Gitanas Nausėda

Prieš "Grybauskaitės kloną": Lietuva pasirinko mažesnį blogį dviejų

151
(atnaujinta 23:10 2019.05.27)
Baigėsi 2019 metų rinkimų virtinė. Kovo mėnesį Lietuva sužinojo merų ir vietos savivaldybių tarybų deputatų vardus, o vakar — naujojo prezidento ir vienuolikos deputatų, kurie gins mūsų šalies interesus Europos Parlamente

Kiti rinkimai (Seimo) vyks 2020 metais. O pavasarį arba rudenį — nustatys naujasis prezidentas ir Seimo nariai.

Europos elito pertvarkymas

Prezidento rinkimai Lietuvoje patvirtino Europos politinio elito pertvarkymo tendenciją. Prieš dvejus metus, 2017 metų gegužės mėnesį, Prancūzijoje prezidento rinkimuose tuo metu mažai pažįstamas politikas Emanuelis Makronas pasiekė triuškinamą pergalę. Prieš savo žymiąją varžovę Marine Le Pen jis laimėjo rezultatu 66 prieš 33 proc.

Jau šį pavasarį anksčiau politikoje nepastebėtas Ukrainos pramogų verslo atstovas Vladimiras Zelenskis prajuokino visą Ukrainą ir su rezultatais 73 prieš 26 proc. peržaidė sunkiasvorininką Petro Porošenko.

Ir štai dabar Lietuvoje, pagal tą patį scenarijų, buvo išrinktas naujas prezidentas. Prieš šešis mėnesius buvęs Švedijos SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pareiškė, kad turi ambicijų užimti kėdę, kurioje dešimt metų sėdėjo Dalia Grybauskaitė. Ir ką jūs manote? Savo ambicijas Nausėda realizavo. Antrajame prezidento rinkimų ture jis taip pat, su triuškinamu rezultatu 66 prieš 33 proc., nugalėjo sisteminės partijos — Tevynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų — kandidatę Ingridą Šimonytę.

Tendencija akivaizdi. Europiečiai yra pavargę nuo tų pačių žmonių politinės galios viršūnėse ir pradėjo masiškai balsuoti "už naujokus", "už tamsius arkliukus". Gal bus geriau...

Jang keičiam į In

Per dešimt metų Dalios Grybauskaitės valdžioje lietuviai, matyt, pasiilgo vyriškojo prado valdžioje ir kategoriškai atmetė kandidatę — "Grybauskaitės kloną", kurį bandė įpiršti dešinioji politinė jėga. Tačiau, kad ir kaip konservatoriai stengėsi mobilizuoti savo rinkėjus balsuoti "Už Ingridą!", Lietuvoje "kietojo moteriškumo" oponentų buvo dvigubai daugiau.

Ir nors išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda, būdamas nepartinis kandidatas, taip pat iš esmės yra konservatorių globotinis, žmonės tikisi, kad Nausėdos inteligentiškumas ir atsidavimas šeimos vertybėms bus perkelti į prezidento rūmus.

Kieno Krymas?

Pagal Lietuvos Konstituciją, prezidentas yra atsakingas už valstybės užsienio politiką. Pastaraisiais metais ji buvo statoma ant pasiutusios rusofobijos. Dalia Grybauskaitė neigė bet kokius ryšius su Rusija. Netgi dainininkai ir menininkai iš kaimyninės valstybės Lietuvoje tapo persona non grata. Priėjo iki absurdo, kai artistai, į kurių koncertus bilietai jau buvo parduoti, Lietuvos pasienyje sužinodavo, kad jie negali įvažiuoti į šalį.

Ir nors Gitanas Nausėda taip pat kaltina Kremlių dėl "Krymo aneksijos" ir karo Rytų Ukrainoje, jis vis tiek ketina atkurti kultūrinius ir ekonominius ryšius su Rusija. Ir tai, matyt, patiko ne tik paprastiems gyventojams, bet ir verslininkams, dėl abipusių sankcijų tarp Europos Sąjungos ir Rusijos prarandantiems šimtus milijonų eurų. Savo ruožtu konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad ji bus šlovinga Dalios Grybauskaitės pradėto darbo tęsėja. Štai rinkėjas nuo jos ir nusisuko. Iš dviejų blogybių pasirinko mažesnę.

