Regazifikacijos laivas Maršal Vasilevskij

"Maršal Vasilevskij" puola: Lietuva negalės atsisakyti Rusijos SGD

345
(atnaujinta 21:12 2019.05.31)
Baltijos šalių regiono suskystintų dujų rinkoje atsiranda mažo tonažo SGD gamyklos, ir Rusijos SGD laimi konkurencinę kovą su didelio tonažo gamyklomis kitose šalyse, nes turi platesnę veiklos kontrolę

Rusijos dujos sukėlė dar vieną skandalą Lietuvoje.

Atrodo, visai neseniai Lietuvos valdžia lengviau atsikvėpė, nes galutinai nusprendė atsisakyti kraujo trokštančių "tironiškų dujų" iš Rusijos vamzdžio ir netrukus ateis ne tik prie neutralių, bet ir "demokratinių" SGD iš JAV, kurios, pasak JAV energetikos ministro pavaduotojo Marko Menezeso, neša savyje "laisvės molekules".

Bet štai nesėkmė: į terminalą Klaipėdoje staiga pradėjo atvykti SGD iš Rusijos. Išeina, varote Rusijos dujas pro duris, o jos pro langą lenda?

Visiems reikia pigių dujų

Jei paliktume juokus šalyje, tada situacija rodo, jog kad ir kaip valdžia stengtųsi įpiršti vartotojams tam tikrų tiekėjų dujas, motyvuodama tai svarbiomis politinėmis priežastimis, ekonominiai sumetimai anksčiau ar vėliau pradės vyrauti.

Taip išeina ir su Lietuva. 2014 metais ji išsinuomojo regazifikacijos terminalą, neslėpdama, kad SGD apsieis brangiau nei dujos iš Rusijos dujotiekio. Net laivo pavadinimas "Independence" ("Nepriklausomybė") nurodė į politinę šio projekto reikšmę. Problema tapo tai, kad nė viena bendrovė nepanoro pirkti SGD iš šio terminalo, nes tai nebuvo pelninga.

Teko teisiškai įpareigoti tai daryti. Ir vis tiek Lietuvos terminalas beveik neveikia. Terminalas pajėgus priimti keturis milijardus kubinių metrų dujų per metus, bet 2017 metais jis priėmė 1,166 milijardo, o 2018 metais — 0,816 milijardo kubinių metrų SGD.

SGD terminalo nepopuliarumo priežastis yra didelė dujų kaina. Didžiausią metų dalį SGD eina į Azijos rinkas, nes kainos ten yra didesnės. Jei Europos vartotojas nori čia gauti SGD, jis faktiškai turi jas perpirkti iš Azijos konkurentų, tai yra, sumokėti tokią pačią didelę kainą.

O dabar Baltijos šalių regiono SGD rinkoje atsiranda nedidelės mažo tonažo SGD gamyklos. 2016 metais Pskovo srityje buvo pastatyta gamykla, kuri beveik visas dujas parduoda Estijos bendrovei "Eesti Gaas", o ta užpildo šiomis dujomis kruizinius laivus Baltijos jūroje (iki pakrantės SGD tiekiamos autotransportu). 2019 metais pradėjo veikti SGD gamykla Vysocke — iš ten SGD jau pateko į beveik visus Baltijos jūros priėmimo terminalus. Lengviau pasakyti, kur šios įmonės dujos dar nėra atvykusios: Lenkijos terminalas Svinoujsce ir Rusijos Kaliningradas.

Į Lietuvą jau atvyko trys tanklaiviai su Rusijos SGD. Sunku pasakyti, kiek būtent Rusijos dujų tiekiama Vilniui. Iš Vysocko SGD išveža tanklaiviai, skirti gabenti 660 tūkstančių tonų dujų, tačiau jie paprastai tiekia krovinius į du ar tris terminalus. Rusijos SGD pirkėjas Lietuvoje, tikriausiai, yra cheminių trąšų gamybos bendrovė "Achema". Pigios dujos leidžia sumažinti gaminamų trąšų savikainą.

