Savaeigės haubicos PzH2000 Pabradės poligone, archyvinė nuotrauka

"Neregėtas dosnumas": JAV branduolinis ginklas nulems Baltijos šalių likimą

239
(atnaujinta 15:11 2019.05.15)
Nuoseklus Europos užpildymas Amerikos "didelio tikslumo" branduoliniais ginklais gali sukelti Europos civilizacijos katastrofą. Ir pirmosios sąraše neišvengiamai bus Baltijos šalys — kaip patogi platforma masinio naikinimo ginklams šalia Rusijos sienų

Vilnius, Ryga ir Talinas nesiima jokių veiksmų, kad išvengtų tokio likimo.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės departamento direktorius Vladimiras Jermakovas gegužės 14 dieną sakė, kad branduolinių ginklų dislokavimas Amerikos valdžios institucijų nurodymu Europoje ― pasirengimas jį panaudoti: "Kai kurios šalys, priklausančios nuo Vašingtono, apsimeta, kad nieko nevyksta, ar bijo net pagalvoti apie tai, kad XXI amžiuje Europoje vyksta pasirengimas naudoti branduolinius ginklus, dalyvaujant nebranduolinėms valstybėms".

Naujausios zenitinės raketų sistemos S-400 Triumf
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

Anksčiau Pentagono vadovo pavaduotojas Davidas Trachtenbergas paaiškino būtinybę sukurti mažos galios branduolinį ginklą "dėl Rusijos keliamos grėsmės", Lenkijos generolas Valdemaras Skšipčakas neatmetė galimybės, kad Rusijai bus suduotas branduolinis smūgis, o JAV strateginiai bombonešiai B-52H imitavo raketų ir bombų smūgius Rusijos Baltijos jūros laivynui.

Kaip ten bebūtų, kaip ir XXI a. karuose, aukštųjų technologijų ir naujų rūšių ginklai sutrumpins kovos veiksmų laiką iki kelių valandų ar dienų. Pentagonas mato savo technologinio (strateginio) pranašumo perspektyvą. O Baltijos šalys yra beveik ideali NATO karių ir ginkluotės dislokavimo vieta. Šiaurės Atlanto aljanso narės, esančios arčiausiai Rusijos Federacijos, — Latvija ir Estija — yra 600 kilometrų nuo Maskvos Kremliaus atstumu (senųjų "Pershing-2" raketų skrydžio laikas yra ne daugiau kaip trys minutės).

Estija

Kokiu tikslu daugiafunkciai smogiamieji lėktuvai, galintys nešti branduolinius ginklus, dislokuojami Estijos Emario oro bazėje, 200 kilometrų nuo Rusijos sienos? JAV pirmą kartą prieš dvejus metus išsiuntė Estijai du naikintuvus F-35 ir planuoja Europoje nuo 2020 metų įdiegti nuolatinį šių naikintuvų buvimą. Net Vakarų žiniasklaida tai laiko provokacija, nes smūgiuojančios pajėgos, kaip taisyklė, kaupiamos ketinant pulti.

Estijos Emario oro bazė laikoma didžiausia NATO baze Baltijos šalyse. Ji gali priimti visų tipų kovinius ir transporto orlaivius, įskaitant JAV strateginius bombonešius. Be to, Amerikos generolams reikia "turėti kuo daugiau didelio tikslumo, gerai apsaugotų puolamųjų tolimojo nuotolio ginklų", kad galėtų "atakuoti naujuosius Maskvos bastionus Baltijos regione".

2016 metų Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikime priimtu sprendimu, NATO batalionai po 1 200 karių yra dislokuoti Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Estijos teritorijoje kontingento pagrindas yra britai, daugiau nei 800 karių. Taip Estija virto didžiuliu poligonu, kur amerikiečių vadai kuria savižudiško karo su Rusija scenarijų. Jau praėjus metams po to, kai pirmasis NATO užsienio padalinys buvo perkeltas į Estiją, šios šalies piliečių gyvenimo sąlygos tapo pastebimai pavojingesnės.

Latvija

Užsienio kariuomenės buvimas kompaktiškoje Latvijoje ir proamerikietiško karinio bloko buvimas taikioje Europoje didina ginkluotų konfliktų tikimybę, nes kiekviena sistema yra įsipareigojusi plėtoti struktūrinę ir operatyvinę plėtrą.

