios institucijos oficialiai leido pagrindiniam "Snoro" akcininkui Vladimirui Antonovui įsigyti didelę bendrovės "Spyker Cars N.V." akcijų dalį.  Bendrovė yra "Auto Giant Saab" savininkė. Tuo metu įsigyti Švedijos automobilių pramonės gigantą ketino ir amerikiečių koncernas "General Motors". Įdomus sutapimas.

Gali būti, kad Antonovui reikėjo lėšų, ne tik asmeninių, bet ir pasiskolintų, kad galėtų atlikti šį sandorį. Ir tada jis buvo sugautas Lietuvoje.

"Snoro" bankroto skandalas buvo garsus. Antonovas ir antras pagrindinis akcininkas — Raimondas Baranauskas — turėjo pabėgti į Angliją, o 2015 m., po Londono teismo sprendimo juos išduoti Lietuvai, jis persikėlė į Rusiją. Jų nebuvimo metu vietiniai ir tarptautiniai grobuonys sukapojo "Snorą" į gabalus. Beje, didžioji "Snoro" klientų dalis priklausė Švedijos bankams — "SEB", "Swedbank" ir "DNB Nord". Įdomi kombinacija. 

Tikėtina, kad Paryžiaus tarptautinių prekybos rūmų arbitražo teismas kaip liudininkus apklaus ir pagrindinius veikėjus "Snoro" bankroto metu. Galimai, Lietuvos valdžios institucijos bus įtariamos dėl šališkumo. Vis dėlto Prancūzija yra viena didžiausių ES šalių, kurių įstatymai yra privalomi Lietuvai.

Liudyti gali būti pakviestas ilgametis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, 2008-2011 metų premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Įdomu bus Paryžiaus teisėjams sužinoti ir apie Dalios Grybauskaitės vaidmenį šioje skandalingoje bankroto byloje.

Apskritai, šis procesas turi būti labai garsus ir, galbūt, atneš didelių nemalonumų Lietuvai. Esamos valdžios institucijos suvokia situacijos rimtumą. Gavęs pranešimą apie ieškinį artimiausiomis dienomis, Biudžeto ir finansų komitetas aptars situaciją su Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atstovais.

Bus peržiūrėti ne tik finansinių žinybų, bet ir Generalinės prokuratūros archyvai. O tuose archyvuose galima rasti tokių faktų, kurie bus pražūtingi ne tik dabartinei prezidentei, bet ir visai konservatorių "grietinėlei".

Jei Ingrida Šimonytė bus išrinkta naująja Lietuvos prezidente, archyvai ir procesai Paryžiaus teisme gali būti priežastis... apkaltai. Kaip jums patinka šios perspektyvos?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

5352
Tegai:
Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Antonovo prašymas apriboti "Snoro" nekilnojamojo turto sandorius atmestas
Rusijoje sulaikytas buvęs banko "Snoras" savininkas
JAV ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Vašingtonas nusprendė tikrųjų nubausti Europą

Nepaisant visų sunkumų tarp Trampo administracijos ir Amerikos IT gigantų, tokių kaip Facebook, Google ir Amazon, Trampas pasirengęs paaukoti transatlantinio solidarumo ir geros valios tarp JAV ir ES likučius, kad apsaugotų korporacijų pajamas

Senas, daugelį metų trunkantis konfliktas dabar perėjo į atvirus, skaudžius finansinius smūgius, siekiančius milijardus dolerių — Europos Sąjunga nori "prispausti" amerikiečių korporacijas, kurios dešimtmečiais dirbo ES nemokėdamos mokesčių, o JAV ketina nubausti Europos Sąjungą už bandymą įgyti minimalų fiskalinį suverenitetą.

Verta pagirti Donaldo Trampo komandą — jų kerštas pasirodė esąs labai tikslus, turint omenyje, kad jiems pavyko nustatyti konkretų Europos proveržio į laisvę iniciatorių ir idėjos, kad Amerikos IT verslas dirba "JAV Europos kolonijose" ir privalo mokėti mokesčius, autorių, o po šio identifikavimo buvo imtasi atsakomųjų Amerikos priemonių.

Prancūzijos prezidentas ir didelis mėgėjas pakalbėti apie Europos kaip pasaulio galios centro atkūrimą Emanuelis Makronas buvo Europos mokesčių Google, Facebook ir Amazon įvedimo autorius ir įkvėpėjas, todėl bendrovių, patekusių po Baltųjų rūmų "karštąja ranka", sąrašas buvo sudarytas taip, kad būtų sukeltas maksimalus diskomfortas Eliziejaus rūmams.