Rusijos SGD bus daugiau

Rusijos SGD Baltijos šalyse laimi konkurencinę kovą su kitų šalių didelio tonažo gamyklomis, nes turi platesnę veiklos kontrolę. Be to, dideli gamintojai (iš tos pačios Norvegijos) turi galimybę siųsti savo SGD į tolimas rinkas, tarp jų į Aziją. O Rusijos mažo tonažo SGD gamyklos iš pradžių buvo orientuotos būtent į vietinę rinką, todėl jų produkcijos kainodara yra mažiau susijusi su Azijos rinka.

Politiniu požiūriu Lietuvos laukia prastėjanti SGD padėtis. Konjunktūra jau bando pasinaudoti "Gazprom", pradėjęs parduoti SGD iš plūduriuojančio regazifikacijos terminalo Kaliningrade "Maršal Vasilevskij". Laivas naudojamas kaip SGD saugykla ir siekia parduoti jame esančias dujas, kol regione yra paklausa. Akivaizdu, kad "Gazprom" tikisi pirkti SGD per mažų kainų laikotarpį ir parduoti, kai jos pakils.

Toliau Rusijos mažo tonažo SGD gamyklų pajėgumai didės. 2019 metais "Gazprom" atidarys SGD gamyklą dujų kompresoriaus stoties "Portovaja" (Leningrado sritis) pagrindu. 2020 metais bus paleista antroji SGD gamyklos Vysocke eilė, ir bendras bendrovės pajėgumas sieks 1,1 milijono tonų per metus. Be to, visos Rusijos įmonės Baltijos šalyse ima dujas iš bendros dujų tiekimo sistemos, pirkdamos jas iš "Gazprom" (nors formaliai 51 procentas tame pačiame "Kriogaz-Vysocke" priklauso "Novatekui").

Tačiau paties "Novateko" dujos taip pat gali būti tiekiamos į Lietuvą. Elektros energijos ir dujų tiekėjas "Lietuvos energijos tiekimas" (LET) 2019 metų sausio 31 dieną pasirašė sutartį su "Total Gas & Power Limited" dėl vienos SGD partijos pirkimo. Tuo pačiu metu Vakarų Europos bendrovė perka dalį SGD iš Rusijos gamyklos "Jamal SGD".

Padėtis su Rusijos SGD pristatymu į Lietuvą dar kartą paneigia tezę, kad niekam Europoje nereikia Rusijos dujų. Tiek vartotojams, tiek visai ekonomikai reikia pigių žaliavų. O geriausią kainą siūlo Rusijos įmonės. Štai kodėl projekte "Nord Stream-2" dalyvauja penkios Europos bendrovės, o Rusijos dujas (iš dujotiekių ir SGD pavidalu) perka beveik visos Europos šalys.

Tas, kas tiki būtinybe pirkti "demokratines dujas" su "laisvės molekulėmis", galiausiai liks be pinigų — o tai reiškia, ir be laisvės.

Autoriaus nuomonė negali nesutapti su redakcijos pozicija.

345
Dar šia tema
SGD terminalas Klaipėdoje — ir vėl neapgalvotas sprendimas?
Rusijos dujos pigesnės: Lietuvos mokesčių mokėtojai pavargo nuo SGD terminalo
Ketvirtasis laivas su Rusijos SGD atvyksta į Klaipėdos uostą
Oro uostas

Ar įsileis į Europą "su politiškai neteisinga vakcina"

(atnaujinta 16:49 2021.03.01)
Apibendrindama diplomatinių atstovybių vadovų nuotolinio susitikimo rezultatus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad sutarta dėl būtinybės įvesti skiepijimo pažymėjimą, be kurio nebus leista atvykti į ES

Susitarimas vis dar yra tik pradinis, projekto detalės bus pristatytos po trijų mėnesių. Niekam ne paslaptis, kas yra išsami informacija, o tai taikoma ir paskiepytų asmenų pasui.