Praėjusiais metais Latvija ir Lietuva pasivijo Estiją pagal išlaidas gynybai, o dabar visos trys Baltijos šalys skiria ne mažiau kaip du procentus BVP karinei parengčiai gerinti, o tai prisideda prie pasaulinio tarpkontinentinio karo skatinimo.

Aljanso naikintuvai ištisus mėnesius manevruoja 150-200 metrų aukštyje. Tokia taktika naudojama ne šalies oro sienų apsaugai, bet tam, kad pažeistų priešo priešlėktuvinės gynybos sistemą. Nuo Latvijos sienos iki Maskvos — tik pusvalandis skrydžio naikintuvu, 600 kilometrų.

Neturtingos Baltijos šalys negali sau leisti pirkti naikintuvų. JAV ir NATO turi daug orlaivių, belieka tik iš naujo rekonstruoti nuo sovietmečio likusius oro uostus ir aerodromus. Pavyzdžiui, Latvijos Lielvarde per dešimtmetį išleista daugiau nei 100 milijonų dolerių. Apskritai, Vašingtonas panaudojo 170 milijonų eurų karinės infrastruktūros plėtrai respublikoje, įskaitant reikšmingą karinės infrastruktūros plėtrą Adažiuose. Briuselyje planuojama Latvijos gynybai investuoti 71 mln. eurų iki 2021 m. Neregėtas dosnumas.

Atliekant pratybas Latvijoje, specialiai apmokytas ir aprūpintas Aljanso karinis personalas reguliariai rengia daugiašalių karių grupuotės dislokavimą konflikto zonoje. Tiesą sakant, tai yra ES nesankcionuotas "karinis Šengenas". Juk Pentagonas ne šiaip sau laiko pusę savo karinių bazių (350) Europoje. Ir daugiau nei 40 jų priklauso JAV. Strateginiuose objektuose vietoje 13 penkių Europos šalių įgulų yra 60 000 JAV kariuomenės personalo ir yra saugomos didžiulės ginklų atsargos, tame tarpe ir 150 branduolinių bombų Ramšteino oro bazėje.

Lietuva

Vilnius stengiasi neatsilikti nuo vyresniųjų partnerių ir patekti į Aljanso lyderių pagal išlaidas gynybai dešimtuką. Lietuvos kariuomenės skaičius viršija 18 tūkst. žmonių, kas tris kartus viršija Estijos ar Latvijos rodiklius. 2017 metais Lietuvos Seimas patvirtino karinių darbuotojų skaičiaus padidinimą 20 proc. ― iki 2023 metų jų bus iki 26,25 tūkst. žmonių.

Lietuva, ko gero, palaiko agresyviausią antirusišką poziciją visoje ES. Dabartinė respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą ragino Jungtines Amerikos Valstijas visam laikui dislokuoti smogiamuosius ginklus ir priešlėktuvinių raketų sistemas "Patriot" Lietuvos žemėje. Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina sukūrė karinę brigadą LITPOLUKRBRIG. Jei Vašingtonas pasiūlytų Vilniui Lietuvos teritorijoje dislokuoti dvi dešimtis Amerikos branduolinių užtaisų, manau, kad tai sukeltų entuziazmo priepuolį.

Nepaisant to, tolimojo nuotolio JAV ginklų kaupimas neužtikrina sustiprintos Baltijos šalių gynybos. Tai ― pasirengimas karinėms operacijoms Rusijos teritorijoje. Bet koks branduolinių ginklų panaudojimas prieš Rusiją ar jos sąjungininkus, nepaisant jėgos ar tikslumo, sukels Rusijos branduolinį atsaką per visą JAV ir NATO karinę-politinę ir karinę pramoninę infrastruktūrą.

Rusijos karo doktrina skelbia teisę naudoti branduolinius ginklus agresijos prieš Rusijos Federaciją atveju, naudojant net tradicinius ginklus, kai gresia pavojus valstybei. Rusijos doktrina nenustato prioritetų ar naudojimo linijų, o jei JAV branduoliniai ginklai kelia grėsmę Maskvai Baltijos kryptimi, prevencinės priemonės gali tapti neišvengiama tikrove.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

239
Tegai:
Baltijos šalys, branduolinis ginklas, Amerika, Europa
Dar šia tema
Rusija išbraukė NATO iš ateities: ką tai reiškia Baltijos valstybėms
Lavrovas paragino NATO sustabdyti konfrontaciją Europoje
Estijoje prasideda didelio masto NATO pratybos "Pavasario audra-2019"
"Karo banginiai ir krevetės": NATO kuria naujas pasakas apie Rusiją Baltijos jūroje
Minskas, archyvinė nuotrauka