CNBC Amerikos finansų kanalas praneša:

"Prancūzijos bendrovių [veikiančių liukso segmente — Sputnik] akcijų kritimas įvyko po to, kai JAV paskelbė, kad jos gali nustatyti aukštas kai kurių šios kategorijos produktų kainas.

Pagal naujus tarifus, kurie gali įsigalioti sausio pabaigoje, JAV prekybos atstovybė galės imti iki 100 % siekiančius mokesčius už tokių prekių importą iš Prancūzijos. Numatoma suma [importo, kuriam taikomi nauji tarifai — Sputnik] yra 2,4 milijardo dolerių. Prancūzijos akcijų kritimas pakenkė įmonėms, kurioms priklauso "Louis Vuitton", "Hennessy", "Hermes", Christian Dior, "Gucci", "Yves Saint Laurent" ir "Balenciaga".

"Šimtas procentų yra gana daug", — "The Wall Street Journal of America" sakė Bruno Pavlovsky, "Chanel House" prezidentas. "Tai nėra tarifas. Šimtas yra bauda", — pridūrė jis.

Verta paminėti, kad Amerikos pareigūnai siūlo savo įvykių versiją ir tvirtina, kad kaltas yra Makronas, kuris neva nori diskriminuoti tam tikras Amerikos bendroves ES. Šis kaltinimas kelia tam tikrą skeptiškumą net tradiciškai patriotiškos Amerikos žiniasklaidos priemonėms.

"JAV mano, kad Prancūzijos mokesčių struktūra yra nesąžiningai nukreipta į dideles JAV interneto bendroves, tokias kaip Facebook, Google ir Amazon. Nepaisant to, kitos šalys vis labiau ieško būdų, kaip gauti pajamų iš įmonių, kurios uždirba milijardus dolerių savo rinkose", — praneša leidinys "Politico".

Trampo atsakomųjų priemonių pasirinkimą greičiausiai lėmė tai, kad "Prancūzijos rinkinys" buvo laikomas savotiška patikimumo sala ir saugiu prieglobsčiu investuotojams, kurie tikėjo, kad Prancūzijos įmonės, dirbančios tik su pasiturinčiais vartotojais, yra idealiai apsaugotos nuo koronaviruso epidemijos padarinių ir nuo prekybos karų rizikos.

Juodame gilios ekonominės krizės, kurioje Prancūzija pasinėrė į kovą su epidemija, fone, prabangos kompanijos atrodė kaip šviesos spindulys ir vilties šaltinis, taip pat simbolis, kad šalis, negalinti konkuruoti su Vokietija ar Kinija tradicinėje pramonėje, turi tam tikrų konkurencinių pranašumų tarptautinėje arenoje. Sumenkinti šį simbolį, faktiškai atimant iš šių bendrovių prieigą prie Amerikos rinkos, yra gera idėja, jei tikslas yra išgąsdinti Prancūzijos prezidento administraciją ir paveikti Europos mokesčių politiką apskritai.

Prancūzai gali pasielgti principingai ir įvesti mokestį Amerikos įmonėms (bent jau nacionaliniu lygmeniu), tačiau ar, pavyzdžiui, Vokietijos pareigūnai norės palaikyti tokio tipo bendro Europos mokesčio įvedimą, rizikuodami "100 % tarifu", pvz., vokiškų automobilių eksportui.

Kita vertus, šiuo atveju mes nekalbame apie tik ekonominį konfliktą. Tai diskusija apie pačių Europos politikų statusą. Lemiamas veiksnys, nurodantis faktinę nuosavybės teisę į tam tikrą teritoriją, yra klausimas, kam vietiniai verslininkai moka mokesčius. Kas turi teisę įvesti ir surinkti šiuos mokesčius, turi galią tam tikroje teritorijoje. Istorijoje būta atvejų, kai tam tikri užsienio prekeiviai ar verslininkai gavo teisę į neapmokestinamą prekybą ar paslaugų teikimą tam tikroje šalyje, tačiau tai vyko tik tuo atveju, jei ji anksčiau buvo pralaimėjusi karą ar tiesiog pasirašė tam tikras pasenusias pasidavimo sąlygas, gresiant karinei jėgai.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Taigi, kai Amerikos įmonės tampa dominuojančiomis Prancūzijos internetinės reklamos ir internetinės komercijos rinkos dalyvėmis, jos gauna milijardus eurų iš Prancūzijos kompanijų (tuo pat metu turi galimybę sužlugdyti bet kurį Prancūzijos verslą, kai tiesiog neįmanoma efektyviai reklamuoti ar parduoti savo produktus internete). Be to, Prancūzijos biudžetas šioje situacijoje negali gauti nė cento, o tai reiškia, kad Prancūzija yra JAV kolonija arba bent jau neturi visiško ekonominio suvereniteto. Ir sprendimas įvesti kuklų trijų procentų mokestį yra ne tiek siekis papildyti biudžetą, kiek bandymas atkurti nepriklausomybę.