Visų pirma, nėra aišku, ką daryti su žmonėmis, kurie turi kontraindikacijų skiepijimui. Dar daugiau ar mažiau aiškus yra laikinų kontraindikacijų atvejis — pavyzdžiui, neseniai persirgta koronaviruso infekcija. Čia, kaip ir su kitomis infekcinėmis ligomis, pakanka šiek tiek palaukti ir tada drąsiai skiepytis.

Tačiau yra ir nuolatinių, lėtinių ligų: o kaip yra su jomis sergantiems? Tikriausiai, bus apribota teisė judėti. Be to, lėtiniai negalavimai yra sunkūs, o sergantieji netrukus mirs. Nėra žmogaus, nėra problemos. Ir nėra čia ko lėtinėmis ligomis sergantiems keliauti po Europą.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar pasaulyje yra daugybė vakcinų ir jų tikriausiai bus dar daugiau — o kokios vakcinos suteiks teisę gauti ES sertifikatą?

Su euroatlantiniu trejetu "Pfizer / BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" tikriausiai nebus jokių biurokratinių kliūčių. "Pasiskiepijai "Pfizer" — gali keliauti", antraip išeis kažkokia priešprieša.

Tačiau naudojant Rusijos ("Sputnik V" ir "EpiVacCorona") ir kinų ("Sinovac Biotech", "CanSino Biologics", CNBG — "Sinopharm") vakcinas viskas gali būti sudėtingiau. Kad ir kokios jos būtų veiksmingos, tačiau tol, kol jas oficialiai patvirtins Briuselio vartotojų priežiūros institucijos, jomis pasiskiepiję piliečiai greičiausiai negaus sienos kirtimui reikalingo sertifikato.

Kadangi nedemokratinės kilmės vakcinos savybės yra ne tik medicininis, bet ir politinis klausimas. O kas atsitinka, kai kišasi politika, tai yra "demokratijos kova prieš totalitarizmą", galime pamatyti iš "Nord Stream-2" pavyzdžio, kai Rusijos dujos yra šimtą kartų pavojingesnės nei "Cyclone-B". Kaip žinote, "jei geometrinės teoremos paveiktų žmonių interesus, dėl jų būtų kariaujama". Ir jei nepripažįstant nedemokratiškos kilmės vakcinos galima sukelti užsienio imperijai nemalonumų — kodėl to nepadarius?

Neseniai (vasario 17 dieną) Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė: "Rusijos vakcinacijos nuo COVID-19 strategija glumina. Kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus dozių kitoms šalims, tačiau nepadarė pažangos skiepydama savo gyventojus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti".

Sunku pasakyti, kokia yra pakankama pažanga. Ar tikslinga Europos pareigūnams kelti šią temą, kai pačioje Europoje pažangos akivaizdžiai nepakanka? Priešingu atveju Vengrija nebūtų pirkusi "Sputnik V", o Čekija, Austrija, Italija nesvarstytų apie tai, kam mums reikalinga "Sputnik V", kai kiekviename žingsnyje skiepijama "Pfizer"?

Galbūt Frau Ursula piktinasi XIX amžiaus pabaigos grūdų eksporto praktikos atkūrimu — "Badausim, bet išvešim". Sunku tiksliai pasakyti, ar dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tuometinio finansų ministro Vyšnegradskio principais. Dar sunkiau suprasti, kaip tai susiję su Rusijos vakcinos veiksmingumo klausimu. Tai yra arba veiksminga, arba ne. Rusijos pažanga skiepijant savo gyventojus vargu ar gali būti pagrindinis Briuselio rūpestis.

Kitas reikalas, kai reikia bet kokia kaina atsisakyti Rusijos vakcinos. Visų pirma nelaikyti vakcinacijos Rusijos skiepais pagrindu išduoti vizos sertifikatą. Kai kalbama apie geležinę uždangą, tada, žinoma, visos priemonės pateisinamos.

Žinoma, ne viskas priklauso nuo Ursulos ir jos bendražygių. Be norinčiųjų atriboti Rusiją interesų, tam pasitelkiant bet kokį pretekstą ar dingstį, yra ir kitų interesų grupių.