Grasina botagu ir vilioja meduoliu: Lietuva pabudo prieš rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 13:43 2020.08.06)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltarusijos valdžiai, kuriai vadovauja prezidentas Aleksandras Lukašenka, dar kartą griežtai nurodė, kad smurtas prieš opoziciją yra nepriimtinas

Artėjančius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimus atidžiai stebi kaimynai lietuviai. Labiau, nei tiesiog atidžiai. Ir jie dalina gerus patarimus, kaip geriausia sodinti ir apvagoti bulves. Taigi pagrindinis Lietuvos užsienio politikos patarėjas Linas Linkevičius pasakinėja savo kaimynui apie jo selekcininių eksperimentų neleistinumą.

"Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų", — pranešime žiniasklaidai teigė Linas Linkevičius.

Matyt, Linas Linkevičius jau aiškiai žino, kas bus po rinkimų. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas telefonu paprašė savo kolegos — Baltarusijos URM vadovo Vladimiro Makėjaus, su kuriuo neseniai užmezgė šiltus, beveik draugiškus santykius, perduoti jo susirūpinimą "į patį viršų". 2020 metų pradžioje Linkevičius net lankėsi pas Makėjų Minske. Už tai vos nebuvo ketvirčiuotas politinių oponentų — Lietuvos konservatorių. Žinotų jie, konservatoriai, kad tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas Baltarusijoje yra Baltarusijos kelio į ES pradžia pagal "Ukrainos scenarijų".

Taip sakant, išėjimas į maratono lenktynių, kurios prasidės sekmadienį, rugpjūčio 9 dieną, startą.

Telefoniniame pokalbyje su Makėjumi, matyt, linkėdamas sėkmės Baltarusijos žmonėms, Linkevičius patikino, kad Baltarusijos nepriklausomybė ir klestėjimas yra labai svarbūs Lietuvai.

"Padėsime ją (nepriklausomybę — Sputnik) išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais", — sakė Linkevičius.

O jei netikite, atsiminkite, kaip visais lygmenimis Lietuva kovojo už Ukrainos nepriklausomybę. Ji padėjo ir padeda iki šiol naudingais patarimais, kaip tapti tikra europietiška valstybe.

Simboliška, kad Ukraina savo kelią į civilizuotą Europos visuomenę pradėjo būtent po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, vykusio 2013 metų spalio mėnesį Vilniuje, Lietuvai pirmininkaujant ES. O Lietuvos diplomatai, pasak Davido Žvanijos, buvusio Aukščiausiosios Rados deputato ir artimo Petro Porošenkos draugo, tada aktyviai padėjo Euromaidanui ne tik pinigais, bet ir ginklais.

Beje, Lietuva buvo pirmoji iš pasaulio valstybių, atvirai siuntusi "mirtinus ginklus" Donbasui sutramdyti. O 2013-ųjų Lietuvos Seimo pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė iš tribūnos Kijevo Nepriklausomybės aikštėje garsiau nei visi pasaulio politikai šaukė: "Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!".

Taigi, mieli draugai, nesijaudinkite. Mes ir jums padėsime, kiek galėsime. Nebijokite ir laikykitės, nesvarbu, kokius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus paskelbs Baltarusijos Respublikos Centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina. Svarbiausia, kad pirmosiomis dienomis po rugpjūčio 9 dienos visos demonstracijos būtų taikios ir padorios.

Svarbiausia — nepamirškite atsidėkoti lietuviams po "Belmaidano" pergalės. Jiems nereikia daug. Uždarykite ir užpilkite betonu Astravo AE reaktorius amžiams.

"Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus", – pabrėžė ministras Linkevičius.