Išrinktas prezidentas siūlo

Per pirmąją rinkimus laimėjusio Gitano Nausėdos spaudos konferenciją jis apibrėžė pagrindinius būsimo darbo su kitomis valdžios gairėmis kontūrus ir sąveiką. Jis netgi pasiūlė Seimui iš anksto pasileisti ir keisti Konstituciją, kad būtų atidėti Parlamento rinkimai nuo rudens iki pavasario. Gitanas Nausėda, būdamas profesionalus ekonomistas, galvoja apie tai, kad parlamentinė dauguma laužytų biudžetą, o ne dirbtų pagal finansinius rodiklius, kuriuos planavo išeinanti vyriausybė.

"Mano prioritetas pradėti nuo stabilumo ir tęstinumo ir man tai yra vertybės. Juolab, kad iki kitų Seimo rinkimų po mano inauguracijos bus linkę vos vieneri metai, ir būtų labai negerai, jeigu Lietuva būtų kažkokių nuolatinių permanentinių perturbacijų stadijoje", — teigė Nausėda.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

151
Tegai:
Lietuva, Dalia Grybauskaitė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Tomaševskis pasisakė už Lietuvos ir Baltarusijos ryšių gerinimą
Nausėda nesiekia keisti dabartinio bendradarbiavimo su Rusija krypties
Degalinė Vokietijoje

Nuostabus rytojus. Kas yra ne taip ES vandenilio strategijoje ir bendro su tuo turi RF

(atnaujinta 19:50 2021.04.15)
Per dešimt metų, praėjusių nuo energetikos strategijos patvirtinimo, Europos Komisija nesugebėjo paaiškinti būsimo darbo su elektros tinklais apimties ir kiek užtruks parengti "kelių žemėlapį". Vandenilio strategiją galima tik spėti

Nuo 2020 metų vasaros vandenilio energijos tema tapo viena populiariausių žiniasklaidoje, nes liepos 8 dieną Europos Komisija oficialiai paskelbė galutinę ES vandenilio strategijos versiją. Pagrindinė tema: ES turi sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir iki 2050 metų pasiekti neutralų anglies dioksido lygį.

Europos energetikos komisarė Kadri Simson, komentuodama leidinį, teigė: "Klimato neutralumą iki 2050 metų galima pasiekti tik visiškai atsisakius iškastinių energijos išteklių. Visi partneriai, tiekiantys mums šį kurą, turi į tai atsižvelgti".

Tai skamba, žinoma, įspūdingai, bet pabandykime išanalizuoti, ką tai reiškia. Per ateinančius 30 metų ES ketina visiškai panaikinti savo teritorijoje visas transporto priemones, kurios naftos produktus ar gamtines dujas naudoja kaip variklių kurą — suspaustą metaną, propano-butano mišinį ir SGD.

Tas pats pasakytina apie geležinkelių ir oro transportą, jūrų ir upių laivus, visą šilumos ir elektros energijos gamybos sistemą, skirtą pramonės ir žemės ūkio sektoriams, visam viešajam ir komerciniam nekilnojamam turtui bei gyvenamajam sektoriui. Visos minėtos sritys iki 2050 metų turėtų pereiti tik prie kuro vandenilio pagrindu ir elektros naudojimą, kuriuos gaminti turėtų tik atsinaujinantys energijos šaltiniai — įvairių rūšių biokuras, rūšiuotų komunalinių atliekų deginimas ir, galbūt, branduolinė energija (apie pastarąją vis dar diskutuojama).

ES politikų iškeltos užduoties apimtys prilygsta, o gal net didesnės nei pirmųjų TSRS penkmečių planai, ypač atsižvelgiant į tai, kad, šių ponų ir ponių nuomone, saulės ir vėjo jėgainės turėtų tapti naujos ES energetikos sistemos "šerdimi", o visas nutrūkstančios, netolygiai gaminamos elektros energijos problemas teks spręsti vadinamosios žaliosios vandenilio energijos sąskaita. Tačiau pačiame strategijos tekste nėra naudojama "žaliojo vandenilio" sąvoka, taip pat nėra jokio kito "spalvoto" vandenilio tipo. Vietoj to naudojami šie terminai:

— "elektrolizinis vandenilis" (angl. electricity-based hydrogen)

— "atsinaujinantis vandenilis" arba "grynas vandenilis" (renewable hydrogen)

— "iškastinis vandenilis" (fosilinis vandenilis, fossil-based hydrogen)

— "iškastinis vandenilis su anglies sąranka". (fossil-based hydrogen with carbon capture).