Pavyzdžiui, nors Rusijos gyventojų pajamos smarkiai sumažėjo, jie vis dar nepasiekė visiško skurdo ribos, todėl išvykstamasis turizmas nėra visiškai nereikšmingas. Ir daugybė Europos šalių (Italija, Prancūzija, Graikija ir kt.), kuriose turizmas iki infekcijos atsiradimo davė nuo dešimties iki penkiolikos procentų BVP ir suteikė darbą didelei daliai gyventojų, šios šalys net sapnuoja, kaip grįžta "ikikovidiniai" laikai ir turistų iš Rusijos pinigai. Idėjiškai tvirtos Frau von der Leyen interesai čia nėra tokie įdomūs — katastrofiška jų pačių piniginės būklė yra daug svarbesnė.

Žinoma, galima įkvėpti europiečius ideologo bendražygio Suslovo žodžiais — "Mes netaupome ideologijos sąskaita" — ir vizų sertifikavimo srityje, tačiau tokia ilgalaikė politika yra kupina įvairių netikėtumų. Principas "savi marškiniai yra arčiau kūno" nebuvo atšauktas, o nuolat jį pažeidinėti — pavojinga.

Taigi, klausimas, kurios vakcinos po trijų mėnesių patvirtins prašančiojo įvažiuoti patikimumą, taps karštų diskusijų tarp Frau von der Suslov ir smulkių buržuazinių principų šalininkų "Dėl manęs — kad ir šuo, kad tik kiaušinius dėtų".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas

(atnaujinta 14:25 2021.03.01)
Žmogaus teisės yra įtvirtintos ir garantuojamos įstatymais. Lietuvos kriminalinės žvalgybos veikla grindžiama paprotine teise — teise niekam neatsiskaityti. Net Lietuvos teismams

Tačiau šiandien Lietuvos teisės kūrėjai savo energiją yra nukreipę į LGBT bendruomenės problematiką.

Tarptautinė žmogaus teisių teisė numato pareigas valstybėms veikti arba susilaikyti nuo veiksmų tam, kad nebūtų pažeistos žmonių teisės ir laisvės. Kad jos būtų saugomos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė Lietuvos advokatūros skundą. Advokatūra teigia, kad Lietuvoje nėra galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.

Prieš kurį laiką apie tai žiniasklaidai pranešė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Šią žinią pranešė ir Facebook socialiniame tinkle. Tačiau nei žiniasklaida, nei sociumas didelio susidomėjimo neparodė. Nors situacija yra skandalinga.

Ginčas tarp advokatų ir teisėsaugos kilo dar 2019 metais, kai prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir policija atsisakė pateikti informaciją dėl advokatų slapto sekimo ir klausymosi.

Advokatūra kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas su klausimu, ar sekimas ir slaptas klausymasis netaikytas advokatūros kaip institucijos ir jos vadovų atžvilgiu.

Tačiau teisėsauga atsisakė pateikti bet kokią informaciją. Nes Lietuvos kriminalinė žvalgyba grindžiama "konspiracijos ir konfidencialumo" principais. Ne kažkokiomis žmogaus teisėmis. Spec. tarnybų teisinis nihilizmas tapo paprotiniu. Tai akivaizdus pasikėsinimas į žmogaus teises.  

Advokatai skunde teigia, kad tokia situacija pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismą.

"Prašėme pateikti informaciją taip pat apie pasibaigusių kriminalinės žvalgybos veiksmų faktą, jei nebuvo nustatytas teisės pažeidimas. Paaiškėjo, kad tokios informacijos neteikia nei viena institucija, o galimai neteisėto slapto sekimo veiksmų neįmanoma apskųsti. Nei teismai, nei Prokuratūra nevykdo efektyvios kriminalinės žvalgybos veiksmų priežiūros. Po pralaimėtų bylų Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvos advokatūrai liko vienintelės instancijos — Europos Žmogaus Teisių teismas ir Europos Sąjungos institucijos", — sakė Vėgėlė.

Ponas Ignas Vėgėlė sakė manantis, kad ginčas dar gali būti išspręstas taikiai, jei valdžia pakeis Kriminalinės žvalgybos įstatymą.