Svarbu tai, kad tiek Respublikonų, tiek Demokratų partija palaikė Trampo administracijos veiksmus, kad nubaustų Prancūziją — ir tai yra labai gera žinia Rusijai, ypač tuo atveju, jei Prancūzijos politikai staiga ims rodyti savo orumą.

Bent jau reaguodami į praeities grėsmes, Prancūzijos ir net Vokietijos valdžios atstovai parodė, kad yra pasirengę žengti toliau ir ginti savo teisę vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką.

Jei padėtis ir toliau vystysis pagal šį scenarijų, tada, nepaisant to, kas laimės JAV rudens rinkimus, santykiai Vašingtono–Paryžiaus ir Vašingtono–Berlyno linijose toliau blogės.

Bus juokinga, jei netolimoje ateityje amerikiečių vartotojas "Chanel" kvepalus ar "Hermes" rankinę galės įsigyti tik kontrabandos būdu, o europiečiams teks ieškoti alternatyvų Amerikos socialiniams tinklams. Ekonominės deglobalizacijos daigai skverbiasi į užmegztų tarptautinių ryšių tarpsnį.

Toms šalims, kurioms dabartinė globalizuotos ekonomikos sistema netinka, tai yra paskutinis ir rimtas šansas ištaisyti praeities klaidas ir užsitikrinti patogesnę padėtį deglobilizuotoje ateityje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, JAV, Donaldas Trampas
Andžejus Duda

Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje

(atnaujinta 15:28 2020.07.13)
Andžejaus Dudos pergalė per Lenkijos prezidento rinkimus gali patikti ne visiems Lietuvoje. Kai kurios politinės jėgos per spalį vyksiančius Seimo rinkimus turės pakoreguoti programos gaires, atsižvelgdamos į Varšuvą

Tuo metu, kai prieš lemiamą prezidento rinkimų turą Lenkijoje buvo tylos diena, kovotojai už LGBT lygybę ėjo pagrindiniu Lietuvos sostinės prospektu. Čia buvo galima įžvelgti tam tikros simbolikos. Juk Varšuvoje susirėmė dvi ideologijos — tos pačios lyties asmenų meilės priešininkai ir šalininkai. Kalbant apie kitus Lenkijos užsienio ir vidaus politikos klausimus, Andžejaus Dudos ir jo oponento Rafalo Tšaskovskio nuomonės nesiskyrė taip kardinaliai.

Gal todėl, sužavėti šeštadienio "vaivorykštės" procesijos, Vilniaus rinkimų apylinkėje daug daugiau lenkų balsavo už LGBT tolerantišką Varšuvos merą nei už dabartinį ir naujai išrinktą prezidentą. Už Tšaskovskį buvo atiduoti 352 balsai, o už Dudą — tik 129.

Tuo metu, kai Lenkija vėl balsavo už tradicines šeimos vertybes, Lietuvos sostinėje ne tik vyko eitynės, remiančios LGBT žmones, bet ir seksualinių mažumų aktyvistai kone ultimatumo forma reikalavo iš Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos išreikšti atvirą paramą jiems.

Taigi, LGBT vertybių tema artėjančiuose Seimo rinkimuose gali būti lemiamas veiksnys politinėje kovoje dėl valdžios ateinantiems ketveriems metams. Tik klausimas, kuri iš lyderiaujančių Lietuvos politinių partijų drįsta atvirai ginti tradicines šeimos vertybes. Kol kas tik viena nedidelė, bet valdančioji partija — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" savo programose pasisako už tradicinę šeimą.

Tie konservatoriai, kurių partijos pavadinime yra žodis "krikščionys" (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jau seniai atvirai remia liberalias vertybes. O jų partijos sąrašo "pirmas numeris" — buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė — nuo 2015 metų aktyviai remia partnerystės įstatymo projektą. Ji įsitikinusi, kad Lietuvai reikia įgyvendinti partnerystės įstatymo projektą, "kaip tai suprantama Vakaruose". Ji kalbėjo apie tai per praėjusių metų prezidento rinkimus, būdama kandidate į prezidentus nuo TS-LKD.

Tačiau pagrindiniai konservatorių varžovai artėjančiuose rinkimuose — valdančioji "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga", kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis, — dar turi atvirai pareikšti savo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Kaip žinote, pagrindiniai LVŽS rinkėjai yra provincijos gyventojai. Būtent jie lėmė "valstiečių" pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose.