Tačiau su painiava, kurią sukelia ši terminologija, mes susitvarkysime šiek tiek vėliau, pirmiausia svarbu suprasti, kas tai yra. Būtų keista manyti, kad ES vandenilio strategija yra vienintelis dalykas, kuris dabar lemia šios ekonominės asociacijos energetikos sektoriaus plėtrą. Be strategijos, yra ir 2009 metais priimta direktyva dėl atsinaujinančių išteklių, pakeista ir pataisyta 2018 metais.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, 2030 metais visos ES pagaminamos elektros energijos 32 proc. turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Šios AEI pataisos prieštarauja 2014 metais priimtai ES klimato ir energetikos sistemai iki 2030 metų, pagal kurią atsinaujinanti energija iki 2030 metų turėtų sudaryti 27 proc. visos energijos. Be to, 2011 metais ES priėmė Energetikos strategiją iki 2050 metų (ES 2050 m. energetikos strategija), kurioje buvo nurodytas tikslas — iki 2050 metų atsinaujinančios energijos dalis turėtų siekti 70 proc.

Net šio ES strateginių dokumentų išvardijimo, mūsų nuomone, visiškai pakanka suprasti, kad Europos Sąjungoje dar nėra suformuotas vieningas požiūris į energetikos plėtrą, pagrįstą subalansuota esamos padėties analize. 27 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių iki 2030 metų ar 32 proc.? 70 proc. atsinaujinančios elektros energijos ar visiškai neutralus klimatas iki 2050 metų?

Atsakymų į šiuos klausimus nėra, lygiai taip pat nėra nė vieno iš išvardytų variantų galimybių studijos ženklų. Vienintelis dalykas, kuris yra — prognozuojamos investicijų į naujos ES elektros energijos tinklo infrastruktūros formavimą energetikos strategijos tikslams pasiekti apimtys — nuo 1,5 iki 2,2 trln. eurų. 50 procentų tikslumo įvertinimas yra viskas, ką šiandien sugebėjo Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas.

Jei pati Europos Komisija sąlyginai laikoma "Europos Sąjungos vyriausybe", tai šis direktoratas yra analogiškas Energetikos ministerijai. Kaip įvertinti šios "ministerijos" darbą? Atsižvelgiant į tai, kad vandenilio strategija jau patvirtinta ir tik dabar Europos Sąjungos energetikos įmonės pradėjo tirti vandenilio transportavimo naudojant magistralines ir skirstomąsias dujotiekio sistemas bei technines galimybes, ji neveiks — net dvejetas penkių balų sistemoje neišeis. Jei per dešimt metų, praėjusių nuo oficialaus energetikos strategijos patvirtinimo, Europos Komisija nesugebėjo išaiškinti būsimo darbo su elektros tinklais apimties, tai mes galime tik spėlioti, kiek užtruks vandenilio plėtros strategijos planas.

ES vandenilio strategija tarptautinių santykių fone

Akivaizdu, kad tam prireiks daug laiko. Štai citata iš vandenilio strategijos: "Tik vandenilis, kuris buvo pagamintas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra ilgalaikis ir tvarus. Mūsų tikslas yra naudoti atsinaujinantį vandenilį, palaikyti greitą jo rinkos augimą ir sukurti tinkamas vertės grandines." Verta paminėti, kas šioje citatoje "paslėpta tarp eilučių" — šio dokumento autoriai pasirodė labai drovūs.

Nuo pat to momento, kai buvo priimta 2009 metų atsinaujinančių išteklių energijos direktyva, daugelis pramonės ekspertų ne kartą įspėjo, kad "vežimas pastatytas prieš arklį": žmonija neturi technologijos, leidžiančios reguliuoti debesuotumą ir vėją, masinis įvedimas iš esmės pertraukiamo generavimo SPP ir WPP neišvengiamai destabilizuos sujungtas energijos sistemas, vienintelis būdas to išvengti yra ne mažiau masinis pramoninių energijos kaupimo technologijų vystymas.