Pakeitus įstatymą, žvalgyba taip paprastai nebegalėtų sekti bei slapta klausytis ne tik advokatų, bet ir visų kitų Lietuvos žmonių. Tačiau valdžiai šiandien labiau rūpi Lietuvos seksualinių mažumų žmogaus teisės. Čia sukoncentruotas dėmesys.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis kol kas dar nesikreipė į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ponas Andrius Romanovskis dabar kreipėsi į Lietuvos teismą.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis siekia iš Lietuvos, t. y. iš Lietuvos mokesčių mokėtojų prisiteisti daugiau nei 200 tūkst. eurų. dėl neteisėtų Lietuvos teisėsaugos pareigūnų veiksmų.

Lietuvai šioje byloje atstovauja Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisingumo ministerija.

Verslo konfederacijos prezidentui atstovaujanti advokatė Solveiga Palevičienė patvirtino, kad ieškinys teisėsaugos institucijoms yra pateiktas dėl pastarųjų neteisėto, nepagrįstai pradėto ir per ilgai užsitęsusio baudžiamojo persekiojimo, nepagrįsto suėmimo ir kitų procesinės prievartos priemonių.

Jos teigimu, teisėsauga tokiais veiksmais pažeidė Romanovskio teises į privatų gyvenimą, laisvę, jo nekaltumo prezumpciją ir kitas pamatines žmogaus teises.

"Ieškinio tikslas — siekti, kad būtų atkurtas teisingumas bei ateityje teisėsaugos institucijos nebūtų naudojamos neteisėto politinio susidorojimo tikslais prieš nekaltus asmenis", — sakė Romanovskio atstovė.

Pats LVK prezidentas žiniasklaidai sakė, kad buvo viešai apdrabstytas purvais, neteisėtai įkalintas, tampomas po teismus. "Iki šiol taip ir nesulaukiau jokio atsiprašymo ar apgailestavimo, tačiau ir toliau jaučiu norą bet kokioms priemonėmis mane palaužti ir nuteisti", — sakė Romanovskis.

Kaip ir reikėjo tikėtis, Lietuvos mokesčių išlaikoma Specialiųjų tyrimų tarnyba LVK prezidento ieškinio nekomentavo.

Teisė į privatų gyvenimą, laisvę, nekaltumo prezumpcija ir kitos pamatinės žmogaus teisės, pagaliau galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą turėtų būti žmogaus teisių gynėjų ir žmogaus teisių teisėkūros Seime dėmesio centre. Tačiau dėmesio centre atsidūrė Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Dėl visai kitokios teisėkūros.

Vasario 16 d. išvakarėse baigėsi parašų rinkimo akcija dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko V. Raskevičiaus atšaukimo iš vadovo pareigų ir paties komiteto. 20 dienų trukęs parašų rinkimas sulaukė beprecedenčio tautos susidomėjimo. Surinkta net 365 440 parašų po peticija, kurioje teigiama, kad Laisvės partijos atstovas proteguoja tik siauros seksualinės grupės interesus.

"Mes, pasirašantieji po šiuo tekstu konstatuojame, kad Vytautas Tomas Raskevičius neatstovauja daugumos Lietuvos žmonių teisių ir interesų, o vykdo priešingą veiklą žmogaus teisėms, propaguojant siaurus seksualinių mažumų interesus", — rašoma peticijos tekste.

Daugiau kaip trečdalį milijono tautiečių papiktino ne tik homoseksualų pastovus protegavimas, bet ir daugybė žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje.

Save profesionaliu homoseksualu pristatinėjantis Seimo narys iškart po rinkimų paleido sparnuotą frazę: "Turėjau svajonę, kad ši šalis pradėtų dirbti LGBT žmonėms". Tokia žinutė nepraslydo parašų akcijos iniciatoriams pro akis, ją viešai ir priminė spaudos konferencijoje Seime, skirtoje pristatyti parašų rinkimo akciją.

Seimui kaupiantis vienos lyties asmenų partnerystės įstatymui buvo apklausti Lietuvos gyventojai. 58 proc. 18–74 metų Lietuvos gyventojų šeimos politikos srityje palaikytų iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. O iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų mažiau nei dešimtadalis, tai yra 8 proc., gyventojų.

