Europos parlamentas, archyvinė nuotrauka

Nesvarbu, kaip balsuoja, svarbu, kaip skaičiuoja... Ko tikėtis per EP rinkimus

106
(atnaujinta 15:22 2019.05.22)
Lietuva ruošiasi siųsti į Europos Parlamentą vienuolika deputatų. Jų vardai paaiškės ateinantį sekmadienį

Svarbiausioje Europos Sąjungos teisėkūros institucijoje šie politikai ir visuomenės veikėjai per ateinančius penkerius metus nulems užsienio politikos ir ekonomikos judėjimo kryptį bei ES tautų visuomeninį gyvenimą.

Europos Tarybos pastatas
© Sputnik / Владимир Федоренко

Šiandien Europos Parlamentas panašus į TSRS Aukščiausiąją Tarybą "sovietų okupacijos laikais", kurioje dalyvauja visų respublikų, sudarančių šiuolaikinę Europos imperiją, atstovai. Jie rėžia kalbas iš aukštų tribūnų, tranko jas kumščiais ir garsiai kažko reikalauja. Bet... viską sprendžia nedidelė "Europos politinio biuro" grupė, kuriai vadovauja ES senbuvių lyderiai, kurių šalyse stipriausia ekonomika ir daugiausia gyventojų — Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Anglijos.

Buvo numatyta, kad šiais metais EP bus 705 vietos, tačiau Anglija nespėjo pasitraukti iš Europos Sąjungos iki numatytos datos, todėl ji taip pat privalo deleguoti savo atstovus į aukščiausią ES teisėkūros instituciją. Beje, Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Tereza Mei šiuo metu aktyviai agituoja surengti naują referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje. Taigi, kartu su Didžiosios Britanijos atstovais, 2019 metais posėdžiaujančiųjų bus bus 751. Ir tik vienuolika iš jų atstovaus Lietuvai. Mažoka? Tačiau kandidatų iš kiekvienos šalies kvotas lemia šalies gyventojų skaičius. Kai Lietuvoje bus dešimt milijonų gyventojų, tai ir deputatų EP bus daugiau.

Solidus atlyginimas už minimalią atsakomybę

Norėdami sėdėti penkerius metus šiltoje EP vietoje, šiandien kovoja 312 Lietuvos piliečių — 12 politinių partijų ir penkių rinkimų komitetų atstovai. Jie yra sujungti į 16 sąrašų. Tai populiarūs Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai, kurių vardai gerai žinomi ir žiniasklaidos erdvėje. Dažnai šiuose sąrašuose pasirodo garsių sportininkų ir kultūros veikėjų vardai.

Pavyzdžiui, 2014 metų EP nario mandatą keistomis aplinkybėmis įgijo pokerio žaidėjas, kuris nebuvo pastebėtas didžiojoje politikoje, Antanas Guoga. O šiais metais į Europos Parlamento kandidatų sąrašą nuo valdančiųjų partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" — Lietuvos krepšinio legenda Šarūnas Marčiulionis. Lošėjas ir krepšinio žaidėjas iš Lietuvos — Europos jėga! O juk visai neseniai daugelis ironizavo, kad TSRS Aukščiausiojoje Taryboje šaliai vadovavo melžėjos ir traktorininkai. Tai kuo gi Europos Sąjunga skiriasi nuo Tarybų Sąjungos?

Kartu su mandatu būsimi Europos Parlamento nariai iš Lietuvos gaus didelį beveik 7 tūkst. eurų atlyginimą. O jei jie dalyvaus visuose EP posėdžiuose, ši suma gali padidėti iki dešimties tūkstančių eurų per mėnesį. Be to, "kanceliarinėms išlaidoms" skiriama 4,5 tūkst. eurų ir apie 25 tūkst. eurų jų padėjėjų atlyginimams tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje. Trumpai tariant, šios sumos yra įspūdingos net pagal išsivysčiusių Europos šalių standartus, jau nekalbant apie Lietuvą, kur minimalus atlyginimas yra 430 eurų.

Kuo garsėja lietuviai EP

Per 15 metų narystės Europos Sąjungoje Lietuvos deputatai yra pagarsėję savo rusofobiniais šūkiais, o ne ekonominėmis ir socialinėmis iniciatyvomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Дружинин

Dar pirmojoje Lietuvos deputatų EP sudėtyje (2004–2009 m.) garsiausiai skambėjo "garbės prezidento" ir pirmojo nepriklausomos Lietuvos "faktinio vadovo" Vytauto Landsbergio balsas. Jo kalbos Europos Parlamente buvo tik apie klastingą Rusiją, kuri nuolat galvoja tik apie tai, kaip vėl "okupuoti" vargšę Lietuvą.