Lietuvos, taip pat ir Lenkijos gilumoje šiandien jie tiesiog išlaiko patriarchalinę šeimos struktūrą. Būtent šis rinkėjas Lenkijoje pasitikėjo Andžejumi Duda. Gal todėl jis ir laimėjo.

Sprendžiant iš naujausių apklausų Lietuvoje, dvi pagrindinės opozicijos jėgos — konservatoriai ir "valstiečiai" — artėja prie Seimo rinkimų su vienodais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. LGBT vertybės gali būti lemiamos pergalėje. Priešingu atveju, mažai tikėtina, kad beveik visų politinių partijų programinės nuostatos smarkiai skirsis.

Akivaizdu, kad užsienio politikoje visos partijos kalbės apie konfrontaciją su "agresore" — Rusija. Kalbant apie Baltarusijos AE boikotą, jos taip pat bus vieningos ir stiprins valstybės gynybą dėl tarptautinio Šiaurės Atlanto aljanso kontingento Baltijos regione. Viskas, apie ką šiandien kalba Varšuva.

Per pastaruosius dvejus metus tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atkurti ne tik šilti, bet ir draugiški santykiai. Varšuvai šiandien ES nėra artimesnio rėmėjo nei Vilnius. Kitos dvi Baltijos šalys — Latvija ir Estija — nevienareikšmiškai palaiko Lenkijos valdžios iniciatyvas. Ir jei Rusijos konfrontacijoje yra visiška vienybė, tada dėl Europos vidaus problemų Ryga ir Talinas Varšuvai neteikia tokios vienareikšmiškos paramos, kokią teikia Vilnius.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Lenkijos valdžia, vadovaujama "Teisės ir teisingumo" (PiS) partijos ir prezidento Dudos, šiandien vykdo agresyvią politiką ne tik prieš Maskvą, bet ir prieš Vokietiją. Lenkija ir Vengrija yra pagrindinės problemų sukėlėjos ES. Lenkai ir vengrai siūlo naują Europos Sąjungos modelį, pagrįstą ne liberalizmu, o konservatizmu — be tos pačios lyties asmenų santuokų ir Briuselyje įsikūrusių Europos parazitų parazitų. Todėl Lietuvai čia yra daugybė povandeninių akmenų, ant kurių galima paslysti.

Taigi, spalį Lietuvos rinkėjų, kaip kad praėjusį savaitgalį buvo Lenkijoje, laukia sunkus pasirinkimas — patriarchija ar agresyvus neoliberalizmas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Andrzejus Duda
Dar šia tema
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" už Lenkiją palaikydama ryšius su JAV
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Международный праздник День огурца

Kokia šiandien diena: liepos 14-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.07.13)
Šią dieną Lietuvoje minima Agurkų diena. Natūralu, kad tokią šventę pasiūlė Kėdainiai, kurie kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno

Liepos 14 yra 195-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 196-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 170 dienų.

Liepos 14-ąją Kėdainių kraštas paskelbė Agurkų diena. Pirmą kartą pagerbti agurkų augintojus sumanyta dar 1997 metais. Agurkų šventė švenčiama liepos viduryje, nes tuo metu agurkai atpinga ir prasideda konservavimo ir šių daržovių ruošimo žiemai laikas.

Kėdainiai kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno. Kad čia auginami agurkai, minima jau XVII a., karaliaus Jono Sobieskio laikais (1674 metais). Agurkų auginimo verslas klestėjo carinės Rusijos laikais, tarpukario Lietuvoje bei sovietmečiu.

Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose lapkričio 14-ąją minima raugintų agurkų diena. Manoma, kad tarp 1800 ir 1900 metų į Ameriką atvykę žydai čia išpopuliarino raugintus agurkus.

Katalikai liepos 14-ąją mini Šv. Kamilį Lelietį (1550–1614), kunigą. Jis gimė Abrucuose. Jau nuo jaunystės tarnavo kariuomenėje, dalyvavo karuose su Turkija, vėliau dirbo ligoninėse. Buvo linkęs į pasaulietinį gyvenimą. Galiausiai atsivertė ir atsidavė nepagydomų ligonių slaugai ligoninėje, tarsi slaugytų patį Kristų. Šv. Pilypo Nėrio paskatintas tapo kunigu, Romoje padėjo pamatus Reguliarių kunigų kongregacijai ligoniams slaugyti.

Šią dieną savo vardadienį švenčia Eigilė, Liberata, Liberatas, Vydas.

Tegai:
šventės, šventė