Tokias Lietuvos gyventojų nuostatas šeimos klausimu atskleidė naujausia "Baltijos tyrimų" apklausa, įgyvendinta sausio 15–19 dienomis.

Apklausa galėtų reikšti, kad vienos lyties asmenų partnerystės žmogaus teisių aspektas nėra aktualus daugeliui Lietuvos gyventojų. Bet ne T. V. Raskevičiui.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius tikina artimiausiu metu rengsiantis dar ir "homoseksualumo propagandos draudimo" įstatymo pataisas. Anot politiko, viename iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo punktų yra diskriminuojami LGBT asmenys.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Manau, reikėtų tą įstatymo nuostatą performuoti taip, kad žalinga informacija būtų laikoma ta, kur apskritai yra niekinamos įvairios šeimos, nesvarbu, ar jos būtų skirtingų, ar tos pačios lyties — tiesiog pagarbą puoselėjant visiems žmonėms", — Alfa.lt teigė T. Raskevičius.

Taigi, kyla grėsmė, kad ateityje tokios parašų rinkimo ar panašios Lietuvos žmonių akcijos gali tapti tabu.

Laisvės partijos narė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau pasiūlė Baudžiamojo kodekso 170 str. pataisas. Projekte numatyta dalį baudžiamojo straipsnio perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tai iš esmės atrištų teisėsaugai rankas už "netinkamus žodžius" bausti atskirus asmenis.

"Pavyzdžiui tyčiojimąsi, įžeidimą iš tam tikrų grupių arba asmenų kurie priklauso tam tikroms grupėms. Ir tokiu atveju mes palengviname ir teisėsaugai darbą, ir visuomenei labiau aišku tampa, kokią takoskyrą mes turime, tiek dėl pavojingumo, tiek dėl suvokimo kas yra neapykantos kalba", — "Lietuvos ryto televizijai" teigė ministrė. Dėl minėtų pataisų Seimas turėtų apsispręsti pavasario sesijoje.

Tačiau teisingumo ministrei, Laisvės partijos atstovei šią teisinę iniciatyvą įgyvendinti nebus taip paprasta. Nepalankus ne tik visuomenės nuomonės fonas, bet kyla pasipriešinimas ir Seime.

Seimui pateikiama rezoliucija, kuria siūloma parlamento daugumą sudarančiai koalicijai paskirti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku kitą Seimo narį, kuris, skirtingai nei dabartinis šio komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius, "rūpintųsi ne tik LGBT bendruomenės atstovų teisėmis, o visų Lietuvos piliečių, ypač dabar per karantiną pažeidžiamomis, žmogaus teisėmis".

Tai siūlantį rezoliucijos projektą "Dėl Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko" pirmadienį įregistravo Seimo narys Petras Gražulis.

"Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, nes gina ne visų Lietuvos piliečių žmogaus teises, o išimtinai tik LGBT bendruomenės interesus, tokiu būdu pažeisdamas Seimo Statute numatytą šio komiteto pirmininko pareigų reglamentavimą, nes tai nėra Seimo LGBT teisių, o visų Lietuvos piliečių žmogaus teisių komitetas", — sakoma dokumento projekte.

Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad šią peticiją pasirašė 15 proc. visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

"T. V. Raskevičius viešai skelbia, kad jis rengia įstatymų ir teisės aktų projektus, skirtus tik LGBT bendruomenei, tokiu būdu ignoruodamas visus kitus Lietuvos piliečius, kurių žmogaus teisės yra pažeidžiamos; ignoruoja kitas labai svarbias, šiuo metu Lietuvoje pažeidžiamas žmogaus teises", — teigiama rezoliucijos projekte.

Rezoliucijos projekte pažymima, kad ignoruojama teisė į darbą (nepagrįstas smulkiojo ir vidutinio verslo uždarymas COVID epidemijos pretekstu), teisė į socialinį ir ekonominį teisingumą (nuolat didėja turtinė ir pajamų nelygybė, ypač karantino metu).