Net ES biudžeto ir finansų komisarės (2004–2009 m.) Dalios Grybauskaitės darbo Lietuvos žiniasklaidos atstovai nekomentavo taip aktyviai, kaip kiekvieną "nepriklausomybės patriarcho" įkvėpimą ir iškvėpimą EP plenarinių posėdžių salėje. O 2014 metais rusofobijos estafetę iš senelio rankų perėmė Gabrielius Landsbergis. Kaip 2014 metais jaunuolis, niekada anksčiau nematytas politikoje, gavo EP nario mandatą? Neįmenama mįslė pasaulio politikams, bet ne Lietuvos politinei aukštuomenei.

Šiandien konservatorių partijos kandidatams į EP deputatus vėl pranašaujama neabejotina pergalė. Neva jie gaus beveik visus iš vienuolikos mandatų. Jūs dar tuo abejojate? Juk jie (konservatoriai) sakė, kad prezidentą rinksitės iš dviejų mūsų kandidatų — Šimonytės ir Nausėdos, taip ir atsitiko. Demokratija... Nesvarbu, kaip balsuoja, svarbu, kaip skaičiuoja...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

106
Tegai:
Europos Parlamentas, Lietuva
Dar šia tema
Linkevičius išpranašavo problemas, jei "Brexit" įvyks po EP rinkimų
Europos Parlamentas atskleidė, kas ES trukdo atkurti santykius su Rusija
Europos Parlamentas neįžvelgia Rusijos "įtakos" Ukrainos rinkimams
Procesija, skirta 101-osioms Spalio revoliucijos metinėms paminėti Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"ePolicininkai" Lietuvoje apmokyti aptikti nepageidaujamą praeities istoriją

(atnaujinta 00:41 2021.04.13)
Lietuvos istorija įvairiomis istorinėmis progomis ir visai be progų atsispindi Facebook. Lietuvos istorija nėra vienareikšmė. Ir nelabai herojiška. Kaip ją norėtų pavaizduoti istorijos perrašinėtojai. Susirūpino net "ePolicija"

Apie keistą "ePolicininko" susirūpinimą savo Facebook draugams papasakojo vienas šio socialinio tinklo vartotojas.

Klaipėdietis Tomas Repšys už savo Facebook laiko juostoje publikuotą memą susilaukė "ePolicijos" pareigūno skambučio. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tomas Repšys: "Vakar telefonu teko maloniai pabendrauti su ePolicijos pareigūnu: paskambino man, pakalbėjome, pasijuokėm, vienas kitą supratome ir maloniai atsilabinome". 

Tomui Repšui smagu, kad šioje tarnyboje dirba mąstantys. Tomui Repšui nesmagu, kad "Facebook erdvėje besisukantys juos apkrauna beviltiškai idiotiškomis užduotimis".

Tomas Repšys:"Pasirodo, kad ePolicijai buvo priduotas mano memas (prisegu), skirtas Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei bei paskiriems jos partiečiams, lavinantiems komjaunuoliškus pečius, kojas etc". 

"ePolicijos" pareigūnas Tomui Repšui neatskleidė kuo yra kaltinamas. Bet kaltinimo esmę perdavė. Šiuo memu Tomas Repšys platina ir propaguoja sovietinius simbolius! 

"Jėzau Marija, vaikai, komjaunuoliai, pionieriai, spaliukai, ultros, neikite iš proto, nenupuškite ir skaitykite Lietuvos Respublikos įstatymus", — paragino lietuviškos veidaknygės vartotojus Klaipėdietis Tomas Repšys.

Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE!1
Screenshot
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams — NE!

Žurnalistas, publicistas, teatro režisierius Juozas Ivanauskas savo Facebook laiko juostoje taip pat pasidalino paveiksliuku su komentaru. Jame Tarybų Lietuvos vadovai. Jiems už nugarų Lenino skulptūra.  

Vilniaus centre paminklas Leninui stovėjo nuo 1952 metų liepos 20 dienos — 39-erius metus. Šis paminklas buvo sukurtas pagal tipinį Nikolajaus Tomskio projektą. 

Iš istorijos neišbrauksi 2
Screenshot
Iš istorijos neišbrauksi

Šiandien Vilniaus Leninas stovi Grūto parke, šalia Druskininkų, jam už nugaros auga senos eglės, priešais spindi nedidelis tvenkinukas, o greta sudėlioti jo paties biustai iš skirtingų Lietuvos vietų. Leninų šiame parke galima pamatyti ir daugiau. Didelių ir mažų, stovinčių ir net vienas sėdintis (vienintelis toks buvęs ir sėdėjęs Druskininkuose).

