Ingrida Šimonytė

Asmenybės susidvejinimas: kodėl Šimonytė atsiriboja nuo konservatorių

232
(atnaujinta 16:54 2019.05.17)
Ar Ingrida Šimonytė visiškai kontroliuoja savo elgesį? Ar pretendentė į prezidentes yra laisva? O gal jos elgesys yra kontroliuojamas nepriklausomai nuo jos valios? Žinoma, ne absoliučiai, tik truputį

Kasdienybėje asmenybės susidvejinimas — psichoanalitikų kompetencijoje. Ypatingu laikotarpiu, tai yra, rinkimų kampanijos metu, tai jau politikos meistrų sritis.

Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tačiau tai ir rinkėjų reikalas. Kuo patikėti: ar nepartine Ingrida Šimonyte, ar tiesiog Ingrida Šimonyte?

Ingrida pastarosiomis dienomis vis aktyviau teisinasi ir atsiriboja nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos. Atsiribojimą deklaruoja ir savo Facebook'o laiko juostoje.

Laiko nesustabdysi. Bet laiko juostą Facebook'e ne tik gali stebėti realiu laiku, bet ir atsukti ją atgal. O ją atsukus, kaip pasakytų Viktoras Uspaskich, "vaizdzialis nikoks".

Liaudies išmintis byloja: pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas esi tu.

Nepartinė Ingrida Šimonytė konservatorių Demokratijos šventėje 1
screenshot
Nepartinė Ingrida Šimonytė konservatorių Demokratijos šventėje

Nepartinė Ingrida Šimonytė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Demokratijos šventėje dalyvavo praėjusių metų rudenį. Šiandien tiesiog Ingrida Šimonytė nuo savo gerbėjų ir rėmėjų tiesiog atsiriboja.

Ingrida Šimonytė: "Visgi, rinkimuose kandidatuoju aš, Ingrida Šimonytė, ne TS-LKD partija. Dalyvauju rinkimuose TS-LKD remiama, tačiau prieš tai laimėjusi atvirus rinkimus, kuriuose balsavo ne vien partijos nariai. Už paramą esu dėkinga, tačiau..."

Tiesiog Ingrida Šimonytė atsiribuoja nuo nepartinės Ingridos Šimonytės 2
screenshot
Tiesiog Ingrida Šimonytė atsiriboja nuo nepartinės Ingridos Šimonytės

Tačiau nuo pretendentės į prezidentes tiesiog Ingridos Šimonytės neatsiriboja konservatorių aktyvistė Rasa Juknevičienė. Demaskuodama satanizmą ir mistinius "Kremliaus mygtukus", ponia Juknevičienė stengiasi pretendentei padėti laimėti iš paskutiniųjų.   

Rasa Juknevičienė klausia: "Kaip galima laimėti šlykštų melo karą prieš Ingridą?" Klausimas retorinis, nes ponia nepaaiškina, kas tą karą paskelbė ir koks jo turinys. Tačiau Juknevičienė žino, ką daryti, ir puola į ataką prieš įsivaizduojamą priešą.

Rasa Juknevičienė: "Būtinai ateiti 26 dieną ir balsuoti už Ingridą. Paraginti kaimynus, artimuosius, nes net ir TSLKD rėmėjai gali jaustis atsipalaidavę, o kai kurie gal ir suklaidinti. Mane tai toks akivaizdus tamsos karas prieš Ingridą labai įkvepia, nes reikia laimėti".

Kad žūtbūtinė kova būtų dar įtikinamesnė, ponia Juknevičienė ją iliustravo savo pačios nuotrauka. Vaizdzialis nikoks.  

Vaizdzialis nekoks 3
screenshot
Vaizdzialis nekoks

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

232
Tegai:
prezidento rinkimai, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Kandidatė į Lietuvos prezidentus atliko "pergalės šokį" grojant "Metallica" dainai
Kur nutolome per Šimonytės plauką?
Garsus Lietuvos žurnalistas išdėstė Nausėdos ir Šimonytės skirtumus
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 17:13 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, kaip galima spręsti iš spaudos konferencijos metu išsakytų teiginių, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis, 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų pinigais padėti nukentėjusiai nuo koronakrizės Lietuvos ekonomikai.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grūmoja Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek, ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidžiamoji (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", — sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir Vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi, Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir persvarstyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Be to, ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji "raudona linija", už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės Seimo rinkimus. Jei atsirevanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nė mirktelėt nespėsi, ir iš "valstybės vadovo" galima virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, yra žmogus — bus ir straipsnis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 13:01 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta, ir šių pastabų autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba paaiškino RT transliacijų draudimą, sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne "komilfo" viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pasikartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai tarp kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais pasirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su neaiškios kilmės milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis tarptautinei bendruomenei galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad niekas jau net nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atsiskyrėlių" — atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti; pakanka tiesiog pateikti akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: antirusiškų pažiūrų auditorija, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą, kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai prijaučiančioms jėgoms, nes, matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beprasmiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Žmonės su kaukėmis

PSO mano, kad kaukės gali tapti mados aksesuaru

(atnaujinta 13:30 2020.07.10)
Organizacijos atstovė Rusijoje taip pat priminė, kad visada reikia plauti rankas, visur turi būti dezinfekavimo priemonės, o paviršiai viešose vietose — dezinfekuoti

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Kaukė gali tapti mados aksesuaru, tačiau ji turi būti trisluoksnė, o kaukė turi būti plaunama kiekvieną dieną 60 laipsnių temperatūroje, interviu RIA Novosti sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė Rusijoje Melita Vujnovič.

"Turime padaryti taip, kad kaukės būtų visiems prieinamos. Aš net nesu prieš, kad kaukė taptų mados aksesuaru. Bet su sąlyga — jei ji pagaminta iš audinio, ji turi būti plaunama kiekvieną dieną 60 laipsnių temperatūroje, ir kad ji bus trisluoksnė.Išvaizda gali būti bet kokia. Suprantu, kad karštis nemalonus, viskas aišku. Reikia tiesiog prie to priprasti", — sakė ji.

Ji taip pat priminė, kad visada reikia plauti rankas, visur turi būti dezinfekavimo priemonės, o paviršiai viešose vietose — dezinfekuoti.

"Mes labai pasimetę. Mes įpratę, kad viskas yra pagydoma. Tačiau COVID nėra eilinė bakterija. Taigi gera higiena — tai, ką turime grąžinti į mūsų gyvenimą", — pridūrė PSO atstovė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 549 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijoje prasidėjo paskutinis klinikinių vakcinos nuo COVID-19 tyrimų etapas
Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"