O mes, lietuviai, ir jums, baltarusiams, per naujus elektros tinklus iš Lenkijos ir Vidurio Europos tieksime elektrą, išgrynintą ir išvalytą nuo Rusijos įtakos. Jei ką, tieksime ir naftą, ir suskystintas gamtines dujas iš JAV. Kokiomis kainomis? Na, kažkaip atsiskaitysime. Kaimynai visada susitaria geruoju, kai brėžia sieną tarp bulvių lysvių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Atidarytas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas su Baltarusija
Nuo trečiadienio atnaujinami skrydžiai į Baltarusiją
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Rusijoje prasidėjo pratybos Vandenyno skydas-2020

Atgimusios tradicijos: Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą

(atnaujinta 17:15 2020.08.05)
Rusija atgaivina jūrines jūrų laivyno tradicijas, ir tai patvirtina plataus masto manevrai Baltijos jūroje, kuriuos vykdo Baltijos, Šiaurės, Juodosios jūros laivynai ir Kaspijos flotilė

Rusijos karinių jūros pajėgų pratybos "Vandenyno skydas-2020", kuriose dalyvauja daugiau nei 30 laivų, jūrų aviacija ir oro gynyba, pakrančių kariai ir jūrų pėstininkai, Baltijos jūroje prasidėjo rugpjūčio 3 dieną. Karo laivai išplaukė į jūrą iš savo bazinių punktų, sprendė minų dislokavimo užduotis tam skirtose vietose.

Karinio jūrų laivyno jūreiviai mokosi atremti smūgius iš oro, sunaikinti priešo viršvandeninius ir povandeninius laivus. Praktikuojamas taktinių puolimo pajėgų desantas pakrantėje. Atliekami praktiniai smūginių ir priešlėktuvinių raketų paleidimai, artilerijos ugnis ir kitos užduotys. "Vandenyno skydas-2020" manevrams vadovauja Rusijos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Intensyvus pratybų planas ir tiesioginė vadovybė liudija įvykio svarbą, kurio fone yra asociacijos su prieš pusę amžiaus pasaulio jūrų istorijoje vykstančiomis didžiausiomis sovietinių jūrų pajėgų operatyvinėmis -strateginėmis pratybomis "Vandenynas". Tada manevrai vienu metu vyko keturių vandenynų vandenyse, kuriuose dalyvavo apie 300 karo laivų. Buvo praktikuojami karinių jūrų pajėgų smogikų būriai, išbandytas karinio jūrų pajėgų pajėgų ir turto centralizuoto valdymo ir valdymo efektyvumas keliomis strateginėmis kryptimis.

Šiandien Rusijos laivynas į vandenynus grįžta aukštesnio technologinio lygio, turėdamas didesnes galimybes su mažesniu skaičiumi viršvandeninių  ir povandeninių laivų.

Manevrai baigsis jūrų pajėgų perkėlimu į nuolatines bazes Baltijos, Šiaurės ir Juodosios jūros laivynuose ir Kaspijos flotilėje. Tačiau bazėse esantys laivai nestovės. Rugsėjį prasidės strateginės vadovybės štabo "Kaukazas-2020" pratybos, kuriose svarbų vaidmenį vaidina Juodosios jūros laivynas ir Kaspijos flotilė.

Darbinė aplinka

Rugpjūčio 3 dieną įvykę Baltijos laivyno mūšiai išsprendė daugybę kovos povandeninio karo ir oro gynybos kovinio rengimo misijų, vykdė įvairaus sudėtingumo artilerijos šaudymus į sunkioje situacijoje esančius oro ir jūros taikinius.

Tuo tarpu Chmelevkos poligone Kaliningrado srityje heterogeniška Baltijos laivyno pajėgų grupė atliko puolimą desanto nusileidimo ant nepritaikytos pakrantės metu. Šiame epizode veikė apie du tūkstančiai kariškių, daugiau nei 20 antvandeninių ir pagalbinių laivų, 18 orlaivių ir jūrų aviacijos sraigtasparnių, daugiau nei 30 jūrų korpusų karinės įrangos ir inžinerinių vienetų.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Nusileidimo metu Baltijos laivyno grupės minų traleriai palydėjo laivus "Koroliov", "Minsk", "Kaliningrad", "Jevgenij Kočeskov" ir projekto 21820 desantinius katerius.

Paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniais "Ka-27PS" į krantą pristatyti atskiri inžinerinių mazgų būriai, kurie užtikrino minų praėjimus, kad būtų galima saugiai dislokuoti desanto pajėgas. Sulaukę jūrų pėstininkų būrio kovinės paramos, sąlyginio priešo pozicijas užpuolė daugiau nei 25 šarvuočių "BTR-82A" su jūrų pėstininkų korpuso karinio oro pajėgų puolimo bataliono personalu. Kariškiai užtikrino prieštankinę gynybą ir juos labai pagyrė karinių jūrų pajėgų vadas Nikolajus Jevmenovas.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Laivyno pajėgos Baltijos jūroje ir toliau veikia dieną ir naktį. Karinių jūrų aviacija nepertraukiamai vykdo skrydžius. Kariniai oro gynybos vienetai vykdo tarprūšinę sąveiką ir aprėpia laivyno pajėgas – taktinių pratybų su gyva ugnimi ir praktinių raketų paleidimo formate, dalyvaujant 400 karių ir 50 karinės technikos vienetų.