Leninų Lietuvoje buvo daug. Juos taip pat kūrė ir žymus Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas Gediminas Jokūbonis. 

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gedimino Jokūbonio sukurtos Lenino paminklinės skulptūros stovėjo Klaipėdoje, Panevėžyje. Gediminui Jokūboniui niekas nesutrukdė kurti skulptūrų Maironiui (paminklas atidengtas Kaune 1977 metais), Adomui Mickevičiui (paminklas atidengtas Vilniuje 1984 metais) ir daug kitų kūrinių. Ir ne tik Lietuvoje. 

TSRS dailės akademijos akademikas Gediminas Jokūbonis taip pat LTSR valstybinės premijos laureatas, LTSR liaudies dailininkas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-iojo laipsnio) kavalierius. Iš istorijos neišbrauksi.

O dabar šiek tiek apie lyderius ir kiną.

Lietuvos kino centro mostas — skirti 184 tūkstančiai eurų filmui apie Vytautą Landsbergį — nustebino ne vieną šalies kino kūrėją. Tokią sumą lėmė konservatorių atėjimas į valdžią?

Tuo nusistebėjo savo Facebook laiko juostoje ne tik Nina Puteikienė, bet ir šalies kino kūrėjai.

Ninai Puteikienei gaila, kad naudojant valstybės pinigus, kuriami stabai. 

Nina Puteikienė: "Tokios sumos užtektų mažiausiai dviems filmams: ir apie Ozolą, ir apie Landsbergį."Demokratinės valstybės nesistengia kurti asmenybės kulto, suvokia, kad istorija — ne vieno žmogaus rankų ir minčių produktas", — savo Facebook'e rašė Puteikienė.

Dokumentinis ilgametražis filmas "p. Landsbergis" arba "Misteris Landsbergis", kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. 

Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Screenshot
Leninas: "iš visų menų mums svarbiausias yra kinas"

"Lietuvos ryto" kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti — itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50–60 tūkst. eurų.

Apie Lietuvos Patriarchą sukurtas jau ne vienas filmas.

1997 metais Lietuvos nacionalinėje televizijoje buvo kuriamas filmas "Kandidatas".  Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino"Vytautu Landsbergiu" ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 

Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą. 

Pirmąją trilogijos apie Landsbergį dalį "Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai" 2012 metais sukūrė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytauto Landsbergio žmona. 

Antroji dalis "Vytautas Landsbergis: laisvės keliu" pasirodė 2017 metais, trečioji dalis "Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias" — 2019 metais.

Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas. 

2013–2017 metais Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie Landsbergį "Lūžis prie Baltijos" dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.

Viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas Sakalas Gorodeckis lietuviškoje veidknygėje dažnai skiria dėmesį Lietuvos istorijai. Su iliustracijomis.

Iliustracijoje matome, kaip Viliuje Gedimino prospekte lietuvių policininkas reguliuoja eismą Vermachto armijų grupės "Centras" 7-osios tankų divizijos štabo šarvuočiui.

Sakalas Gorodeckis primena Lietuvos istoriją: "Vokiečių daliniai įžengė į Vilnių, jau pilnai jį kontroliuojant lietuvių kariams ir sukilėliams partizanams. 1941 metų birželio 24 diena".

Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Screenshot
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą

Sakalas Gorodeckis ir jo šalininkai Lietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia taip pat ir lietuviškoje veidaknygėje. Tokią jų veiklą remia LR Krašto apsaugos ministerija. 

Aidas Jurkštas — švyturių kolekcininkas. Savo Facebook laiko juostoje dažnai publikuoja jų paveiksliukus. Savo archyvuose kolekcininkas turi ir nuotraukų iš Klaipėdos istorijos. 

Iš Klaipėdos istorijos 5
Screenshot
Iš Klaipėdos istorijos

Istoriją galima perrašinėti, interpretuoti. Istorija galima manipuliuoti. Istorijos iš istorijos neišbrauksi. Bet gali susilaukti "ePolicininko" skambučio. Įdomu, ar už propaguojamas simbolikas lietuviškoje veidaknygėje ponai Gorodeckis ir Jurkštas susilaukė "ePolicininko" skambučio?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
socialinis tinklas, istorija, policija, Lietuva
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
Stambulo konvencijos klausimas: kodėl Lietuvoje kritikos sulaukė kunigas
Europos parlamentarų dovana Lietuvai. Kaip lietuviai prisitaikys prie LGBT laisvės erdvės
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve, archyvinė nuotrauka