Prie Lietuvoje pažeidžiamų žmogaus teisių rezoliucijos projekte paminėta taip pat "žodžio laisvė ir teisė rinktis į taikius susirinkimus (policija nuolat naudoja perteklines priemones, sukeldama besinaudojantiems žodžio ir susirinkimų laisve fizinį skausmą, nepagrįstai ir brutaliai juos sulaiko), teisė į gydymą (smarkiai apribotas priėmimas pas gydytojus ir planinės operacijos, kurios nepagrįstai suvaržytos prisidengiant epidemija)".

Kol vyksta batalijos dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko atstatydinimo bei LGBT bendruomenės narių teisių, žvalgybininkai toliau slapta seka, gal net pro rakto skylutę, ir slapta klausosi pažeisdami Lietuvos gyventojų visas kitas žmogaus teises. Nepriklausomai nuo žmonių seksualinės orientacijos. Ir niekam neatsiskaito. Nei Seimo Žmogaus teisių komitetui, nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Nei teismams. Niekam. Nes Lietuvos kriminalinė žvalgyba grindžiama "konspiracijos ir konfidencialumo" principais.

Žmogaus teisės yra įtvirtintos ir garantuojamos įstatymais ar kitais teisės aktais. Lietuvos kriminalinės žvalgybos veikla grindžiama paprotine teise — teise niekam neatsiskaityti. Net Lietuvos teismams. Tačiau šiandien Lietuvos teisės kūrėjai savo energiją yra nukreipę į LGBT bendruomenės problematiką. Visa kita — į eilės galą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žmogaus teisės, Seimas, LGBT
Контрабанда сигарет под видом сельди

Silkė 1,5 milijono: Lietuvoje sulaikyta išradinga cigarečių kontrabanda

(atnaujinta 22:39 2021.03.01)
Lietuvos muitinės pareigūnai pareiškė, kad tai yra viena didžiausių cigarečių kontrabandų šiemet

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kybartuose sulaikytos didelės cigarečių kontrabandos, praneša Lietuvos muitinės spaudos tarnyba.

Muitinės poste buvo sulaikytas Rusijos pilietis, kuris gabeno šaldytą žuvį. Vyras deklaravo, kad veža 23,6 tonos silkių tranzitu per Lietuvą į Rusijos Federaciją. Tačiau rentgeno kontrolės sistema patikrinus mašiną paaiškėjo, kad puspriekabėje buvo tik pusė deklaruoto krovinio — apie dešimt tonų šaldytos žuvies.

Likusią dalį užėmė cigarečių kontrabanda — žuvis ir rūkalai buvo sukrauti pramaišiui, "sumuštinio" principu, sudedant vieną silkių dėžių eilę, o kitą eilę jau formuojant iš cigarečių dėžių.

Iš viso buvo rastos 843 dėžės (421,5 tūkst. pakelių) su penkių rūšių cigaretėmis. Bendra šių rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais — apie 1,5 mln. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Cigaretės buvo sulaikytos. Vilkiko vairuotojui, kuris prisipažino vežęs kontrabandą, skirta kardomoji priemonė — piniginis užstatas.

Tai viena didžiausių cigarečių kontrabandų šiemet Lietuvos muitinėje, kurios pareigūnai, dar nepasibaigus antram metų mėnesiui, jau sulaikė maždaug 1,7 mln. pakelių kontrabandos (jos vertė su mokesčiais — apie 6 mln. eurų), pridūrė Lietuvos muitinė.

Tegai:
Lietuva, cigarečių kontrabanda, kontrabanda, Lietuvos muitinė
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Muitininkai sulaikė du kontrabandos pilnus vilkikus su 2 mln. eurų vertės rūkalais
Pasienyje su Baltarusija sulaikytas vyras, gabenęs grynųjų pinigų kontrabandą
Muitininkai sulaikė statybiniais blokeliais užmaskuotą didelę cigarečių kontrabandą
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Sulaikyti trys kontrabandos organizavimu kaltinami pasieniečiai