Tuo tarpu "jūrų tankistai" naikina sąlyginio priešo krante esančią jėgą, įrangą ir orlaivius. Apie 400 Baltijos laivyno armijos korpuso atskiro tankų pulko karių atliko 50 kilometrų žygį standartine įranga ir vykdė pavyzdinį gyvą šaudymą "priešo" naudojamų masinio naikinimo ginklų sąlygomis (tankų šarvai radioaktyviąją spinduliuotę sumažina maždaug 100 kartų).

Net trumpa apžvalga atskleidžia Rusijos karinių jūrų pajėgų pratybų "Vandenyno skydas-2020" įvairovę ir mastą.

Karinio jūrų laivyno prioritetai

Vašingtonas ir Briuselis skausmingai reagavo į neseniai įvykdytą Rusijos karinio jūrų laivyno papildymą moderniais strateginiais povandeniniais laivais "Borei-A" ir daugiafunkciais povandeniniais laivais "Jasen-M", vadindami tai iššūkiu, į kurį Pentagonas neturi atsako.

Baltijos laivynas vystosi sparčiai, pastaraisiais metais sulaukęs daugiau kaip 20 naujų laivų su aukšto tikslumo tolimojo nuotolio raketomis. Tame tarpe "Karakurt", kurie neturi analogų pasaulyje. Netrukus bus pateikti naujos kartos viršgarsiniai raketiniai ginklai.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą.

Kaliningrado srityje, kur yra Baltijsko miestas — viena iš dviejų pagrindinių Baltijos laivyno bazių, nuolat stiprinamas įvairus būrių ir pajėgų grupavimas. Visos Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų raketų brigados yra modifikuotos OTRK "Iskander-M" (tame tarpe 152-oji brigada Černiachovske) ir įvaldoma "jūrų tema". Tačiau Rusija stato naujus karinio jūrų laivyno laivus ne tam, kad gąsdintų savo kaimynus.

Pagrindiniai Baltijos laivyno uždaviniai yra šie: Rusijos ekonominės zonos ir gamybinės veiklos sričių apsauga, laivybos saugumo užtikrinimas, Rusijos vyriausybės užsienio politikos veiksmų įgyvendinimas ekonomiškai svarbiose pasaulio vandenyno vietose (verslo vizitai, bendros pratybos, taikos palaikymo operacijos).

Šių operatyvinio-strateginio jūrų pajėgų formavimo funkcijų svarbą liudija nuolatinis NATO laivų minų grupės buvimas Baltijoje, amerikiečių B-52H strateginių bombonešių skrydžiai 180 km nuo Sankt Peterburgo, Rusijos Federacijos karinės-ekonominės blokados scenarijai, kurie reguliariai praktikuojami Aljanso karinio jūrų laivyno pratybų metu.

Šiandien 5-ojo JAV armijos korpuso vadovybė įsikūrė Lenkijoje. Liepos mėnesį Latvijoje buvo baigtos trijų dienų NATO oro pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo daugiau nei 20 naikintuvų ir pagalbinių orlaivių iš penkių aljanso valstybių narių ir Suomijos. Buvo teigiama, kad manevrų tikslai yra pagerinti vadovavimo ir kontrolės įgūdžius, bendradarbiavimą ir oro patruliavimo procedūras (naudojant AWACS). Faktiškai šešių šalių smogiamieji lėktuvai vykdė kovinę sąveiką Baltijos šalių operacijoje prieš Rusiją.

Anksčiau JAV oro pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Jeffrey Lee Harrigianas teigė, kad Pentagonas turi planą pralaužti Rusijos oro gynybos sistemą Kaliningrado srityje.

Maskva yra priversta imtis atsakomųjų priemonių, sukurti reikšmingą jūrų pajėgų potencialą vakarų strategine kryptimi – antžeminių laivų formavimą, dyzelinių povandeninių laivų padalinį, pagalbinių ir paieškos bei gelbėjimo laivų formavimą, karinio jūrų laivyno aviaciją, pakrančių būrius, Baltijos laivyno oro gynybos vienetus. "Projektuoti" į vakarus kitų trijų laivynų operacines galimybes.