Būtent saugojimo įrenginių technologijas — pigiausias, saugiausias ir tuo pačiu talpiausias — pirmiausia reikėjo sukurti ir įsisavinti, o tik po to imtis pertraukiamos alternatyvios kartos. Europos politikai nieko nenorėjo girdėti, Europos Komisija ir ES valstybių narių vyriausybės masiškai rėmė saulės elektrinių ir vėjo jėgainių statybas, tuo pačiu demonstruodamos neįtikėtiną pasitikėjimą, kad kaupimo problemos bus sprendžiamos be didelių pastangų. Taip, daugelio šalių laboratorijos bandė išrasti naujus cheminius ir mechaninius energijos kaupimo įtaisus, tačiau iki šiol nebuvo pasiekta jokių pastebimų ir ekonomiškai pagrįstų rezultatų.

"Vandenilis, gaminamas remiantis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kaip vienintelė tvari perspektyva", ES strategijoje yra tam tikras "pasidavimo aktas", pripažįstant, kad energijos kaupimo technologijos liko nepasiekiamos. Tačiau Europos politikai ketina kapituliuoti savo pačių sąlygomis — ne plėtodami branduolinę energiją, tobulindami nuolatinės srovės elektros perdavimo technologijas, sinchronizuodami Europoje veikiančias skirtingas sujungtas energetikos sistemas (priminkime, kad šiandien yra šešios tokios IES), integracijos projektai tarp Europos BES ir buvusių TSRS šalių BES ir aptartos Vandenilio strategijos sąskaita.

Priežastys, kodėl ES pasirinko būtent tokį pasirinkimą, yra skaidrios, ir jas nurodė Europos energetikos komisaras: "Visi partneriai, tiekiantys mums tokio tipo kurą, turėtų į tai atsižvelgti". Europos politikai, pasirinkdami konfrontacinį požiūrį į santykius su Rusija, bando atsisakyti iškastinių energijos išteklių importo iš mūsų šalies derindami "atsinaujinančius energijos šaltinius ir atsinaujinantį vandenilį".

Akylai stebima JAV Europos Sąjunga pradeda vis labiau nutraukti santykius su Kinija —šalimi, kurios branduolinės korporacijos pastaraisiais metais padidino savo kompetenciją statant 3+ kartos atomines elektrines, kurios atitinka Fukušimos saugos reikalavimus ir tapo tikrais "Rosatom" konkurentais, jie ir toliau aktyviai bendradarbiauja siekdami bendrai kurti naujausias technologijas.

Tuo tarpu Europos valstybės ir įmonės dėl savo neteisingų skaičiavimų prarado kompetenciją statant reaktorius, o proatlantinių Europolitikų antirusiški ir antikiniški siekiai atima iš ES galimybę siekti anglies neutralumo pasitelkiant atominių elektrinių naudojimą. Tos pačios aplinkybės taikomos ir bet kokiems bandymams sukurti cheminio elektros energijos kaupimo technologijas — bet kuriam iš jų reikia naudoti retųjų žemių metalus, kurių gamyboje Kinija yra beveik 100 % monopolija.

Jei trumpai: dėl Europos politikų veiksmų po pagarsėjusio Atlanto solidarumo kurso, Europos energetikos pramonė pateko į situaciją, kai galimų jos plėtros būdų pasirinkimas buvo dirbtinai susiaurintas iki ribos — tai neišvengiama atsisakant lygiateisiško bendradarbiavimo, kuris visada buvo ir tebėra naudingas abiem pusėms. Politikai pasisako ne už technologijų plėtrą, o už negailestingą išnaudojimą ir bandymus išlaikyti esamą status quo — Europos rinka išlieka likvidžiausia, mokiausia.

Bet ar tokia padėtis išliks ilgą laiką, priklauso ne tik nuo Europos Sąjungos ir jos užjūrio siužeto, bet ir nuo to, kaip reaguos visų kitų pasaulio regionų šalys. Per daug žmonių netenkina Žemės rutulys, kuriame egzistuoja tik Europa ir Šiaurės Amerika.

Žinoma, Europos Sąjungos vandenilio strategijos analizė čia negali pasibaigti, jos tęsimo pagrindas bus paprastas faktas: 2020 metais tarp viso vandenilio gamybos ES kiekio atsinaujinantis vandenilis sudarė 0,1 proc.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, Rusija
Turistai Turkijoje

Erdoganai, laikykis, Lietuva skrenda į pagalbą. Rusus Turkijoje pakeis lietuviai

(atnaujinta 17:53 2021.04.15)
Skrydžių tarp Rusijos ir Turkijos nutraukimo kontekste Lietuva pradėjo galvoti, kaip padėti ne tik Turkijos, bet ir savo turizmo pramonei. Buvo net siūlymas leisti Rusijos turistams, paskiepytiems vakcina "Sputnik V", patekti į Lietuvos teritoriją

Lietuva vėl kiša nosį į Rusijos reikalus. Žinia apie vėl kilusią įtampą tarp Ankaros ir Maskvos ir skrydžių tarp Rusijos ir Turkijos atšaukimą sukėlė Lietuvos politikų optimizmo bangą. Vilnius net pažadėjo Turkijos kurortams kompensuoti daugiau nei pusės milijono Rusijos turistų, užsisakiusių keliones į Turkijos kurortus, nuostolius šį pavasarį.