Lietuva galėjo turėti savo kosmonautą: Stankevičius buvo "Buran" įguloje

(atnaujinta 17:37 2021.04.12)
Rimantas Stankevičius buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besiruošiančią skrydžiams kosminiu erdvėlaiviu "Buran", tačiau stebuklas neįvyko

Rimantas Stankevičius, marijampolietis, "susirgo" kosmosu, kai, baigęs Černigovo aukštąją karo aviacijos mokyklą, 1975 metais įstojo į lakūnų bandytojų mokyklą. Iki to laiko jis turėjo kovines misijas Egipte ir dirbo instruktoriumi Karinių oro pajėgų Kovinio naudojimo centre Turkmėnistano Maro mieste.

1977 metų liepą Stankevičiaus svajonė tapo artimesnė — jis buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besirengiančią skrydžiams daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu "Buran". Kosmonautų mokymo centre prasidėjo ilgos ir varginamos treniruotės. 1980 metais jam buvo suteiktas kosmonauto bandytojo Pramonės mokymo komplekse vardas, po aštuonerių metų jis pradėjo vadovauti šiam kompleksui.

Летчики-испытатели СССР Римантас Антанас Станкявичюс (слева) и Урал Назибович Султанов в истребителе
© Sputnik / Александр Моклецов
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve

Bet jis svajojo pasiekti žvaigždes. Ir tarp penkių kosmonautų jis pateko į bandytojų grupę, kad pasirengtų skrydžiams daugkartiniu erdvėlaiviu "Buran". Programa apėmė rankinio valdymo ir automatinio nusileidimo sistemų išbandymą skraidymo laboratorijose "Tu-154LL" ir "MiG-25LL", kuriose buvo įrengta valdymo sistema "Buran". Rimantas Stankevičius atliko 14 skrydžių "Buran" analogu, įskaitant pirmąjį visiškai automatinį nusileidimą 1987 metų vasario 16 dieną.

Pasirengimas skrydžiui į kosmosą vyko lygiagrečiai su piloto bandytojo darbu. Jis nenustojo bandyti naujus orlaivius. O 1989 metų spalio mėnesį Rimantui Stankevičiui buvo suteiktas TSRS garbės piloto bandytojo vardas.

1990 metų rugsėjo 9 dieną Trevizo provincijoje, Italijoje, Salgaredos aerodrome, aviacijos šou metu vykdydamas eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27 ir darydamas vertikalią pilotažo figūrą, kilpą pradėjo aukščiausiame jos taške, kuris buvo kiek aukšiau orlaivio apskaičiuotojo aukščio. Išskridęs iš jos jis beveik išlygino lėktuvą, tačiau nesugebėjo sureguliuoti aukščio ir palietė žemę. Pulkininkas leitenantas Stankevičius žuvo. Piloto kūnas buvo nugabentas į Kauną ir ten palaidotas.

Bet lietuvių piloto-kosmonauto neužmiršo ir Rusijoje. 90-ųjų pradžioje Žukovskio mieste gatvė buvo pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu.

"Buran" atliko vieną nepilotuojamą kosminį skrydį 1988 metais. Vėliau projektas buvo atšauktas.

Tegai:
Lietuva, kosmosas
Medicinos darbuotojai

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė pranešė apie apsaugos priemonių trūkumą

(atnaujinta 15:12 2021.04.13)
Antradienio ryto duomenimis, šioje ligoninėje gydomas 261 pacientas, segantis COVID-19 liga

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje jau baigiasi sukaupti apsaugos priemonių rezervai, pranešė ligoninė savo Facebook paskyroje.

Pažymima, jog šioje ligoninėje gydomas didžiausias kiekis pacientų, sergančių COVID-19 liga.

Šiuo metu labai trūksta ilgaaulių antbačių, 3 kl. respiratorių, didelių (3XL, 4XL, 5XL) dydžių kombinezonų, todėl prašoma turint galimybę padėti.

"Mes praktiškai visą laiką dirbame ties maksimalių galimybių riba ir būsime dėkingi už bet kokią pagalbą", — sako gydytojas, VMKL koordinatorius COVID-19 ligos gydymui Algirdas Pilvelis.

Antradienio ryto duomenimis Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gydomas 261 pacientas, segantis COVID-19 liga.

Tegai:
apsaugos priemonės, koronavirusas, ligoninė, Vilnius
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje patvirtinti dar 1088 koronaviruso atvejai, mirė 12 žmonių
Indija tapo 60-ąja šalimi, patvirtinusia vakciną "Sputnik V"
Estijoje nustatyta beveik 200 naujų šalutinių poveikių po vakcinacijos