Baltijos laivyno koviniai laivai dalyvauja didelio masto manevruose, vykdo kovinę tarnybą netoli savo gimtųjų krantų, vykdo misijas Indijos ir Atlanto vandenynuose ir yra nuolat pasirengę atremti realią potencialaus priešo agresiją, raketas ir smūgius iš oro. Panašias užduotis šiandien sprendžia Šiaurės, Juodosios ir Ramiojo vandenyno laivynai. Net Rusijos karinio jūrų laivyno manevrų Baltijos šalyse pavadinimas daug ką pasako. Vis dėlto "Vandenyno skydas-2020" yra skydas, o ne koks nors kardo kirtis (Saber strike), kur septyni puola prieš vieną, ar tvirtinantis, kad dominuoja pasaulyje, griausmas ("Global Thunder").

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos jūra, Rusija, pratybos
Elektros perdavimo tinklai

"Litgrid" pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9,7 % daugiau pajamų

(atnaujinta 16:40 2020.08.06)
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, "Litgrid" pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9 mln. eurų daugiau pajamų

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" paskelbė pirmojo 2020 metų pusmečio rezultatus.

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, "Litgrid" pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9,7 % arba 9 mln. eurų daugiau pajamų, kurios siekė 101,5 mln. eurų.

Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2019 metų pirmu pusmečiu, padidėjo 18 proc., iki 40,9 mln. eurų ir sudarė 40,4 proc. visų "Litgrid" pajamų. Šiuo periodu pajamų augimą nulėmė 23 proc. didesnė vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina, o perduotos elektros energijos kiekis dėl aukštesnės žiemos sezono temperatūros nei daugiametis vidurkis, taip pat  COVID-19 pandemijos įtakos sumažėjo 4,2 proc. ir sudarė 4 932 mln. kWh.

Pajamos už sistemines paslaugas padidėjo 21 proc. iki 42,9 mln. eurų (nuo 2020 metų sausio 1 dienos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta 28 proc. didesnė sisteminių paslaugų kaina, sisteminių paslaugų apimtis per atskaitinį periodą sumažėjo 4,6 proc.). Dėl mažesnės vidutinės pardavimo kainos disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos sumažėjo 26 proc. iki 10,1 mln. eurų.

Bendrovei pavyko išlaikyti stabilias ir mažesnes nei pernai sąnaudas — jos per 2020 metų pirmą pusmetį buvo 86,2 mln. eurų, arba 3 proc. mažesnės palyginus su 2019 metais. Tai nulėmė 8 proc. mažesnės elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos, kurios sudarė 62,3 mln. eurų.

Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos sumažėjo 26 proc. iki 9,9 mln. eurų, o sisteminių paslaugų sąnaudos padidėjo 12 proc. iki 41,2 mln. eurų. Elektros energijos pirkimo technologiniams nuostoliams perdavimo tinkle kompensuoti sąnaudos dėl mažesnės pirkimo kainos sumažėjo 45 proc., iki 6,2 mln. eurų.

Kitos sąnaudos augo daugiausia dėl planuotų ir atliktų tinklo priežiūros ir remonto darbų siekiant užtikrinti elektros tiekimo patikimumą  (+44 proc. palyginus su pernai), jos išaugo 27 proc., nuo 11 mln. iki 14 mln. eurų.

2020 metų pirmo pusmečio EBITDA buvo 26,2 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų pirmu pusmečiu išaugo 12,9 mln. eurų, arba 97 proc., EBITDA marža augo iki 25,8 proc. (2019 metais buvo 14,4 proc.). 2020 metų pirmo pusmečio bendrovės grynasis pelnas buvo 13,6 mln. eurų (2019 metais — 2,8 mln. eurų). "Litgrid" EBITDA augo dėl 6,2 mln. eurų didesnių elektros perdavimo pajamų, 5 mln. eurų mažesnių technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudų, 1,7 mln. eurų teigiamo sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo.

Visos "Litgrid" 2020 metų pirmo pusmečio investicijos siekė 17,5 mln. eurų, iš jų 53 proc. strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 47 proc. — perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.

Tegai:
ekonomika, Litgrid
Dar šia tema
"Litgrid" užbaigė linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą
Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai
Kaliningrado sritis ruošiasi rudenį vyksiantiems energetikos sistemos bandymams