"Rusijai atšaukus skrydžius į Turkiją, laimės kitos valstybės, tarp jų ir Lietuva. Viešbučiai mažins kainas, o Turkija dar labiau stengsis dėl turistų. Jau sulaukėm pasiūlymų bendradarbiauti ir su naujais viešbučių tinklais", — Lietuvos žiniasklaida cituoja "Tiketa Tour" bendrovės vadovą Gvidą Aukštuolį.

Rusijos valdžia skrydžių su Turkija uždarymą paaiškina COVID-19 paplitimo šioje populiarioje turistų šalyje padidėjimu. Tačiau kai kurie stebėtojai teigia, kad šiuo draudimu Maskva dar kartą nusprendė "pamokyti" Redžepą Erdoganą, kuris, paaštrėjus padėčiai Ukrainos pietryčiuose, nusprendė Ukrainos armijai parduoti bepiločius orlaivius. Prisiminkime, kad būtent Turkijos bepiločiai atliko lemiamą vaidmenį Armėnijos ir Azerbaidžano konflikte Kalnų Karabache.

Ir jei taip, tai Vilnius tikrai yra Ankaros pusėje. Juk mano priešo priešas automatiškai tampa mano draugu. Ypač kalbant apie artimiausią politinę draugę — Ukrainą. Taigi, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis skuba į Kijevą dar kartą patikinti Ukrainą, kad "Lietuva nepalieka bėdoje partnerių ir draugų". Prieš vizitą jis net paragino NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą atidžiai stebėti padėtį Ukrainos ir Rusijos pasienyje ir nusiųsti aiškų signalą Kremliui apie galimas pasekmes. Antirusiška politika šiandien yra pagrindinis dalykas valdantiesiems liberaliesiems konservatoriams, o vidinės problemos lauks, net nepaisant katastrofiško Ingridos Šimonytės vyriausybės reitingo kritimo.

Net vyriausybę palaikančios ir konservatorių kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės prakalbo apie tai. Užuot sutelkę visas pastangas ekonomikai stabilizuoti, valdantieji rūpinasi tik užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įvaizdžiu tarptautinėje arenoje ir seksualinių mažumų teisėmis.

Tuo tarpu vidutinis ir smulkusis verslas yra ties bankroto riba. O vienas iš svarbių ekonomikos sektorių — turizmas, pasak ekspertų, neišgyvens antrojo "tuščio" sezono. Buvo net gundantis pasiūlymas leisti patekti į šalies teritoriją "Sputnik V" pasiskiepijusiems užsieniečiams. Ir tai tuo metu, kai premjerė Ingrida Šimonytė ir kiti konservatorių lyderiai kategoriškai pareiškė, kad "Sputnik V" yra hibridinis Kremliaus ginklas.

"Leidimas atvykti pasiskiepijusiems "Sputnik" vakcina būtų naudingas mūsų turizmo sektoriui, nes toks turistas prieš vykdamas į Turkiją ar grįždamas iš jos vieną ar kelias dienas praleistų ir Lietuvoje <...> Manau, anksčiau ar vėliau mes būsime priversti Europos vaistų agentūros sprendimu priimti pasiskiepijusius šia vakcina. Mes galime neskiepyti savo žmonių šia vakcina, bet negalima diskriminuoti žmonių, kurie yra paskiepyti kita vakcina", — teigė kelionių organizatorės "Estravel" vadovė Žydrė Gavelienė.

Net vangūs estai, nelaukdami Europos vaistų agentūros užsakymo, paskelbė, kad priims turistus, paskiepytus rusiška vakcina. O ką, Lietuva imsis pozos ir toliau "draus ir neleis" atvykti užsieniečiams su palydoviniais antikūnais, pasirengusiems papildyti Lietuvos iždą?

"Prieš kelerius metus Rusijai nutraukus turistinius skrydžius į Turkiją, nemažai Rusijos piliečių poilsiauti į šią šalį vyko per Lietuvą. Manau, kad tie Rusijos gyventojai, kurie turi galimybę atvykti į Europą, turės galimybę ir nuvykti į Turkiją, tačiau savo kelionėms jie rinksis tas šalis, į kurias bus leidžiama atvykti pasiskiepijus "Sputnik" vakcina", — sakė Gavelienė.

Kalbate nepadorius dalykus, ponia Gaveliene. Kad tik nepatektumėte į juoduosius specialiųjų tarnybų sąrašus, skiltyje "nepatikimi piliečiai". Neduok Dieve, Jūsų žodžius išgirs vyriausiasis Lietuvos saugumo sergėtojas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (KNDC) vadovas Laurynas Kasčiūnas arba, dar blogiau, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Turkija, Rusija

"Neatimkite darbo": "Belorus" sanatorijos atstovų akcija Lietuvoje

(atnaujinta 10:03 2021.04.16)
  • Санаторий Беларусь в Друскининкай, Литва
  • Митинг сотрудников санатория Belorus у знания МИД Литвы
  • Министр иностранных дел Литвы Габриэлюс Ландсбергис
  • Представители санатория Belorus перед президентским дворцом в Вильнюсе
  • Здание Сейма Литвы
  • Представители санатория Belorus перед зданием Сейма
  • Обращение сотрудников санатория Belorus к властям Литвы
Akcijos metu institucijos atstovai perdavė valdžios institucijoms tris apeliacijos egzempliorius su parašais, palaikančiais "Belorus". Išsami informacija — Sputnik Lietuva nuotraukose

Trečiadienį "Belorus" sanatorijos darbuotojai Vilniuje surengė protestą prie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos. Jie reikalavo panaikinti neteisėtus apribojimus ir leisti institucijai tęsti savo darbą. Peticiją dėl jų palaikymo pasirašė daugiau nei šeši tūkstančiai žmonių.

Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, dėl kurio darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį. Sanatorijos atstovai surengė keletą protestų ir kreipėsi į teismą.

  • Санаторий Беларусь в Друскининкай, Литва
    © Photo : Sanatoriums

    Šiais metais sanatorija švęs 75 metų jubiliejų. Įstaigos direktorius Ilja Epifanovas anksčiau pažymėjo, kad visą šį laiką ji veikė, nepaisant to, kaip klostėsi Lietuvos ir Baltarusijos santykiai.

  • Митинг сотрудников санатория Belorus у знания МИД Литвы
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Nuotraukoje yra protestuotojų plakatas: "Ministre G. Landsbergi, neatimkite darbo iš 400 žmonių! Leiskite VŠĮ sanatorija "Belorus" darbuotojams dirbti savo darbą — gydyti neįgalius vaikus".

  • Министр иностранных дел Литвы Габриэлюс Ландсбергис
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakomentavo situaciją aplink "Belorus" sanatoriją. Užsienio reikalų ministras teigė, kad teismas pateiks galutinį atsakymą, ar teisingai pritaikytos sankcijos.

  • Представители санатория Belorus перед президентским дворцом в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Nuotraukoje: "Belorus" sanatorijos atstovai mitinge priešais Prezidentūros pastatą.

  • Здание Сейма Литвы
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Trečiadienį institucijos atstovai Prezidentūrai, Seimui ir vyriausybei perdavė peticiją su 6600 parašų.

  • Представители санатория Belorus перед зданием Сейма
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    "Swedbank" gruodį įšaldė "Belorus" sanatorijos sąskaitas, kai ES įvedė ribojančias priemones kaimyninei valstybei. Šį sprendimą sukritikavo ne tik įstaigos darbuotojai, bet ir kai kurie Lietuvos politikai, taip pat Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovai.

  • Обращение сотрудников санатория Belorus к властям Литвы
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Nuotraukoje: "Belorus" sanatorijos darbuotojų kreipimasis į Lietuvos valdžią.

Tegai:
protesto akcija, nuotraukos, Lietuva, Sanatorija "Belorus"
Temos:
Situacija aplink "Belorus" sanatoriją Druskininkuose
Dar šia tema
"Belorus" sanatorijos darbuotojai surengė protestą prie Lietuvos URM
URM įvertino galimybę perpirkti "Belorus" sanatoriją iš Baltarusijos